Dėl įsakymo pripažinimo negaliojančiu ir nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-137/2006 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos:

121.13; 121.21

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė), Egidijaus Laužiko ir Antano Simniškio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovas I. S. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinio bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 27 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Turto bankas“ dėl įsakymo pripažinimo negaliojančiu ir nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė I. S. 2004 m. balandžio 28 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė: 1) pripažinti negaliojančiu atsakovo valdybos pirmininko 2004 m. balandžio 5 d. įsakymą Nr. P1-48, kuriuo pripažintas negaliojančiu atsakovo Klaipėdos agentūroje 2004 m. kovo 31 d. vykęs nebaigto statyti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pakartotinis viešasis aukcionas Nr. 04/11-NT; 2) patvirtinti sutarties dėl nebaigto statyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sudarymą tarp atsakovo ir ieškovės. Ieškovė nurodė, kad 2004 m. kovo 31 d. vyko nebaigto statyti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pardavimo viešasis aukcionas, kuriame dalyvavusi ieškovė pripažinta laimėtoja. Ieškovė raštu prašė atsakovą pradėti rengti aukcione pirkto namo pardavimo dokumentus, o atsakovui atsisakius tai padaryti, prašė pateikti išsamius atsisakymo motyvus, tačiau atsakovas neatsakė į šį raštą, o ieškovei atsakovo buveinėje buvo paaiškinta, kad atsakovo valdybos pirmininko 2004 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. P1-48 pakartotinis 2004 m. kovo 31 d. viešasis aukcionas pripažintas negaliojančiu pagal Viešojo aukciono nuostatų (toliau – Nuostatų) 52 punktą. Ieškovės nuomone, minėtas atsakovo įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes Nuostatai nebuvo pažeisti. Ieškovė buvo pripažinta aukciono laimėtoja, jai išduotas laimėtojo patvirtinimo pažymėjimas, ji įmokėjo 5000 Lt laimėtojo užstatą, tačiau atsakovas be teisinio pagrindo atsisakė pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį tenkino: panaikino atsakovo valdybos pirmininko 2004 m. balandžio 5 d. įsakymą Nr. P1-48; patvirtino nebaigto statyti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), parduoto 2004 m. kovo 31 d. pakartotiniame viešajame aukcione Nr. 04/11-NT už 140 000 Lt, pirkimo-pardavimo sutarties tarp atsakovo ir ieškovės sudarymą. Teismas nustatė, kad 2004 m. kovo 31 d. atsakovo Klaipėdos agentūroje įvyko nebaigto statyti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) viešasis aukcionas Nr. 04/11-NT. Aukciono dalyvio B. I. įgaliotam asmeniui K. I. nesumokėjus aukciono laimėtojo užstato ir nepasirašius aukciono laimėtojo patvirtinimo, aukciono komisija nusprendė nedelsiant pravesti pakartotinį aukcioną, kurio laimėtoja tapo ieškovė, pasiūliusi už ginčo namą pradinę kainą – 140 000 Lt. Ieškovė sumokėjo atsakovo nustatyto dydžio – 5000 Lt – užstatą ir jai buvo išduotas aukciono laimėtojo patvirtinimas. Aukciono vedėjas D. J. 2004 m. balandžio 2 d. pateikė atsakovo valdybos pirmininkui tarnybinį pranešimą dėl ginčo namo pardavimo aukciono, kuriame nurodė, kad yra prielaida, jog aukciono dalyviai galėjo elgtis nesąžiningai bei pasinaudoti aukciono vykdymo procedūromis – piktybiškai sužlugdyti pradinį aukcioną, atsisakant sumokėti užstatą bei susitarti dėl pakartotinio aukciono vykdymo. Atsakovo valdybos pirmininkas, vadovaudamasis aukciono vedėjo tarnybiniu pranešimu bei Nuostatų 52 punktu, 2004 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. P1-48 atsakovo Klaipėdos agentūroje 2004 m. kovo 31 d. vykusį ginčo namo pakartotinį viešąjį aukcioną Nr. 04/11-NT pripažino negaliojančiu. Atsakovas 2004 m. birželio 4 d. Klaipėdos m. vyriausiajam policijos komisariatui pateikė pareiškimą, kuriuo prašė įvertinti ieškovės bei kitų aukciono dalyvių veiksmus ir nustatyti, ar aukciono dalyvių veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties. Klaipėdos apygardos prokuratūra 2004 m. lapkričio 29 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą, nesant veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas sprendė, kad 2004 m. kovo 31 d. aukciono komisija, nesuderinusi su atsakovo Aktyvų valdymo departamento direktoriumi, priimdama sprendimą nedelsiant pravesti pakartotinį aukcioną Nuostatų ir jų 53 punkto reikalavimų nepažeidė. Teismo nuomone, priimdama nurodytą sprendimą aukciono komisija pagrįstai vadovavosi Nuostatų 54 punktu, kuriame nurodyta, kad esant nuostatų 51.4 punkte nustatytam pagrindui – aukciono dalyvis, pasiūlęs didžiausią kainą atsisakė pateikti aukciono dalyvio kortelę, nustatyta tvarka neatsiskaitė už įsigytą turtą arba neįmokėjo užstato bei atsisakė pasirašyti aukciono laimėtojo patvirtinimą – komisija gali nedelsdama vykdyti pakartotinį aukcioną. Teismas konstatavo, kad aukcione parduotas nebaigtas statyti gyvenamasis namas nėra išimtas iš apyvartos, nes turi unikalųjį numerį, adresą, yra registruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl gali būti pirkimo-pardavimo sutarties dalyku. Teismas sprendė, kad aukciono sąlygos dėl preliminarios ginčo namo pirkimo, pavedimo ir panaudos sutarčių sudarymo prieštarauja CK 6.241 straipsnio 3 dalies nuostatai, todėl ieškovė neprivalo jų vykdyti. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog aukcionas vyko neskaidriai, o jo dalyviai elgėsi nesąžiningai. Teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytos atsakovo nurodytos aplinkybės apie aukciono neskaidrumą bei jo dalyvių nesąžiningumą, o teismo posėdyje liudytojais apklaustų aukciono komisijos narių D. J. ir L. K. parodymai pagrįsti tik įtarimais bei spėjimais. Teismas pažymėjo, kad visas aukciono sąlygas, tarp jų ir pradinę turto pardavimo kainą, nustatė atsakovas, todėl jis turėjo suprasti, kad turtas gali būti parduotas ir už pradinę turto kainą (Nuostatų 40-41 punktai), o vien ta aplinkybė, kad pirminio aukciono metu kaina buvo pakelta iki 195 000 Lt, neduoda pagrindo konstatuoti, jog aukcionas vyko neskaidriai, o jo dalyviai elgėsi nesąžiningai. Teismas sprendė, kad ginčo namo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas tarp šalių patvirtintinas, nes atsakovas nepagrįstai atsisako tokią sutartį įforminti notarine forma.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2005 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 3 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kolegija, sutikusi su teismo išvada, kad aukciono komisija nepažeidė Nuostatų 53 punkto, padarė išvadą, kad, vykdant pakartotinį aukcioną, buvo pažeisti Nuostatų 38-42 punktai, nes nebuvo laikytasi aukciono vykdymo procedūrų, nebuvo registruojami pakartotinio aukciono dalyviai nustatytos formos žurnale, nesurašytas nustatytos formos protokolas pagal Nuostatų priedą Nr. 2 ir kt. Kolegija atkreipė dėmesį į aukciono komisijos tarnybiniame pranešime (b. l. 44) nurodytą aukciono eigą, aukciono laimėtojo patvirtinime nurodytą aukciono laiką bei faktinį pirminio aukciono pasibaigimo laiką. Kolegija pažymėjo, kad atsakovas yra viešasis juridinis asmuo, kurio 100 procentų akcijų savininkas yra valstybė, todėl Nuostatuose reglamentuotų procedūrų laikymasis privalus ir dėl valstybės turtinio intereso, viešojo intereso apsaugos garantavimo, parduodant turtą teisės normų nustatyta tvarka, skaidriai ir kuo palankesnėmis sąlygomis. Kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes bei Nuostatų pažeidimus, sprendė, kad atsakovo valdybos primininkas turėjo pagrindą, pasinaudodamas Nuostatų 52 punktu, pripažinti negaliojančiu pakartotinį ginčo turto pardavimo aukcioną. Kolegija, pažymėjusi, kad aukciono būdu parduodant nekilnojamąjį daiktą – nebaigtą statyti statinį turi būti laikomasi ir nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sąlygų (CK 6.241, 6.419 straipsniai) bei kitų teisės aktų, tarp jų Statybos įstatymo reikalavimų, sprendė, kad ginčo turto pardavimas viešajame aukcione iš dalies neatitiko ir aukščiau nurodytų įstatymų nuostatų. Kolegija konstatavo, kad nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje turi būti nurodyti būtini duomenys apie nekilnojamąjį daiktą ir jo vietą žemės sklype, o sudarant nebaigto statyti statinio pirkimo-pardavimo sutartį, turi būti pateikta valstybinės statinių priežiūros inspekcijos pažyma, be to, esant pagrindui, ir statybos leidimas bei projektas (CK 6.306, 6.394, 6.396, 4.103 straipsniai). Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepasiūlė dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti duomenis apie ginčo turto įregistravimą Nekilnojamojo turto registre (įregistravimo pažymėjimo ar duomenų išrašo), jo vietą žemės sklype, kitus Nuostatų sąlygose numatytus duomenis, nors aukcione parduotas pastatas stovi ant žemės, kuri nuomojama iš valstybės. Pagal CK 6.394 straipsnio 2 dalį nekilnojamojo daikto savininkas, nebūdamas žemės sklypo savininku, parduodamas nekilnojamąjį daiktą, privalo turėti žemės sklypo savininko sutikimą, išskyrus įstatymo numatytas išimtis. Be to, kaip nurodė kolegija, atsakovas perėmė ginčo turtą iš fizinių asmenų, todėl turėjo būti laikomasi CK 4.103 straipsnio 1 dalies, pagal kurią asmenys, kurie pasistatė, statosi ar rekonstruoja statinį neturėdami nustatyto leidimo, reikiamai suderinto ir patvirtinto projekto, neturi teisės tokiu statiniu disponuoti (parduoti, padovanoti) ir kt., o Statybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalis numato, kad nebaigto statyti startinio perleidimo kitam asmeniui sutartis gali būti patvirtinta tik pateikus šio statinio valstybinę priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto pažymą, jog statinys statomas be esminių nukrypimų nuo statinio projekto. Kolegija taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą, neatsižvelgė, kad nebuvo įstatymo numatytų dokumentų, reikalingų sutarčiai sudaryti, dėl kurių buvo nustatytos specialiosios aukciono sąlygos, tarp jų, kad sudaroma preliminari sutartis, o pirkimo-pardavimo sutartis sudaroma su laimėtoju, pastarajam parengus aukciono specialiosiose sąlygose nurodytus aukciono objekto (nebaigto statyti pastato) pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti reikalingus dokumentus (CK 6.394, 6.396, 6.400 straipsniai). Be to, pirmosios instancijos teismas nesilaikė ir CPK nuostatų, CK 6.400 straipsnio bei CK 6.394 straipsnio 3 dalies normų, pagal kurias viena esminių nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutarties sąlygų yra reikalavimas nurodyti asmenis, išsaugančius teisę gyventi ar naudotis gyvenamąja patalpa pasikeitus jų savininkui, ir apibrėžti jų teisės naudotis parduodama patalpa turinį. Kolegija nurodė, kad ginčo pastate įregistruoti 3 fiziniai asmenys, tačiau pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas ir CPK taisykles, nesiaiškino, ar (ir kokiu pagrindu) šie asmenys gyvena ginčo pastate, neįtraukė jų į civilinės bylos nagrinėjimą, nors teismo sprendimas dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo galėjo turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė I. S. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinio bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 3 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė apeliacinio proceso principą, draudžiantį teismui peržengti apelianto nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, nes savo iniciatyva pradėjo analizuoti tokius argumentus bei faktus, kuriais apeliaciniame skunde buvo visai nesiremiama (CPK 320 straipsnis). Tuo pačiu buvo pažeisti rungimosi (CPK 12 straipsnis) bei dispozityvumo (CPK 13 straipsnis) principai bei leista šalims suabejoti apeliacinės instancijos teismo nešališkumu (CPK 21 straipsnis). Kasatorės teigimu, atsakovas nei pirmosios instancijos teisme nei apeliaciniame skunde nesirėmė tuo, kad vykdant pakartotinį viešąjį aukcioną buvo pažeisti Nuostatų 38-42 punktai. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas ėmėsi nagrinėti, ar vykdant pakartotinį aukcioną nebuvo pažeisti Nuostatų 38-42 punktai. Dėl šių, tik apeliacinės instancijos teismo manymu padarytų, procedūrinių pažeidimų, nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti kasatorei, tuo pačiu pažeidžiant šalies teisę būti išklausytai. Kasatorė pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nepaneigė pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados, kad atsakovas neįrodė, jog aukcionas vyko neskaidriai, o aukciono dalyviai elgėsi nesąžiningai. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendime nurodydamas, kad buvo pažeisti Nuostatų 38-42 punktai, šių išvadų nemotyvavo ir nepagrindė, todėl pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies imperatyvias normas. Kasatorė nurodo, kad, vykdant pakartotinį viešąjį aukcioną, Nuostatų 38, 42 punktai nebuvo pažeisti, o dėl to, kodėl ir kaip buvo pažeisti Nuostatų 39, 40, 41 punktai, apeliacinės instancijos teismas sprendime visiškai nepasisakė, todėl visiškai nėra aiškūs tokios apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados motyvai (CPK 331 straipsnio 4 dalis). Atiduodamas pirmenybę valstybės turtiniam interesui, apeliacinės instancijos teismas pažeidė lygiateisiškumo principą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 2.36 straipsnio 1 dalis). Be to, akcentuodamas valstybės interesą, apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kad šiuo atveju susiklostę teisiniai santykiai tarp atsakovo ir kasatorės yra civilinės, o ne viešosios teisės dalykas, ir tokie santykiai pagrįsti lygiateisiškumo (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 2.36 straipsnio 1 dalis) bei kitais civilinės teisės principais.

2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisėtų lūkesčių principą, taip pat prievolių privalomumo bei vykdymo (CK 6.38 straipsnis) principus, draudimą vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę (CK 6.59 straipsnis), CK 6.309 straipsnio 2 dalį, 6.419 straipsnio 1 dalį, 6.421 straipsnio 2, 3 dalis. Kasatorė nurodo, kad atsakovas 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. P1-48 vienašališkai atsisakė vykdyti savo prievolę, tuo tarpu, teismas, vykdydamas teisingumą, privalo ginti susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą ir jų gerbimą, užtikrinti įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Anot kasatorės, susiklosčiusius civilinius teisinius santykius galima griauti tik tada, kai yra neabejotinai įrodyta, jog tie santykiai susiklostė pažeidžiant imperatyvias teisės normas, kas sąlygojo viešo ar privataus intereso, ginamo tų imperatyvių teisės normų, pažeidimą. Tuo tarpu, apeliacinės instancijos teismas ginčijamą įsakymą laikė teisėtu vien dėl to, kad pakartotinio viešojo aukciono dalyviai nebuvo registruojami nustatytos formos žurnale ir nebuvo surašytas nustatytos formos protokolas. Apeliacinės instancijos teismas net nemotyvavo, kokias konkrečias imperatyvias teisės normas ir kaip konkrečiai atsakovo interesus pažeidė šie paties atsakovo padaryti procedūriniai pažeidimai, kodėl, dėl tokių procedūrinių pažeidimų būtina laikyti aukcioną negaliojančiu ir kodėl dėl to turėtų būti ignoruojamos ieškovės, kaip pakartotinio viešojo aukciono laimėtojos, įgytos teisės bei teisėti interesai.

3. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai taikė CK 4.103, 6.306, 6.394 ir 6.396 straipsnius, todėl padarė neteisingą išvadą, kad nebaigtas statyti gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), negali būti pirkimo-pardavimo sutarties dalyku. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nurodė, kad aukcione parduotas nebaigtas statyti gyvenamas namas nėra išimtas iš apyvartos, turi unikalųjį numerį, adresą, yra registruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl gali būti pirkimo-pardavimo sutarties dalyku. Kasatorė pažymi, kad nebaigtas statyti gyvenamas namas atsakovui buvo perduotas pagal 2003 m. gegužės 5 d. Teismo antstolių kontoros turto perdavimo išieškotojui aktą, tai irgi rodo, kad šis turtas gali būti pirkimo-pardavimo sutarties dalyku. Kasatorė teigia, kad atsakovas šiomis aplinkybėmis nesirėmė pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), todėl jomis negalėjo būti grindžiamas ir apeliacinis skundas, ką buvo nurodžiusi ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, tačiau apeliacinės instancijos teismas to taip pat neįvertino. Kasatorės teigimu, atsakovas ir šiuo metu, po apeliacinės instancijos teismo sprendimo, skelbia, kad parduoda minėtą namą, kas irgi rodo, jog šis turtas gali būti pirkimo-pardavimo sutarties dalyku. Be pagrindo apeliacinės instancijos teismas teigia, kad patvirtinant pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą pažeistas CK 6.400 straipsnis, nes atsakovas, kaip nebaigto statyti gyvenamojo namo savininkas, nėra sudaręs jokių nuomos, panaudos ar kitokių sutarčių, pagal kurias būtų suteikęs teisę tretiesiems asmenims gyventi nebaigtame statyti gyvenamajame name, tokių fizinių asmenų teisių nėra įregistruota ir viešame registre.

4. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Anot kasatorės, esant tokiam pažeidimui pripažįstama, kad tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo, šio padarinio apeliacinės instancijos teismas negali pašalinti, todėl privalo bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tuo tarpu, apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs, kad tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvo, priimtu sprendimu bylos neperdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kas reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismą.

5. Apeliacinės instancijos teismo 2005 m. rugsėjo 13 d. posėdyje sprendimo paskelbimas atidėtas 14 dienų, t. y. 2005 m. rugsėjo 27 d. Kasatorės teigimu, pagal CPK 325 straipsnio 5 dalies prasmę (lyginant su CPK 325 straipsnio 2 dalimi) po 14 dienų apeliacinės instancijos teismo 2005 m. rugsėjo 27 d. sprendimas turėjo būti surašytas pilnai 2005 m. rugsėjo 27 dienai, tačiau tai datai apeliacinės instancijos teismas surašė tik įžanginę bei rezoliucinę dalis. Pilnai apeliacinės instancijos teismo sprendimas buvo surašytas tik 2005 m. spalio 28-29 dienomis, tai yra praėjus daugiau kaip mėnesiui nuo sprendimo paskelbimo. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 325 straipsnį.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas AB „Turto bankas“ prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinio bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo nuomone, kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Atsakovo Klaipėdos agentūroje 2004 m. kovo 31 d. įvyko nebaigto statyti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) viešasis aukcionas Nr. 04/11-NT. Aukciono dalyvio B. I. įgaliotam asmeniui K. I., kuris pasiūlė 195 000 Lt kainą, nesumokėjus aukciono laimėtojo užstato ir nepasirašius aukciono laimėtojo patvirtinimo, aukciono komisija nusprendė nedelsiant pravesti pakartotinį aukcioną, kurio laimėtoja tapo ieškovė, pasiūliusi už ginčo namą pradinę kainą – 140 000 Lt. Ieškovė sumokėjo atsakovo nustatyto dydžio – 5000 Lt – užstatą ir jai buvo išduotas aukciono laimėtojo patvirtinimas. Aukciono vedėjas D. J. 2004 m. balandžio 2 d. tarnybiniu pranešimu atsakovo valdybos pirmininkui nurodė, kad yra prielaida, jog aukciono dalyviai galėjo elgtis nesąžiningai bei pasinaudoti aukciono vykdymo procedūromis – piktybiškai sužlugdyti pradinį aukcioną, atsisakant sumokėti užstatą bei susitarti dėl pakartotinio aukciono vykdymo. Atsakovo valdybos pirmininkas, vadovaudamasis aukciono vedėjo tarnybiniu pranešimu bei Nuostatų 52 punktu, 2004 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. P1-48 atsakovo Klaipėdos agentūroje 2004 m. kovo 31 d. vykusį ginčo namo pakartotinį viešąjį aukcioną Nr. 04/11-NT pripažino negaliojančiu.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, tai teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų yra įtvirtinta CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šios taisyklės išimtis numatyta CPK 320 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią apeliacinės instancijos teismas nėra saistomas apeliacinio skundo nustatytų ribų tais atvejais, kai to reikalauja viešasis interesas nagrinėjant CPK IV dalies XIX ir XX skyriuose bei V dalyje nurodytų kategorijų bylas. Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, reiškia, kad, pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, antra, apskųsto teismo sprendimo (apskųstos teismo sprendimo dalies) teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Todėl apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir analizuoti tokių argumentų, kuriais nesiremiama apeliaciniame skunde arba kurių nenurodė kita šalis, atsikirsdama į apeliacinio skundo argumentus.

Nagrinėjamoje byloje kasatorė kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 320 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą principą, draudžiantį peržengti apelianto nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, ir taip pažeidė rungimosi ir dispozityvumo principus (CPK 12, 13 straipsniai). Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus pripažįsta pagrįstais. Bylos duomenys liudija, kad ginčo šalys byloje nesirėmė apeliacinės instancijos teismo konstatuotomis aplinkybėmis, jog vykdant pakartotinį viešąjį aukcioną buvo pažeisti Nuostatų 38-42 punktų reikalavimai, pats ginčo turto pardavimas aukcione (ne pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimas) iš dalies neatitiko norminių teisės aktų reikalavimų. Nagrinėjamoje byloje nebuvo CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyto pagrindo apeliacinės instancijos teismui peržengti apeliacinio skundo ribas. Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo neteisėtai peržengdamas jos nagrinėjimo ribas, pažeisdamas rungimosi ir dispozityvumo principus. Šie proceso teisės pažeidimai, galėję turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, yra pagrindas naikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Jį panaikinus, byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu ir kasacinio skundo argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes, kaip matyti iš apskųsto sprendimo turinio, apeliacinės instancijos teismo išvados apie Nuostatų 38, 42 punktų pažeidimus nėra reikiamai motyvuotos, o išvados apie Nuostatų 39-41 punktų pažeidimus yra niekaip nemotyvuotos.

Kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pakeitė pirmosios instancijos teismą, atmestinas kaip nepagrįstas, nes apeliacinės instancijos teismas ieškinį atmetė ir nenusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.

CPK 325 straipsnis reglamentuoja sprendimo ar nutarties priėmimą apeliacinės instancijos teisme. Pagal šio straipsnio 5 dalį apeliacinės instancijos teismas išimtinais atvejais, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą ir mastą, nutartimi ne ilgesniam kaip keturiolikos dienų terminui gali atidėti sprendimo ar nutarties priėmimą. Tai reiškia, kad tam tikrose bylose, kuriose dėl jų sudėtingumo ir apimties priimti sprendimą (nutartį) iš karto po bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje yra problemiška, apeliacinės instancijos teismo sprendimas (nutartis) gali būti priimamas ne iš karto po bylos išnaginėjimo, o nurodoma kita konkreti diena, ne vėlesnė kaip keturiolika dienų. Sprendimo (nutarties), kurio priėmimas buvo atidėtas, priėmimui taikomos bendrosios taisyklės, t. y. jis priimamas sprendimų priėmimo kambaryje, laikantis teismo pasitarimo slaptumo taisyklių, teisėjų balsų dauguma ir t. t. (CPK 63, 364, 368, 302 straipsniai). Tokio sprendimo (nutarties) išdėstymui raštu ir paskelbimui taikomos CPK 325 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos su išimtimi, numatyta CPK 325 straipsnio 5 dalyje, kad sprendimą (nutartį) skelbiant vienam iš teisėjų kolegijos, nagrinėjusios bylą, teisėjų, kiti teisėjai gali ir nedalyvauti. CPK 325 straipsnio 5 dalies nuostata, kad sprendimą ar nutartį paskelbia teisėjų kolegija arba vienas iš teisėjų, neaiškintina kaip nustatanti, jog tai dienai, kuriai sprendimo (nutarties) priėmimas buvo atidėtas, turi būti surašytas CPK 331 straipsnio reikalavimus atitinkantis procesinis dokumentas, kuris visas ir turi būti paskelbiamas. Toks aiškinimas neatitiktų sprendimo (nutarties) priėmimo atidėjimo instituto bei CPK 325 straipsnio 3 dalies tikslų ir būtų nelogiškas, nes reikštų, kad bylose, kuriose dėl jų sudėtingumo ir apimties jau paties sprendimo (nutarties) priėmimas iš karto po bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje yra problemiškas, motyvuoto sprendimo (nutarties) išdėstymui raštu suteikiama mažiau laiko, nei visose kitose bylose. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje atmeta kaip nepagrįstą kasacinio skundo argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas, 2005 m. rugsėjo 27 dienai surašydamas tik įžanginę ir rezoliucinę sprendimo dalis, pažeidė CPK 325 straipsnį. Bylos duomenys įgalina teigti, kad apskųstas apeliacinės instancijos teismo sprendimas nebuvo visas išdėstytas raštu ir (arba) visų teisėjų pasirašytas ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo jo priėmimo dienos, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 325 straipsnio 3 dalį, nustatančią, jog visas sprendimas ar nutartis išdėstomi raštu ir visų teisėjų pasirašomi ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo ar nutarties priėmimo dienos. Tačiau šis apeliacinės instancijos teismo padarytas proceso teisės normos pažeidimas nėra pagrindas naikinti apskųstą sprendimą, nes negalima pripažinti, jog jis (pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).

Kadangi byla grąžinama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, kiti kasacinio skundo argumentai nenagrinėtini.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinio bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Teodora Staugaitienė

Egidijus Laužikas

Antanas Simniškis