Baudžiamoji byla Nr. 2K-112-895/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28720-2017-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.1.2; 1.2.3.1.2.2; 1.2.3.1.2.3; 2.1.7.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Armano Abramavičiaus (pranešėjas),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,
nuteistojo A. J. gynėjui advokatui Laurynui Pakštaičiui,
teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės Jolitos Urbelienės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 18 d. nuosprendžio.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu A. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktus laisvės atėmimu devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo laikas nuo 2017 m. birželio 10 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 18 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 10 d. nuosprendis pakeistas ir A. J. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktus paskirta laisvės atėmimo bausmė devyneriems metams, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, sušvelninta iki penkerių metų. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. J. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktus už tai, kad jis 2017 m. birželio 8 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą nužudyti savo šeimos narį – motiną E. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuri dėl diagnozuoto (duomenys neskelbtini) sindromo buvo neįgali, pasyviai gulinti, galinti tik nesąmoningai, neintensyviai pajudėti lovoje, t. y. esanti bejėgiškos būklės, tyčia jai, gulinčiai lovoje, pagalve užspaudė kvėpavimo takus – nosį ir burną, taip padarė jai kūno sužalojimus, nurodytus teismų sprendimuose, dėl to ji nuo mechaninio uždusimo įvykio vietoje mirė; taip nužudė bejėgiškos būklės savo šeimos narį motiną E. J..
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas nuteistojo A. J. ir jo gynėjo apeliacinį skundą, pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, sušvelnino nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę už inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą nuo devynerių iki penkerių metų. Teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į netipinę situaciją, susiklosčiusią nuteistojo šeimoje, ir į tai, kaip jis subjektyviai suvokė šią situaciją, t. y. tinkamai neįvertino aplinkybių, neabejotinai svarbias individualizuojant nuteistajam skirtiną bausmę. Skundžiamame nuosprendyje pažymėta, kad E. J. sveikatos būklė buvo itin sunki ir nuolat blogėjo, palaipsniui ji tapo visiškai priklausoma nuo kitų žmonių, mirus jos sutuoktiniui, jos nuolatine priežiūra nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. užsiėmė tik jos sūnus A. J.. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie tokią nukentėjusiosios sveikatos būklę ir nuteistojo parodymus (dėl sunkios jo finansinės padėties, nes tam, kad galėtų rūpintis motina, turėjo išeiti iš darbo), padarė išvadą, kad A. J. padaryta nusikalstama veika buvo iš esmės atsitiktinio pobūdžio, kurią nulėmė nuteistojo subjektyvus įsitikinimas, jog jo motina dėl ligos sukeltų pasekmių patiria dideles kančias, todėl ryžosi atimti jai gyvybę. Teismas, spręsdamas dėl nuteistajam A. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžio, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, nustatytas jo atsakomybę dvi lengvinančias aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), į tai, kad byloje nėra duomenų, jog nuteistasis po inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo vėl nusikalto. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad A. J. izoliavimas nuo visuomenės nors ir minimaliam BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytam terminui (aštuoneriems metams) itin neigiamai paveiktų jo turimus socialinius ryšius ir tolesnes resocializacijos galimybes. Todėl teismas sprendė, kad bausmės tikslai ir teisingumo principo įgyvendinimas bus užtikrinti pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei nuteistajam paskyrus švelnesnę laisvės atėmimo bausmę, nei nustatyta straipsnio sankcijoje.
III. Kasacinio skundo argumentai
3. Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė J. Urbelienė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 18 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 10 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorė skunde nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 54 straipsnio 3 dalį – nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnio 2 dalyje, pažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimą paskirtąja bausme užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), taip nepagrįstai sušvelnino A. J. pirmosios instancijos teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
3.2. Skundžiamame nuosprendyje konstatuojant, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į A. J. ir nukentėjusiosios šeimoje susiklosčiusią situaciją, nebuvo vertinama byloje nustatytų aplinkybių visuma, taip pat neatsižvelgta į tai, kad susiklosčiusią sudėtingą situaciją lėmė ne tik sunki nuteistojo motinos liga, bet ir lengvabūdiškas bei neatsakingas jo paties elgesys.
3.3. Priešingai, nei teigia apeliacinės instancijos teismas, byloje apklaustų liudytojų parodymai patvirtina, kad finansiniai sunkumai šeimoje atsirado ne vien dėl E. J. ligos, bet ir tai, kad nuteistasis turėjo polinkį žaisti azartinius lošimus. Tokią priklausomybę patvirtino pats A. J. teismo psichiatrinės, teismo psichologinės ekspertizės atlikimo metu. Be to, remiantis bylos duomenimis, nuteistojo apsisprendimą atsisakyti darbo lėmė ne motinos ligos apribotos galimybės vykdyti darbines funkcijas, bet asmeninės jo savybės ir neadekvati reakcija į menkiausias pastabas dėl atliekamo darbo. A. J., turėdamas sporto trenerio kvalifikaciją (duomenys neskelbtini) sporte, būdamas aukšto intelekto, turėjo galimybes dirbti treneriu, tačiau jis nevengė vartoti alkoholio (taip pat ir nagrinėjamo įvykio dieną). Kasatorė pažymi ir tai, kad neįgaliai E. J. buvo mokama valstybės nustatyta išmoka, kuri, pasak nuteistojo, buvo reikšmingas šeimos pajamų šaltinis, o gauti pinigai buvo naudojami ne tik pagal tikslinę paskirtį, bet ir alkoholiniams gėrimams įsigyti.
3.4. Nuteistasis, vertindamas savo padarytą nusikalstamą veiką, baudžiamojo proceso metu nuolat pabrėžė, kad jis nepajėgė susidoroti su tekusiu fiziniu, psichologiniu ir finansiniu krūviu, atsiradusiu slaugant neįgalią motiną, nes jokios realios pagalbos iš valstybinių gydymo įstaigų jis nesulaukė. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad E. J. nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. buvo gydoma VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, t. y. jai buvo visiškai užtikrinta medicininė priežiūra ir slauga. Pasibaigus šiam laikotarpiui, A. J. buvo siūloma motiną perkelti į senelių namus, tačiau nuteistasis pareiškė norintis slaugyti ją namuose. Kasatorė pažymi, kad nuteistasis, slaugydamas savo motiną namuose, vengė kreiptis į medicinos darbuotojus dėl jai kylančių sveikatos problemų.
3.5. Apeliacinės instancijos teismas sumenkino byloje nustatytą aplinkybę, kad A. J. nesaikingai vartojo alkoholinius gėrimus, nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nevertintas teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 75U-I-25/2017 turinys, iš kurio matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu tiriamojo elgesį lėmė ne susiklosčiusios situacijos sudėtingumas, tiriamojo individualūs psichologiniai ypatumai, bet jo fiziologinė būsena – apsvaigimas nuo alkoholio. Kartu tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismo išskirtos aplinkybės, kurios įvertintos kaip išimtinės ir sudariusios pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, daugiausia buvo nulemtos ne objektyviai susiklosčiusių nepalankių aplinkybių, bet paties nuteistojo elgesio, o tai neturėtų pateisinti švelnesnės, nei sankcijoje nustatytas bausmės minimumas, bausmės paskyrimą. Juolab kad sunkią nepagydomą E. J. ligą pirmosios instancijos teismas įvertino kaip A. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to kasatorė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nusikalstamos veikos padarymą lėmė nuteistojo subjektyvus įsitikinimas, kad motina dėl sparčiai progresuojančios nepagydomos ligos patiria dideles kančias. Tokia išvada grindžiama selektyviai atrinktais paties A. J. parodymais ir jo išsiųstu pranešimu draugui T. V.. Kita vertus, iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis nuolat akcentavo ne gailestį motinai, bet jam pačiam kylančius nepatogumus ir sunkumus slaugant ligonę, juolab A. J. siųstuose pranešimuose neišsakė jokio apgailestavimo dėl padarytų veiksmų, tik aktyviai svarstė galimybę pateikti įvykį kaip natūraliai įvykusią mirtį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, pagrįstai nustatė, kad byloje nėra jokių duomenų, jog nesąmoninga ligonė patyrė kančias, o nusikalstamos veikos padarymo motyvas yra A. J. siekis nutraukti nepagydoma liga sergančios savo motinos egzistenciją atimant jai gyvybę ir kartu išspręsti sau nepalankią padėtį – išvengti rūpinimosi savo motina ir su tuo susijusių problemų. Prokurorė taip pat nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad A. J. padaryta nusikalstama veika buvo iš esmės atsitiktinio pobūdžio, nes pats nuteistasis pripažino, kad mintis nužudyti motiną jam yra kilusi ir anksčiau, kai parsivežė ją iš slaugos ligoninės ir po kelių jos slaugos dienų tapo labai sunku.
3.6. Skundžiamame nuosprendyje akcentuojama teigiamai apibūdinama A. J. asmenybė (neteistas, nebaustas administracine tvarka, ilgą laiką dirbo, teigiamai charakterizuojamas draugų, kaimynų ir buvusių darboviečių), tačiau kitos nuteistojo asmenybę ir jo elgesį apibūdinančios aplinkybės (nesaikingas alkoholio vartojimas, bandymas ieškoti pagalbos padarytą nusikalstamą veiką pateikiant kaip natūralią mirtį) negali būti laikomos išimtinai teigiamai jį apibūdinančiomis aplinkybėmis. Be to, teismų praktikoje išaiškinta, kad gyvenimiškai įprastos nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės nesuponuoja išvados, kad straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU2LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-256/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-256/2009">2K-256/2009</a>, 2K-7/2010, 2K-387/2013). Apibendrindama kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tik formaliai įvertino nuteistojo A. J. padaryto nusikaltimo pavojingumą, nepagrįstai neaptarė, kaip toks nusikaltimas skiriasi nuo šios kategorijos nusikaltimų pavojingumo, neatsižvelgė, kad nusikaltimas padarytas esant net dviem kvalifikuojančioms aplinkybėms – nuteistasis nužudė bejėgiškos būklės savo šeimos narį (motiną). Taigi A. J. teigiamai apibūdinančios aplinkybės nemažina jo padaryto nusikaltimo pavojingumo.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės J. Urbelienės kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 2 dalies pažeidimų, padarytų nagrinėjant nuteistojo bei jo gynėjo apeliacinį skundą, ir BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo
5. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimuose yra konstatavęs, jog „konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija“.
6. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Taigi apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.
7. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, apeliacinės instancijos teismas priima nuosprendį pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas arba neteisingai paskirta bausmė (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Neteisinga bausme (BPK 328 straipsnio 2 punktas) pripažįstama tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta (kasacinė nutartis b audžiamojoje byloje Nr. 2K-202-693/2015 ir kt.).
8. Be to, nors BPK 331 straipsnyje, reglamentuojančiame apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinį, nenurodyta jokių specifinių naujo nuosprendžio surašymo taisyklių, tačiau naujame nuosprendyje paprastai sukritikuojamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nustatytų bylos aplinkybių, kitaip įvertinami byloje esantys ar naujai gauti įrodymai, nurodomos naujos aplinkybės ar atkreipiamas dėmesys į tas nusikalstamos veikos teisiniam įvertinimui pagal baudžiamąjį įstatymą reikšmingas aplinkybes, į kurias pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio arba netinkamai vertino atskirus bylos įrodymus jas nustatydamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAxLTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-201-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-201-1073/2018">2K-201-1073/2018</a> ir kt.). Taigi apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinys, kuriame nurodytas teismo argumentavimas apie pirmosios instancijos teismo išvadų, padarytų dėl bylos aplinkybių ir jų įrodytumo bei bylos tyrimo išsamumo, pagrįstumą, turi būti aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-67/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-67/2012">2K-67/2012</a>, 2K-21/2014, 2K-393/2014, 2K-29-489/2015 ir kt.). Kitas svarbus reikalavimas tikrinant, ar teisingai nustatytos tikrosios bylos aplinkybės, yra įrodymų vertinimas vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Pagal minėtą straipsnį teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais proceso veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491-303/2015, 2K-55-489/2016, 2K-7-84-489/2018 ir kt.).
9. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, naikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, turi aiškiai nurodyti pirmosios instancijos teismo padarytus įstatymo taikymo pažeidimus, įrodymų vertinimo klaidas, kitus nustatytus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esminius trūkumus. Toks nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. jame padarytos išvados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais (BPK 20 straipsnio 5 dalis), atitinkančiais BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus reikalavimus.
10. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi priimtą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, dėl kurio paduotas prokurorės kasacinis skundas, konstatuoja, kad, nagrinėjamoje byloje priimant skundžiamą nuosprendį, pirmiau aptartų baudžiamojo proceso įstatymo ir teismų praktikos reikalavimų nebuvo laikomasi, todėl laikytina, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, o priimtas naujas nuosprendis neatitinka jam keliamų BPK 331 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.
11. Prokurorės kasaciniame skunde, analogiškai kaip ir nuteistojo bei jo gynėjo apeliaciniame skunde, keliamas pagrindinis klausimas – dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo nuteistajam A. J. skiriant bausmę pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus pagrįstumo. Prokurorės nuomone, priešingai nei nurodyta skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, nagrinėjamoje byloje nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių nuteistajam A. J. pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnio dalį turėtų būti skiriama daug švelnesnė laisvės atėmimo bausmė, nei kad buvo paskirta pirmosios instancijos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu.
12. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytas bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismų praktikoje yra nustatyta ir kita taisyklė: taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (kasacinės nutartys Nr. 2K-264/2005, 2K-594/2005, 2K-632/2007, 2K-77/2007, 2K-395/2007, 2K-2/2015 ir kt.). Taigi nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas nagrinėdamas nuteistojo bei jo gynėjo apeliacinį skundą ir priimdamas naują nuosprendį, kuriuo pakeitė pirmosios instancijos nuosprendį BPK 328 straipsnio 2 punkte nustatytu pagrindu, šiame naujame nuosprendyje turėjo nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus, patvirtinančius švelnesnės bausmės skyrimo pagrindą, kuriems, kaip jau minėta, yra keliami BPK 20 straipsnyje nustatyti reikalavimai.
13. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad jame cituojama Konstitucinio Teismo jurisprudencija dėl teisingumo principo sampratos, teisingumo vykdymo esmės, BK bendrosios dalies straipsnių nuostatos ir išaiškinimai dėl bausmės paskirties, jos skyrimo pagrindų ir galimybės skirti švelnesnes nei įstatyme nustatytas bausmes nuteistiesiems ir pagrindų tokiam teismo sprendimui priimti. Nuosprendyje nurodyta ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. J. bausmę, tinkamai neįvertino aplinkybių, kurios, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra neabejotinai svarbios individualizuojant nuteistajam skirtiną bausmę. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad tokios svarbios aplinkybės, patvirtinančios BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo nuteistajam A. J. pagrįstumą, yra nukentėjusiosios E. J. sveikatos būklė, kurią, kaip itin sunkią ir nulėmusią ypatingą nagrinėjamo įvykio situaciją, šis teismas vertino remdamasis VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytojo Ą. K. paaiškinimais. Tačiau šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad šie duomenys apeliacinės instancijos teisme pagal BPK 242 straipsnio 1 dalies reikalavimus tiesiogiai neištirti. Specialisto paaiškinimas užfiksuotas tik ikiteisminio tyrimo metu specialisto paaiškinimų protokole (1 t., b. l. 96-97). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, minėto specialisto paaiškinimais nesirėmė, į teismo posėdį BPK 284 straipsnio 3–4 dalyse nustatyta tvarka jo (ar kito specialisto) nekvietė ir kaip liudytojo neapklausė. Taigi apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, pagrįsdamas nuteistajam A. J. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą, vadovavosi teisiamajame posėdyje tiesiogiai neištirtais duomenimis (gydytojo Ą. K. paaiškinimais).
14. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje proceso dalyviai nepareiškė jokių prašymų ir tik išreiškė nuomonę, kad šiuo atveju įrodymų tyrimas nereikalingas. Šis teismas, realizuodamas jam įstatymo leidėjo suteiktą teisę (BPK 324 straipsnio 6 dalis), taip pat nutarė neatlikti įrodymų tyrimo bei pereiti prie baigiamųjų kalbų (4 t., b. l. 85), nors apeliaciniame skunde ir buvo išdėstyti argumentai (pakartoti skundžiamo nuosprendžio 2.5. punkte) dėl nepagrįstai neįvertintos byloje atliktos kompleksinės teismo psichiatrijos–psichologijos ekspertizės ir liudytoju neapklausto nuteistąjį gydžiusio specialisto (psichologo). Kartu pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas priimtame nuosprendyje nenurodė jokių motyvuotų išvadų, dėl ko liko neįvertinta pirmosios instancijos teismo nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir bylos duomenys, paneigiantys A. J. paaiškinimus apie jo finansinę padėtį bei motyvą padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Taigi, toks skundžiamo nuosprendžio turinys neatitinka ir BPK 331 straipsnio 2 dalies nuostatų.
15. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principo (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir netinkamai motyvavo procesinį sprendimą (BPK 331 straipsnio 2 dalis). Padaryti BPK pažeidimai yra esminiai, nes sutrukdė apeliacinės instancijos teismui priimti teisingą sprendimą, dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
16. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, turi įvertinti pirmiau nurodytus argumentus ir tinkamai atsižvelgti į visumą byloje nustatytų aplinkybių (o ne tik į selektyviai atrinktas atskiras (tik teigiamai apibūdinančias nuteistojo A. J. asmenybę ar jo gynybinę versiją patvirtinančias) aplinkybes), turinčių reikšmės tiek bausmės skyrimui (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys, 61 straipsnio 1, 2 dalys), tiek jos individualizavimui ir teisingumo principo įgyvendinimui bei motyvuotai parinkti nuteistajam bausmę, numatytą nusikalstamos veikos, už kurios padarymą jis yra nuteistas, straipsnyje.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 18 d. nuosprendį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Sigita Jokimaitė
Tomas Šeškauskas
Armanas Abramavičius
