A. J. pagal BK 281 str. 3 d., 281 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-47/2008

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.3. (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

sekretoriaujant D. Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei A. Japertienei,

gynėjai D. Jurevičienei,

nuteistajam A. J.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalį teisės vairuoti transporto priemones atėmimu penkeriems metams.

Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis, kuria nuteistojo A. J. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjos, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

A. J. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2006 m. vasario 3 d., apie 21.45 val., vairuodamas troleibusą (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į transporto priemonės ypatumus, eismo sąlygas ir nesuvaldęs troleibuso nuvažiavo nuo kelio bei atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą. Teismai konstatavo, kad A. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 172 punktų reikalavimus. Dėl šio eismo įvykio buvo sunkiai sutrikdyta keleivės J. M. sveikata, o keleiviams V. Ž. bei R. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kasaciniu skundu A. J., neginčydamas, kad šis eismo įvykis įvyko dėl jo kaltės, ir civilinio ieškinio išsprendimo, prašo perkvalifikuoti jo veiką į BK 281 straipsnio 2 dalį ir paskirti bausmę, nesusijusią su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ar realiu laisvės atėmimu. Kasatorius nesutikdamas, jog jo veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, teigia, kad teismai netinkamai įvertino šio eismo įvykio padarinius, susijusius su nukentėjusiąja J. M.. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajai J. M. buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tuo tarpu teismai, formaliai įvertinę ekspertės bei specialisto paaiškinimus ir netyrę realių likusių padarinių, padarė nepagrįstą išvadą, jog dėl eismo įvykio šiai nukentėjusiajai buvo nepataisomai subjaurotas veidas. Kasatorius taip pat teigia, kad jam yra paskirta neteisinga bausmė. Jis nuo 1998 m. nėra padaręs nusikalstamos veikos, o nuo 2007 m. gegužės – jokių administracinių teisės pažeidimų, darbe apibūdinamas teigiamai, byloje yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, padarytas neatsargus nusikaltimas. Todėl kasatorius mano, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tačiau teismai šias aplinkybes įvertino netinkamai. Teismai neatsižvelgė ir į visas eismo įvykio aplinkybes, taip pat į jo šeiminę padėtį ir į tai, kad vairuotojo darbas yra vienintelis kasatoriaus pragyvenimo šaltinis, kad vairuotojo teisės jam būtinos ir dėl sudėtingos šeiminės padėties. Todėl kasatorius nurodo, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jam nėra teisinga bausmė, o bauda, nors ir griežtesnė bausmė, jam būtų palankesnė. Apeliacinės instancijos teismas, kasatoriaus nuomone, jo apeliacinį skundą išnagrinėjo netinkamai, nes neanalizavo, o tik formaliai patvirtino nuosprendyje išdėstytus motyvus dėl realios bausmės paskyrimo. Be to, kolegijos išvados dėl jam paskirtos administracinės nuobaudos yra pagrįstos neįsiteisėjusiu nutarimu paskirti šią administracinę nuobaudą.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl A. J. veikos

A. J. neginčija, kad vairuodamas troleibusą padarė jam inkriminuotus KET pažeidimus ir kad dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sužaloti troleibuso keleiviai, tarp jų – J. M.. Kasacinio skundo teiginiai dėl šios nusikalstamos veikos kvalifikavimo nėra pagrįsti.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad minėto eismo įvykio metu troleibuso, kurį vairavo A. J., keleivei J. M. buvo padaryti veido sužalojimai. Ikiteisminio tyrimo metu J. M. dėl nosies kaulų lūžimo buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tuo tarpu teisiamajame posėdyje apklausti specialistas ir ekspertė davė išvadą, kad J. M. veide esantis randas ir po operacinio gydymo neišnyks, jis liks pastebimas. Todėl teismas nuosprendyje padarė išvadą, kad dėl šio eismo įvykio J. M. buvo nepataisomai subjaurotas veidas. Ši teismo išvada neprieštarauja byloje esantiems ir nuosprendyje aptartiems įrodymams.

Nepataisomas veido subjaurojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių, patvirtintų 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86, nuostatas nepataisomas kūno (veido) subjaurojimas nustatomas teisėsaugos institucijų atsižvelgiant į teismo medicinos eksperto išvadą dėl kūno sužalojimo pasekmių pašalinimo galimybės. Esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad teismo išvada, jog A. J. sukelto eismo įvykio metu J. M. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, yra pagrįsta.

Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, atsako pagal BK 281 straipsnio 3 dalį. Pagal šį baudžiamąjį įstatymą ir buvo kvalifikuota A. J. veika. Pagal BK 281 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pažeidė Kelių eismo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos, vairavęs kelių transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tokių aplinkybių teismai nenustatė, be to, A. J. pagal BK 281 straipsnio 2 dalį nebuvo kaltinamas. Todėl kasatoriaus prašymas kvalifikuoti jo veiką pagal BK 281 straipsnio 2 dalį atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl kitų kasacinio skundo motyvų

A. J. už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, teismas paskyrė bausmę laikydamasis BK 54 straipsnio nuostatų. Apkaltinamajame nuosprendyje išdėstydamas bausmės skyrimo motyvus teismas atsižvelgė, kad A. J. padarė neatsargų nusikaltimą, ir įvertino tiek patį eismo įvykį, tiek kasatoriaus asmenybę, tiek kitas aplinkybes. Svarstydamas bausmės skyrimo klausimą teismas pagrįstai įvertino ir po eismo įvykio kasatoriaus padarytus teisės pažeidimus transporto srityje, todėl jam paskyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Nenustatęs A. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir atsižvelgęs į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismas jam paskyrė švelniausią BK 281 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmę. Laikyti tokią bausmę neteisinga ar prieštaraujančia BK 61 straipsnio nuostatoms nėra pagrindo.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra:

sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;

atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kolegija konstatuoja, kad A. J. paskirta bausmė atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatas. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, apribojanti nuteistojo teises ir laisves. Todėl nuteistojo teiginiai, kad paskirta bausmė jam yra neteisinga, nes sukelia tam tikrus nepatogumus ir apribojimus, atmestini. Sunkinti nuteistojo padėtį paskiriant jam griežtesnę bausmę šioje byloje nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo šią bylą laikydamasis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje yra išdėstytos motyvuotos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl A. J. apeliacinio skundo, taip pat nurodyti ir motyvai, paaiškinantys, kodėl šis skundas atmetamas. Apeliacinis skundas laikomas neišnagrinėtu nesant motyvuotų apeliacinės instancijos teismo išvadų bent dėl dalies esminių apeliacinio skundo argumentų, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atsakęs į esminius A. J. apeliacinio skundo argumentus, tarp jų – susijusius su jam paskirtos bausmės rūšimi ir dydžiu, jo apeliacinį skundą išnagrinėjo tinkamai. Kasatoriaus teiginiai dėl jam paskirtų administracinių nuobaudų nėra pagrindas keisti teismų sprendimus taip, kaip prašo kasatorius.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. J. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Aldona Rakauskienė

Viktoras Aidukas

Albinas Sirvydis