Dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams

Procesinio sprendimo kategorija

1.2.23.2.; 1.1.8.1.2.; 1.1.9.6.

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,

sekretoriaujant M. Čiučiulkai,

dalyvaujant prokurorui R. Žukauskui,

gynėjui advokatui A. Cemnolonskui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir L. P., tačiau dėl jo kasacinis skundas nepaduotas.

Skundžiamas ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nuosprendis, kurio pakeistas Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 20 d. nuosprendis: R. G., nuteistam pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant tęsti mokslus bei uždrausti bendrauti su L. P.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio patenkinti kasacinį skundą, nuteistojo gynėjo, prašiusio patenkinti kasacinį skundą, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

R. G. nuteistas už tai, kad 2007 m. kovo 29 d., apie 20 val., Vilniuje (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą platinti, už 60 Lt, gautų iš L. P. narkotinių medžiagų įgijimui, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 1 maišelį – 6 vienetus geltonos spalvos tablečių su įspaustais „Tulpės“ logotipais psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios masė 0,393 g, ir 2007 m. kovo 30 d. automobiliu „VW Golf“, vairuojamu I. P., atgabeno į Anykščius, kur 19.00 val. (duomenys neskelbtini) perdavė L. P. 1 maišelį su 6 vienetais tablečių psichotropinės medžiagos ir už tai gavo 25 Lt.

Kasaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio dalį, kuria R. G. pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis, ir palikti galioti Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 20 d. nuosprendį su pakeitimu – pritaikius BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktą, iš R. G. konfiskuoti 25 (dvidešimt penkis) Lt.

Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiai keistini dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Kasatorius pažymi, kad pirmosios instancijos teismas R. G. paskyrė teisingą bausmę, tačiau nepagrįstai jam nepritaikė BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto. R. G. nuteistas už tai, kad perdavė L. P. 6 vienetus tablečių psichotropinės medžiagos ir gavo 25 Lt. Nustatyta, kad ši suma yra gauta iš nusikalstamos veikos, todėl R. G. turėjo būti taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. G. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis nusikaltimą padarė pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, psichiatro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas, byloje nėra jį neigiamai apibūdinančios medžiagos, todėl paskyrė jam minimalią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams.

Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių naujų aplinkybių, be pagrindo pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalį. Šis teismas pripažino, kad R. G. padarytas nusikaltimas buvo atsitiktinis, nuteistasis apibūdinamas teigiamai, o tai, kad jis nurodė asmenį, per kurį surado psichotropinių medžiagų platintoją Vilniuje bei to platintojo telefono numerį, vertino kaip išimtines aplinkybes. Teismo išvada, kad paskiriant R. G. dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, būtų pažeistas teisingumo principo įgyvendinimas, yra nepagrįsta.

Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas akcentuoja, kad galimybė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas atsiranda tik nustačius ypatingas, itin išskirtines aplinkybes.

Pabrėžtina, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl R. G. veikos atsitiktinumo ir dėl to, kad jis nurodė tarpininką ir platintojo telefono numerį, neatitinka bylos duomenų. R. G. nenurodė konkretaus telefono numerio, jis tik pasakė, kad platintojo telefono numeris turėtų būti jo telefone. Apygardos teismas teigdamas, kad R. G. veika atsitiktinė, visiškai nevertino liudytojų D. N., R. K. parodymų.

Be to, apygardos teismas pakankamai neįvertino tos aplinkybės, kad R. G. padarė sunkų nusikaltimą, kad įstatymų leidėjas už tokią veiką yra numatęs griežtą bausmę – laisvės atėmimą nuo dvejų iki aštuonerių metų.

Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalies nuostatą, kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu. Sugriežtinti bausmę kasacinės instancijos teismas gali tuo atveju, kai dėl to paduotas skundas.

Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio paduotas dėl netinkamai pritaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies normos. Netinkamai pritaikyta baudžiamojo įstatymo norma suponavo neteisingos bausmės dėl savo švelnumo paskyrimą R. G. už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra išdėstyti BK 54 straipsnyje. Kaip matyti iš BK 54 straipsnio 1 dalies, teismui pirmiausia galioja taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijose nurodytose ribose. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcija nustato bausmės ribą nuo dvejų iki aštuonerių metų laisvės atėmimo. Sankcijų taikymą detalizuoja BK 54 straipsnio 2 dalis. Taigi sankcija yra įstatyme numatytos bausmės skyrimo riba ir teismas neturi teisės peržengti joje numatyto bausmės dydžio, jeigu to nenumato įstatymas. Baudžiamasis kodeksas numato išimtis iš bendros taisyklės ir leidžia teismui skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Vieną iš išimčių numato BK 54 straipsnio 3 dalis. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors Baudžiamasis kodeksas neduoda šio principo apibrėžimo. Turint omenyje teisingumą teisingos bausmės paskyrimo prasme, tai visų pirma teisingumas reiškia įstatymo nustatytą optimalų pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas negali būti suprastas kaip išimtis, kuriai negalioja BK 41 straipsnio 2 dalies ir 54 straipsnio 2 dalies nuostatos.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nuosprendyje nenurodytos jokios išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nuosprendyje išvardytų aplinkybių, kad R. G. nebuvo teistas, mokosi, domisi sportu ir gerai apibūdinamas sporto klubo administracijos, prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, nėra pagrindas pripažinti išimtinėmis. Jos sudaro dažno teismų praktikoje kaltinamojo portretą ir neleidžia daryti išvados, kad paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 20 d. nuosprendžiu aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir pagal Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio išvadą gali sukelti pavojų teisinės valstybės pagrindams.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis BPK 328 straipsnio 2 punkte nustatytu pagrindu apeliacine tvarka pakeistas nepagrįstai, todėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio dalis dėl BK 54 straipsnio 3 dalies pritaikymo naikintina BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatytu pagrindu.

Dėl BK 72 straipsnio 2 dalies taikymo

BK 42 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, kartu su bausme, remiantis BK 67, 68 ir 72 straipsniais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise ir (ar) turto konfiskavimas.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktą teismas privalo konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus.

Iš Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 20 d. nuosprendžio matyti, kad R. G. už L. P. perduotą psichotropinę medžiagą gavo 25 Lt. Tai reiškia, kad pinigai buvo gauti iš nusikalstamos veikos ir turėjo būti konfiskuoti, tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jie nebuvo konfiskuoti, todėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 20 d. nuosprendis keistinas BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, teismui nepritaikius baudžiamojo įstatymo, kuris turėjo būti pritaikytas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a:

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio dalį, kuria R. G. pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis, ir palikti galioti Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 20 d. nuosprendį su pakeitimu – pritaikius BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktą, iš R. G. konfiskuoti 25 (dvidešimt penkis) Lt. Kitų pirmosios ir apeliacinės instancijos nuosprendžių dalių nekeisti.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Alvydas Pikelis

Josifas Tomaševičius