Baudžiamoji byla Nr. 2K-123-697/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27823-2016-4
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Dalios Bajerčiūtės ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. R. (S. R.) kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 22 d. nuosprendžių.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu S. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį dvejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimu, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – dvidešimties parų areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė – dvejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimas. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2016 m. kovo 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu S. R. paskirta 36 MGL (1355,76 Eur) bauda ir jam nustatyta galutinė bausmė – dvejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimas ir 36 MGL (1355,76 Eur) dydžio bauda. Į S. R. paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo nuo 2016 m. gruodžio 1 d. 12.30 val. iki 2016 m. gruodžio 2 d. 15.21 val. (2 dienos) ir suėmimo nuo 2016 m. birželio 14 d. iki 2016 m. rugsėjo 14 d. laikas.
Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir I. B. bei S. Ri. (S. Ri.), tačiau dėl jų nuteisimo kasacine tvarka nesiskundžiama.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 22 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. nuosprendis pakeistas. S. R. už nusikalstamos veikos, nurodytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta šešerių metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, S. R. paskirta bausmė bausmių apėmimo būdu subendrinta su 20 parų arešto bausme ir nustatyta subendrinta bausmė – šešerių metų laisvės atėmimas. Šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. baudžiamuoju įsakymu S. R. paskirta 36 MGL (1355,76 Eur) dydžio bauda ir S. R. nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams, paskiriant atlikti pataisos namuose, ir 36 MGL (1355,76 Eur) dydžio bauda. Į S. R. paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo nuo 2016 m. gruodžio 1 d. 12.30 val. iki 2016 m. gruodžio 2 d. 15.21 val. (2 dienos) ir suėmimo nuo 2016 m. birželio 14 d. iki 2016 m. rugsėjo 14 d. laikas. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dėl S. R. dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Bylos esmė
1. S. R. nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su S. Ri. ir I. B., neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti: I. B. pasisiūlė padėti S. Ri. ir S. R. platinti bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), laikomas narkotines medžiagas – heroiną, kurio kiekis ne mažesnis nei 1,983 g, taip pat nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos karfentanilio; šiose patalpose S. Ri. ir S. R. pasinaudojant elektroninėmis svarstyklėmis pasvėrus ir sufasavus į folijos lankstinukus minėtas narkotines medžiagas, S. Ri. ir S. R. bendraujant su I. B. tiesiogiai, taip pat palaikant su ja kontaktą mobiliojo ryšio telefonu, taip visiems trims bendrininkams tarpusavyje koordinuojant savo veiksmus, S. Ri. ir S. R. davus nurodymus I. B. platinti nurodytas narkotines medžiagas – heroiną ir karfentanilį įvairiems asmenims, iš jų imant pinigus – 6 Eur už vieną folijos lankstinuką su jame supakuota narkotine medžiaga, nurodžius jai narkotinių medžiagų slėptuvių vietas ir jų maskavimo būdą, jas laikant cigarečių pakeliuose, I. B. 2016 m. birželio 14 d. apie 15.40 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), veikdama pagal S. Ri. ir S. R. jai duotus nurodymus, neteisėtai platino narkotines medžiagas, parduodama už 6 Eur V. L. nedidelį kiekį narkotinės medžiagos 0,003 g heroino ir nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos karfentanilio, supakuotas viename folijos lankstinuke, po to gautus pinigus parnešdama S. Ri. ir S. R. į butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur S. Ri. ir S. R. neteisėtai laikė likusį narkotinės medžiagos kiekį – 1,980 g heroino ir nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos karfentanilio, kol 2016 m. birželio 14 d. šias medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.
2. Be to, S. R. nuteistas ir už tai, kad neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos neturėdamas tikslo jos parduoti ar platinti: jis, neturėdamas tikslo platinti, ketindamas suvartoti pats, neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos karfentanilio, kurio masė ne mažesnė nei 0,00007 g, supakuotą į 35 folijos lankstinukus, su savimi, iki 2016 m. gruodžio 1 d. apie 12.30 val. romų tabore Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiuose S. R. dėdės namuose, policijos pareigūnai ją rado ir paėmė.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistasis S. R. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 22 d. nuosprendį dėl bausmės jam pakeitimo ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę. Taikyti S. R. BK 75 straipsnį ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą su atitinkamais teismo paskirtais įpareigojimais. Kasatorius skunde nurodo:
4. Apeliacinės instancijos teismo paskirta bausmė yra neteisinga ir neproporcinga. Tik pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi galimybę įvertinti kaltinamo nusikalstamos veikos padarymu asmens teigiamas ir neigiamas savybes, padarytos veikos pobūdį ir asmens pavojingumą. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis bylą pagal prokuroro apeliacinį skundą, turi galimybę bylą įvertinti tik tais aspektais, kurie yra akcentuojami apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde prokuroras ginčijo pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę S. R. kaip pernelyg švelnią, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ne tik prokuroro nurodomos baudžiamąją atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei jų kiekis, ankstesnio teistumo buvimas yra reikšmingi, priimant sprendimą dėl bausmės dydžio. Svarbios visos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės ir jų vertinimas konkrečioje situacijoje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimo prevenciją bei pasirinktų tam priemonių turi būti pusiausvyra – proporcingumas. Nustatyta bausmė ir jos dydis turi būti adekvačios ir proporcingos padarytai nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Teisinga bausmė turi atitikti padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-63/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-63/2013">2K-63/2013</a>, 2K-215/2013). Vertinant padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, turi būti atsižvelgiama į tai, kad buvo parduodamas nedidelis narkotinės medžiagos kiekis asmeniui, kuris vartoja narkotines medžiagas, taip pat į tai, kad teismai konkrečiai nenustatė S. R. vaidmens darant nusikalstamą veiką, rėmėsi tik nenuosekliais ir nuolat kintančiais S. Ri. ir I. B. – kitų kaltinamųjų procese – parodymais kaip jo kaltės įrodymais. Vertindamas veikos ir asmens pavojingumą, teismas turi atsižvelgti į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, nusikaltimui padaryti panaudotus įrankius ar priemones, padarytos žalos dydį, nusikaltimo tikslus ir motyvus, t. y. į tas pačias aplinkybes, kaip ir vertinant nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. S. R. asmenybė nelaikytina pavojinga: jis buvo teistas už nusikaltimus, nurodytus BK 294 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, priskiriamus prie nesunkių nusikaltimų. Prokuroro argumentai, kad nuteistasis nepadarė išvadų iš ankstesnių teistumų, savaime neparodo to, kad S. R. nenori taisytis, atsižvelgiant pirmiausia į jo priklausomybę nuo narkotinių medžiagų. Taip pat turi būti atkreiptas dėmesys į tai, kad S. R. yra susaistytas pozityviais socialiniais ryšiais – yra vedęs, prižiūri senyvus ir dažnai sergančius tėvus, turi pilnamečių vaikų. Nei S. R. asmenybė, nei nusikalstamos veikos, už kurią jis nuteistas, pobūdis ir pavojingumas nėra tokie, kad S. R. turėtų būti paskirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, didesnė nei sankcijoje už padarytą nusikaltimą nurodytos bausmės vidurkis. S. R. nebuvo teistas už sunkių nusikaltimų padarymą, jam anksčiau paskirtos bausmės padarė teigiamą poveikį jo elgesiui.
5. Nors pirmosios instancijos teismas įvertino visas aplinkybes, reikšmingas skiriant teisingą bausmę, tačiau nepagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų S. R. Kasatorius atitinka BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Nors S. R. anksčiau teistas, tačiau tik už nesunkius nusikaltimus, anksčiau paskirtas bausmes įvykdė, po nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo nėra padaręs jokių teisės pažeidimų, gydėsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus priklausomybės ligų centre. Dėl padaryto baudžiamojo nusižengimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Bausmės tikslai bus pasiekti ir nepaskiriant realios laisvės atėmimo bausmės, nes jis siekia pagyti nuo narkotikų priklausomybės, gydosi, kasatoriaus žmonai ir tėvams reikia pagalbos ir priežiūros. Vertinant S. R. elgesį veikos padarymo metu ir po veikos padarymo, jo asmenybę ir dabartinį požiūrį į gyvenimą, bausmės skyrimo tikslus ir motyvus, bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo.
6. Atsiliepimu į nuteistojo S. R. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė Aida Japertienė prašo nuteistojo S. R. kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime prokurorė nurodo:
7. Teismai tinkamai taikė BK 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio nuostatas ir S. R. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, esant vienai jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, skyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis didesnis už nustatytą bausmės vidurkį. S. R. nuteistas už tai, kad laikė ne mažesnį nei 1,983 g kiekį narkotinės medžiagos – heroino; 2003 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio, labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nurodyta, kad nedidelis narkotinės medžiagos heroino kiekis yra ne didesnis kaip 0,02 g. Taigi S. R. nepagrįstai teigia disponavęs tik nedideliu narkotinės medžiagos heroino kiekiu, be to, nusikaltimo pavojingumo nenusako tai, kas įgijo narkotines medžiagas (nuo jų priklausomas ar nepriklausomas asmuo). Nuteistasis S. R. po šioje baudžiamojoje byloje padarytų nusikalstamų veikų naujų teisės pažeidimų nepadarė, tačiau tai negali būti pagrindas švelninti paskirtą bausmę, nes tai įprastas ir pageidautinas visuomenės elgesys, o ne išskirtinė aplinkybė, kurią nustačius būtų švelninama nusikalstamas veikas padariusio asmens atsakomybė. Taip pat kasatoriaus teiginys, kad bausmės už nusikalstamas veikas, nurodytas BK 294 straipsnyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, jam padarė teigiamą poveikį, nepagrįstas, nes po šių bausmių paskyrimo jis ne tik laikė narkotines medžiagas, bet ir jas platino. Nuteistojo pateiktos aplinkybės dėl šeiminės padėties nėra pakankamos teigti, kad jo asmenybė yra mažiau pavojinga ir kad bausmės tikslai gali būti pasiekti sumažinant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. S. R. pagrįstai paskyrus didesnę nei šešerių metų laisvės atėmimo bausmę, nėra pagrindo spręsti apie galimybę jam taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, nes jis neatitinka BK 75 straipsnyje nustatytų sąlygų.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
8. Nuteistojo S. R. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl nuteistajam S. R. paskirtos bausmės
9. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 376 straipsnio 1 dalis). Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Dėl to bausmės dydžio klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas ne konkretaus jos dydžio nustatymo aspektu, o aiškinantis, ar skiriant bausmę nebuvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, jog parenkant bausmės rūšį ir jos dydį būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar būtų padaryta esminių proceso pažeidimų surašant nuosprendį, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQ1LTUwNy8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-345-507/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-345-507/2015">2K-345-507/2015</a>, 2K-337-489/2017).
10. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Kasatorius ginčija bausmės jam pagal BK 260 straipsnio 1 dalį skyrimą. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodyta tik vienos rūšies – laisvės atėmimo – bausmė, skirtina nuo dvejų iki aštuonerių metų. Bausmės vidurkis šiuo atveju – penkeri metai laisvės atėmimo. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje nustatyta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-58/2009, 2K-115/2009 ir kt.). Be to, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
11. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam S. R., atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą – padarytas sunkus tyčinis nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas, į S. R. asmenybę – nusikalstamų veikų padarymo metu buvo teistas, taip pat ir už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, išvadų dėl padarytų nusikalstamų veikų nedaro, administracine tvarka baustas, gydytas psichiatrijos ligoninėje, priklausomybės ligų centre, vedęs, nedirbantis, lengvinančių ir sunkinančių baudžiamąją atsakomybę aplinkybių santykį – baudžiamojo nusižengimo atveju S. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailėjosi (atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte), nusikaltimo atveju pripažinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikimas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Paskirta bausmė už nusikaltimą, nurodytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, – dveji metai ir keturi mėnesiai laisvės atėmimo, už baudžiamąjį nusižengimą, nurodytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, – dvidešimt dienų arešto.
12. Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas S. R. bausmę, atkreipė dėmesį, kad nors pirmosios instancijos teismas nustatė bausmei skirti svarbias aplinkybes, tačiau jų, ypač susijusių su pakartotinės nusikalstamos veikos padarymu, kaip visumos neįvertino, savo sprendimo nemotyvavo, neatkreipė dėmesio į BK 61 straipsnio nuostatas; teismas dar kartą įvertino visas bylos aplinkybes ir už nusikaltimo padarymą sugriežtino S. R. paskirtą bausmę.
13. Kasacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai motyvavo S. R. skirtinus bausmių dydžius, paskirdamas jam vieneriais metais didesnę nei BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę (šešerius metus laisvės atėmimo). Skirdamas bausmę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas įvertino ir S. R. asmenybės pavojingumą (S. R. už panašias, tačiau mažesnio pavojingumo veikas (BK 259 straipsnio 1 dalis) teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. baudžiamuoju įsakymu, taigi šiuo nuosprendžiu jis nuteistas už sunkesnę nusikalstamą veiką (BK 260 straipsnio 1 dalis), iš sutapties kvalifikuotą taip pat pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, vadinasi, S. R. asmenybė yra pavojinga, jam ankstesnės paskirtos bausmės prevencinio poveikio nedaro). Skunde nurodytos aplinkybės dėl nuteistojo pozityvių socialinių ryšių su artimaisiais – jie buvo ir nusikaltimo padarymo metu, tačiau tai nekliudė daryti nusikalstamas veikas, todėl negali būti laikomi reikšminga aplinkybe, sudarančia pagrindą manyti, jog S. R. nedarys nusikalstamų veikų. Taip pat atsižvelgta į veikos pavojingumą (buvo laikytas didelis narkotinės medžiagos heroino kiekis, parduotas nedidelis jos kiekis; padarytas sunkus tyčinis baigtas nusikaltimas), taip pat ir į baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę, BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymo atveju nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
14. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog BK 61 straipsnio 2 dalyje yra išvardyti kriterijai, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą ir nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzIwLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-320/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-320/2007">2K-320/2007</a>, 2K-73/2009 ir kt.). Vadinasi, BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatytas ne imperatyvas teismui skirti atitinkamo dydžio bausmę, o bausmės dydžio apskaičiavimo metodas, kurį taikydamas teismas atsižvelgia į atsakomybę sunkinančias ir (ar) lengvinančias aplinkybes, taip pat į kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes bei motyvuotai parenka bausmę. Spręsti, kad apeliacinės instancijos teismas suabsoliutino BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą šioje byloje, nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas taikė šią nuostatą ne kaip imperatyvą parenkant bausmės dydį, o kaip jos apskaičiavimo metodą, atsižvelgdamas į visas reikšmingas bausmei skirti Baudžiamojo kodekso nuostatas šiuo atveju.
15. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, savo nuosprendžiu skyręs S. R. bausmę, nenustatė, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Kasacinės instancijos teismas pakeisti žemesnės instancijos teismo sprendimą ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą gali ne nustatęs naujas aplinkybes, o tik konstatavęs, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Sprendžiant dėl galimybės atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, turi būti įvertinta, ar atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Pagal veikos padarymo metu galiojusio BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pripažinus, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai paskyrė S. R. šešerių metų laisvės atėmimo bausmę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, akivaizdu, kad nėra BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių sąlygų, sudarančių prielaidas spręsti apie bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymą, taigi kasaciniame skunde nurodomi argumentai dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo atmestini.
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą ir keisti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą kasaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo S. R. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Dalia Bajerčiūtė
Alvydas Pikelis
