Dėl antstolės V. Ž. veiksmų

Civilinė byla Nr. 2S-605-589/2023

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02991-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1; 3.5.18; 3.5.19; 3.3.2.3; 3.3.2.5

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 12 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolės V. Ž. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-7780-488/2023 pagal pareiškėjos R. S. skundą dėl antstolės V. Ž. veiksmų, suinteresuotas asmuo bankrutuojanti individuali įmonė „Oksenas“.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja R. S. (toliau – ir pareiškėja, ir skolininkė) prašė vykdomojoje byloje Nr. 0113/23/00914 peržiūrėti 2023 m. liepos 26 d. turto arešto aktą Nr. S-23-113-16039 ir išbraukti iš jo sklypą su jame esančiais statiniais, esančius adresu (duomenys neskelbtini), įtraukiant kitus pareiškėjai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus.

2. Nurodė, kad nesutinka su ta turto arešto akto dalimi, kuria areštuojama pareiškėjos ir jos nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta. Pagal turto arešto aktą areštuotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypai, kurie yra nedidelio ploto, bendra šių sklypų ploto suma sudaro 14,81 ha. Preliminari išieškotina suma gaunasi tik 59 240 Eur, todėl tokio kiekio sklypų nepakaks išieškojimui įvykdyti ir išieškojimas bus vykdomas iš pareiškėjos ir jos nepilnamečių vaikų vienintelės gyvenamosios vietos. Pareiškėja siūlo pakeisti turto arešto aktą ir vietoj žemės sklypo su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), įtraukti kitą pareiškėjai priklausantį turtą: žemės sklypus, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini); unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi nurodyto turto preliminari vertė yra 53 280 Eur, prie šios sumos pridėjus turo arešto akte numatytų sklypų, su kurių įtraukimu į turto arešto aktą pareiškėja sutinka, verte 59 240 Eur, gaunasi 112 520 Eur areštuojamo turto vertė, tokia suma viršija turto arešto akte numatytą turto arešto mastą, t. y. 93 015,69 Eur. Siekiant, kad išieškojimas nebūtų vykdomas iš vienintelės pareiškėjos ir jos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir nebūtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, pareiškėja prašo peržiūrėti turto arešto aktą.

3. Antstolė V. Ž. 2023 m. rugpjūčio 4 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir kartu su vykdomąja byla jį perdavė teismui.

4. Nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos skunde nurodytais argumentais, kadangi kitas pareiškėjai priklausantis nekilnojamas turtas yra areštuotas teismo arba įkeistas. Skolininkė, kaip alternatyvą, pateikė kito nekilnojamojo turto išrašą, tačiau šis nekilnojamasis turtas yra du kartus apsunkintas hipoteka. Iš šio turto išieškoti negalima be hipotekos turėtojo sutikimo. Skolininkė nepateikė duomenų apie jos turto įvertininimą, kad antstolė galėtų įvertinti areštuotą turtą. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, turto arešto akte areštuoto turto vertė yra 47 793 Eur. Neaišku, kaip skolininkė nustatė areštuoto turto vertę – 112 520 Eur, neturėdama turto įvertinimo ir neįvertindama, kad didesnė turto dalis yra įkeista. Mano, kad šiuo skundu skolininkė siekia, kad areštas būtų panaikintas ir galimai turtas būtų perleistas kitiems asmenims.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi pareiškėjos R. S. skundą dėl antstolės V. Ž. veiksmų tenkino – įpareigojo antstolę V. Ž. peržiūrėti 2023 m. liepos 26 d. turto arešto aktą Nr. S-23-113-16039 ir išbraukti iš jo žemės sklypą su statiniais, esančius adresu (duomenys neskelbtini), bei įtraukti kitus pareiškėjai R. S. priklausančius žemės sklypus.

6. Teismas nustatė, kad antstolės V. Ž. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0113/23/00914, remiantis Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. išduotu vykdomuoju raštu civilinėje byloje Nr. e2-329-828/2022 dėl 92 670 Eur sumos išieškojimo iš skolininkės R. S. išieškotojos bankrutuojančios individualios įmonės (toliau – ir BIĮ) „Oksenas“ naudai. 2023 m. liepos 26 d. antstolė surašė turto arešto aktą Nr. S-23-113-16039, kuriuo areštuotas skolininkei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas (ar dalis): žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinis pastatas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinis pastatas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinis pastatas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinis pastatas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinis pastatas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinis pastatas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinis pastatas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis pastatas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Taikytas turto arešto mastas – 93 015,69 Eur.

7. Teismas taip pat nustatė, kad 2023 m. liepos 26 d. turto arešto akto Nr. S-23-113-16039 pagrindu antstolė V. Ž. areštavo pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir kitus pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Kaip pareiškėja nurodo, o Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai ir Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Raguvos seniūnijos pažyma Nr. (2023-340-PS)-5 patvirtina, kad nurodytas gyvenamasis būstas yra pareiškėjos ir jos nepilnamečių vaikų A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), S. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 664 straipsnio 3 ir 5 dalies nuostatos numato, kad pirmiau išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto ir tik nesant kito nekilnojamojo turto išieškojimas gali būti nukreipiamas į gyvenamąjį būstą, kuriame skolininkas gyvena. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų teismas nustatė, kad pareiškėjai, be turto arešto aktu Nr. S-23-113-16039 areštuoto nekilnojamojo turto, priklauso ir kitas nekilnojamasis turtas, į kurį antstolė gali nukreipti išieškojimą: ½ dalis žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); ir kt. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, vien nurodyto nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė (5 691 Eur) yra didesnė negu 2023 m. liepos 26 d. turto arešto aktu Nr. S-23-113-16039 areštuoto žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kitų pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), vertė (5 041 Eur).

8. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas darė išvadą, kad antstolė tinkamai neįvertino skolininkės turimo nekilnojamojo turto, kadangi skolininkė turi jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, kuris nėra įkeistas ar kitaip suvaržytas. Išieškojimas gali būti nukreiptas į kitus pareiškėjai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus (ar jų dalį), vietoj gyvenamosios vietos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Atskiruoju skundu antstolė V. Ž. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos R. S. skundą dėl antstolės veiksmų atmesti.

10. Nurodo, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi teismas klaidingai vertino vykdomosios bylos informaciją, iš kurios matyti, kad visas nekilnojamasis turtas, priklausantis pareiškėjai, yra areštuotas. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad nekilnojamasis turtas yra arba areštuotas teismo, arba įkeistas ir pusė šio turto priklauso pareiškėjos sutuoktiniui. Iš pareiškėjos, kaip alternatyva, pateikto kito nekilnojamojo turto išrašo matyti, kad jame nurodytas nekilnojamasis turtas yra du kartus apsunkintas hipoteka. Iš šio nekilnojamjo turto išieškoti negalima be hipotekos turėtojo sutikimo. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjos skolos viršija 100 000 Eur, todėl, panaikindamas areštą, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į išieškotojo teisėtus interesus atgauti skolą.

11. Nurodo ir tai, kad pareiškėja nepateikė duomenų apie jos turto įvertininimą, kad antstolė galėtų įvertinti areštuotą turtą. Skolininkei buvo išaiškinta, kad turto arešto akte areštuoto turto vertė nustatyta remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, iš kurių matyti, kad šiai dienai pareiškėjos viso nekilnojamojo turto vertė yra 47 793 Eur. Neaišku, kaip skolininkė nustatė areštuoto turto vertę – 112 520 Eur, neturėdama turto įvertinimo ir neįvertindama, kad didesnė turto dalis yra apsunkinta hipoteka. Pareiškėjai buvo išaiškinta, kad į paskutinę gyvenająmą vietą turto realializavimas bus nukreipamas tik tada, kai kito parduoto turto sumos neužteks skolai ir vykdymo išlaidoms patenkinti, pirmaisiai realizuojamas kitas turtas, neapsunkintas hipoteka. Pareiškėjai taip pat buvo pasiūlyta, kad dėl turto akto peržiūrėjimo ji turi antstolei pristatyti viso turto (neįkeisto) vertinimą. Iki šios dienos bendradarbiavimas su antstole iš pareiškėjos pusės nevyksta.

12. Pareiškėja R. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo antstolės V. Ž. atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

13. Nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka. Pažymi, kad skunde antstolei paminėjuo tik dalį jai asmeniškai priklausančio turto, kuris yra ½ dalis bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje. Teismas nustatė jos asmeninę ½ dalį, kuri nėra niekaip suvaržyta, areštuota ar įkeista. Todėl nukreipimas į laisvą nekilnojamą turtą niekaip neįtakotų išieškotojo teisėtų interesų. Tačiau antstolės nukreipimas į jos vienintelį gyvenamąjį būstą, kuriame gyvena jos trys nepilnamečiai vaikai, tikrai pažeistų vaikų interesus.

14. Pažymi ir tai, kad antstolės tvirtinimas, jog galimai turtas bus perleistas kitiems asmenims nėra pagrįstas, nes iki šios dienos jos kitas nekilnojamas turtas nėra perleistas kitiems asmenims ir, jeigu norėtų tai padaryti, teismas neleistų perleisti vienintelio gyvenamojo būsto tretiesiems asmenims, nes jame gyvena nepilnamečiai vaikai.

15. Dėl nekilnojamo turto vertės pateikia BIĮ „Oksenas“ nemokumo administratorės pateiktą vertinimą, kuriame buvo vertinami žemės sklypai, esantys bendroje sutuoktinių nuosavybėje, tačiau kuriuose buvo nustatytos asmeninės sutuoktinių dalys po ½. Kadangi sklypai ir nustatytos dalys yra tie patys ir vienodos, ir vertinimas atliktas oficialaus vertintojo, tai įvertinimo vertės sklypų skunde dėl antstolio veiksmų buvo pateiktos pagal šį vertinimą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

16. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal antstolės V. Ž. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

Dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos

17. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

18. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Kasacinio teismo ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktus). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

19. Pareiškėja R. S. su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus: suinteresuoto asmens, likviduojamo dėl bankroto, BIĮ „Oksenas“ (išieškotojos) nemokumo administratorės mažosios bendrijos (toliau – ir MB) Nemokumo biuras atsakymą pareiškėjai į jos 2023 m. rugpjūčio 25 d. pasiūlymą dėl viso 92 670 Eur skolos išieškojimo padengimo šiame pasiūlyme išvardintu pareiškėjos asmeniniu turtu, taip pat 2023 m. gegužės 15 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. DGA 230515/2, kurioje nemokumo administratorės MB Nemokumo biuro užsakymu buvo atliktas ½ dalies 47 vienetų žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės sklypų ir žemės ūkio paskirties žemės sklypo su fermų paskirties pastatais / statiniais – komplekso vertinimas. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktais įrodymais, sprendžia, kad jie gali būti reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl antstolės V. Ž. atskirojo skundo ir skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, be to, sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečių vaikų interesais, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus (CPK 376 straipsnis), todėl nauji įrodymai prijungtini prie bylos ir vertintini kartu su kitais įrodymais.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

20. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos R. S. skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

21. Antstolė V. Ž. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirąjį skundą iš esmės motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, klaidingai vertino vykdomojoje byloje esančius, taip pat pareiškėjos pateiktus duomenis, iš kurių matyti, kad visas nekilnojamasis turtas, priklausantis pareiškėjai, yra arba areštuotas teismo, arba įkeistas ir pusė šio turto priklauso pareiškėjos sutuoktiniui. Apeliantė taip pat nurodo, kad pareiškėja nepateikė duomenų apie jos turto įvertininimą, todėl antstolė negalėjo įvertinti, ar turto areštas gali būti peržiūrėtas. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenis, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, su antstolės atskirojo skundo argumentais negali sutikti.

22. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų – vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, kartu nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Priverstinio teismų sprendimų vykdymo metu antstolis taiko CPK 624 straipsnyje įtvirtintas priverstinio teismo sprendimų vykdymo priemones, tačiau, siekiant apsaugoti svarbius skolininko – fizinio asmens – interesus, jis privalo laikytis įstatyme nustatytos išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilės (CPK 664 straipsnis); kai tokio reikalavimo nesilaikoma, suponuojamos pagrįstos prielaidos spręsti dėl esminio vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2011).

23. CPK 664 straipsnyje numatyta išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė, pagal kurią pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto, trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse, ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis, penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena.

24. Nagrinėjamu atveju nepaisant to, kad skundžiamos nutarties motyvuose pirmosios instancijos teismo nurodyti žemės sklypai, į kuriuos, pirmosios instancijos teismo vertinimu, gali būti nukreiptas išieškojimas yra areštuoti teismo ar kitų antstolių, apeliacinės instancijos teismo manymu, nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog antstolė tinkamai neįvertino skolininkės turimo nekilnojamojo turto. Civilinėje byloje surinkti duomenys patvirtina, kad skolininkė turi jai nuosavybės teise priklausančio kito nekilnojamojo turto, kuris nėra įkeistas ar kitaip suvaržytas, ir į šį turtą gali būti nukreiptas išieškojimas. Iš pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. gautų duomenų iš Nekilnojamojo turto registro matyti, kad, be skundžiamoje nutartyje nurodyto ir 2023 m. liepos 26 d. turto arešto aktu Nr. S-23-113-16039 areštuoto nekilnojamojo turto, pareiškėjai taip pat priklauso: ½ dalis žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypų, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 60, 83, 121-132). Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kuriais rėmėsi antstolė, šio nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, sudaro 16 955 Eur, vadinasi, pareiškėjai tenkanti ½ dalis aptariamo nekilnojamojo turto sudaro apie 8 478 Eur. Šio turto vertė yra didesnė negu 2023 m. liepos 26 d. turto arešto aktu Nr. S-23-113-16039 areštuoto nekilnojamojo turto (žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kitų pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini)), kuris laikytinas pareiškėjos ir jos nepilanmečių vaikų gyvenamoji vieta, masinio vertinimo būdu nustatyta rinkos vertė (5 041 Eur). Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad antstolė, 2023 m. liepos 26 d. turto arešto aktu Nr. S-23-113-16039 areštuodama pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą, šių duomenų nesurinko ir jų nevertino.

25. Iš pareiškėjos su atskiruoju skundu pateiktos Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. DGA 230515/2, kurioje išieškotojos, atstovaujamos nemokumo administratorės MB Nemokumo biuro, užsakymu buvo atliktas ½ dalies 47 vienetų žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės sklypų ir žemės ūkio paskirties žemės sklypo su fermų paskirties pastatais / statiniais – komplekso, priklausančių pareiškėjai, vertinimas, matyti, kad visų šioje ataskaitoje nurodytų ½ dalies pareiškėjai priklausančių žemės sklypų vertė 2023 m. gegužės 15 d., nustatyta lyginamuoju metodu, yra 381 900 Eur, nutarties 24 punkte paminėtų žemės sklypų – 42 620 Eur, žemės sklypų, dėl kurių areštavimo pareiškėja neprieštarauja, vertė (neįvertinti žemės sklypai, unikaliu Nr (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)) yra 57 520 Eur. Kadangi vykdomojoje byloje taikytas turto arešto mastas – 93 015,69 Eur, šie duomenys neleidžia teigti, kad išieškojimo nukreipimas į kitą jokiais suvaržymais neapsunkintą pareiškėjai priklausantį nekilnojamą turtą kaip nors neigiamai įtakotų išieškotojos teisėtus interesus. Kartu pažymėtina ir tai, kad šis vertinimas buvo atliktas pačios išieškotojos, atstovaujamos nemokumo administratorės MB Nemokumo biuro, užsakymu vykdant bankroto procesą prieš beveik du mėnesius iki 2023 m. liepos 26 d. turto arešto akto Nr. S-23-113-16039 surašymo, todėl nėra pagrindo sutikti su antstolės atskirojo skundo argumentu, kad vykdomojoje byloje buvo reikalinga atlikti kitą vertinimą ir pareiškėja, neteikdama savo iniciatyva atlikto vertinimo, pažeidė pareigą bendradarbiauti.

Dėl bylos procesinės baigties

26. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso normas, reglamentuojančias bendrąsias išieškojimo iš skolininko turto taisyklės, todėl, nors ir kitais motyvais, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro. Dėl nurodyto skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rita Dambrauskaitė