R. M. pagal BK 226 str., 225 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-138-594/2025 Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00015-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.6.5; 1.2.19.2.1; 2.1.7.1; 2.1.7.4.1;

2.1.16.2.22

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Albino Antanaičio (pranešėjas),

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorei Vilmai Vidugirienei,

nuteistajam R. M., jo gynėjui advokatui Aidui Mažeikai,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 8 d. nuosprendžio.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu R. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 1 dalį (2018 m. lapkričio 19–21 d. veika) 110 MGL (5500 Eur) dydžio bauda, pagal BK 226 straipsnio 1 dalį (2019 m. sausio 24 d. veika) 110 MGL (5500 Eur) dydžio bauda. Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė R. M. paskirta 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda.

S. L. išteisintas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį dėl kyšininkavimo 2018 m. lapkričio 21 d. ir dėl kyšininkavimo 2019 m. sausio 29 d. kaip nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartimi panaikintas Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendis ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu R. M. išteisintas pagal BK 226 straipsnio 1 dalį dėl prekybos poveikiu 2018 m. lapkričio 19–21 d. ir dėl prekybos poveikiu 2019 m. sausio 24 d., nes nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Skundžiamu Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 8 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 8 d. nuosprendžio dalis, kuria R. M. išteisintas pagal BK 226 straipsnio 1 dalį dėl prekybos poveikiu 2018 m. lapkričio 19–21 d. ir dėl prekybos poveikiu 2019 m. sausio 24 d., panaikinta ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis, kuriuo R. M. nuteistas pagal BK 226 straipsnio 1 dalį dėl prekybos poveikiu 2018 m. lapkričio 19–21 d. 250 MGL (12 500 Eur) dydžio bauda, pagal BK 226 straipsnio 1 dalį dėl prekybos poveikiu 2019 m. sausio 24 d. 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 310 MGL (15 500 Eur) dydžio bauda. Pritaikius BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktį, 66 straipsnio 1 ir 2 dalis, į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, kurį nuteistasis buvo laikinai sulaikytas (2 paros), tai atitinka 4 MGL, ir R. M. paskirta 306 MGL (15 300 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš nuteistojo išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 9000 Eur.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu išteisintas S. L., tačiau dėl jo kasacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. R. M. pagal BK 226 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2018 m. lapkričio 19–20 d. Vilniaus mieste, A. Domaševičiaus ir Aukų gatvėse vykusių susitikimų bei tarpusavio kontaktų mobiliuoju ryšiu metu, siekdamas, kad D. Z. už neteisėtą piniginį atlygį, pasinaudodamas savo pažintimi ar kita tikėtina įtaka Vilniaus apygardos teismo teisėjui S. L., paveiktų teisėją taip, kad šis neteisėtai veiktų nulemdamas teisėjų kolegijos sprendimą pakeisti įtariamajam S. K. ikiteisminiame tyrime Nr. 10‑1‑00938‑13 2018 m. spalio 29 d. pratęstą suėmimą į švelnesnę ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, pasiūlė D. Z. ir susitarė su juo paveikti teisėją ir duoti teisėjui S. L. kyšį. Įgyvendindamas susitarimą, 2018 m. lapkričio 21 d. 8.06–8.08 val. Vilniaus mieste, advokato D. Z. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), R. M. perdavė D. Z. 5000 Eur, skirtus atlygiui už D. Z. neteisėtą veikimą bei kyšiui teisėjui S. L. duoti.

2. Be to, R. M. pagal BK 226 straipsnio 1 dalį nuteistas ir už tai, kad 2019 m. sausio 24 d. 13.27–13.29 val. Vilniaus mieste, Vilniaus g. 2, viešbučio „Congress“ patalpose, siekdamas, kad D. Z. už neteisėtą atlygį, pasinaudodamas savo pažintimi ar kita tikėtina įtaka Vilniaus apygardos teismo teisėjui S. L., paveiktų teisėją taip, kad šis neteisėtai veiktų patenkindamas K. J. apeliacinį skundą administracinėje byloje Nr. AN2‑88‑209/2019 ir panaikintų 2018 m. gruodžio 18 d. žemesnės instancijos teismo paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą 7 mėnesiams, pasiūlė D. Z. ir susitarė su juo paveikti teisėją ir duoti teisėjui S. L. kyšį. Įgyvendindamas susitarimą, tuo pat metu R. M. perdavė D. Z. 4000 Eur, skirtų atlygiui už D. Z. neteisėtą veikimą bei kyšiui teisėjui S. L. duoti.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. sausio 8 d. nuosprendžiu, išnagrinėjusi nuteistojo R. M. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl R. M. išteisinimo pagal BK 226 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir priėmė dėl šių veikų R. M. apkaltinamąjį nuosprendį motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog R. M. nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

III. Kasacinio skundo argumentai

4. Kasaciniu skundu nuteistasis R. M. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 8 d. nuosprendį ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 8 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:

5. Pagal BK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jei yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir ją aiškinančia teismų praktika, kaltininko kaltė turi būti nustatyta dėl kiekvienos nusikalstamos veikos, kaltinamasis neprivalo įrodinėti savo nekaltumo ir jam negalima perkelti įrodymų naštos, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, o esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių, draudžiama priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc3LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-177/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-177/2009">2K-177/2009</a>, 2K-205/2012, 2K-317-719/2018 ir kt.). Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, teismas nesilaikė šių įstatymų normų ir nukrypo nuo teismų praktikos. Nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas iš esmės preziumavo kasatoriaus kaltę, visas abejones ir neaiškumus, kurių nėra galimybės pašalinti, traktavo kaltinimo naudai. Antai teismas visus buvusius ir byloje užfiksuotus kasatoriaus susitikimus, pokalbius ir kontaktus su liudytoju D. Z. neleistinai traktavo išskirtinai tik kaip kaltinime nurodytus arba su kaltinimais susijusius veiksmus, nors kasatorius apklausų teisme metu nurodė aiškias ir konkrečias aplinkybes, paaiškindamas, kad didžioji dalis šių susitikimų ir kontaktų buvo susiję su kitomis bendromis bylomis ar bendrais jo ir liudytojo D. Z. klientais (tarp jų ir vizitas verslo centre „Burė“). Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, vyko ne vienas teismo posėdis, todėl teismas turėjo galimybę išsiaiškinti visas aplinkybes apie susitikimus ir kitus jo kontaktus su liudytoju D. Z., tačiau nė vienas klausimas nebuvo užduotas. Nepaisant to, nuosprendyje tvirtinama, kad tokių susitikimų metu jis ir D. Z. derino nusikalstamus veiksmus. Tokia pati padėtis yra susiklosčiusi ir dėl kasatoriaus pokalbių su liudytoju K. J. Visi šie pokalbiai nuosprendyje yra pateikiami išskirtinai kaip nusikalstamos veikos įrodymai, nors jie yra visiškai nekonkretūs, neaiškūs ir neinformatyvūs. Iš bylos medžiagos matyti, kad K. J. buvo ilgametis kasatoriaus klientas, tačiau apeliacinės instancijos teismas net nebandė aiškintis šių aplinkybių. Nagrinėjant bylą teisme, kasatorius net nebuvo apklaustas dėl byloje esančių pokalbių, jam apie tai nebuvo užduota jokių klausimų, nors jis galėtų paaiškinti bet kokį pokalbį ir jo aplinkybes. Visa tai rodo, kad apeliacinės instancijos teismas visus be išimties byloje esančius įrašus, kontaktus ir susitikimus be jokio patikrinimo pritempė prie kaltinimo ir sąmoningai vertino kaip kaltės įrodymus, taip pažeisdamas nekaltumo prezumpciją. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas šių bylos duomenų išsamiai ir nešališkai neištyrė, todėl pažeidė ir BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

6. Pripažindamas liudytojo D. Z. parodymus įrodymais ir vertindamas juos kaip patikimus ir objektyvius, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 391 straipsnį, BPK 20 straipsnį, nukrypo nuo tarptautinių ir nacionalinių teismų praktikos. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės asmenų parodymai yra pripažįstami patikimais, objektyviais ir vertinami kaip įrodymai tik tada, jei jie gauti nepažeidžiant įstatymų ir patvirtinti kita bylos medžiaga (Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 26766/05, 22228/06; Didžiosios kolegijos 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, peticijos Nr. 26772/95; 2008 m. liepos 24 d. sprendimas byloje Vladimir Romanov prieš Rusiją, peticijos Nr. 41461/02; 2010 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Melnikov prieš Rusiją, peticijos Nr. 23610/03; 2012 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Pichugin prieš Rusiją, peticijos Nr. 38623/03, ir kitos; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc3LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-177/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-177/2008">2K-177/2008</a>, 2K-7-2-699/2016, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xOTYtMzAzLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-196-303/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-196-303/2022">2K-7-196-303/2022</a> ir kt.).

6.1. Priimtame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išvada dėl kasatoriaus kaltės daugiausia grindžiama liudytojo D. Z. parodymais. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. Z. buvo pripažintas ir apklaustas kaip įtariamasis, o vėliau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis pritaikius BK 391 straipsnį. Susijusioje baudžiamojoje byloje kasacinis teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nes apeliacinės instancijos teismas nepatikrino atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. Z. parodymų teisėtumo aspektu ta apimtimi, kad šis asmuo pagal BK 391 straipsnio 1 dalį buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės nesant tam teisinio pagrindo, be to, kasacinis teismas priimtoje nutartyje nurodė, kad negalima tokia procesinė situacija, kai, asmenį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam tapus liudytoju, teisme pagal BPK 20 straipsnio taisykles nepatikrinti, visų įrodymų kontekste neįvertinti tokio asmens parodymai pripažįstami kitą asmenį kaltinančiais įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjM2LTQ5NS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-236-495/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-236-495/2023">2K-236-495/2023</a>). Kitoje savo aplinkybėmis panašioje į nagrinėjamą bylą baudžiamojoje byloje kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens parodymai gali būti pripažinti neatitinkančiais BPK 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų reikalavimų tais atvejais, kai BK 391 straipsnis pritaikytas akivaizdžiai netinkamai, t. y. kai asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas nesant šiame straipsnyje įtvirtintų sąlygų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjEtNjg5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-61-689/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-61-689/2020">2K-61-689/2020</a>). Iš to darytina išvada, kad susijusioje teismų praktikoje jau buvo įvertinti liudytojo D. Z. parodymai ir joje padaryta išvada, kad D. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas nepagrįstai ir pažeidžiant įstatymus, nes ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme nenustatyta, kad D. Z. su kitais asmenimis veikė organizuota grupe ar nusikalstamu susivienijimu, todėl jo parodymai negali būti pripažįstami kitą asmenį kaltinančiais įrodymais. Šioje byloje yra susiklosčiusi tokia pati situacija, kaip ir pirmiau nurodytoje kasacinio teismo spręstoje baudžiamojoje byloje. Kasatoriui ir išteisintajam S. L. nebuvo inkriminuota, kad nusikalstamas veikas jie padarė veikdami su D. Z. organizuota grupe, tačiau tos pačios veikos D. Z. buvo inkriminuotos kaip padarytos veikiant organizuota grupe ir D. Z. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnyje nurodytu pagrindu, taigi, D. Z. parodymai, vadovaujantis teismų praktika, negalėjo būti pripažinti kitą asmenį kaltinančiais įrodymais. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 ir 3 dalis, kasacinės instancijos teismo išaiškinimai yra privalomi tuos pačius įstatymus taikančioms valstybės institucijoms, tarp jų ir teismams. Nepaisydamas to, apeliacinės instancijos teismas priimtame nuosprendyje pirmiau nurodyta kasacinės instancijos teismo praktika nesivadovavo ir nuo jos nukrypo, nes pripažino, kad D. Z. parodymai laikytini įrodymais, ir pripažino juos tinkamais kaltinamaisiais įrodymais. Savo sprendimą nukrypti nuo teismų praktikos apeliacinės instancijos teismas motyvavo tuo, kad dauguma D. Z. inkriminuotų nusikalstamų veikų buvo padarytos veikiant organizuota grupe, o kasacinės instancijos teismas neįžvelgia nepagrįsto BK 391 straipsnio nuostatų taikymo ir tada, kai asmuo šio straipsnio pagrindu atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už veikas, padarytas veikiant ne organizuota grupe ar nusikalstamu susivienijimu. Šis argumentas prieštarauja bylos medžiagai, baudžiamajam įstatymui ir jį aiškinančiai teismų praktikai. Apeliacinės instancijos teismas iškraipė bylos medžiagą padarydamas išvadą, kad dauguma D. Z. inkriminuotų veikų, dėl kurių jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, buvo padarytos veikiant organizuota grupe. Iš prokuroro 2020 m. kovo 13 d. nutarimo atleisti D. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu turinio matyti, kad, nors visos D. Z. jame inkriminuotos veikos yra nurodytos kaip padarytos organizuota grupe, tačiau pagal tų veikų aprašymą nutarime tokiam veikų kvalifikavimui nėra jokio teisinio pagrindo. Dėl to, priešingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, didžioji dalis D. Z. inkriminuotų veikų buvo padarytos veikiant ne organizuota grupe. Ši aplinkybė yra itin svarbi vertinant D. Z. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės teisėtumą, nes, pagal apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodytą teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTcxLTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-171-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-171-1073/2018">2K-171-1073/2018</a>), galimybė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės organizuotos grupės narį ir už kitas veikas siejama tik su pavienėmis nusikalstamomis veikomis. Šioje byloje situacija yra kitokia, nes organizuota grupe padarytos veikos sudarė mažąją veikų dalį. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nurodyta teismų praktika nepateisina teismo sprendimo pripažinti liudytojo D. Z. parodymus įrodymais ir vertinti juos kaip kaltinamuosius įrodymus. Pažymėtina ir tai, kad BK 391 straipsnio dispozicijos lingvistinė analizė rodo, jog pagal šią normą asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės išskirtinai tik dėl jo organizuota grupe, teroristine grupe ar nusikalstamu susivienijimu padarytų nusikalstamų veikų, jei jis buvo tokio darinio narys, prisipažino dalyvavęs darant tokią nusikalstamą veiką ir aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės, teroristinės grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas. Jokių požymių, kriterijų ar išimčių įstatymų leidėjas nenustatė, nes ši norma yra specialiai sukurta kovai su aukščiausio organizuotumo lygio grupuotėmis ir jų narių padarytais nusikaltimais. Iš to išplaukia, kad BK 391 straipsnyje įtvirtinta norma yra tam tikras įstatymų leidėjo nustatytas išimtinis kompromisas su teisingumu, nes kaltas, dažnai sunkius nusikaltimus padaręs asmuo nėra nubaudžiamas, o priešingai, atleidžiamas nuo atsakomybės, nors kiti nusikaltimus padarę asmenys yra nuteisiami ir siunčiami atlikti bausmės. Būtent dėl šios aplinkybės BK 391 straipsnio normos taikymo sritis yra labai siaura ir įstatymų leidėjo labai aiškiai ir konkrečiai apibrėžta, o tai reiškia, kad BK 391 straipsnis negali būti taikomas labai plačiai, kaip padarė apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje. Vien tai, kad kitoje panašioje apeliacinės instancijos teismo byloje teismas labai plačiai aiškino BK 391 straipsnio normą, nereiškia, kad šiuo klausimu yra suformuota teismų praktika, nes Teismų įstatymas teisę formuoti teismų praktiką suteikia išimtinai kasaciniam teismui.

6.2. Kaip matyti iš liudytojo D. Z. 2019 m. kovo 10 d. pareiškimo prokurorui, liudytojo parodymų teisme, liudytojas, prieš duodamas parodymus byloje, buvo supažindintas su ikiteisminio tyrimo duomenimis. Dėl to liudytojo D. Z. parodymai buvo gauti pažeidžiant BPK 181 straipsnio reikalavimus. Pažymėtina, kad situacija, kai asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, sudaroma galimybė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, yra ne tik neteisėta, bet ir kelia rimtų abejonių liudytojo parodymų patikimumu, nes tada, kai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojas, prieš duodamas parodymus, susipažįsta su ikiteisminio tyrimo medžiaga, jam sudaroma galimybė priderinti savo parodymus prie kitų byloje surinktų įrodymų, taip dirbtinai padidinant šio liudytojo duotų parodymų patikimumą. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojo D. Z. supažindinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga procedūra buvo atlikta ir kartu nuslėpta, nes dėl supažindinimo nebuvo surašyti baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujami procesiniai dokumentai, prokuratūra susijusioje baudžiamojoje byloje neigė tokį liudytojo D. Z. supažindinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga faktą, tačiau šioje baudžiamojoje byloje šį faktą pripažino ir pateikė su atliktų veiksmų eiliškumo neatitinkančiomis datomis dokumentų duomenis, nenurodydama konkrečius prašymus pateikusio asmens vardo ir pavardės, kad liudytojas D. Z. pateikė prašymą susipažinti su dalimi ikiteisminio tyrimo medžiagos ir šis jo prašymas prokuroro nutarimu buvo patenkintas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas šioje byloje turėjo kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą siekdamas patikrinti, ar teismui pateikti dokumentai yra tikri, bet to nepadarė. Nepaisydamas to, apeliacinės instancijos teismas priimtame nuosprendyje nustatė, kad D. Z. susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga tada, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl suėmimo skyrimo, todėl BPK 181 straipsnio reikalavimai nebuvo pažeisti. Kaip minėta, tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą paneigia tiek paties liudytojo D. Z. parodymai, kad jis susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, tiek pati bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad D. Z. negalėjo duoti parodymų apie aplinkybes ir įvykius, kuriuose pats nedalyvavo, jei jis nebuvo supažindintas su ikiteisminio tyrimo medžiaga iki to laiko, kai davė parodymus byloje.

6.3. Pripažindamas liudytojo D. Z. parodymus įrodymais, apeliacinės instancijos teismas nesilaikė baudžiamojo proceso įstatymo ir jį aiškinančios teismų praktikos, pagal kurią teismas nuosprendyje gali remtis tik tais asmenų parodymais, kurie yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjM2LTQ5NS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-236-495/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-236-495/2023">2K-236-495/2023</a> ir kita šioje nutartyje nurodyta teismų praktika). Be to, apeliacinės instancijos teismas nesilaikė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, kad teismas nuosprendyje gali remtis tik tais įrodymais, kurie buvo patikrinti ir ištirti teisme. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas nuosprendyje rėmėsi visais byloje duotais liudytojo D. Z. parodymais, tačiau teisme jų netyrė (negarsino). Byloje liudytojas D. Z. buvo ne vieną kartą apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (taip pat ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją), taip pat apklaustas nagrinėjant bylą Klaipėdos apygardos teisme ir formaliai labai trumpai buvo apklaustas Lietuvos apeliaciniame teisme, nagrinėjant skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio. Priimtame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas rėmėsi liudytojo D. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tačiau tokiais asmenų parodymais priimant nuosprendį draudžia remtis baudžiamojo proceso įstatymas ir jį aiškinanti pirmiau nurodyta teismų praktika. Priimtame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas rėmėsi ir liudytojo D. Z. parodymais, duotais nagrinėjant bylą Klaipėdos apygardos teisme. Pažymėtina, kad šiais liudytojo D. Z. parodymais apeliacinės instancijos teismas taip pat negalėjo remtis, nes bylą nagrinėjusi Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija buvo šališka, uždavė liudytojui menamus klausimus ir tai buvo pripažinta Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, kuria Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis buvo panaikintas. Nagrinėjant bylą Lietuvos apeliaciniame teisme dėl Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio, liudytojas D. Z. buvo apklaustas labai trumpai, jam buvo užduoti tik keli klausimai apie jo susipažinimo su bylos medžiaga ir bendravimo su išteisintuoju S. L. aplinkybes, o apie kaltinimą, susijusį su kasatoriumi, liudytojui D. Z. klausimų nebuvo užduota. Pirmosios instancijos teisme liudytojas D. Z. nebuvo apklaustas, nes, pirmosios instancijos teismo požiūriu, liudytojo D. Z. parodymai buvo neleistini. Taigi, kaip išplaukia iš bylos medžiagos, liudytojas D. Z. apie kasatoriui pateiktą kaltinimą buvo apklaustas tik ikiteisminio tyrimo metu, nesudarant galimybės nei kasatoriui, nei jo gynėjui užduoti liudytojui klausimų. Dėl to liudytojo D. Z. parodymai nebuvo patikrinti teisme įstatymo nustatyta tvarka ir atitinkamai apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nebuvo galima jais remtis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xOTYtMzAzLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-196-303/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-196-303/2022">2K-7-196-303/2022</a> ir kita šioje nutartyje nurodyta teismų praktika). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytojo D. Z. parodymai nebuvo nuoseklūs ir vienodi, jie skyrėsi dėl tų pačių aplinkybių tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme, todėl, nagrinėdamas bylą ir surašydamas nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas turėjo išaiškinti šiuos prieštaravimus ir juos pašalinti, tačiau to nepadarė.

6.4. Pripažindamas liudytojo D. Z. parodymus įrodymais, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo tarptautinių ir nacionalinių teismų praktikos, pagal kurią asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, ar nusikalstamos veikos bendrininko parodymai gali būti pripažinti patikimais, objektyviais ir vertinami kaip įrodymai, kai juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad liudytojo D. Z. parodymų nepatvirtina kita objektyvi ir pakankama bylos medžiaga, kaip to reikalauja teismų praktika, ir labai aiškiai motyvavo tokią savo išvadą. Apeliacinės instancijos teismas teismų praktikos nesilaikė.

6.5. Vertindamas D. Z. parodymus kaip objektyvius, nuoseklius ir išsamius, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimus. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad liudytojo D. Z. parodymai yra itin nenuoseklūs, todėl negali būti vertinami kaip patikimi. Liudytojas apie tas pačias aplinkybes yra pateikęs 5–6 versijas, o jo parodymų nepatvirtina kita objektyvi bylos medžiaga. Iš liudytojo parodymų matyti, kad jis iš esmės niekada nėra nurodęs jokių konkrečių aplinkybių, išskyrus tai, kas jau buvo nurodyta tyrėjų jam pateiktuose įtarimų tekstuose. Net ir šiais atvejais D. Z. nurodydavo skirtingas pinigų sumas, pinigų perdavimo vietas ir pan. D. Z. negalėjo nurodyti tariamų pinigų grąžinimo aplinkybių, nes tokių ir nėra apskritai užfiksuota, nepaisant to, kad D. Z. buvo nuolat stebimas ir kontroliuojamas. Duodamas parodymus apie bylos aplinkybes, D. Z. nuolat vartojo tokius žodžius kaip „gal“, „galimai“ ir pan. Pirmosios instancijos teismas taikliai atkreipė dėmesį, kad D. Z. parodymai keisdavosi priklausomai nuo to, kas ko klausia: prokurorui jis atsakydavo tai, ką prokuroras norėdavo išgirsti, o kitiems proceso dalyviams, tarp jų ir teismui, į tą patį klausimą atsakydavo kitaip. Pasitaikė atvejų, kai D. Z. parodymai keisdavosi tos pačios apklausos metu, to paties teismo posėdžio metu. D. Z. parodymų kaitą charakteringai atspindi jo parodymai apie bendravimą su išteisintuoju S. L. Antai, siekdamas būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ikiteisminio tyrimo metu D. Z. tvirtino, kad S. L. siūlė įvairias pinigų sumas, tačiau akistatos su S. L. metu savo parodymus pakeitė, teigė, kad S. L. pinigų niekada nesiūlė, apklausiamas teisme vėl davė parodymus, kad pinigus S. L. siūlė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad D. Z. akivaizdžiai stengėsi laikytis susitarimo dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl prokurorams duodavo norimus išgirsti parodymus arba atitinkamai atsakydavo į jų klausimus, tačiau kitiems proceso dalyviams pateikdavo kitokią interpretaciją. Visus liudytojo D. Z. parodymų nenuoseklumo atvejus išanalizavo pirmosios instancijos teismas, todėl pagrįstai padarė išvadą, kad liudytojo D. Z. parodymais negalima remtis dėl jų nenuoseklumo ir nepatikimumo.

7. Pripažindamas įrodymais byloje esančius garso ir vaizdo įrašus, telefoninių pokalbių stenogramas, slapto sekimo protokolus bei kitą bylos medžiagą, susijusią su asmens privačiu gyvenimu, surinktą ikiteisminio tyrimo metu, taikant procesines prievartos priemones, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 162 straipsnį ir nukrypo nuo teismų praktikos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, baudžiamoji byla, kurioje nuteistas kasatorius, o išteisintas S. L., yra išskirta iš kitos ikiteisminio tyrimo bylos. Informacijos, gautos viename baudžiamajame procese, panaudojimas kitoje baudžiamojoje byloje, pagal BPK 162 straipsnio nuostatas, yra galimas tik aukštesniojo prokuroro nutarimu. Kaip nurodoma teismų praktikoje, BPK 162 straipsnio normomis turi būti vadovaujamasi tiek tuo atveju, kai informacija apie asmens privatų gyvenimą renkama atliekant BPK nustatytus veiksmus, tiek tada, kai tai daroma pagal Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI1LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-225/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-225/2009">2K-225/2009</a>). Be to, pagal teismų praktiką, vadovaujantis BPK 162 straipsniu, panaudoti informaciją apie asmens privatų gyvenimą, gautą taikant procesinę prievartos priemonę viename procese, kitame procese galima, jei ir kitame procese nagrinėjimo dalyką sudaro ne mažesnio pavojingumo nusikalstama veika, negana to, bylų sujungimas ar išskyrimas nepaneigia to, kad turi būti taikomos BPK 162 straipsnio taisyklės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTIwLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-120/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-120/2008">2K-120/2008</a>, 2K-190/2013, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05NC04OTUvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-94-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-94-895/2015">2K-P-94-895/2015</a>). Šioje byloje BPK 162 straipsnio ir teismų praktikos reikalavimai yra pažeisti, nes informacija iš kito ikiteisminio tyrimo į šią baudžiamąją bylą išskirta ne aukštesniojo prokuroro, o byloje ikiteisminį tyrimą organizavusio prokuroro nutarimu, be to, kasatorius ir išteisintasis S. L. šioje byloje buvo kaltinami dėl mažesnio pavojingumo nusikalstamų veikų nei tos, dėl kurių vyko ikiteisminis tyrimas, iš kurio išskirta ši baudžiamoji byla. Kasatorius pabrėžia, kad informacija apie liudytojo D. Z. privatų gyvenimą negalėjo būti panaudota šioje byloje nesilaikant BPK 162 straipsnio ir jo nuostatas aiškinančios teismų praktikos reikalavimų, nes D. Z. šioje byloje nėra kaltinamas dėl kokių nors nusikalstamų veikų padarymo, o dėl kasatoriaus ar S. L. veikų jokios su įsibrovimu į asmens privatų gyvenimą procesinės prievartos priemonės nebuvo sankcionuotos. Taigi įsibraunant į D. Z. privatų gyvenimą surinkta informacija gali būti panaudota prieš kasatorių ir išteisintąjį S. L. tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka tokia informacija pripažįstama tinkančia panaudoti kitoje baudžiamojoje byloje, o tai šioje byloje nebuvo padaryta. Apeliacinės instancijos teismas savo sprendimą pažeisti BPK 162 straipsnio reikalavimus ir nukrypti nuo teismų praktikos teisino tuo, kad visa medžiaga buvo išskirta iš baudžiamosios bylos, kurioje kasatorius ir išteisintasis S. L. buvo pripažinti įtariamaisiais. Šis argumentas nepagrįstas, nes BPK 162 straipsnis nenustato jokių jame įtvirtintų normų taikymo išimčių, o byloje nebuvo sankcionuotas įsibrovimo į kasatoriaus ir išteisintojo S. L. privatų gyvenimą faktas, tai leista daryti tik dėl D. Z.. Priimtame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodoma teismų praktika nepagrindžia apeliacinės instancijos teismo išvados dėl to, kad pirmiau nurodyta informacija gali būti panaudota kaip įrodymas byloje, nes ji priimta trijų teisėjų kolegijos ir prieštarauja plenarinės sesijos nutarties išaiškinimams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05NC04OTUvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-94-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-94-895/2015">2K-P-94-895/2015</a>). Be to, teismų praktiką baudžiamosiose bylose gali formuoti tik kasacinis, o ne apeliacinės instancijos teismas.

8. Įvertindamas byloje surinktus įrodymus ir surašydamas išteisinamąjį nuosprendį, pagrįstą ir teisėtą sprendimą byloje priėmė pirmosios instancijos teismas, todėl jis paliktinas galioti be pakeitimų. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai nemotyvavo savo sprendimo, dėl kokių priežasčių nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apsiribojo bendro pobūdžio frazėmis apie tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje netinkamai įvertinta bylos medžiaga, ir net nepakomentavo itin konkrečių pirmosios instancijos teismo motyvų dėl liudytojo D. Z. parodymų nenuoseklumo, prieštaringumo, manipuliatyvumo (kai į klausimus atsakoma tai, ką nori išgirsti klausiantysis), neįvertino BPK 183 straipsnio 2 dalies, 275 straipsnio 1 dalies pažeidimo, kai D. Z. buvo užduodami menami klausimai.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9. Nuteistojo R. M. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

10. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-P-58-697/2019, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-7-70-895/2018, 2K-7-57-648/2021 ir kt.).

11. Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimus kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc0LTc4OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-274-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-274-788/2019">2K-274-788/2019</a>, 2K-59-628/2025).

12. Kaip matyti iš nuteistojo R. M. kasacinio skundo, dalis skundo argumentų yra susijusi su apeliacinės instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių neigimu, deklaratyviai teigiant, kad kasatoriaus kaltė buvo preziumuota, nebuvo atsižvelgta į kasatoriaus nurodytas aplinkybes, o pasiremta ne taip interpretuojamais, nekonkrečiais ir neinformatyviais pokalbiais, dėl kurių kasatorius net nebuvo apklaustas, nurodomos aplinkybės, susijusios su D. Z. supažindinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga vertinimu, dėl to, pasak kasatoriaus, teismas turėjo kreiptis į Generalinę prokuratūrą, siekdamas patikrinti, ar teismui pateikti dokumentai yra tikri. Taigi kasaciniame skunde keliami ne tik teisės taikymo klausimai, bet pateikiamas ir byloje surinktų įrodymų vertinimas, teigiant, jog darytinos kitokios išvados dėl nuteistojo veiksmų vertinimo. Tokio pobūdžio argumentais iš esmės siekiama, kad kasacinės instancijos teismas atliktų įrodymų vertinimą ir jo pagrindu nustatytų naujas bylos aplinkybes. Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zOC0xMDczLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-38-1073/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-38-1073/2023">2K-7-38-1073/2023</a>, 2K-98-1214/2024 ir kt.), todėl tokie kasacinio skundo argumentai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas ir bus nagrinėjami tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

Dėl BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių, 162 straipsnio taikymo

13. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojo D. Z. parodymus įrodymais, iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus dėl įrodymų leistinumo, nukrypo nuo nacionalinių ir tarptautinių teismų praktikos. Pirmiau nurodyta išvada grindžiama teigiant, kad liudytojas D. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas neteisėtai, prieš duodamas parodymus šioje byloje neteisėtai buvo supažindintas su ikiteisminio tyrimo duomenimis, parodymai, kuriais grindžiamas nuosprendis, nebuvo ištirti nagrinėjant bylą teisme ar duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, jie nepatvirtinti kitais byloje surinktais įrodymais.

14. Pagal BPK 20 straipsnį, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys).

15. BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytas reikalavimas laikytis įstatymų gaunant įrodymus yra ypač svarbus, nes priešingu atveju nebūtų užtikrintas bylos nagrinėjimo teisingumas. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį, įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys. Ši nuostata reiškia, kad įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie yra surinkti laikantis BPK bei kitų duomenų rinkimą reglamentuojančių teisės aktų. Neteisėtu būdu gauta informacija negali būti pripažįstama įrodymais baudžiamajame procese. Teismas turi pareigą patikrinti, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, t. y. ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams ir ar jie patikrinti BPK nurodytais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODEtODk1LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-81-895/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-81-895/2020">2K-81-895/2020</a>, 2K-119-303/2021).

16. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-628/2024, 2K-61-594/2024). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse dėl BPK 20 straipsnio nuostatų taikymo yra nurodyta, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenustato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295/2013, 2K-7-57-648/2021). Be kita ko, viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, jog turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-23-697/2019, 2K-7-57-648/2021).

17. Esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzYtMzAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-176-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-176-303/2015">2K-7-176-303/2015</a>, 2K-251-507/2016, 2K-270-628/2020, 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022 ir kt.).

18. Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija esminių BPK pažeidimų nenustatė.

19. Nepagrįsti kasacinio skundo teiginiai, kad liudytojas D. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės, pritaikius BK 391 straipsnį, atleistas neteisėtai, todėl jo parodymai neleistini, o teismas, pripažindamas liudytojo parodymus leistinais, nukrypo nuo teismų praktikos, kurioje liudytojo D. Z. parodymai buvo pripažinti neleistinais susijusioje baudžiamojoje byloje.

19.1. Kaip jau minėta, pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį, įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys. Ši nuostata reiškia, kad įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie yra surinkti laikantis BPK bei kitų duomenų rinkimą reglamentuojančių teisės aktų. Neteisėtu būdu gauta informacija negali būti pripažįstama įrodymais baudžiamajame procese.

19.2. Aiškinant šias nuostatas teismų praktikoje dėl asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu, yra nurodyta, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnyje nustatytu pagrindu specifika yra ta, kad nuo atsakomybės atleidžiamas asmuo, įtariamas dalyvavęs organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba priklausęs nusikalstamam susivienijimui. Tai reiškia, kad visais atvejais nuo baudžiamosios atsakomybės toks asmuo atleidžiamas ikiteisminio tyrimo metu. Veikos teisinis vertinimas (kvalifikavimas) ikiteisminio tyrimo metu ne visuomet sutampa su teismo atliktu tos veikos teisiniu vertinimu (kvalifikavimu). Be to, konkretūs BK straipsniai, pagal kuriuos kvalifikuotina nusikalstama veika, paaiškėja tik teisiamajame posėdyje ištyrus ir teismui įvertinus įrodymus, nustačius veikos faktines aplinkybes, jas palyginus su BK normose nustatytais nusikalstamos veikos sudėties ir kitais veikos kvalifikavimui reikšmingais požymiais ir padarius išvadą, kad veikos faktinės aplinkybės atitinka tose normose įtvirtintus požymius. Ar veiką padarė organizuota grupė (nusikalstamas susivienijimas), ar asmenys bendrininkavo kitomis formomis, nustatoma priimant nuosprendį, įvertinus, be kita ko, ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 391 straipsniu, parodymus. Nuosprendyje padaryta išvada, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė, o ne organizuota grupė (nusikalstamas susivienijimas), kaip buvo nurodyta kaltinamajame akte, savaime nereiškia, kad asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 391 straipsniu, parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, yra gauti neteisėtu būdu, t. y. neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Tokio asmens parodymai gali būti pripažinti neatitinkančiais BPK 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų reikalavimų tais atvejais, kai BK 391 straipsnis pritaikytas akivaizdžiai netinkamai, t. y. kai asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas nesant šiame straipsnyje įtvirtintų sąlygų. Pažymėtina ir tai, kad byloje nustačius, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir dėl kitos atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu asmens (liudytojo) padarytos nusikalstamos veikos, kuri ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota kaip padaryta dalyvaujant organizuota grupe, byloje pripažinta, kad šio atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojo parodymai yra leistini (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjEtNjg5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-61-689/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-61-689/2020">2K-61-689/2020</a>). Taigi, sprendžiant dėl asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pritaikius BK 391 straipsnį, parodymų leistinumo, pagal teismų praktiką yra reikšminga ne tai, ar toks asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už visas nusikalstamas veikas tinkamai pritaikius BK 391 straipsnį, o tai, ar pagal bylos aplinkybes bent viena atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu buvo pagrįstai tiriama ir ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota kaip padaryta organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo, t. y. svarbi būtent pati procesinė situacija ikiteisminio tyrimo metu, o ne galutinis teisinis vertinimas teisme.

19.3. Kaip matyti iš bylos medžiagos, prokuroro nutarimas atleisti D. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pritaikius BK 391 straipsnį buvo priimtas ikiteisminio tyrimo metu ir pagal nutarimo duomenis D. Z. padėjo atskleisti organizuotos grupės nusikalstamas veikas. Pirmiau nurodytas prokuroro nutarimas yra patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo. Išnagrinėjęs bylą apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad bent dėl dalies nusikalstamų veikų D. Z. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu nesant visų šiam straipsniui taikyti reikalingų sąlygų, tačiau nepaneigė to, kad bent viena iš D. Z. nusikalstamų veikų, dėl kurių nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir D. Z. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ikiteisminio tyrimo metu galėjo būti tiriama ir kvalifikuojama kaip padaryta organizuotos grupės. Su šia išvada sutinka ir kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Byloje nėra pagrindo teigti, kad procesiniu požiūriu D. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pritaikius BK 391 straipsnį buvo atleistas akivaizdžiai neteisėtai, ir atitinkamai pripažinti liudytojo D. Z. parodymus neleistinais.

19.4. Neatitinka kasatoriaus nurodomos nutarties turinio kasacinio skundo teiginiai, kad liudytojo D. Z. parodymai jau yra pripažinti neleistinais susijusioje baudžiamojoje byloje ir vertindamas šiuos parodymus kitaip apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos. Pažymėtina, kad kasatoriaus nurodomoje kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjM2LTQ5NS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-236-495/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-236-495/2023">2K-236-495/2023</a> teismas atkreipė dėmesį į tam tikrus atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojo D. Z. parodymų nenuoseklumus dėl esminių bylos aplinkybių, reikšmingų bylai teisingai išspręsti, taip pat į tai, kad nebuvo atsakyta į visus apeliacinio skundo argumentus, todėl, nustatęs BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies pažeidimą, perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui šiems trūkumams pašalinti. Taigi, byla buvo grąžinta iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka ne pripažinus, kad liudytojo D. Z. parodymai neleistini, bet dėl kitų priežasčių. Atkreiptinas kasatoriaus dėmesys, kad atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojo D. Z. parodymai buvo pripažinti leistinais susijusioje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODMtNzE5LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-83-719/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-83-719/2024">2K-83-719/2024</a>. Dėl to tvirtinti, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojo D. Z. parodymus kaip leistinus, nukrypo nuo teismų praktikos, nėra pagrindo.

20. Nepagrįsti ir kasacinio skundo teiginiai, kad negalima remtis D. Z. parodymais, duotais bylą nagrinėjant Klaipėdos apygardos teisme, kadangi šio teismo nuosprendis buvo panaikintas, nustačius, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Prieštarauja bylos duomenims ir kasacinio skundo teiginiai, kad liudytojo D. Z. parodymai, kurias rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, yra neištirti nagrinėjant bylą teisme ar duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui.

21. BPK 276 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai ankstesnis teismo nuosprendis ar nutartis yra panaikinti ar kitais atvejais, kai byla nagrinėjama teisme iš naujo, liudytojai ir nukentėjusieji, apklausti anksčiau šią bylą nagrinėjant teismo posėdyje, pakartotinės apklausos nekviečiami, jeigu to nereikia teisingumo interesais, o jų parodymai, duoti pirmiau teismo posėdžio metu, paskelbiami ir ištiriami šio kodekso 290 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi įstatyme įtvirtinta galimybė remtis anksčiau šią bylą nagrinėjant teismo posėdyje apklaustų asmenų parodymais, kai ankstesnis teismo nuosprendis panaikintas, nesiejant tokios galimybės ar draudimo su nuosprendžio panaikinimo pagrindais. Teisingumo interesai šiuo atveju pažeisti nebuvo.

22. Nors kasatorius teisus nurodydamas, kad anksčiau priimtas Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendis buvo panaikintas 2023 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, pripažinus, kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad negalima remtis šiam teismui duotais asmenų parodymais. Kaip matyti iš minėtos apeliacinio teismo nutarties, teismo šališkumas buvo pripažintas ne pagal subjektyvųjį kriterijų, t. y. ne dėl to, kad vienas ar keli bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos nariai buvo tendencingi, suinteresuoti bylos baigtimi ir pan., o dėl objektyviojo nešališkumo kriterijaus, nes du bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos nariai buvo apklausti tame pačiame ikiteisminiame tyrime Nr. 04-7-00007-18, kuriame buvo tiriamos ir galimos R. M. bei S. L. nusikalstamos veikos, ir dėl to galėjo susidaryti įspūdis, kad teismas nėra nešališkas šioje byloje.

23. Be to, kaip matyti iš Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 15 d. posėdžio protokolo, šiame teismo posėdyje buvo apklausiamas liudytojas D. Z., jam klausimų uždavė tiek prokuroras, tiek kaltinamojo R. M. gynėjas A. Mažeika, kaltinamasis S. L., buvo garsinami ir liudytojo D. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, šiuos parodymus D. Z. patvirtino kaip teisingus, o proceso dalyviams daugiau klausimų neturint, liudytojas buvo atleistas nuo tolesnio dalyvavimo bylos nagrinėjime. Bylą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme, 2023 m. balandžio 13 d. teismo posėdyje vėlgi buvo apklausiamas liudytojas D. Z., jam, kaip ir pirmosios instancijos teisme, buvo išaiškinta atsakomybė už atsisakymą ar vengimą duoti parodymus, atsakomybė už melagingus parodymus. Šios apklausos metu, be kita ko, buvo aiškinamasi ir dėl liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, galimo nenuoseklumo, tiriami jo apklausų protokolai, užduodami klausimai dėl pokalbių stenogramų turinio. Klausimų liudytojui uždavė ne tik teisėjai, bet ir išteisintasis S. L., jo gynėjas advokatas J. Bogdanovas, nuteistasis R. M. bei jo gynėjas advokatas A. Mažeika. Bylą nagrinėjant Panevėžio apygardos teisme 2023 m. gruodžio 5 d. teismo posėdyje, po R. M. ir S. L. apklausos, buvo sprendžiamas klausimas ir dėl pakartotinės liudytojo D. Z. apklausos. 2024 m. sausio 17 d. teismo posėdyje apklausus kviestus liudytojus, kitus byloje esančius įrodymus nuspręsta tirti juos išvardijant – D. Z. parodymai, duoti nagrinėjant bylą Klaipėdos apygardos teisme, buvo ištirti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka. Bylą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. birželio 18 d. teismo posėdyje, proceso dalyviai įrodymų tyrimo atlikti neprašė, tačiau teismas savo iniciatyva nutarė apklausti kaip liudytoją tyrėją J. S., kuris atliko liudytojo, tuo metu įtariamojo D. Z. apklausą, ir pagarsinti išteisintojo S. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pažymėtina ir tai, kad liudytojas D. Z. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ne tik ikiteisminio tyrimo pareigūno, bet ir ikiteisminio tyrimo teisėjo (4 t., b. l. 60–68). Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad, darydamas išvadas apie bylos aplinkybes, teismas rėmėsi teisme ištirtais ar ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais D. Z. parodymais. Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismas, kaip tai nustatyta BPK 276 straipsnio 4 dalyje, siekdamas įvertinti liudytojo D. Z. parodymų teisme ar ikiteisminio tyrimo teisėjui patikimumą jų nuoseklumo, neprieštaringumo požiūriais, nuosprendyje analizavo D. Z. kaip įtariamojo, o vėliau kaip liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas savo išvadas apie bylos aplinkybes nuosprendyje pagrindė ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotais D. Z. parodymais. Taigi, kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas rėmėsi teisme neištirtais D. Z. parodymais, kad bylos nagrinėjimo teisme metu buvo suvaržyta kasatoriaus teisė užduoti klausimų kaltinimo liudytojams, yra nepagrįsti.

24. Nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad liudytojui D. Z., prieš jam pirmą kartą duodant parodymus, buvo sudaryta galimybė susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, taip pažeidžiant BPK 20 straipsnio 4 dalies, 181 straipsnio reikalavimus, nes šie argumentai grindžiami prielaidomis. Iš bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka duomenų matyti, kad teismas atidžiai patikrino nuteistojo R. M. keliamą klausimą dėl galimo D. Z. supažindinimo su bylos medžiaga nesurašant tokio veiksmo protokolo, šiuo tikslu ne tik ištyrė byloje esančius duomenis apie D. Z. supažindinimą su bylos medžiaga, bet ir atliko įrodymų tyrimą, jo metu kaip liudytoją apklausė ikiteisminio tyrimo pareigūną J. S., įpareigojo prokurorę pateikti teismui visus D. Z. supažindinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtinančius duomenis ir juos gavo. Išanalizavęs visus su D. Z. susipažinimu su ikiteisminio tyrimo medžiaga susijusius duomenis, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad toks procesiniuose dokumentuose neužfiksuotas veiksmas įvyko, taip padarant BPK 181 straipsnio pažeidimą. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo pateiktu bylos duomenų vertinimu.

25. Pažymėtina, kad proceso dalyviai gali teismui teikti prašymus, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau jų išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismų praktikoje nurodoma, kad teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>, 2K-7-130-699/2015, 2K-246-689/2019, 2K-98-489/2020, 2K-34-648/2021, 2K-243-387/2023 ir kt.).

26. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl R. M. kaltės padarius BK 226 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką, padarytą 2018 m. lapkričio 19–20 d., kartu su atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojo D. Z. parodymais kaip juos patvirtinančiais rėmėsi dalimi paties R. M. parodymų, slapto sekimo protokolų duomenimis, veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolais, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokolais, liudytojų J. S., J. K. parodymais, specialisto išvada Nr. 11-120 (20), prokuratūros ir įmonių pateiktais duomenimis bei dokumentais (nuosprendžio 50–63 punktai). Atitinkamai spręsdamas dėl R. M. kaltės padarius BK 226 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką, padarytą 2019 m. sausio 24 d., kartu su atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojo D. Z. parodymais kaip juos patvirtinančiais teismas rėmėsi dalimi paties R. M. parodymų, slapto sekimo protokolų duomenimis, veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolais, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokolais, specialisto išvadomis Nr. 11-120 (20), Nr. 11-1605 (20), ataskaita apie advokatų kontoros „R. M. ir partneriai“ suteiktas teisines paslaugas 2011–2020 metų laikotarpiu, R. M. advokatų kontoros PVM sąskaita faktūra ir kitais dokumentais (nuosprendžio 66–89 punktai). Teismas nusprendė, kad D. Z. parodymai ne tik atitinka nagrinėjamų įvykių seką, bet ir sutampa su objektyviais bylos duomenimis, kad po užfiksuotų pokalbių ir susitikimų su R. M. D. Z. iš tiesų ėmėsi aktyvių veiksmų įgyvendindamas R. M. prašymus. Taigi apeliacinės instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino tiek atskirai, tiek kaip visumą, neteikdamas nė vienam iš jų išskirtinės reikšmės. Skundžiamame nuosprendyje pateiktos aiškios, logiškos ir tarpusavyje neprieštaringos įrodymų vertinimo išvados, patvirtinančios R. M. atliktus veiksmus ir jų neteisėtumą, taip pat motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas kitaip nei pirmosios instancijos teismas vertina bylos įrodymus.

27. Be to, kasatorius nurodo, kad bylos duomenys, gauti taikant procesines prievartos priemones, susijusias su įsiterpimu į asmens privatų gyvenimą, yra gauti pažeidžiant BPK 162 straipsnio reikalavimus, nes informacija iš kito ikiteisminio tyrimo į šią baudžiamąją bylą išskirta ne aukštesniojo prokuroro, o byloje ikiteisminį tyrimą organizavusio prokuroro nutarimu; kasatorius ir išteisintasis S. L. šioje byloje buvo kaltinami dėl mažesnio pavojingumo nusikalstamų veikų nei tos, dėl kurių vyko ikiteisminis tyrimas, iš kurio išskirta ši baudžiamoji byla; be to, informacija apie liudytojo D. Z. privatų gyvenimą negalėjo būti panaudota šioje byloje, nes D. Z. šioje byloje nėra kaltinamas dėl kokių nors nusikalstamų veikų padarymo, o dėl kasatoriaus ir išteisintojo veikų jokios su įsibrovimu į asmens privatų gyvenimą procesinės prievartos priemonės nebuvo sankcionuotos.

28. BPK 162 straipsnyje nustatyta, kad vienoje baudžiamojoje byloje taikant šiame kodekse nustatytas procesines prievartos priemones surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą ikiteisminio tyrimo metu gali būti panaudota kitoje baudžiamojoje byloje tik aukštesniojo prokuroro nutarimu. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog BPK reikalavimas, kad būtent aukštesnysis prokuroras spręstų dėl neviešo pobūdžio veiksmais gautų duomenų panaudojimo kitoje (kitose) byloje, rodo, kad šis sprendimas skirtas įvertinti, ar yra proporcinga duomenis, gautus atliekant neviešo pobūdžio veiksmus, ribojančius asmens teisę į privatumą, naudoti ir tiriant (nagrinėjant) bylas dėl kitų asmenų ar kitų nusikalstamų veikų, o ne tik išreikšti atliekančio tyrimą ar jį organizuojančio prokuroro valią panaudoti reikšmingus duomenis atitinkamoje byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI5LTk3Ni8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-129-976/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-129-976/2019">2K-129-976/2019</a>). Kasacinės instancijos teismas taip pat yra išaiškinęs, kad BPK 162 straipsniu turi būti vadovaujamasi tiek tuo atveju, kai informacija apie privatų asmens gyvenimą renkama atliekant BPK nustatytus veiksmus, tiek ir pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI1LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-225/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-225/2009">2K-225/2009</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05NC04OTUvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-94-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-94-895/2015">2K-P-94-895/2015</a>, 2K-127-689/2020).

29. Nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2018 m. birželio 13 d. dėl advokatų D. Z., A. S. ir kitų valstybės tarnautojams prilygintų asmenų galimų nusikalstamų veikų, ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuotų pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (ikiteisminio tyrimo Nr. 04-7-00007-18). Atliekant šį ikiteisminį tyrimą 2018 m. lapkričio 28 d. buvo gautas tarnybinis pranešimas „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“, šiame pranešime nurodyta informacija apie galimas D. Z. ir R. M. nusikalstamas veikas, ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuotas pagal BK 226 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 1 dalį, padarytas 2018 m. lapkričio 19–21 d. 2019 m. sausio 30 d. buvo gautas tarnybinis pranešimas „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ apie galimas D. Z. ir R. M. nusikalstamas veikas, ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuotas pagal BK 226 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, padarytas laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 24 d. Prokuroro tarnybiniais pranešimais, surašytais 2018 m. lapkričio 29 d. ir 2019 m. sausio 30 d., nutarta pradėti dėl šių veikų ikiteisminį tyrimą ir jį tęsti kaip dalį ikiteisminio tyrimo Nr. 04-7-00007-18.

30. Atliekant šį ikiteisminį tyrimą Tauragės apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų 2018 m. birželio 26 d., 2018 m. rugsėjo 19 d., 2018 m. rugsėjo 19 d. ir kitomis nutartimis, vadovaujantis BPK 154, 158, 160 straipsniais, leista nutartyse įvardytiems ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus, t. y. savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus, susijusius su patekimu į D. Z. naudojamas patalpas, transporto priemones, techninių priemonių vaizdui ir garsui fiksuoti įrengimu, eksploatavimu, įrašų darymu, techninių priemonių išmontavimu, vykdyti D. Z. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą, slapta sekti D. Z. ir pan. Kasatorius neginčija, o teisėjų kolegija nenustatė, kad leidžiant atlikti nurodytus veiksmus ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimis buvo pažeisti BPK 154, 158 ir 160 straipsnių reikalavimai. Atliekant minėtus veiksmus, buvo gauta duomenų apie R. M. galimai padarytas nusikalstamas veikas, ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuotas pagal BK 226 straipsnio 2 dalį. Ikiteisminio tyrimo metu D. Z., įvertinus tai, kad jis padėjo atskleisti organizuotos grupės nusikalstamas veikas, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 391 straipsnį. Be to, ikiteisminio tyrimo metu, prokuroro vertinimu, atlikus visus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir surinkus pakankamai duomenų dėl R. M. ir S. L. kaltei dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų pagrįsti, atsižvelgus į aplinkybę, kad R. M. ir S. L. nusikalstamos veikos nėra susijusios su kitų įtariamųjų byloje nusikalstamomis veikomis, o tiriant kitų įtariamųjų nusikalstamų veikų aplinkybes būtina atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, todėl nėra galimybės šį ikiteisminį tyrimą pabaigti artimiausiu metu, 2021 m. gegužės 5 d. prokuroro nutarimu, vadovaujantis BPK 170 straipsnio 4 dalies 1 punktu, ikiteisminis tyrimas dėl R. M. ir S. L. galimai padarytų nusikalstamų veikų, kvalifikuotų pagal BK 226 straipsnio 1 dalį ir 225 straipsnio 2 dalį, atskirtas, suteikiant jam naują ikiteisminio tyrimo numerį (1 t., b. l. 1–4). Iš to darytina išvada, kad byloje yra susiklosčiusi teisinė situacija, kai, atliekant ikiteisminį tyrimą dėl vieno asmens nusikalstamos veikos, taikant neviešo pobūdžio procesines prievartos priemones gaunama duomenų ir apie kitas negu tiriamas to paties asmens galimai daromas nusikalstamas, taip pat apie kitas galimai daromas nusikalstamas veikas bei jas darančius asmenis. Vien ta aplinkybė, kad D. Z. ikiteisminio tyrimo metu nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas pritaikius BK 391 straipsnį, situacijos vertinimo nekeičia, nes apie neviešo pobūdžio procesinių prievartos priemonių panaudojimo teisėtumą sprendžiama pagal ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu galiojančius įstatymus (BPK 4 straipsnio 1 dalis).

31. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra pasisakyta ir dėl situacijų, kai taikant neviešo pobūdžio procesines prievartos priemones gaunami ir tam tikri duomenys, leidžiantys įtarti apie kitas asmens arba kitų asmenų daromas nusikalstamas veikas negu tos, kurias tiriant buvo taikomos šios priemonės. Šiuo atveju iš esmės laikomasi proporcingumo reikalavimo, pagal kurį tokiu būdu gauti faktiniai duomenys paprastai gali būti panaudoti kaip įrodymai baudžiamajame procese dėl kitų nusikalstamų veikų nei tos, dėl kurių buvo leista panaudoti atitinkamas neviešas procesines prievartos priemones, jei šios kitos nusikalstamos veikos pateko į kategoriją panašių pagal pavojingumą veikų, dėl kurių tokios priemonės taip pat gali būti taikomos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05NC04OTUvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-94-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-94-895/2015">2K-P-94-895/2015</a>). Pažymėtina, kad R. M. galimai padaryta nusikalstama veika, ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota pagal BK 226 straipsnio 2 dalį, kaip ir D. Z. galimai padaryta nusikalstama veika, ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, remiantis BK 11 straipsnio 4 dalimi, yra apysunkiai nusikaltimai, o S. L. galimai padaryta nusikalstama veika, ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, priskirtina prie sunkių nusikaltimų, taigi pagal pavojingumą ne mažiau pavojinga nei D. Z. galimai padarytos nusikalstamos veikos, ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuotos pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Dėl to nepagrįsti kasacinio skundo teiginiai, kad R. M., S. L. nusikalstamos veikos, vertinant pagal ikiteisminio tyrimo metu pateiktą jų kvalifikavimą, yra mažiau pavojingos nei tirta D. Z. nusikalstama veika, ir dėl to nėra pagrindo tvirtinti, kad tiriant D. Z. nusikalstamą veiką neviešo pobūdžio procesinėmis prievartos priemonėmis gauti įrodymai negali būti panaudoti tiriant ir įrodinėjant R. M. nusikalstamas veikas dėl prieštaravimo proporcingumo reikalavimui.

32. Kaip jau minėta, ikiteisminis tyrimas tiek R. M., tiek S. L. dėl visų jiems šioje byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų buvo pradėtas ir tęsiamas viename bendrame ikiteisminiame tyrime Nr. 04-7-00007-18. Atitinkamai šiame ikiteisminiame tyrime buvo surinkti ir visi duomenys, gauti taikant BPK 154, 158, 160 straipsniuose nustatytas procesines prievartos priemones. Nors BPK 162 straipsnyje nustatyta, kad vienoje baudžiamojoje byloje taikant šiame kodekse nustatytas procesines prievartos priemones surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą ikiteisminio tyrimo metu gali būti panaudota kitoje baudžiamojoje byloje tik aukštesniojo prokuroro nutarimu, toks reikalavimas nekeltinas situacijoje, kai ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir tęsiamas toje pačioje baudžiamojoje byloje, o vėliau, siekiant proceso operatyvumo, ikiteisminis tyrimas išskaidomas į du ikiteisminius tyrimus (dvi baudžiamąsias bylas) pagal BPK 170 straipsnio 4 dalies 1 punktą. Pažymėtina, kad tai atitinka formuojamą teismų praktiką (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-96-697/2016, 2K-7-119-719/2024). Taigi pritartina apeliacinio teismo padarytai išvadai, kad ikiteisminis tyrimas dėl advokatų D. Z. ir R. M. neteisėto poveikio Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui S. L. buvo tęsiamas tame pačiame ikiteisminiame tyrime Nr. 04-7-00007-18, todėl, dėl jų atskyrus ikiteisminį tyrimą, prieš tai ikiteisminiame tyrime panaudota taikant procesines prievartos priemones gauta informacija nelaikytina kaip panaudota kitoje byloje.

33. Pažymėtina, kad, gavus ir panaudojus šiuos duomenis baudžiamajame procese, nebuvo apribota R. M. teisė į privataus gyvenimo gerbimą, įtvirtinta BPK 44 straipsnio 9 dalyje, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 8 straipsnyje. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį dėl teisės į privataus gyvenimo gerbimą apribojimo kovos su korupcija srityje, be kita ko, konstatuota, kad teisės nuostatos, įtvirtinančios slaptą asmens profesinės veiklos stebėjimą, išimtiniais atvejais gali būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir kad nacionalinės institucijos turi plačią (nors ne neribotą) veiksmų laisvę siekdamos veiksmingai kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, laikydamosi Konvencijos 8 straipsnio nuostatų, taikyti stebėjimą valstybės pareigūnams, kurių neteisėti veiksmai ir piktnaudžiavimas gali pakirsti visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba (žr., pvz., su atitinkamais pakeitimais 2011 m. sausio 11 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Aydogdu ir kiti prieš Turkiją, peticijos Nr. 25745/07; 2013 m. birželio 11 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje D’Auria ir Balsamo prieš Italiją, peticijos Nr. 11625/07).

34. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, pripažindamas atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. Z. parodymus įrodymais ir juos bei kitus byloje esančius įrodymus vertindamas, apeliacinės instancijos teismas esminių BPK 20 straipsnio, 162 straipsnio pažeidimų nepadarė.

Dėl in dubio pro reo principo

35. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas kasatorių kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, pažeidė nekaltumo prezumpciją, nes abejones, kurių negalima pašalinti, aiškino ne kaltinamojo naudai, o konkrečiai, visi kasatoriaus susitikimai ir kontaktai su atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės liudytoju D. Z., liudytoju K. J. buvo pateikti kaip nusikalstamos veikos įrodymai, nors jie yra visiškai nekonkretūs, neaiškūs ir neinformatyvūs, o nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas šių susitikimų ir kontaktų aplinkybių nesiaiškino, todėl išsamiai neišnagrinėjo bylos aplinkybių. Taip apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies reikalavimus.

36. Kaip minėta, BPK 20 straipsnio 5 dalis įpareigoja teismą vertinant įrodymus išsamiai ištirti bylos aplinkybes. BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo sudėtinė dalis yra in dubio pro reo principas, pagal kurį abejonės, kurių, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai. Abejonių gali kilti dėl bet kurių bylos elementų: faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių buvimo; teisinių veikos požymių (nusikalstamos veikos sudėties elementų ar požymių, kitų nusikalstamai veikai kvalifikuoti reikšmingų aplinkybių) buvimo; sąlygų, būtinų duomenims pripažinti įrodymais, buvimo; atskirų įrodymų patikimumo ir jų įrodomosios reikšmės; įrodymų visumos pakankamumo nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltumui konstatuoti ar kitų nagrinėjant bylą sprendžiamų klausimų. Tačiau kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurios yra reikšmingos galutiniam teismo sprendimui priimti ir kurių neįmanoma pašalinti, išnaudojus visas galimybes. Pažymėtina ir tai, kad abejonės gali būti pašalinamos ne tik atliekant BPK nustatytus veiksmus, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, bet ir tinkamai, laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, vertinant įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzAtNjg5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-30-689/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-30-689/2018">2K-30-689/2018</a>, 2K-28-689/2021, 2K- 227-976/2021).

37. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad, priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas kaip suteikiančius pagrindą pripažinti kasatorių kaltu vertino ne visus jo susitikimus su liudytoju D. Z., K. J., o tik tuos, kurie buvo nustatyti šioje byloje ir kurių metu, sprendžiant pagal byloje surinktų įrodymų visetą, buvo rengiamasi, tariamasi vykdyti ir vykdomos prekybos poveikiu nusikalstamos veikos. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, apie susitikimų ir kontaktų su D. Z., K. J. turinį teismas sprendė remdamasis ne vien tik pačiu susitikimo faktu, bet remdamasis liudytojo D. Z. parodymais, slapto sekimo protokolais, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokolais bei kitais nuosprendyje nurodytais įrodymais ir vertindamas jų pagrindu nustatytą įrodymų visumą.

38. Kasaciniame skunde akcentuojamas ir D. Z. parodymų nenuoseklumas. Teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami nevisiškai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai, kad byloje negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Bylą nagrinėjantys pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tokiais atvejais turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalis laikytini patikimais. Tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu ištirtų įrodymų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTIzLTY5Ny8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-123-697/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-123-697/2021">2K-123-697/2021</a>, 2K-19-594/2023). Esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant dėl neesminių detalių prieštaringų duomenų, teismas daro tinkamai motyvuotas, nors gynybai ir nepalankias išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTQtMzAzLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-94-303/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-94-303/2019">2K-94-303/2019</a>, 2K-148-303/2023).

39. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad išsamus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>, 2K-247-788/2017, 2K-43-697/2018 ir kt.). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Todėl vien kasatoriaus nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo sprendimu dėl įrodymų tyrimo apimties, jų vertinimo savaime nereiškia, kad buvo neišsamiai ištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės ar nepašalinti prieštaravimai ir taip pažeistas baudžiamojo proceso įstatymas.

40. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, taip padarydamas esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies pažeidimus.

Dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio

41. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo, kodėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apsiribojo bendro pobūdžio frazėmis ir nepakomentavo itin konkrečių pirmosios instancijos teismo motyvų dėl liudytojo D. Z. parodymų nuoseklumo, prieštaringumo, manipuliatyvumo, parodymų davimo atsakant į menamuosius klausimus.

42. BPK 331 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis šio kodekso XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodoma: pirmosios instancijos teismo pavadinimas, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo laikas ir rezoliucinės dalies turinys, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytos apelianto ginčijamos bylos aplinkybės, apeliacinio skundo esmė. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus.

43. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, teismas, kaip to reikalauja baudžiamojo proceso įstatymas, priimtame nuosprendyje nurodė visas BPK 331 straipsnyje nurodytas aplinkybes. Kitaip nei nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, nurodė nustatytas aplinkybes ir įrodymus, kuriais remdamasis pripažino R. M. kaltu ir nuteisė, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis kitaip vertino apskųsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įrodymus, be kita ko, pasisakydamas ir dėl atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojo D. Z. parodymų patikimumo vertinimo, atsižvelgiant į jų nuoseklumą bei prieštaringumą (nuosprendžio 30–44 punktai). Dėl to atmestini kaip prieštaraujantys apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turiniui kasacinio skundo argumentai dėl esminio BPK 331 straipsnio reikalavimų pažeidimo surašant apeliacinės instancijos teismo nuosprendį.

Dėl BK 66 straipsnio taikymo

44. Skundžiamu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam R. M. už padarytas nusikalstamas veikas paskirta galutinė subendrinta 310 MGL (15 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaitytas R. M. laikinojo sulaikymo nuo 2019 m. vasario 20 d. 7.46 val. iki 2019 m. vasario 21 d. 20 val. 29 min. laikas (2 paros), o tai atitinka 4 MGL, ir nustatyta, jog R. M. skiriama 306 MGL (15 300 Eur) dydžio bauda.

45. Po skundžiamo nuosprendžio priėmimo įsigaliojo nauja BK 66 straipsnio redakcija. Pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusią BK 66 straipsnio 2 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija), suėmimas ir (ar) laikinasis sulaikymas į paskirtą bausmę įskaitomas pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles, vieną suėmimo ir (ar) laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai. Šios galiojančios baudžiamojo įstatymo nuostatos, palyginti su nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiomis BK 66 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) nuostatomis, pagal kurias viena kardomojo kalinimo (suėmimo) diena buvo prilyginta 2 MGL dydžio baudai, yra nuteistojo teisinę padėtį lengvinančios, todėl turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis) ir taikytinos jo laikinojo sulaikymo laiką įskaitant į jam paskirtą bausmę – baudą.

46. Dėl nurodytų aplinkybių ši apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis keičiama ir nuteistajam R. M. taikomos paminėtos jo teisinę padėtį švelninančios baudžiamojo įstatymo nuostatos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo R. M. kasacinį skundą atmesti.

Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 8 d. nuosprendžio dalį dėl laikinojo sulaikymo laiko įskaitymo į nuteistajam R. M. paskirtą bausmę: vadovaujantis BK 66 straipsniu (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija), į nuteistajam R. M. paskirtą bausmę – 310 MGL (15 500 Eur) dydžio baudą įskaityti jo laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2019 m. vasario 21 d. (dvi dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai, ir nustatyti, kad R. M. neatlikta (nesumokėta) bausmės dalis yra 298 MGL (14 900 Eur) dydžio bauda.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Eligijus Gladutis

Albinas Antanaitis