Dėl įsakymo panaikinimo

Civilinė byla Nr.3K-3-146/2006 Procesinio sprendimo kategorija 42.11.1; 50.8;

114.11 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas), Janinos Stripeikienės ir Prano Žeimio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės “Klaipėdos aerouostas” kasacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 19 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB “Klaipėdos aerouostas” ieškinį atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems asmenims Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, UAB “Rovė”, AB “Laivitė” ir UAB “Aeronika” dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB “Klaipėdos aerouostas” nurodė, kad Klaipėdos apskrities viršininkė 2003 m. lapkričio 27 d. priėmė įsakymą Nr. 13.6-3610 “Dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo nuomotojo reikalavimu”, kuriuo, vadovaudamasi CK 6.564 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nutraukė su juo (ieškovu) 1997 m. sausio 16 d. sudarytą 167,8899 ha valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N-55/97-28 (toliau – Sutartis). Ieškovo teigimu, šis atsakovo įsakymas yra neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant įstatymus. CK 6.564 straipsnio 1 dalis nustato tik žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindus (o ne tvarką), kuriem esant nuomotojas įgyja teisę reikalauti nutraukti sutartį, tačiau pats vienašališkai nutraukti sutarties negali. Sutarčių nutraukimo tvarką nustato CK 6.217 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo arba netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Ieškovo teigimu, jis jokio esminio Sutarties pažeidimo nepadarė, todėl atsakovas turėjo laikytis CK 6.217 straipsnio 4 dalies nuostatų, numatančių, kad tokiu atveju sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka. Be to, iš paties įsakymo turinio nėra aišku, kuo pasireiškė jo (ieškovo) sutartinių įsipareigojimų nevykdymas. Žemės nuomos mokestį už 2003 m. I pusmetį jis sumokėjo, o nuomos mokesčio už II pusmetį mokėjimo terminas (2003 m. gruodžio 1 d.) įsakymo priėmimo metu dar nebuvo suėjęs. Ginčo žemės sklypą jis naudoja pagal paskirtį, nurodytą Sutartyje. Žemės sklype yra jam (ieškovui) nuosavybės teise priklausantys pastatai ir inžineriniai įrengimai. Šis sklypas iš esmės yra veikiantis Klaipėdos aerouostas, todėl vienašališki atsakovo veiksmai gali sukelti didelę žalą ne tik jo (ieškovo) bendrovei, bet ir teisėtiems kitų asmenų interesams. Atsakovo vienašalis Sutarties nutraukimas administraciniu aktu prieštarauja imperatyviai įstatymo normai (CK 6.217 straipsnio 4 daliai), todėl yra niekinis ir negaliojantis. Remdamasis CK 1.78 ir 1.80 straipsniais, ieškovas prašė teismo panaikinti Klaipėdos apskrities viršininkės 2003 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. 13.6-3610 “Dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo nuomotojo reikalavimu”.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2005 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Klaipėdos apskrities viršininkės 2003 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. 13.6-3610 paliko galioti. Nurodė Klaipėdos apskrities viršininko administracijai nedelsiant imtis priemonių, kad būtų pašalinti šiame sprendime nurodyti trūkumai nuomojant tikslinės paskirties valstybei priklausantį žemės sklypą. Teismas nurodė, kad, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į tai, jog ginčo žemės sklypas yra valstybės turtas, kuriam taikomi aerodromų ir karo aviacijos bazių apsaugos zonos naudojimo apribojimai, taip pat į tai, kad UAB “Apatas” 2001 m. birželio 4 d. sutartimi dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo įsigydama iš VĮ Valstybės turto fondo 82,98 proc. UAB “Klaipėdos aerouostas” įstatinio kapitalo, įsipareigojo ne mažiau kaip 25 metus aerodromo kilimo ir nusileidimo takus naudoti pagal paskirtį, įteisinti Klaipėdos aerodromo naudojimą bei vykdyti kitas su aerodromo veikla susijusias privatizavimo sąlygas. Teismas taip pat pažymėjo, kad Sutarties 14 punktu ieškovas buvo įsipareigojęs laiku mokėti žemės nuomos mokestį LR Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 602 nustatyta tvarka. Pagal Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Gargždų skyriaus 2003 m. birželio 11 d. raštą, kurį atsakovas, be CK 6.564 straipsnio 1 ir 2 dalių, nurodė savo 2003 m. rugsėjo 2 d. įspėjime ieškovui dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo nuomotojo reikalavimu nuo 2003 m. lapkričio 7 d., ieškovas UAB “Klaipėdos aerouostas” žemės nuomos mokesčio už 2001 m. nedeklaravo, deklaracijos už 2002 m. nepateikė ir už 2001 m. bei 2002 m. yra skolingas 138 066,31 Lt žemės nuomos mokesčio. Teismas laikė, kad ieškovui, kaip juridiniam asmeniui, kurio veikla tiesiogiai susijusi su civiline aviacija, valdančiam Klaipėdos aerodromą su visa jo infrastruktūra ir nuomojančiam iš valstybės žemės sklypą, skirtą šiai veiklai, turėjo būti žinoma, jog pagal minėtą LR Vyriausybės nutarimą nulinis žemės nuomos mokesčio tarifas taikomas tik valstybiniams aerouostams, o nuo 2003 m. sausio 1 d. pasikeitė tik žemės nuomos mokesčio administravimo tvarka. Pardavus bendrovės akcijas, aerouostas nebebuvo valstybinis – jo savininku (operatoriumi) tapo juridinis asmuo, kurio tikslas yra siekti pelno iš vykdomos komercinės-ūkinės veiklos. Nurodytų aplinkybių pagrindų teismas konstatavo, kad Sutarties nutraukimo momentu ieškovas nebuvo skolingas tik už 2003 metus, nes dar nebuvo suėjęs nuompinigių mokėjimo terminas. Nustatęs, kad Sutarties nutraukimo metu Klaipėdos aerodromo tinkamumo naudoti pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas nuo 2002 m. spalio 27 d. iki 2004 m. kovo 5 d., teismas laikė, kad ginčo žemės sklypas 2003 metais nebuvo naudojamas pagal tikslinę paskirtį. Apie trečiųjų asmenų teises į ginčo žemės sklypą Sutarties sudarymo metu ieškovui buvo žinoma. Beveik be pertraukų besitęsiantis bylinėjimasis su UAB “Irvaja”, bylų baigtis tai vienos, tai kitos šalies naudai, teismo nuomone, galėjo turėti įtakos aerodromo veiklos sustabdymui, tačiau nebuvo pagrindinis veiksnys, lėmęs tai, kad aerodromas faktiškai neveikia iki šiol. Ieškovas, o taip pat ir ieškovo bendrovės akcijas iš valstybės įsigijusi bendrovė ne tik, kad nevykdė jokios aviacinės veiklos, bet ir pardavinėjo ginčo žemės sklype esančius pastatus ir įrenginius kitiems juridiniams asmenims, nesusijusiems su aviacija. Be to, 2001 m. spalio 31 d. panaudos sutartimi ieškovas, nebūdamas daikto savininku ir neturėdamas tam nuomotojo rašytinio sutikimo, perdavė naudotis neatlygintinai 0,1 ha žemės sklypą, esantį Klaipėdos aerodromo teritorijoje, AB “Laivitė”. Klaipėdos apskrities viršininko 2002 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1185 ieškovui buvo leista subnuomoti žemės sklypo dalį AB “Laivitė”, tačiau subnuomos sutartis taip ir nebuvo sudaryta. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad dar 2003 m. vasario 4 d. raštu Klaipėdos apskrities viršininko administracija kreipėsi į UAB “Klaipėdos aerouostas” dėl Sutarties sąlygų nevykdymo ir įspėjo dėl galimo Sutarties nutraukimo, tačiau iki 2003 m. rugsėjo 2 d. situacija nebuvo pasikeitusi. Tai, kad atsakovo 2003 m. rugsėjo 9 d. įspėjime dėl Sutarties nutraukimo nėra išdėstyti konkretūs sutarties nutraukimo pagrindai, o nurodytos tik CK 6.564 straipsnio 1 ir 2 dalys, nedaro įspėjimo neteisėtu. Teismo nuomone, Sutarties nutraukimo momentu egzistavo du jos nutraukimo pagrindai: žemė buvo naudojama ne pagal paskirtį (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir nebuvo laiku sumokėtas žemės nuomos mokestis (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įspėjus nuomininką dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo, keisti nutraukimo pagrindų nebegalima, todėl įspėjime nurodytos materialinės teisės normos pagrįstai buvo perkeltos į ginčijamą įsakymą. Tai, kad šiame įsakyme nėra nurodytos konkrečios Sutarties nutraukimo aplinkybės, atsižvelgiant į nuomojamo turto teisinį režimą, šalių teisinį statusą ir jų tarpusavio santykius, teismo nuomone, nedaro Sutarties nutraukimo neteisėtu. Apie Sutarties nutraukimą nuomininkas buvo įspėtas laiku, o pati Sutartis nutraukta atsižvelgiant į protingą terminą, skaičiuojamą dėl dokumentų persiuntimo ir įteikimo.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo UAB “Klaipėdos aerouostas” apeliacinį skundą, 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 19 d. sprendimo dalį, kuria Klaipėdos apskrities viršininko administracijai nurodyta nedelsiant imtis priemonių, kad būtų pašalinti šiame sprendime nurodyti trūkumai nuomojant tikslinės paskirties valstybei priklausantį žemės sklypą, panaikino. Kitas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliko nepakeistas. Nesutikdama su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą įsakymą, nesilaikė sutarties nutraukimo tvarkos, nustatytos CK 6.217 straipsnyje, teisėjų kolegija nurodė, kad šis CK straipsnis įtvirtina tik bendrąsias sutarčių nutraukimo nuostatas, tiesiogiai taikomas tik tuo atveju, jeigu atitinkamų taisyklių nėra nustačiusios konkrečią prievolę reglamentuojančios teisės normos. Dėl to, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl teisėto Sutarties nutraukimo CK 6.564 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu. Įvertinusi Sutarties 8 punktą, kuriuo nuomininkas (ieškovas) buvo įsipareigojęs laikytis specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (1995 m. gruodžio 29 d. Nutarimo Nr. 1640 red.), pagal kurį visas išnuomotas 167,8899 ha žemės plotas yra priskirtas aerodromų ir karo aviacijos bazių apsaugos zonai, taip pat atsižvelgusi į UAB “Klaipėdos aerouostas” išnuomoto žemės sklypo teisinį režimą, teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovui buvo išnuomota specialios paskirties valstybinė žemė su joje esančia infrastruktūra, reikalinga oro uosto funkcionavimui. Nustačiusi, kad ieškovas nuosavybės teise valdo tik 5 iš 18 sklype esančių nekilnojamojo turto objektų, nes dalį jų (taip pat ir orlaivių pakilimo taką) pardavė kitiems juridiniams asmenims, kad ieškovas nevykdo jokių Civilinės aviacijos administracijos privalomų nurodymų pašalinti oro uosto naudojimo trūkumus tam, kad būtų išduotas Klaipėdos aerodromo tinkamumo naudoti pažymėjimas, kolegija pripažino pirmosios instancijos teismą padarius pagrįstą išvadą, kad ieškovas ne pagal paskirtį naudoja valstybinę žemę, priskirtą aerodromui. Kolegijos nuomone, 2001 m. birželio 4 d. privatizavimo sutartį pirmosios instancijos teismas tik įvertino kaip į bylą pateiktą rašytinį įrodymą, tačiau teismo sprendimas jokios įtakos UAB “Apatas”, kuri nebuvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, teisėms ir pareigoms neturi. Atsižvelgusi į tai, kad ieškovas apeliaciniame skunde pripažino, jog UAB “Apatas” ir UAB “Klaipėdos aerouostas” yra savarankiški teisinių santykių subjektai, kolegija laikė, jog CPK 46 ir 47 straipsnio nuostatos nebuvo pažeistos. Sutikdama su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodydamas dėl trūkumų nuomojant tikslinės paskirties valstybei priklausantį žemės sklypą pašalinimo, pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį, nes ieškovas tokio reikalavimo nereiškė, teisėjų kolegija šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį panaikino.

III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas UAB “Klaipėdos aerouostas” prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 19 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Bylą nagrinėję teismai, neišsiaiškinę bylos aplinkybių, išsamiai ir visapusiškai neištyrę ir neįvertinę rašytinių įrodymų, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis) bei nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 išaiškinimų (Nutarimo 7, 13, 14 punktai), todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad ieškovas nesprendė Sutarties patikslinimo klausimo, kaip tai buvo nurodyta atsakovo 2003 m. vasario 4 d. rašte, ir tuo neįvykdė Sutarties 16 punktu prisiimto įsipareigojimo keisti arba papildyti sutartį tik bendru sutarties šalių rašytiniu susitarimu, bei nepagrįstai tai laikė esminiu Sutarties pažeidimu, leidžiančiu vienašališkai nutraukti Sutartį. Kasatoriaus teigimu, Sutarties 16 punktu jis neprisiėmė įsipareigojimo spręsti su žemės nuomotoju šios sutarties patikslinimo klausimo. Tokio įsipareigojimo Sutartis apskritai nenumato. Minėtas Sutarties punktas nustatė tik sutarties pakeitimo ar papildymo tvarką ir formą. Be to, teismų išvada, kad ieškovas nesprendė su žemės nuomotoju Sutarties patikslinimo klausimo, nepagrįsta jokia rašytine bylos medžiaga.

2. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, sutapatinęs sąvokas “žemės naudojimo paskirtis” ir “specialios žemės naudojimo sąlygos”, kurios pagal CK 6.545 straipsnio 1 dalį yra atskirtos ir nėra tapatinamos, nepagrįstai specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (Sutarties 8 punktas) vertino kaip apsprendžiančias ginčo žemės sklypo naudojimo paskirtį ir nepagrįstai konstatavo, kad ieškovui buvo išnuomota specialios paskirties valstybinė žemė su joje esančia infrastruktūra, reikalinga oro uosto funkcionavimui. Ginčo dėl specialių žemės naudojimo sąlygų nesilaikymo tarp šalių nėra, duomenų apie žemės naudojimo sąlygų pažeidimą byloje taip pat nėra, todėl tai negalėjo būti pripažinta pagrindu Sutarčiai nutraukti. Tai, kas buvo išnuomota ieškovui, aiškiai pasakyta Sutarties 1 ir 2 punktuose, kuriuose nėra nurodyta, jog išnuomojamas specialios paskirties žemės sklypas ar žemė, priskirta oro uostui. Be to, ieškovo bendrovė nebuvo prisiėmusi jokių sutartinių įsipareigojimų dėl ginčo žemės sklypo naudojimo tik aviacinei ar aerodromų veiklai vykdyti. Dėl to teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas žemės sklypą naudojo ne pagal paskirtį.

3. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis UAB “Apatas” pasirašyta privatizavimo sutartimi, padarė išvadą, kad ieškovui UAB “Klaipėdos aerouostas” kyla įsipareigojimai, susiję su ginčo žemės sklypo naudojimu aviacinei veiklai, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tik įvertino 2001 m. birželio 4 d. privatizavimo sutartį kaip rašytinį įrodymą ir teismo sprendimas jokios įtakos UAB “Apatas”, kuri nebuvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, teisėms ir pareigoms neturi. Kasatoriaus manymu, pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ir pareigų, ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

4. Bylą nagrinėję teismai, aiškindami ir taikydami CK 6.217 ir 6.564 straipsnius, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje J. Z. v. UAB “Baldras”; bylos Nr. 3K-P-346/2004, suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl nepagrįstai sprendė, kad atsakovas, nutraukdamas Sutartį pagal CK 6.564 straipsnį, jos nutraukimo tvarkos nepažeidė. Kasatoriaus teigimu, vienašalis sutarties nutraukimas yra įstatymo įtvirtinta adekvati nukentėjusiojo reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu, todėl, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, atsižvelgtina į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus pagrindus. Bylą nagrinėję teismai to nepadarė ir atsakovo nurodomo esminio sutarties pažeidimo fakto (ginčo žemės sklypo naudojimo ne pagal paskirtį) pagrįstumo neįvertino (CPK 185 straipsnis).

Atsiliepimais į kasacinį skundą atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir tretieji asmenys UAB “Aeronika” ir AB “Laivitė” prašo skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus.

Atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepime nurodo, kad jis, nutraukdamas Sutartį prieš terminą nuomotojo reikalavimu, CK 6.564 straipsnio nuostatų nepažeidė. Ieškovas neįrodė nesant pagrindų (žemės nuomos mokesčio skolos ir žemės sklypo naudojimo ne pagal paskirtį), kuriais remdamasis jis (atsakovas) nutraukė Sutartį. Ieškovas nėra sumokėjęs žemės nuomos mokesčio nuo 2001 metų, o žemės sklypas, Klaipėdos AVA išnuomotas būtent tam tikslui, kad jame funkcionuotų oro uostas, ieškovo yra naudojamas ne pagal paskirtį (oro uosto tinkamumo naudoti pažymėjimo ieškovas neturi, nėra įvykdęs Civilinės aviacijos administracijos reikalavimų ir kt.). UAB “Apatas” privatizavo UAB “Klaipėdos aerouostas”, nupirkdama kontrolinį akcijų paketą, tačiau dėl to ji Sutarties šalimi netapo, jokio nekilnojamojo turto ginčo sklype ši bendrovė neturi, todėl kasatorius nepagrįstai nurodo dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo buvimo.

Tretieji asmenys UAB “Aeronika” ir AB “Laivitė” atsiliepimuose nurodo, kad ieškovas yra būtent tas subjektas, kuris privalėjo vykdyti ginčo sklype oro uosto veiklą, turėjo teisę ir pareigą tinkamai eksploatuoti Klaipėdos oro uostą, tačiau to nedarė. Be to, ieškovas už 2001-2002 metus nesumokėjo 138 066,31 Lt žemės nuomos mokesčio. Dėl to atsakovas teisėtai ir pagrįstai 2003 m. rugsėjo 2 d. raštu įspėjo ieškovą dėl Sutarties nutraukimo (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai ir 2 dalis, CK 6.217 straipsnio 4 ir 5 dalys). Sutarties nutraukimas turi įtakos tik jos šalims ir tretiesiems asmenims, turintiems ginčo žemės sklype nekilnojamojo turto. UAB “Apatas” ginčo sklype jokio nekilnojamojo turto neturi, todėl kasatorius nepagrįstai teigia, kad buvo pažeistos procesinės teisės normos, neįtraukiant UAB “Apatas” į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu.

2006 m. vasario 15 d. gautas ieškovo ir atsakovo prašymas patvirtinti 2006 m. vasario 13 d. tarp jų sudarytą taikos sutartį ir nutraukti bylą, taip pat trečiųjų asmenų atsisakymai nuo procesinių teisių ir prašymai pašalinti juos iš bylos nagrinėjimo proceso. Ieškovas ir atsakovas nurodė, jog ketina baigti šią bylą taikos sutartimi. Taikos sutarties 1.1.1., 1.1.2., 1.1.3. ir 1.1.4. punktais sutarta, kad ieškovas iki 2006 m. liepos 1 d. gaus Klaipėdos aerodromo tinkamumo naudoti pažymėjimą, kurį per 3 dienas pateiks atsakovui, žemės sklypą, išnuomotą 1997 m. sausio 16 d. sutartimi, naudos pagal šioje sutartyje nurodytą paskirtį laiku ir tinkamai vykdys kitas šios sutarties sąlygas, iki 2006 m. gegužės 5 d. pateiks atsakovui visų ginčo sklype esančių ieškovui parklausančių ar jo išsinuomotų pastatų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dokumentus. Taikos sutarties 2.1.1. ir 2.1.2. punktais atsakovas įsipareigoja per tris dienas nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo panaikinti 2003 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. 13.6-3610 “Dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo nuomotojo reikalavimu” ir įregistruoti 1997 m. sausio 16 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nekilnojamojo turto registre. Taikos sutarties 3 punkte sutarta, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas prisiima sau savo turėtas teismo išlaidas.

k o n s t a t u o j a :

Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį šalys turi teisę bet kurioje civilinio proceso stadijoje baigti bylą taikos sutartimi. Šalių pateiktoji taikos sutartis imperatyviems įstatymo reikalavimams neprieštarauja, įrodymų, kad ji pažeistų viešąjį interesą, nepateikta (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Tokiomis aplinkybėmis bylą nagrinėjusių teismų sprendimas ir nutartis naikintini ir patvirtintina šalių sudaryta taikos sutartis, o civilinė byla nutrauktina (359 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 19 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartį panaikinti.

Patvirtinti 2006 m. vasario 13 d. taikos sutartį Nr. S-11, sudarytą tarp UAB “Klaipėdos aerouostas” ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, nustatančią šias sąlygas:

1. UAB “Klaipėdos aerouostas” įsipareigojimai

1.1. UAB “Klaipėdos aerouostas” įsipareigoja:

1.1.1. iki 2006 m. liepos 1 d. įvykdyti visus Civilinės aviacijos administracijos reikalavimus ir gauti Klaipėdos aerodromo tinkamumo naudoti pažymėjimą;

1.1.2. per tris dienas nuo Klaipėdos aerodromo tinkamumo naudoti pažymėjimo gavimo pateikti Klaipėdos apskrities viršininko administracijai šio dokumento kopiją;

1.1.3. naudoti išnuomotą žemės sklypą pagal jo paskirtį, nurodytą Valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. N-55/97-28, pasirašytoje 1997 m. sausio 16 d., bei laiku ir tinkamai vykdyti kitas šios sutarties sąlygas;

1.1.4. iki 2006 m. gegužės 1 d. pateikti Klaipėdos apskrities viršininko administracijai visų žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių pastatų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dokumentus, įrodančius UAB “Klaipėdos aerouostas” nuosavybės arba nuomos teisę į šiuos pastatus.

2. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos įsipareigojimai

2.1. Klaipėdos apskrities viršininko administracija įsipareigoja:

2.1.1. per tris kalendorines dienas nuo teismo nutarties, patvirtinusios šią taikos sutartį, įsiteisėjimo dienos panaikinti Klaipėdos apskrities viršininkės 2003 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. 13.6-3610 “Dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo nuomotojo reikalavimu”;

2.1.2. panaikinus 2003 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. 13.6-3610, įregistruoti Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N-55/97-28, pasirašytą 1997 m. sausio 16 d., Nekilnojamojo turto registre.

3. Kitos sąlygos

3.1. UAB “Klaipėdos aerouostas” ir Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kiekviena jų prisiima sau savo patirtas advokato ar advokato padėjėjo ir kitas teisinės pagalbos išlaidas, susijusias su civilinės bylos nagrinėjimu, procesinių dokumentų parengimu ir konsultacijų, susijusių su civiline byla, teikimu.

3.2. UAB “Klaipėdos aerouostas” ir Klaipėdos apskrities viršininko administracija patvirtina, kad joms yra žinomos LR civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalies, 293 straipsnio 5 punkto, 294 ir 584 straipsnių turinys bei šios taikos sutarties sudarymo ir civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės, t.y. kad civilinė byla nutraukiama teismo nutartimi, kurioje nurodomos teismo tvirtinamos taikos sutarties sąlygos, o civilinę bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nebus galima.

Civilinę bylą nutraukti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Romualdas Čaika

Janina Stripeikienė

Pranas Žeimys