I. S. pagal BK 281 str. 3 d., 68 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-51/2008

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.3. (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

sekretoriaujant D. Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei A. Japertienei,

gynėjui D. Skebui,

nuteistajai I. S.,

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei O. L.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo I. S. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams, atimant teisę dvejus metus vairuoti transporto priemones. Pritaikius BK 75 straipsnį paskirtos bausmės vykdymas I. S. atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąją per šį laiką atlyginti padarytą žalą. Šiuo nuosprendžiu buvo solidariai priteista iš I. S. ir AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei O. L. 851,87 Lt už turtinę žalą ir 15 000 Lt už neturtinę žalą.

Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, kuria nuteistosios I. S. apeliacinis skundas atmestas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis iš dalies pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. L. civilinio ieškinio išsprendimo ir jai pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistosios ir jos gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės bei prokurorės, prašiusių perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. S. nuteista pagal BK 281 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2005 m. rugpjūčio 1 d., 21.47 val., vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į eismo sąlygas ir nesuvaldžiusi automobilio užvažiavo ant skiriamosios juostos, po to apvirto priešingos krypties eismo juostoje. Teismai konstatavo, kad I. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 172 punktų reikalavimus. Dėl šio eismo įvykio buvo sunkiai sutrikdyta automobilio keleivės O. L. sveikata, o automobilio keleiviui V. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kasaciniu skundu I. S., neginčydama savo kaltės, veikos kvalifikacijos, paskirtos bausmės bei BK 75 straipsnio taikymo, prašo panaikinti jai paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria buvo išspręstas O. L. civilinis ieškinys. Kasatorė teigia, kad šioje byloje nėra pagrindo manyti, jog ji ateityje darys veikas, keliančias pavojų eismo saugumui, ir nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 68 straipsnį, nes jai skirti baudžiamojo poveikio priemonę šioje byloje nebuvo tikslinga. Teismai neatsižvelgė, kad dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės kasatorė neteks galimybės įsidarbinti, nes neturint galimybės vairuoti jai bus sudėtinga derinti darbą su studijomis. Neatsižvelgta ir į tai, kad šį eismo įvykį nulėmė nenustatytų asmenų palikta kliūtis – akmuo, o tokioje situacijoje, kasatorės nuomone, išvengti eismo įvykio būtų sudėtinga ir patyrusiam vairuotojui. Teismo nurodytas administracinis teisės pažeidimas nėra šiurkštus ir nesusijęs su šioje byloje nagrinėjamu eismo įvykiu. Kasatorė taip pat nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl O. L. civilinio ieškinio. Kasatorės nuomone, šioje byloje nėra BPK 115 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių nukentėjusiosios ieškinio dydžio klausimas turėtų būti perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Be to, kolegija, dėl šio civilinio ieškinio priimdama sprendimą, peržengė byloje paduotų apeliacinių skundų ribas, nes nei nukentėjusioji, nei kasatorė neprašė perduoti nagrinėti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Kasacinis skundas atmestinas.

I. S. neginčija, kad padarė jai inkriminuotus KET pažeidimus ir kad dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta O. L. sveikata ir sužalotas kitas asmuo. Kasatorė neginčija ir savo veikos kvalifikacijos bei jai paskirtos bausmės. Kasacinio skundo teiginiai dėl I. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nėra pagrįsti.

Dėl I. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės

BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Iš teismų sprendimais nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad I. S. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi teise vairuoti kelių transporto priemones. Be to, teismai atsižvelgė į tai, kad įvykio metu I. S., stokodama vairavimo įgūdžių, tamsiu paros metu mieste vairavo automobilį nesaugiu greičiu ir automobilio nesuvaldė, taip pat – į sunkius šio eismo įvykio padarinius. Atsižvelgta ir į tai, kad po šio eismo įvykio I. S. vėl pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas I. S. kartu su bausme paskyrė ir baudžiamojo poveikio priemonę. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apkaltinamąjį nuosprendį, įvertino šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslingumą ir nurodė išsamius motyvus, kodėl laiko, kad I. S. baudžiamojo poveikio priemonė yra paskirta pagrįstai. Kolegija su šiais motyvais sutinka ir jų nekartoja. Svarstydami baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą teismai turėjo atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, todėl teismai pagrįstai įvertino ne tik eismo įvykio aplinkybes, bet ir kasatorės elgesį po eismo įvykio.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra:

sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;

atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, apribojanti nuteistojo teises ir laisves. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Todėl nuteistosios teiginiai, kad jai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra netikslinga, nes sukelia tam tikrus nepatogumus ir apribojimus, atmestini.

Teismai netiksliai nurodė I. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pavadinimą. Tačiau tai nėra pagrindas laikyti, kad minėta baudžiamojo poveikio priemonė paskirta I. S. neteisingai.

Dėl kitų kasacinio skundo motyvų

Apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. L. civilinio ieškinio neprieštarauja BPK normoms, susijusioms su civilinio ieškinio išsprendimu.

BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį, nurodė pagrįstus motyvus, kodėl laiko, kad negavus papildomos medžiagos negalima tiksliai apskaičiuoti nukentėjusiajai padarytos žalos dydžio, ir priėmė šiuo klausimu sprendimą, kuris atitinka BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatas. Kasatorės teiginiai, kad šioje byloje nėra BPK 115 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių nukentėjusiosios ieškinio dydžio klausimas turėtų būti perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, atmestini, šias aplinkybes kolegija nurodė apeliacinės instancijos teismo nutartyje.

Apeliaciniame skunde O. L., motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas jos ieškinį iš dalies, ieškinį išsprendė neteisingai, be kita ko, prašė apeliacinės instancijos teismo šį ieškinį visiškai patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad civilinis ieškinys apkaltinamajame nuosprendyje išspręstas neteisingai ir kad negavus papildomos medžiagos negalima tiksliai apskaičiuoti nukentėjusiajai padarytos žalos dydžio, pakeitė apkaltinamąjį nuosprendį: panaikino nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. L. civilinio ieškinio išsprendimo ir jai pripažino teisę į ieškinio patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Esant šioms aplinkybėms laikyti, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. L. civilinio ieškinio, peržengė jos apeliacinio skundo ribas, nėra pagrindo.

Taikydamas BK 75 straipsnį teismas turi paskirti tik tokius įpareigojimus, kurie yra numatyti BK 75 straipsnio 2 dalyje. Pirmosios instancijos teismas, atidėdamas I. S. bausmės vykdymą, paskyrė jai įpareigojimą – per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti padarytą žalą. Teismas netiksliai nurodė įpareigojimo pavadinimą, nes BK 75 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra numatytas įpareigojimas atlyginti arba pašalinti nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo solidariai priteista iš I. S. ir AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei O. L. 851,87 Lt už turtinę žalą ir 15 000 Lt už neturtinę žalą. Kasacinės instancijos teismo posėdyje I. S. pareiškė, kad 850 Lt žalos ji nukentėjusiajai atlygino.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistosios I. S. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Aldona Rakauskienė

Viktoras Aidukas

Albinas Sirvydis