Civilinė byla Nr. 3K-3-181/2006
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2; 18.1; 118.2 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė), Janinos Januškienės ir Antano Simniškio (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Jungtinės profesinės sąjungos Kauno apskrities profesinės sąjungos kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 18 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Jungtinės profesinės sąjungos Kauno apskrities profesinės sąjungos ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Lietlinen“, trečiasis asmuo L. S., dėl drausminės nuobaudos panaikinimo,
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas Jungtinė profesinė sąjunga Kauno apskrities profesinė sąjunga 2004 m. gegužės 14 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti atsakovo 2004 m. vasario 23 d. įsakymą Nr. 009A ir šiuo įsakymu L. S. paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą. Ieškovas nurodė, kad trečiasis asmuo L. S. yra atsakovo UAB „Lietlinen“ darbuotoja ir pas atsakovą veikiančios Kauno apskrities profesinės sąjungos komiteto narė. Atsakovo 2004 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 009A L. S. buvo paskirta drausminė nuobauda už tai, kad 2004 m. sausio 30 d. ir 2004 m. vasario 2 d. L. S. įsileido į bendrovės patalpas pašalinius asmenis be darbdavio leidimo ir buvo patalpose ne darbo metu. L. S. paprašius apginti pažeistas teises, ieškovas, vadovaudamasis Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsniu, 2004 m. balandžio 26 d. įteikė darbdaviui reikalavimą panaikinti ir atšaukti minėto įsakymo galiojimą, tačiau atsakovas per 10 dienų terminą reikalavimo neišnagrinėjo ir apie priimtą sprendimą nepranešė. Ieškovo teigimu, darbdavys, skirdamas drausminę nuobaudą, pažeidė DK 240 straipsnio 2 dalies, Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio nuostatas, kurios įsakmiai numato, kad skiriant drausmines nuobaudas įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Ieškovas nurodė, kad atsakovas žinojo apie įsteigtą profesinę sąjungą ir apie tai, kad L. S. yra veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo narė. Be to, ieškovo nuomone, drausminė nuobauda yra paskirta aiškiai nepagrįstai ir pažeidžiant nuobaudų skyrimo tvarką.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo L. S. pas atsakovą dirbo nuo 2002 m. vasario 16 d., atleista iš darbo 2004 m. liepos 30 d. pagal DK 127 straipsnio 1 dalį. Atsakovo 2004 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 009A L. S. paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Nustatęs, kad L. S. dėl jai paskirtos drausminės nuobaudos panaikinimo į darbo ginčų komisiją nesikreipė, teismas konstatavo, kad L. S. nesilaikė įstatymų nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos. Įvertinęs rašytinius įrodymus, teismas sprendė, kad nebuvo pateikta duomenų apie tai, jog L. S. nuobaudos skyrimo metu buvo profesinės sąjungos renkamojo organo narė. Teismas pažymėjo, kad ginčijama drausminė nuobauda yra nebegaliojanti dėl jos galiojimo termino pasibaigimo (DK 243 straipsnis), be to, L. S. nuo 2004 m. liepos 30 d. nedirba pas atsakovą, ji pati neturėjo suinteresuotumo bylos nagrinėjimu, reikalavimo patenkinimas jau nesukels jokių teisinių pasekmių. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė tų aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus, todėl ieškinys atmestinas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2005 m. rugsėjo 8 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 18 d. sprendimą panaikino ir bylą nutraukė. Kolegija nurodė, kad ginčams dėl drausminės nuobaudos skyrimo yra privaloma išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka (DK 242 straipsnio 1 dalis, 296 straipsnio 1 dalis). Kolegijos vertinimu, dėl Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje numatytos procedūros buvimo išankstinio ginčo ne teisme sprendimo tvarka netampa neprivaloma, todėl DK 295 straipsnio 2 dalies 4 punktas šioje byloje negali būti taikomas. L. S. ir atsakovo darbo santykiai per visą DK 296 straipsnyje numatytą kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą nebuvo nutrūkę, todėl kolegija sprendė, kad kreipimasis į darbo ginčų komisiją buvo privalomas (DK 295 straipsnio 2 dalies 5 punktas), o kadangi jau yra pasibaigęs DK 296 straipsnyje numatytas terminas, išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos nesilaikymas yra pagrindas bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 2 punktas).
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas Jungtinė profesinė sąjunga Kauno apskrities profesinė sąjunga prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 18 d. sprendimą bei Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio, DK 36 straipsnio 4 dalies, 295 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas ir padarė nepagrįstą išvadą, jog profesinė sąjunga neturi teisės reikšti ieškinio, gindama savo ir savo nario teises dėl drausminės nuobaudos panaikinimo. Kasatoriaus teigimu, Profesinių sąjungų įstatymo 15 straipsnio 1 dalis, 18 straipsnis, DK 36 straipsnio 4 dalis, 295 straipsnio 2 dalies 4 punktas suteikia teisę profesinei sąjungai tiesiogiai kreiptis į teismą, reikalaujant panaikinti įstatymus pažeidžiančius darbdavio sprendimus. Kasatorius nurodo, kad šiuo atveju darbdavys pažeidė įstatymą, reikalaujantį gauti išankstinį profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimą prieš skiriant drausminę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo narei. Kasatoriaus nuomone, Konstitucijos reglamentuotą profesinės sąjungos nario gynybos ir įstatymų vykdymo priežiūros procesą teismas neteisingai traktavo kaip darbuotojo individualų ginčą ir taikė individualiam darbo ginčui nustatytas ikiteismines procedūras. Kasatorius teigia, kad šios bylos atveju teismas faktiškai atsisakė vykdyti teisingumą, perėmė įstatymo leidėjo funkcijas, bandydamas nustatyti naujas taisykles, jog jeigu darbuotojas nepradeda individualaus ginčo, tai profesinei sąjungai apribojama teisė kreiptis į teismą dėl įstatymo pažeidimo.
2. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad darbuotojui paskirta drausminė nuobauda gali būti nuginčyta tik kreipiantis į darbo ginčų komisiją, yra aiškiai nepagrįstas ir susiaurinantis darbuotojo, kaip silpnesnio teisinių santykių subjekto, teises. Kadangi drausminės nuobaudos paskyrimas L. S. buvo tiesiogiai susijęs su jos dalyvavimu profesinės sąjungos veikloje, todėl L. S. teises neginčytinai privalėjo ir galėjo ginti profesinė sąjunga pagal DK 295 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismo išvados dėl Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio ir DK 295 straipsnio 2 dalies 4 punkto aiškinimo ir taikymo prieštarauja DK 36 straipsnio 4 daliai, Profesinių sąjungų įstatymo 20 straipsnio 1 daliai.
3. Kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnį, DK 240 straipsnį bei pažeidė CPK 185 straipsnį. Visiškai nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog drausminė nuobauda L. S. buvo paskirta pagrįstai. L. S. drausminė nuobauda paskirta neturint išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo. Be to, kasatoriaus nuomone, skiriant drausminę nuobaudą už dalyvavimą profesinės sąjungos veikloje ne darbo laiku, buvo pažeisti ratifikuoti tarptautiniai susitarimai: Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 98 1 straipsnio 2 dalies b punktas, Europos socialinė chartijos 28 straipsnis.
Atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Atsakovo 2004 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 009A trečiajam asmeniui L. S. paskirta drausminė nuobauda – papeikimas – už tai, kad ji 2004 m. sausio 30 d. ir 2004 m. vasario 2 d. įsileido į bendrovės patalpas pašalinius asmenis be darbdavio leidimo ir buvo patalpose ne darbo metu. L. S. dėl jai paskirtos drausminės nuobaudos panaikinimo į darbo ginčų komisiją nesikreipė. Ieškovas, vadovaudamasis Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, 2004 m. balandžio 26 d. raštu pareikalavo atsakovo atšaukti minėtą įsakymą, nurodydamas, kad įsakymas dėl drausminės nuobaudos skyrimo UAB „Lietlinen“ profesinės sąjungos komiteto narei L. S., negavus išankstinio UAB „Lietlinen“ profesinės sąjungos komiteto sutikimo, prieštarauja Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 daliai, DK 240 straipsnio 2 daliai. Atsakovas apie ieškovo reikalavimo nagrinėjimą ir išnagrinėjimo rezultatus ieškovui nepranešė. Ieškovas 2004 m. gegužės 14 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasaciniame skunde keliamas teisės klausimas dėl profesinės sąjungos teisės kreiptis į teismą su reikalavimu panaikinti jos nariui paskirtą drausminę nuobaudą ir šios teisės realizavimo tvarkos.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Profesinių sąjungų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog profesinės sąjungos atstovauja savo nariams ir įstatymų nustatyta tvarka gina savo narių teises ir teisėtus interesus valstybės organuose. Vykdydamos šią nuostatą, profesinės sąjungos savo narių teises ir teisėtus interesus civilinėse bylose teisme dažniausiai gina šiais būdais: 1) reiškia ieškinius profesinių sąjungų narių teisėms ir teisėtiems interesams ginti (CPK 49 straipsnio 1 dalis, DK 22 straipsnio 1 dalies 8 punktas, Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio 3 dalis); 2) atstovauja profesinės sąjungos nariams – dalyvaujantiems byloje asmenims – darbo teisinių santykių bylose (CPK 56 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje įtvirtinta profesinių sąjungų teisė reikalauti panaikinti darbdavio sprendimus bei šios teisės realizavimo tvarka. Šiame straipsnyje nustatyta, kad profesinės sąjungos turi teisę reikalauti iš darbdavio panaikinti jo sprendimus, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas darbo, ekonomines ir socialines profesinių sąjungų narių teises; darbdavys šiuos reikalavimus turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 10 dienų, dalyvaujant juos pateikusios profesinės sąjungos atstovams; jeigu darbdavys laiku neišnagrinėja profesinių sąjungų reikalavimo panaikinti tokį sprendimą arba atsisako jį patenkinti, profesinė sąjunga turi teisę kreiptis į teismą. Ši profesinės sąjungos teisė kreiptis į teismą gali būti realizuojama CPK 49 straipsnio 1 dalies pagrindu ir tokiu atveju civilinėje byloje ieškovas yra profesinė sąjunga (CPK 50 straipsnio 1 dalis). DK 295 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tiesiogiai teismuose nagrinėjami ginčai pagal profesinių sąjungų ieškinius, kai darbdavys laiku neišnagrinėja ar nepatenkina profesinės sąjungos reikalavimo panaikinti darbdavio sprendimus, kurie pažeidė įstatymų nustatytas darbo, ekonomines ir socialines profesinių sąjungų narių teises. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks profesinių sąjungų teisės reikalauti panaikinti darbdavio sprendimus teisinis reglamentavimas įgalina teigti, kad profesinės sąjungos turi teisę reikalauti iš darbdavio panaikinti drausminę nuobaudą, jų (profesinių sąjungų) nariui paskirtą pažeidžiant DK 240 straipsnio 2 dalies, Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatas, o darbdaviui ne vėliau kaip per 10 dienų neišnagrinėjus ar nepatenkinus reikalavimo, profesinės sąjungos įgyja teisę kreiptis su ieškiniu tiesiogiai į teismą.
Nagrinėjamos bylos duomenys liudija, kad ieškovas laikėsi Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio reikalavimų, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šioje byloje DK 295 straipsnio 2 dalies 4 punktas negali būti taikomas, yra nepagrįsta. Be to, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nepagrįstai sprendė, kad reikalaudama panaikinti drausminę nuobaudą profesinė sąjunga privalo laikytis ne Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje nustatytos tvarkos, o tos DK nustatytos tvarkos, kuria gali būti realizuojama darbuotojo teisė apskųsti drausminę nuobaudą. Kadangi ieškinį nagrinėjamoje byloje pareiškė ir ieškovu yra profesinė sąjunga, tai byloje nustatyta aplinkybė, kad trečiasis asmuo L. S. nesikreipė į darbo ginčų komisiją, nesilaikė išankstinės bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir ta tvarka nebegalima pasinaudoti, nedavė apeliacinės instancijos teismui teisinio pagrindo taikyti CPK 293 straipsnio 2 punktą ir bylą nutraukti. Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas ir bylą nutraukė nesant tam teisinio pagrindo, todėl apskųsta apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad yra pagrindas bylą nutraukti, pilnai neišnagrinėjo ieškovo apeliacinio skundo ir CPK 320 straipsnio nustatytose bylos nagrinėjimo ribose nepatikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl panaikinus apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi byla grąžintina nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija nenagrinėja kitų kasacinio skundo argumentų ir dėl jų nepasisako.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Teodora Staugaitienė
Janina Januškienė
Antanas Simniškis
