Baudžiamoji byla Nr. 2K-96-628/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21040-2018-1
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.6.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Armano Abramavičiaus ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),
sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,
dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,
atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės
A. P. gynėjui advokatui Algiui Petruliui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Eglės Kirpienės kasacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 3 d. nutarties atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės A. P. baudžiamojoje byloje.
Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nuosprendžiu A. P., padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant laiduotojos L. V. atsakomybei be užstato, nustatant dvejų metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla jai nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktais, 68, 71 straipsniais, A. P. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) vieneriems metams ir šešiems mėnesiams bei 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. A. P. taip pat paskirtas turto konfiskavimas, išieškant iš jos UAB „Vogelis“ priklausančio automobilio „Peugeot 306“ (duomenys neskelbtini) rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą – 300 Eur.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 3 d. nutartimi Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas atmestas. Ištaisyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje klaidingai nurodyti duomenys, pažymint, kad: A. P. bausta administracine tvarka keturis kartus, paskirtos nuobaudos galioja; L. V. bausta administracine tvarka vieną kartą, paskirta nuobauda galioja.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės A. P. gynėjo advokato Algio Petrulio, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. P. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymo ir perduota laiduotojos L. V. atsakomybei už tai, kad 2018 m. gegužės 5 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), vairavo UAB „Vogelis“ priklausantį automobilį „Peugeot 306“ (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau nei 1,50 prom. (nustatyta 2,04 prom.) alkoholio koncentracija.
II. Kasacinio skundo argumentai
2. Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja E. Kirpienė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorė skunde nurodo:
3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus. Net esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas turi teisę, bet ne pareigą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti teismo sprendimas turi būti motyvuotas ir pagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis. Teismai neįvertino visų proceso metu surinktų įrodymų, tai lėmė netinkamą BK 40 straipsnio taikymą.
4. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad A. P. veiksmuose yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimasis kaip būtinoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga. Teismai, pripažindami šią atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą, sprendė, kad A. P. gailisi padariusi nusikalstamą veiką, tačiau vertino tik vieną aplinkybę – tai, kad kaltininkė sutinka su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, bet visiškai neatkreipė dėmesio į tai, kad duodama parodymus vengė nuoširdžiai atsakyti į klausimus tiek dėl alkoholio vartojimo laiko, tiek dėl jo vartojimo priežasties (nurodė, jog alkoholį vartojo nuo 2018 m. gegužės 4 d. vakaro iki 2018 m. gegužės 5 d. 2.00 val. nakties, nors 2018 m. gegužės 5 d. apie 20.00 val., t. y. praėjus aštuoniolikai valandų, jai dar kraujyje buvo nustatytas 2,10 prom. etilo alkoholio kiekis. Kaltinamoji parodė, kad 2018 m. gegužės 5 d. apie 13.00 val. iš draugo P. U. pasiskolino automobilį būdama blaivi, tai patvirtino ir draugas P. U.). A. P. siekė sumenkinti savo veiksmus, tvirtindama, kad alkoholio įvykio dieną nevartojo, savo sprendimą vairuoti apsvaigus nuo alkoholio teisino reikalingumu nuvykti į parduotuvę nusipirkti maisto produktų, nereagavo į savo motinos draudimus vairuoti būnant apsvaigusiai, siekdama išvengti policijos pareigūnų galimo patikrinimo, įvažiavo į pakelės griovį, t. y. padarė eismo įvykį. Kasatorė daro išvadą, kad, esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog A. P. nevertina kritiškai savo elgesio, nesigaili padariusi nusikalstamą veiką, taigi nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos.
5. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. P. bausta už sistemingus Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus, taigi išvadų dėl savo elgesio nedaro. Taip pat BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismo išvada šiuo klausimu turi būti pagrįsta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje.
6. Pirmosios instancijos teismas, atleisdamas A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, šį sprendimą klaidingai grindė tuo, kad kaltinamoji nėra bausta už administracinius nusižengimus (KET pažeidimus), todėl klaidingai padarė išvadą, kad šios veiksmai atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad A. P. nuo 2017 m. birželio 3 d. yra net keturis kartus bausta už KET taisyklių pažeidimus, t. y. vairavo transporto priemonę neturėdama teisės vairuoti, viršijo greitį, nubaudimas administracine tvarka jos neatgrasė nuo analogiškų veikų darymo, šių aplinkybių nevertino, taip padarė klaidą dėl įrodymų turinio, kad A. P. padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė ir kad bylos aplinkybių visuma sudaro pagrindą manyti, jog ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ar nusižengimų ateityje. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas tokias išvadas, nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg2LTk0Mi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-186-942/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-186-942/2018">2K-186-942/2018</a>, 2K-122-699/2018 ir kt.).
7. Kasatorė, remdamasi gausia teismų praktika, teigia, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti įtaką kaltininkui yra akivaizdi. L. V. 2018 m. gegužės 5 d. draudė dukteriai būnant neblaiviai vairuoti transporto priemonę, tačiau ši jos neklausė ir neturėdama teisės vairuoti vis tiek vairavo automobilį, būdama neblaivi. Kadangi laiduotoja negyvena kartu su nuteistąja, kyla abejonių, ar ji galės daryti teigiamą įtaką jai. Kasatorė daro išvadą, kad A. P. yra subrendęs, du nepilnamečius vaikus auginantis asmuo, jos gyvenimiškų vertybių sistema susiformavusi, tačiau ji vis tiek daro kartotinius teisės pažeidimus. Jos elgesio motina koreguoti negali.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
8. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Eglės Kirpienės kasacinis skundas atmestinas.
Dėl laidavimo instituto taikymo
9. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojai gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
10. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laidavimo instituto taikymo, nurodė šiuos argumentus: 1) A. P. teisiama pirmą kartą dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo; 2) dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi, savo veiksmus vertino kritiškai; 3) nustatyta viena atsakomybę lengvinanti (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) aplinkybė, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių; 4) ji nebausta administracine tvarka; 5) viena augina du nepilnamečius vaikus, dirba; 6) nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio; 7) laiduotoja, kuri yra A. P. motina, neteista, administracine tvarka nebausta, galiojančių nuobaudų neturi, yra bedarbė; teisiamojo posėdžio metu kritiškai įvertino savo dukters elgesį, nurodė galimas tokio elgesio priežastis, pažymėjo apie jų glaudų ryšį, galimą įtakos darymą. Teismas sprendė apie BK 40 straipsnyje nurodytų visų sąlygų, būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutui taikyti, buvimą šioje byloje.
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal prokuroro apeliacinį skundą, jo apeliacinį skundą atmetė, pripažino, kad pirmosios instancijos teismo argumentai dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto taikymo, nepaisant to, kad teismas padarė klaidų, vertindamas A. P. ir L. V. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, iš esmės teisingi. Apeliacinės instancijos teismas apie laidavimo instituto taikymo teisėtumą ir pagrįstumą sprendė įvertinęs A. P. prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybę, taip pat administracinių teisės pažeidimų, už kuriuos ji yra bausta, pavojingumą (nė vienas iš administracinių nusižengimų nebuvo padarytas jai būnant apsvaigusiai nuo alkoholio), duomenis apie A. P. asmenybę (turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos augina viena, tendencijos elgtis nusikalstamai nėra), laiduotojo tinkamumą (kiekvienoje byloje jis turi būti įvertintas individualiai, pirmosios instancijos teismas įvertino visus laiduotojos asmenybės ir jos požiūrio į dukters padarytą nusikalstamą veiką aspektus), taip pat jos baustumo už administracinio teisės pažeidimo padarymą įtaką pripažįstant L. V., kaip laiduotojos, tinkamumą (už administracinio nusižengimo, susijusio su kelio perėjimu ne vietoje, padarymą ji paskirtą baudą sumokėjo).
12. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjM5LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-239/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-239/2008">2K-239/2008</a>, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjM5LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-239/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-239/2008">2K-239/2008</a>, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04Mi8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-82/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-82/2010">2K-P-82/2010</a>, 2K-305/2011). Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą yra pažymėta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04Mi8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-82/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-82/2010">2K-P-82/2010</a>, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-132-699/2017).
13. Kasacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo išvados dėl BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodyto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų visumos yra pagrįstos. A. P. ir jos laiduotojos L. V. administracinis baustumas bei jo įtaka sprendžiant dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto taikymo aptarti apeliacinės instancijos teismo nutartyje, apeliacinės instancijos teismo išvadomis nėra pagrindo abejoti. Pagrįstai konstatuota, kad tokių aplinkybių buvimas, aptariant administracinių nusižengimų esmę, pats savaime nesudaro prielaidų netaikyti BK 40 straipsnio nuostatų. Be to, apeliacinės instancijos teismas išsamiai išanalizavo tiek galimą L. V., kaip laiduotojos, įtakos darymą A. P., tiek jos požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, taip pat nuoseklius A. P. parodymus apie jos padarytą nusikalstamą veiką ir veikos aplinkybes. Padarytos pagrįstos išvados, kad nustatyto neblaivumo A. P. neginčijo, parodė, jog skolinosi automobilį ir viešėjo pas mamą, jautėsi apsvaigusi po buvusių išgertuvių, vairavo būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Taigi esminių faktinių aplinkybių pripažinimu teismai pagrįstai nesuabejojo. Taip pat jos nuoširdus gailėjimasis dėl padarytų veikų nustatytas tinkamai, o pagrįstą manymą, kad A. P. nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismai nustatė išsamiai įvertinę tiek veikos padarymo aplinkybes, tiek A. P. asmenybę apibūdinančias aplinkybes.
14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Eglės Kirpienės kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Artūras Ridikas
Armanas Abramavičius
Sigita Jokimaitė
