Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-167-511/2025
Teisminio proceso Nr. 1-03-7-00005-2024-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.29.1.1; 1.2.14.6.1; 1.2.19.4.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. lapkričio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio, Rimos Ažubalytės, Arūno Budrio, Olego Fedosiuko, Algimanto Valantino ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Valiui,
nuteistajam Ž. G. ir jo gynėjui advokatui Teisučiui Milickiui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. G. ir jo gynėjo advokato Teisučio Milickio kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 8 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžio.
Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 8 d. nuosprendžiu Ž. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda, pagal BK 228 straipsnio 2 dalį 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 681 straipsnio 1–3 dalimis (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija), paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas trejiems metams, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Civilinei ieškovei Jonavos rajono savivaldybės administracijai iš Ž. G. priteista 2145,78 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 8 d. nuosprendis pakeistas:
pašalintos aplinkybės dėl 259,72 Eur išlaidų, susijusių su mobiliojo ryšio telefono aparato pirkimu ir jo draudimu, ir iš Jonavos rajono savivaldybės administracijos pasisavintų lėšų suma sumažinta nuo 10 532,70 Eur iki 10 272,98 Eur.
Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuota į BK 300 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija) ir paskirta 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda. Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) paskirta bauda sumažinta iki 50 MGL dydžio (2500 Eur), pagal BK 228 straipsnio 2 dalį paskirta bauda sumažinta iki 206 MGL dydžio (10 300 Eur). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 206 MGL (10 300 Eur) dydžio bauda. Civilinei ieškovei Jonavos rajono savivaldybės administracijai priteistas turtinės žalos atlyginimas sumažintas iki 1886,06 Eur.
Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, ir prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Ž. G. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas – valstybės politikas, laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2023 m. balandžio 17 d. eidamas Jonavos rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės mėnesio iki 2023 m. gegužės mėnesio, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 1 dalies 1–3 punktus, Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1, 3, 5 ir 7 punktus, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 4 ir 5 punktus (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo redakcija) ir 26 straipsnio 2 dalį (2017 m. gegužės 23 d. įstatymo redakcija, nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės mėn. – 2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo redakcija), taip pat šiurkščiai pažeisdamas Jonavos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto 2015 m. birželio 25 d. Tarybos sprendimu, (toliau – ir Reglamentas 1) 10.1, 10.2 papunkčius, Jonavos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto 2019 m. rugsėjo 19 d. Tarybos sprendimu, (toliau – ir Reglamentas 2) ir Jonavos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto 2021 m. balandžio 29 d. Tarybos sprendimu, (toliau – ir Reglamentas 3) 2.14.1, 2.14.2 papunkčius, piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, siekdamas asmeninės turtinės naudos ir turėdamas tikslą pasisavinti svetimą turtą – Jonavos rajono savivaldybės tarybos nario veiklai avansu skirtas lėšas, sistemingai klastojo tikrus dokumentus, t. y. laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės mėnesio iki 2023 m. gegužės mėnesio suklastojo tikrus dokumentus – 55 vnt. Tarybos nario Ž. G. išmokų avanso apyskaitų (toliau – išmokų avanso apyskaitos), jose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie nepatirtas degalų (iš viso 9247,56 Eur vertės), telefono (transporto priemonių statymas, 263,22 Eur vertės; pervesta 130 Eur sumos parama), transporto (ne jam priklausiusios (sugyventinės) transporto priemonės remontas už 484,20 Eur; dviejų ne jam priklausiusių transporto priemonių 148 Eur vertės kompiuterinė diagnostika) išlaidas, kaip susijusias su tarybos nario veikla, juos teikė Jonavos rajono savivaldybės administracijos buhalterijai siekdamas pagrįsti avansu gautą išmoką, skirtą su tarybos nario veikla susijusioms išlaidoms, kurios negalėjo būti atlyginamos. Taip piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, suteikiančia teisę gauti avansu minėtas išmokas, ir pasisavino jam patikėtą svetimą turtą, taip padarė didelę neturtinę žalą juridiniam asmeniui – Jonavos rajono savivaldybės administracijai, nes buvo pakirstas pasitikėjimas šia institucija, sumenkintas jos autoritetas visuomenėje, sumenkintas pasitikėjimas juo, kaip valstybės politiku, taip pat padarė 10 272,98 Eur turtinę žalą Jonavos rajono savivaldybės administracijai. Plačiau nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nurodytos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 1–30 lapuose ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 1 punkte, 1.1–1.2.57 papunkčiuose.
II. Kasacinio skundo argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis Ž. G. ir jo gynėjas advokatas T. Milickis prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 8 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą Ž. G. nutraukti arba pakeisti Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 8 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžius – Ž. G. išteisinti pagal BK 228 straipsnio 2 dalį bei 183 straipsnio 1 dalį ir bylą nutraukti, o dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kasatoriai skunde nurodo:
2.1. Abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 183 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, nes neišanalizavo ir tinkamai neįvertino būtinųjų šių nusikalstamų veikų sudėties požymių, jų nesant priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, nesivadovavo ultima ratio (paskutinė priemonė) principu, nukrypo nuo jau suformuotos naujausios kasacinės instancijos teismo praktikos, taip padarydami teisės taikymo ir esminių procesinių pažeidimų klaidų, dėl to buvo priimti neteisėti, nepagrįsti ir neteisingi teismų baigiamieji aktai. Apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, neišsamiai, neobjektyviai ir priėmė neteisėtą, nepagrįstą ir neteisingą nuosprendį. Šis teismas nesivadovavo naujausiu kasacinės instancijos teismo suformuotu precedentu ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Be to, šis teismas padarė esminių procesinių pažeidimų, nevisiškai atsakęs į esminius apeliacinio skundo argumentus. Abiejų instancijų teismai padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimus, kurie sukliudė išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
2.2. Nors apeliaciniame skunde buvo prašoma taikyti teismo precedentą analogiškoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDctNjQ4LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-47-648/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-47-648/2025">2K-47-648/2025</a>, kurioje faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, tačiau apeliacinės instancijos teismas, padarydamas esminį procesinį pažeidimą, atsisakė taikyti šį precedentą, motyvuodamas tuo, kad pastarojoje nutartyje nustatytos faktinės aplinkybės nėra analogiškos nustatytoms nagrinėjamoje byloje. Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės, jei jau nėra visiškai analogiškos, yra labai panašios. Byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDctNjQ4LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-47-648/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-47-648/2025">2K-47-648/2025</a> Jonavos rajono savivaldybės merui M. S. dėl tų pačių kaltinimų buvo nutraukta, o Ž. G., būdamas eilinis savivaldybės tarybos narys, už tas pačias veikas buvo nuteistas. Abiejose bylose sprendžiamas (spręstas) klausimas dėl tarybos narių veiklos teisėtumo toje pačioje savivaldybėje, tuo pačiu laikotarpiu (2019–2023 m.), inkriminuoti tie patys vietos savivaldos, kiti teisės aktai ir tie patys BK straipsniai. Abiejose bylose skiriasi tik padarytos turtinės žalos dydis ir inkriminuotas suklastotų išmokų avanso apyskaitų skaičius. Be to, abiejose bylose ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tą pačią dieną, abiejose bylose padaryta žala yra atlyginta. Todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo vadovautis teismo precedentu, spręsdamas Ž. G. baudžiamosios atsakomybės klausimą.
2.3. Abiejų instancijų teismai netinkamai taikė BK 2 straipsnio 4 dalies, BK 183 straipsnio 1 dalies, BK 228 straipsnio 2 dalies ir galimai BK 300 straipsnio 1 dalies nuostatas, neatskleidė šių nusikaltimų sudėčių požymių ir, pažeisdami ultima ratio, lygybės prieš įstatymą ir nediskriminavimo principus, Ž. G. pritaikė ne drausminę ar civilinę, o baudžiamąją atsakomybę. Ž. G. neturėjo būti taikyta baudžiamoji atsakomybė, nes už analogiškas ar panašias veikas kitiems asmenims, įskaitant ir Jonavos rajono savivaldybės merą M. S., nebuvo taikoma baudžiamoji atsakomybė, pradėta baudžiamoji byla buvo nutraukta, o apsiribojama drausminės arba civilinės atsakomybės taikymu. Ši situacija paneigia aiškią teismų praktiką ir atskleidžia baudžiamosios atsakomybės nenuspėjamumą. Teismai nenurodė konkrečių motyvų, kodėl Ž. G. elgesys, palyginti su kitais asmenimis (M. S.), užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino to, kad Jonavos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamente buvo įtvirtinta tarybos nariams nepagrįstai išmokėtų kompensuojamų išlaidų grąžinimo tvarka. Minėtame reglamente nustatytas civilinės teisės būdas grąžinti tokias išmokas. Be to, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad tarybos narys privalo nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti. Šio įstatymo 6 skirsnyje nustatyta tokių asmenų atsakomybė, nesilaikant šio įstatymo nuostatų, o tyrimai dėl tokių pažeidimų atliekami Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju Ž. G. buvo pritaikyti diskriminaciniai ir dvejopi standartai, vien aplinkybė, kad jis buvo tik tarybos narys, o ne meras, teismų neabejotinai turėjo būti itin atidžiai įvertinta, kad šiuo atveju neturėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Šiuo atveju akivaizdu, kad Ž. G. pritaikius baudžiamąją atsakomybę buvo pažeisti lygybės prieš įstatymą, nediskriminavimo ir baudžiamosios teisės, kaip ultima ratio, principai ir taip padarytas esminis procesinis pažeidimas.
2.4. Teismai tinkamai neįvertino, ar Ž. G. elgesys užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Tinkamam Ž. G. veikų teisiniam vertinimui buvo būtina atsižvelgti į jo atliktų konkrečių veiksmų pobūdį, jų pavojingumą, pažeistų teisės normų pobūdį ir jose nustatyto teisinio reguliavimo aiškumą, tikslumą ir numatomumą. Taip pat būtina įvertinti pažeistų teisės aktų pobūdį ir turinį, ne tik vertinant teisės normoje nustatytą tinkamo elgesio formą, t. y. kaip turi elgtis valstybės tarnautojas (valstybės politikas), bet ir atsižvelgiant į pažeidimų kontrolės ir (ar) taikomos atsakomybės už juos reglamentavimą, tai šiuo atveju nebuvo padaryta. Iš kaltinimo, kuriame nurodyti teisės aktai, kuriuos pažeidė Ž. G., matyti, kad už jam inkriminuotų teisės aktų pažeidimus buvo nustatyta ne baudžiamoji, o tarnybinė, administracinė, drausminė ir etinė atsakomybė.
2.5. Savivaldybės tarybos nario veiklos apmokėjimo tvarka buvo nurodyta Vietos savivaldos įstatyme, ši tvarka taip pat buvo atitinkamai įtvirtinta Jonavos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentuose. Juose buvo įtvirtinta, kad savivaldybės centralizuota buhalterija ir savivaldybės kontrolierius kontroliuoja, ar tarybos nario gautos išmokos naudojamos pagal paskirtį. Jonavos rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2023 m. lapkričio 22 d. audito ataskaitoje buvo konstatuotas finansų kontrolės trūkumas Jonavos rajono savivaldybės administracijoje. Nagrinėjamoje byloje abiejų instancijų teismai, nustatydami piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi padarinius (didelę žalą), neteisingai įvertino, kad dėl byloje nustatytos valstybės tarnautojo (valstybės politiko) Ž. G. veikos buvo padaryta didelė neturtinė žala Jonavos rajono savivaldybės administracijai ir valstybei. Abiejų instancijų teismai šiuo atveju nesilaikė kasacinės instancijos teismo suformuluotų taisyklių dėl didelės žalos, kaip piktnaudžiavimą kvalifikuojančio požymio, nustatymo. Spręsdami dėl Ž. G. nusikalstamos veikos pavojingumo, jie itin didelę reikšmę skyrė ne tik kaltinime nurodytoms jo, kaip eilinio Jonavos rajono savivaldybės tarybos nario, pareigoms įvertinti, bet kartu vertino ir jo, kaip politiko, veiklą bei tariamą šios bylos rezonansą visuomenėje. Teismai tinkamai neįvertino, ar galima atkurti pažeistas teises ne baudžiamosios, o kitų teisės šakų atsakomybės priemonėmis, ar kaltininko veiksmais iš tikrųjų padaryta esmingai žalingų padarinių valstybei ir savivaldybės administracijai.
2.6. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis kasacine nutartimi analogiškoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDctNjQ4LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-47-648/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-47-648/2025">2K-47-648/2025</a>, matyti, kad abiejų instancijų teismai netinkamai taikė ir aiškino BK 228 straipsnio 2 dalies sudėties požymius, nes Ž. G. inkriminuoti pažeidimai deklaratyviai siejami su bendrųjų elgesio normų, keliamų politikui ir valstybės pareigūnui, nesilaikymu. Didelės neturtinės žalos požymis nustatytas vertinant ir tariamą Ž. G. kaip politiko žinomumą visuomenėje, sureikšminant akciją „Skaidrinam“. Apeliacinės instancijos teismas pernelyg sureikšmino Ž. G. užpildytų ir pateiktų dokumentų pobūdį ir asmeninių interesų dominavimą. Ž. G. per ketverius metus nepagrįstai išmokėtų kompensuojamų išlaidų suma yra mažesnė (10 272,98 Eur) nei didelės turtinės žalos dydis. Taip pat neatsižvelgta į tai, kad savivaldybėje buvo nustatyta nepagrįstai išmokėtų kompensuojamų išlaidų atlyginimo išieškojimo tvarka ir ja pasinaudota nebuvo.
2.7. Sprendžiant, ar asmuo, neteisėtai disponuodamas savivaldybės turtu ar jį paimdamas, padarė BK 183 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą). Esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo asmuo neteisėtai disponuodamas ar paimdamas jam patikėtą (esantį jo žinioje) savivaldybės turtą: ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti rajono bendruomenės interesais (savivaldybės tarybos nario veiklai). Jeigu asmuo tokį turtą neteisėtai paėmė ar kitaip neteisėtai juo disponavo, turėdamas sumanymą jį naudoti rajono bendruomenės poreikiams ar šiuo atveju savivaldybės tarybos nario veiklai finansuoti, tai jo veika paprastai negali būti vertinama kaip tokio turto pavertimas nuosavu ir kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnį. Tokio pobūdžio bylose būtina įsitikinti įstaigos turto pasisavinimo ir padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančią informaciją, bet objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios galima spręsti, ar įstaiga patyrė realios žalos dėl tokio asmens veiksmų, ar jis veikė tyčia, t. y. suprasdamas, kad savinasi įstaigos turtą, numatydamas įstaigai daromą žalą ir to norėdamas. Dėl to duomenys, rodantys, kad paimti pinigai buvo panaudoti įstaigos reikmėms ar tarybos nario veiklai finansuoti arba jų paėmimas turėjo kitokią prasmę ir iš tikrųjų žalos įstaigai nepadarė, turi būti ištirti ir įvertinti.
2.8. Ž. G. apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad nors gavo iš savivaldybės administracijos lėšų, pagal savivaldybėje nusistovėjusią tvarką pateikė dalį ir ne savo čekių už degalus, tačiau šių gautų pinigų jis nepasisavino, neišleido jų savo poreikiams tenkinti, o panaudojo savivaldybės tarybos nario veiklai vykdyti kitokia forma, t. y. pirko gėlių, dovanų (knygų bibliotekai, kalėdinių dovanų vaikams), teikė paramą Ukrainai, COVID-19 pasekmių mažinimo fondui, ugniagesių premijoms, ekstremaliai padėčiai Jonavoje likviduoti, bet tokios išlaidos pagal reglamentą nėra kompensuojamos. Apeliacinės instancijos teismui pateiktuose mokėjimo pavedimuose nurodyta 750 Eur suma. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nenustačius, jog Ž. G. 10 272,98 Eur panaudojo, vykdydamas savivaldybės tarybos nario veiklą, kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą, neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais toks turtas buvo panaudotas. Tačiau teismo padarytos išvados yra nepagrįstos, neatitinka teismų praktikos, o tai pripažintina esminiu įrodinėjimo tvarkos pažeidimu ir gali lemti teismo priimto nuosprendžio ar nutarties pakeitimą arba panaikinimą. Nagrinėjamu atveju matyti, kad buvo padarytas savivaldybės reglamente nustatytos tvarkos pažeidimas, bet ne nusikaltimas, o įstaiga nepatyrė realios žalos dėl tokių Ž. G. veiksmų, ir jis neveikė tyčia, t. y. suprasdamas, kad savinasi įstaigos turtą, numatydamas įstaigai daromą žalą ir to norėdamas.
2.9. Pinigų panaudojimas savivaldybės tarybos nario reikmėms yra paremtas ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, o duomenimis, kuriuos buvo galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Tai, kad buvo perkama gėlių, dovanų, teikta parama Ukrainai, COVID-19 pasekmių mažinimo fondui, ugniagesių premijoms, ekstremaliai padėčiai Jonavoje likviduoti, taip pat buvo perkama degalų ir išleista pinigų automobilių remontui, patvirtina papildomai surinkti rašytiniai įrodymai, be to, šios išlaidos galėjo būti ir ne visada patvirtinamos dokumentais, o ir tie dokumentai ne visada buvo paimti, tačiau šios lėšos nebuvo pasisavinamos, nes Ž. G. jokių santaupų nesukaupė, negyvena nei prabangiai, nei pasiturimai, o žalą savivaldybei atlygino paimdamas iš banko paskolą. Taigi skundžiamu nuosprendžiu neva nustatyta pasisavintų pinigų suma grindžiama prielaidomis ir įrodinėjimo našta buvo perkelta kaltinamajam pažymint, kad jis nepateikė ir negalėjo pateikti papildomų dokumentų ir įrodyti, jog visos savivaldybės lėšos buvo panaudotos savivaldybės tarybos nario veiklai finansuoti.
2.10. Taigi apeliacinės instancijos teismas Ž. G. kaltę iš esmės grindė ir tuo, kad jis neva nepateikė konkrečių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad lėšos buvo panaudotos savivaldybės tarybos nario veiklai vykdyti, tačiau tokios teismo išvados akivaizdžiai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir teismų praktikai. Tai patvirtina byloje surinkti ir papildomai pateikti dokumentai, nuoseklūs nuteistojo parodymai, kurie buvo patvirtinti ištirtų įrodymų visuma. Be to, baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, pareiga įrodyti kaltę tenka valstybiniam kaltinimui, o asmens kaltę nusikalstamos veikos padarymu turi pripažinti teismas.
2.11. Taigi šiuo atveju akivaizdu, kad Ž. G. Jonavos rajono savivaldybės administracijai padarytą 10 272,98 Eur turtinę žalą, panaudojus išmokas ne pagal formaliai nustatytą reglamento tvarką tarybos nario veiklai vykdyti, buvo galimybė atlyginti ir civilinės teisės priemonėmis, t. y. remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo institutais, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Nenustatyta jokių duomenų, kad Ž. G. būtų sąmoningai sudaręs situaciją, kad savivaldybė negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, kad nors turtinės žalos atlyginimą galima išspręsti civilinio proceso tvarka, tačiau tai nepašalina Ž. G. baudžiamosios atsakomybės už turto pasisavinimą, taip padarydamas esminį procesinį pažeidimą, nepagrįstai ir neteisėtai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes skundžiamame nuosprendyje pažeidė ultima ratio principą ir nepagrįstai nustatė bei motyvavo būtinuosius svetimo turto pasisavinimo, kaip nusikalstamos veikos, požymius. Manant, kad šioje byloje Ž. G. veiksmai neperžengė drausminio nusižengimo ribų, darytina išvada, kad ir kiti jam kaip nusikalstami inkriminuoti veiksmai (BK 183 straipsnio 1 dalis ir 300 straipsnio 1 dalis) nėra pavojingi baudžiamųjų įstatymų požiūriu ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, nes egzistavo teisinės sąlygos savivaldybės administracijai turtinių padarinių išvengti, o jų atsiradus, nebuvo kliūčių jų kompensuoti civilinėmis teisinėmis priemonėmis.
2.12. Nors Ž. G. visiškai pripažino padaręs nusikaltimą, nurodytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, tačiau baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu pasiekia tik tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms, o kai realiai jų nepažeidžia ar negali pažeisti, gali būti konstatuota, kad veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Taigi nagrinėjamu atveju reikia įvertinti, ar Ž. G. padaryti veiksmai, nustatytos tvarkos pažeidimai, dėl kurių teismai pernelyg sureikšmino ir avansines apyskaitas, įvardydami jas valstybinės reikšmės dokumentais, yra tiek pavojingi, kad jis trauktinas baudžiamojon atsakomybėn.
2.13. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo prašoma taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti Ž. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šį prašymą atmetė. Nutraukus bylą pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį bei nustačius, kad Ž. G. padarė nusikaltimą, nurodytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, yra visos būtinosios sąlygos, pagrindai ir galimybė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Ž. G. pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, jis pripažino esmines nusikalstamos veikos, nurodytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, aplinkybes, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, pašalino padarytą turtinę žalą, jam nėra pradėti jokie nauji ikiteisminiai tyrimai, todėl jis yra vertas teismo pasitikėjimo ir laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Nuteistojo Ž. G. ir jo gynėjo advokato T. Milickio kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo
4. Kasaciniame skunde išdėstyti argumentai, kuriais nesutinkama su BK 300 straipsnio 1 dalies taikymu, yra nepagrįsti.
5. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.
6. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015 yra išaiškinusi, kad šiuo nusikaltimu kėsinamasi į valstybėje nustatytą dokumentų tvarkymo ir jų naudojimo tvarką. Todėl tiesioginiu dokumentų suklastojimo objektu reikėtų laikyti normalią valstybės ir savivaldybės institucijų veiklą, kuri sutrikdoma dėl netikrų dokumentų pagaminimo, tikrų dokumentų suklastojimo, tikrų ar netikrų dokumentų panaudojimo ar realizavimo, ir teisėtus fizinių ar juridinių asmenų interesus. Nusikaltimo, nurodyto BK 300 straipsnyje, dalykas, be kitų dokumentams būdingų požymių, paprastai yra tokie dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai.
7. Dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2006, 2K-7-200/2008, 2K-290/2008, 2K-7-175-303/2015, 2K-169-689/2018). Dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Svarbu, kad tas įrašas, kai yra panaudojamas, sukelia ar gali sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015).
8. Tačiau baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu pasiekia tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-198-689/2019, 2K-83-648/2020, 2K-173-387/2022, 2K-90-1073/2023, 2K-213-511/2023), o kai realiai jų nepažeidžia ar negali pažeisti, gali būti konstatuota, kad veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-7-251/2013) arba yra mažareikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-413-895/2016, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDctNjQ4LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-47-648/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-47-648/2025">2K-47-648/2025</a>).
9. Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnį, būtina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad gamina, klastoja ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, kuris gali sukelti neigiamų teisinių pasekmių, ir norėjo taip veikti.
10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Ž. G. laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės mėnesio iki 2023 m. gegužės mėnesio suklastojo penkiasdešimt penkis tikrus dokumentus – išmokų avanso apyskaitas, jose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie jo kaip su tarybos nario veikla susijusias išlaidas, ir juos teikė buhalterijai, siekdamas pagrįsti avansu šioms reikmėms iš Savivaldybės gautą išmoką. Šiose apyskaitose nurodė savo nepatirtas degalų įsigijimo (iš viso 9247,56 Eur), ne jam priklausiusios (sugyventinės) transporto priemonės remonto (484,20 Eur), dviejų ne jam priklausiusių transporto priemonių 148 Eur vertės kompiuterinės diagnostikos ir, pateikdamas kaip išlaidas telekomunikacijos paslaugoms, su tarybos nario veikla nesusijusias transporto priemonių statymo (263,22 Eur) ir paramos pervedimo (130 Eur) išlaidas. Pateikus šias suklastotas išmokų avanso apyskaitas Savivaldybės buhalterijai, jam avansu pervesti pinigai (10 272,98 Eur) neteisėtai tapo jo nuosavybe, o Jonavos rajono savivaldybės administracija patyrė atitinkamo dydžio žalą.
11. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio 43 lape, tinkamai taikydamas baudžiamąjį įstatymą – BK 300 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad tokių tikrovės neatitinkančių duomenų įtraukimas į išmokų avanso apyskaitas iškreipė teiktų dokumentų esmę, jų pagrindu Ž. G. pagrindė avansu gautas lėšas, kurios negalėjo būti skiriamos jam, kaip tarybos nariui. Todėl tokių duomenų įrašymas į oficialius buhalterinės apskaitos dokumentus – penkiasdešimt penkias išmokų avanso apyskaitas – ir tokių apskaitos dokumentų pateikimas Jonavos rajono savivaldybės administracijos buhalterijai laikytini tokių dokumentų klastojimu ir suklastotų dokumentų panaudojimu. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio 55 punkte motyvuotai pritarė tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms.
12. Minėtus dokumentus Ž. G. suklastojo ir suklastotus buhalterijai pateikė tyčia. Tai aiškiai atskleidžia vien jau aplinkybė, kad apyskaitose fiktyviai nurodytoms su savivaldybės tarybos nario veikla susijusioms išlaidoms pagrįsti nuteistasis rinko ir Savivaldybės buhalterijai teikė kitų asmenų mokėjimus patvirtinančius kvitus, pats šių išlaidų nepatyręs. Todėl nekyla abejonių, kad jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad klastoja dokumentus ir juos pateikia ir kad tai sukels neigiamų pasekmių – Savivaldybės administracija patirs žalą, ir norėjo taip veikti.
13. Taigi byloje neginčytinai nustatyta, kad Ž. G. per ketverius metus suklastojo penkiasdešimt penkis tikrus dokumentus – išmokų avanso apyskaitas – ir juos pateikė Savivaldybės buhalterijai, kad įgytų teisę į Savivaldybės administracijai priklausiusias lėšas – 10 272,98 Eur, kurių įgyti, realiai nepatyręs išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, jis neturėjo teisėto pagrindo. Todėl konstatuotina, kad jo atlikti veiksmai pasiekė tokį pavojingumą, kuris būtinas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kilti.
Dėl BK 183 straipsnio 1 dalies taikymo
14. Kasatorių argumentai dėl Ž. G. nuteisimo, nenustačius BK 183 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties, taip pat yra nepagrįsti.
15. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar esančio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl pasisavinamo turto. Dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (esančiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, kaltininko valdomas turtas (turtinė teisė) tampa jo neteisėtai valdomas, t. y. faktiškai yra pasisavinamas, ir taip padaroma žala turto savininkui. Turto pasisavinimo sudėtis yra materialioji, todėl veika, kuria pasisavinamas kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas, besąlygiškai sukelia nusikalstamus padarinius – turtinę žalą, kuri suprantama kaip nukentėjusiojo materialaus turto ar turtinės teisės netekimas arba jos apimties sumažėjimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC03OC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-78/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-78/2012">2K-P-78/2012</a>, 2K-175-1073/2019, 2K-136-489/2023, 2K-7-134-511/2023, 2K-43-697/2025).
16. Aptariamas nusikaltimas, nagrinėjamas šioje byloje, yra tyčinis, padaromas veikiant tiesiogine tyčia. Apie kaltės turinį sprendžiama įvertinus tai, kokį sumanymą turėjo asmuo, neteisėtai disponuodamas ar paimdamas jam patikėtą (esantį jo žinioje) turtą, bei tai, kokiam tikslui (pagal esamą reglamentavimą) šis turtas jam buvo patikėtas. Nagrinėjamoje byloje svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, jo patikėjimo teisėtumą pagrindęs suklastotais dokumentais. Tolesni kaltininko veiksmai su svetimu turtu ir (ar) jo panaudojimo tikslai šios veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.
17. Abiejų instancijų teismai, priešingai nei teigia kasatoriai, tinkamai nustatė, kad nusikaltimą, nurodytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, Ž. G. padarė veikdamas tyčia. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio 42 lape, o apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 49, 51–52 punktuose nurodė, kad Ž. G. į išmokų avanso apyskaitas įrašė ne tik duomenis apie išlaidas, kurių atlyginimas jam buvo galimas pagal Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalį ir Jonavos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentus, bet ir tas, kurias jis patyrė nevykdydamas tarybos nario veiklos ir kurios negalėjo būti atlyginamos; tokius veiksmus jis atliko ketverius metus. Atitinkamai teismai padarė pagrįstą išvadą, kad toks sistemingas elgesys patvirtina jo abejingumą teisės aktų nuostatoms, susiformavusį nusikalstamą elgesį ir tiesioginę tyčią pasisavinti Jonavos rajono savivaldybės administracijos turtą. Be to, apeliacinės instancijos teismo, atlikusio detalią paties nuteistojo parodymų analizę, vertinimu, nuteistasis Ž. G., disponuodamas jam patikėtu svetimu turtu, žinodamas, kad pervestos lėšos gali būti naudojamos tik su tarybos nario veikla susijusioms išlaidoms padengti, suprato, kad neteisėtai, t. y. neturėdamas jokio teisėto pagrindo, pažeisdamas Jonavos rajono savivaldybės administracijos interesus, jis paverčia Jonavos rajono savivaldybės administracijos turtą savo turtu, ir numatė, kad Jonavos rajono savivaldybės administracijai bus padaryta turtinė žala. Taigi pritartina abiejų instancijų teismų išvadai, kad pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, jog Ž. G. veikė tiesiogine tyčia.
18. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamoje byloje neturi reikšmės, kokiais tikslais buvo panaudotas pasisavintas Ž. G. patikėtas turtas. Savivaldybės tarybos nariui patikėtas turtas (pinigai) gali būti naudojamas išimtinai tik reglamente nurodytoms išlaidoms, susijusioms su tarybos nario veikla, kompensuoti, pateikiant tokias išlaidas pagrindžiančius tikrus dokumentus. Bet koks pinigų, skirtų tik tarybos nario veiklai, panaudojimas kitoms, nuteistojo subjektyviu vertinimu, būtinoms jo veiklai vykdyti, reikmėms yra nesuderinamas su tarybos nario veiklos finansavimo tvarka. Nors Ž. G. teigė, kad nagrinėjamoje byloje aptariamus veiksmus jis atliko, nes tai buvo galimybė turėti lėšų, kurias buvo galima panaudoti sveikinimams, paramai, pagalbai gyventojams, teismai pagrįstai nusprendė, kad jo nusikalstamo elgesio tokie paaiškinimai nepateisina (apygardos teismo nuosprendžio 30 lapas, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 52 punktas). Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi faktinė situacija pagrįstai vertinta kaip nusikaltimas, todėl, patraukdami Ž. G. baudžiamojon atsakomybėn, teismai baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.
19. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad patikėto ar kaltininko žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad esant tam tikroms papildomoms sąlygoms, net ir esant galimybei padarytą žalą išieškoti civilinės teisės priemonėmis, galimas baudžiamosios atsakomybės taikymas. Be kita ko, prie tokių atvejų priskiriami atvejai, kai žala padaroma klastojant dokumentus. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, galimybę padarytos žalos atlyginimo klausimą spręsti civilinio proceso tvarka panaikina kaltininko tyčinis, akivaizdžiai nusikalstamas veikimas, peržengiantis bet kokias jo kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėto veikimo ribas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137-813/2025). Tokiu atveju, be kita ko, vertintinas ir turtinės žalos dydis, neteisėtų veiksmų pastovumas ir jų intensyvumas.
20. Šioje byloje pažymėtina, kad tokius nusikalstamus veiksmus pasisavinant savivaldybės administracijos turtą nuteistasis atliko ketverius metus, pateikdamas buhalterijai suklastotas net penkiasdešimt penkias išmokų avanso apyskaitas, išlaidas jose daugiausia pagrįsdamas surinktais kitiems asmenims išduotais jų finansines operacijas patvirtinančiais čekiais ir, kaip nustatyta byloje, pats šių išlaidų nepatyręs. Tokiais veiksmais buvo ne tik klastojami (panaudojami suklastoti) dokumentai, bet ir apsunkintas turto disponavimo proceso nustatymas. Iš viso Ž. G. pasisavino 10 272,98 Eur savivaldybės lėšų, padarydamas atitinkamą žalą Jonavos rajono savivaldybės administracijai, veikė nuolat ir intensyviai. Toks jo tyčinis elgesys aiškiai peržengė jo kaip savivaldybės tarybos nario teisėto veikimo ribas, todėl jam pagrįstai taikyta baudžiamoji atsakomybė pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, o ne civilinė atsakomybė.
Dėl BK 228 straipsnio 2 dalies taikymo
21. Kasatorių argumentai dėl Ž. G. nuteisimo, nenustačius BK 228 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties, taip pat yra nepagrįsti.
22. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Veika, padaryta siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, kvalifikuojama pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Piktnaudžiavimo, nustatyto BK 228 straipsnyje, objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. BK 228 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, t. y. padarinių – didelės žalos – kilimas yra būtinasis nusikalstamos veikos sudėties požymis. Aptariamas nusikaltimas padaromas veikiant tyčia, kai asmuo supranta, kad naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numato, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, juridiniam, fiziniam asmeniui ar kitam šiame straipsnyje nurodytam subjektui, ir šios žalos nori (tiesioginė tyčia) arba nenori, bet sąmoningai leidžia jai atsirasti (netiesioginė tyčia) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMTktNzE5LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-119-719/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-119-719/2024">2K-7-119-719/2024</a>). Baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą (BK 228 straipsnis) gali būti taikoma tik nustačius didelės žalos požymį. Tai reiškia, kad ne bet koks teisės aktų reikalavimų neatitinkantis valstybės tarnautojo (ar jam prilyginto asmens) elgesys yra pripažįstamas nusikalstama veika valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. BK 228 straipsnyje įtvirtintas didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl jis kiekvienu atveju yra nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2014, 2K-361-895/2016, 2K-87-942/2017, 2K-189-1073/2019, 2K-28-222/2020, 2K-7-9-976/2020). Taigi padarytą veiką kvalifikuojant kaip piktnaudžiavimą, be kita ko, būtina įvertinti, ar iš tiesų pakanka duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, apie pakankamą padarytos veikos pavojingumą. Tik tokia praktika laikytina atitinkančia baudžiamųjų įstatymų paskirtį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-161/2012, 2K-205/2012, 2K-98/2014, 2K-4-689/2019, 2K-P-59-495/2021). Pažymėtina, kad neturtinio pobūdžio žala paprastai yra pripažįstama didele, jeigu valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas yra susijęs su nusikalstamos veikos, ypač tyčinės, padarymu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2-895/2017).
23. Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Ž. G. laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės mėnesio iki 2023 m. gegužės mėnesio suklastojo penkiasdešimt penkias išmokų avanso apyskaitas, suteikiančias teisę gauti avansu jam išmokėtas su savivaldybės tarybos nario veikla susijusias išmokas, ir jas pateikęs buhalterijai pasisavino jam patikėtą 10 272,98 Eur Jonavos rajono savivaldybės administracijos turtą. Taip jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, padarydamas didelę neturtinę žalą juridiniam asmeniui – Jonavos rajono savivaldybės administracijai, nes buvo pakirstas pasitikėjimas šia institucija, sumenkintas jos autoritetas visuomenėje, sumenkintas pasitikėjimas juo, kaip valstybės politiku, taip pat padarė 10 272,98 Eur turtinę žalą Jonavos rajono savivaldybės administracijai.
24. Ž. G. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, pagrįstai nustačius padarytą didelę neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio 44–45 lapuose, o apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 60–66 punktuose skyrė itin didelį dėmesį didelei neturtinei žalai aptarti. Šie teismai pabrėžė, kad Ž. G. atlikti veiksmai menkina Jonavos rajono savivaldybės autoritetą, reputaciją, nes jais sudarytos prielaidos manyti, kad asmeniniai valstybės tarnautojų interesai nustelbia viešuosius; kad sudarė įspūdį apie joje dirbančių valstybės tarnautojų ir tarybos narių nevaržomą savivalę, demonstravo nuostatą nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų; jis ne tik nesilaikė jo tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, bet ir padarė du nusikaltimus, t. y. visą savivaldybės tarybos nario kadencijos laikotarpį – ketverius metus nuolat klastojo tikrus dokumentus ir, juos panaudojęs, pasisavino svetimą – Jonavos rajono savivaldybės administracijai priklausantį turtą, kurio vertė artima didelei turtinei žalai (12 500 Eur). Taigi pagrįstai nustatyta, kad didelė neturtinė žala buvo padaryta juridiniam asmeniui, be kita ko, sudarant pagrįstą pagrindą visuomenei manyti, kad savivaldybės tarybos nariai, prilyginami valstybės tarnautojams, netinkamai naudoja jiems skiriamas lėšas, taip pasisavindami jiems nepriklausančias lėšas, o tai neabejotinai turėjo įtakos neigiamam požiūriui į Jonavos rajono savivaldybę kaip valstybės instituciją.
25. Atsižvelgiant į tai, kad Ž. G. apkaltinamasis nuosprendis pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį lieka galioti, kasatorių prašymas atleisti Ž. G., padariusį nesunkų nusikaltimą, nurodytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimą nenagrinėtinas.
Dėl baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio taikymo
26. Baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (lot. ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369/2009, 2K-262/2011). Todėl situacijos, kai padaryti nedidelio pavojingumo nusižengimai kriminalizuojami kaltinant asmenį nusikalstamos veikos padarymu, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises, nėra teisingos, tai neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-161/2012, 2K-160/2013, 2K-257/2014, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDctNjQ4LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-47-648/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-47-648/2025">2K-47-648/2025</a>). Teismų praktikoje pasisakoma ir tai, kad nepritartina tokiai teismų praktikai, kai bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar yra pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar yra pakankamai duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDctNjQ4LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-47-648/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-47-648/2025">2K-47-648/2025</a> ir kt.).
27. Byloje nustatyta, kad Ž. G. kaip savivaldybės tarybos narys jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė pažeisdamas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso, Vietos savivaldos įstatymo, savivaldybės tarybos veiklos reglamentų atitinkamų straipsnių ir punktų reikalavimus. Už šių teisės aktų pažeidimus, be kita ko, nustatyta civilinė, tarnybinė, administracinė, drausminė bei etinė atsakomybė. Tačiau atvejai, kai išlaidoms pagrįsti sąmoningai naudojami suklastoti ar kitų asmenų išlaidas pagrindžiantys dokumentai, dokumentai teikiami apsunkinant asmenų, kuriems pavesta šių išlaidų kontrolė, galimybę pastebėti ir nekompensuoti su tarybos nario veikla nesusijusių išlaidų, paprastai užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Sprendžiant dėl tokių pažeidimų pavojingumo ir griežčiausios – baudžiamosios – atsakomybės tokio pobūdžio bylose taikymo ar netaikymo, kiekvienu atveju turi būti atsižvelgiama ir į pažeidimo šiurkštumą, padarymo būdą, sistemingumą, žalos dydį.
28. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad Ž. G. griežčiausia atsakomybės rūšis – baudžiamoji atsakomybė – taikyta nesilaikant ultima ratio principo.
29. Siekiant pasisavinti savivaldybės lėšas ir taip jas pasisavinant, sąmoningas kitų asmenų finansines operacijas patvirtinančių dokumentų rinkimas ir fiktyvus juose nurodytų sumų įrašymas į buhalterijai pateikiamas ataskaitas kaip pagrindžiančių savivaldybės tarybos nario patirtas išlaidas rodo ne tik nesąžiningą tokio asmens požiūrį į savivaldybės tarybos nariui skirtų lėšų paskirtį, bet ir itin šiurkštų teisės aktų reikalavimų pažeidimą. Vienas iš pagrindinių Ž. G. gynybinių teiginių, kad „visi taip darė“, nepateisina konkretaus asmens sąmoningai pasirinkto neteisėto elgesio. Pažymėtina, kad ir pats nuteistasis teigė, jog svetimų čekių rinkimas ir pateikimas jam pačiam atrodė absurdiškai, o tai tik parodo, kad Ž. G. aiškiai suvokė savo sąmoningą teisei priešingą veikimą. Taigi Ž. G. elgesys buvo tyčinis, akivaizdžiai peržengiantis jo kaip savivaldybės tarybos nario teisėto veikimo ribas. Nagrinėjamu atveju jo padarytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų šiurkštumas, byloje nustatytas neteisėtų veiksmų pastovumas, jų intensyvumas ir mastas (sistemingai tęsėsi ketverius metus, suklastotos penkiasdešimt penkios išlaidų atlyginimo ataskaitos, pateikti kitų asmenų čekiai, apmokėti 93 skirtingomis svetimomis mokėjimo kortelėmis; Savivaldybės administracijai padaryta 10 272,98 Eur turtinė žala) panaikina galimybę taikyti švelnesnes atsakomybės rūšis nei baudžiamoji. Nagrinėjamu atveju, nustačius akivaizdžiai tyčinį nusikalstamą elgesį, t. y. aiškiai išreikštą, suvoktą ir sąmoningai nesąžiningą elgesį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-59-222/2018), pagrindo kitokiai bylos baigčiai nėra.
Dėl kasacinės nutarties baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDctNjQ4LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-47-648/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-47-648/2025">2K-47-648/2025</a> nepripažinimo precedentu nagrinėjamoje byloje
30. Kasatoriai teigia, kad abiejų instancijų teismai nukrypo nuo suformuotos naujausios kasacinės instancijos teismo praktikos analogiško pobūdžio bylose. Todėl, jų teigimu, nuteistajam Ž. G. baudžiamoji byla turi būti nutraukta, paisant kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDctNjQ4LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-47-648/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-47-648/2025">2K-47-648/2025</a> pateiktų išaiškinimų. Tokie kasatorių teiginiai nepagrįsti.
31. Precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. Kitaip tariant, panašia pripažintina byla, kurioje teismo sprendimo ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) sutampa su nagrinėjamos bylos ratio – faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurioms taikyta teisės norma nurodant jos išaiškinimo ir taikymo argumentus (lot. ratio – „pagrindas, priežastis, motyvas“) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy03Ni8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-76/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-76/2012">2K-7-76/2012</a>, 2K-297-303/2019, 2K-168-489/2022).
32. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo gynėjo teismo posėdyje išsakytus teiginius apie tai, kad kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDctNjQ4LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-47-648/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-47-648/2025">2K-47-648/2025</a> yra precedentas šiai bylai (nuosprendžio 12 punktas), priešingai nei teigia kasatoriai, pateikė argumentus, kodėl nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės nėra analogiškos nustatytoms baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDctNjQ4LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-47-648/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-47-648/2025">2K-47-648/2025</a>, dėl to pastaroji nutartis nelaikytina precedentu (nuosprendžio 13 punktas).
33. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija konstatuoja, kad esminis aptariamų dviejų bylų skirtumas yra susijęs su veikimo būdu ir mastu. Byloje nustatyta, kad Ž. G. laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2023 m. kovo mėn. avansu iš Jonavos rajono savivaldybės administracijos gavo 22 574,82 Eur. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad beveik pusę šių pinigų, t. y. 10 272,98 Eur, Ž. G. pasisavino, o siekdamas pagrįsti avansu gautų lėšų panaudojimą tarybos nario veiklai vykdyti, jis rinko ir Savivaldybės buhalterijai pateikė kitų asmenų 9247,56 Eur mokėjimus patvirtinančius kvitus, pats šių išlaidų nepatyręs.
34. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDctNjQ4LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-47-648/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-47-648/2025">2K-47-648/2025</a> asmuo, kuriam baudžiamoji byla buvo nutraukta, siekdamas pagrįsti avansu gautų lėšų panaudojimą tarybos nario veiklai vykdyti, svetimų mokėjimo dokumentų nerinko ir neteikė, o jo paties ne pagal paskirtį panaudotų lėšų suma kelis kartus mažesnė nei Ž. G. atveju. Atitinkamai minima nutartis nelaikytina precedentu nagrinėjamoje byloje.
Dėl naujos BK 228 straipsnio 2 dalies redakcijos (2025 m. spalio 16 d. įstatymo redakcija) taikymo
35. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą žodinio proceso tvarka, nustatė, kad, prieš priimant teismo baigiamąjį aktą, 2025 m. spalio 18 d. įsigaliojo nauja BK 228 straipsnio 2 dalies redakcija (2025 m. spalio 16 d. įstatymo redakcija). Tai yra bausmę švelninantis įstatymas, nes buvo sumažintas maksimalus laisvės atėmimo bausmės terminas, pasikeitė galimos skirti baudos ribos, kartu buvo pakeistas nusikaltimo sunkumas – jis iš sunkaus tapo apysunkiu, t. y. pasikeitė nusikaltimo kategorija. Taigi šis tyčinis nusikaltimas įstatymu pripažintas mažiau pavojingu, todėl nauja įstatymo redakcija neabejotinai lengvina nuteistojo Ž. G. teisinę padėtį.
36. BK 3
37. BK 47 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose atitinkamai nustatyta, kad už apysunkį nusikaltimą skiriama bauda nuo 100 iki 4000 MGL dydžio, o už sunkų – nuo 150 iki 6000 MGL dydžio. BK 47 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už BK XXXIII skyriuje nurodytas nusikalstamas veikas skiriama bauda negali būti mažesnė negu nustatyto nusikalstamos veikos dalyko, kaltininko padarytos turtinės žalos arba kaltininko gautos ar siektos gauti turtinės naudos sau ar kitam asmeniui dydis.
38. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad padaryta turtinė žala sudaro 10 272,98 Eur. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu Ž. G. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) paskirta 206 MGL (10 300 Eur) dydžio bauda. Taigi jam paskirtos baudos dydis yra artimas minimaliam baudos už apysunkį nusikaltimą dydžiui, be to, iš esmės yra tapatus padarytos turtinės žalos dydžiui, todėl mažinti ir taip iš esmės minimalios paskirtos baudos dydžio nėra teisinio pagrindo.
39. Naujausioje kasacinės instancijos teismo praktikoje formuojama, kad, nepaneigiant BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos švelnesnio įstatymo grįžtamosios galios, neturėtų būti formaliai perkvalifikuojama asmens padaryta nusikalstama veika tuo atveju, kai iš byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumos nėra pagrindo daryti išvadą, kad kaltininkui BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti švelnesne bausme, nei jam buvo paskirta iki bausmę švelninančio įstatymo įsigaliojimo, nes formalus bendrąja prasme švelnesnio įstatymo taikymas neatitiktų grįžtamąją galią turinčio švelnesnio įstatymo taikymo prasmės ir paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-44-719/2025, 2K-101-489/2025). Tačiau ši taisyklė nagrinėjamoje byloje, nepaisant to, kad bausmė nesikeičia, negali būti taikoma ir Ž. G. veiksmai turi būti perkvalifikuoti pagal naują įstatymo redakciją, atsižvelgiant į pirmiau aptartą įtaką teistumo trukmei.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1, 6 punktais,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo Ž. G. ir jo gynėjo advokato Teisučio Milickio kasacinį skundą.
Pakeisti Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 8 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendį:
Ž. G. veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2025 m. spalio 16 d. įstatymo redakcija) ir paskirti jam 206 MGL (10 300Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmę, paskirtą pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2025 m. spalio 16 d. įstatymo redakcija), bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, subendrinti su Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir BK 300 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija) ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 206 MGL (10 300 Eur) dydžio baudą.
Kitas Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 8 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.
Teisėjai Artūras Ridikas
Albinas Antanaitis
Rima Ažubalytė
Arūnas Budrys
Olegas Fedosiukas
Algimantas Valantinas
Eligijus Gladutis
