Civilinė byla Nr. e2S-607-739/2023
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03378-2023-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.3.2.3; 3.3.2.4.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gruodžio 12 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. I. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8668-400/2023 pagal ieškovo D. I. ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Auresa“ dėl turtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. I. 2023 m. rugsėjo 6 d. kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Auresa“ (toliau – ir atsakovė) 2 205,32 Eur turtinę žalą, kuri buvo patirta dėl atsakovės kaltės ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad dėl tarp ieškovo ir atsakovės kilusio ginčo išsprendimo 2023 m. kovo 30 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – VVTAT) su prašymu apginti jo teisėtus interesus, tačiau VVTAT išnagrinėjusi tarp ieškovo ir atsakovės kilusį ginčą, 2023 m. liepos 25 d. priėmė nutarimą ieškovo reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo atmesti. Atsižvelgęs į tai, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl patirtos turtinės žalos priteisimo iš atsakovės.
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pareigojo ieškovą D. I. iki 2023 m. rugsėjo 22 d. pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus ieškinio trūkumus – pateikti tinkamą Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarimo kopiją, atstovavimo sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo D. I. ieškinį atsakovei UAB „Auresa“ dėl turtinės žalos atlyginimo, grąžino ieškovui 50,00 Eur žyminį mokestį.
5. Teismas nurodė, kad ginčą tarp ieškovo ir atsakovės dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo VVTAT išnagrinėjo ne teismo tvarka kaip vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija, taip pat nurodė, kad VVTAT sprendimas nėra rekomendacinis – jeigu ginčo šalis nesikreipia per nustatytą terminą į teismą, VVTAT sprendimas įsigalioja bei tampa privalomu ir vykdytinu. Kitaip tariant, kai VVTAT sprendimas įsigalioja, laikoma, kad vartojimo ginčas jau yra išspręstas iš esmės ir galutinai. O tai reiškia, kad ginčo šalys nebetenka teisinio intereso ir poreikio ginti jį teismine tvarka.
6. Taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAĮ) 28 straipsnio 1 dalyje nustatyto 30 dienų termino, kuris savo esme yra procesinis, praleidimas nepanaikina teisės kreiptis į teismą su ieškiniu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. Šis terminas, jeigu jis yra praleistas, gali būti atnaujintas kaip tai numatyta CPK 78 straipsnio 1 dalyje.
7. Visgi, teismas vertino, kad ieškovo šioje byloje ieškiniu pareikštas reikalavimas jau buvo išnagrinėtas ne teismo tvarka ir atmestas įsigaliojusiu VVAT sprendimu, įformintu 2023 m. liepos 25 d. nutarimu, tačiau į teismą su ieškiniu ieškovas kreipėsi po nutarimo priėmimo, kai nutarimas jau yra įsigaliojęs. Dėl to, teismas sprendė, kad ieškovas yra praleidęs procesinį terminą, nustatytą VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje, kreiptis į teismą CPK nustatyta tvarka su ieškiniu dėl ginčo tarp jo ir atsakovės nagrinėjimo iš esmės. Kadangi atnaujinti praleisto įstatymu nustatyto termino ieškovas neprašė, teismas darė išvadą, kad byla yra nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį civilinėje byloje priimti ir perduoti nagrinėti Panevėžio apylinkės teismui.
8.1. Apeliantas teigia, kad Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, situacijoje, kurios ratio decidendi yra iš esmės analogiškas nagrinėjamai situacijai pasisakė, kad VTAĮ 3 straipsnyje įtvirtintos vartotojų teisės, viena jų – teisė kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į ginčus nagrinėjančias institucijas ar teismą (VTAĮ 3 straipsnio 6 punktas). Pagal VTAĮ 20 straipsnio 1 dalį, vartotojas, manantis, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, turi teisę kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą arba į teismą, kad būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos jo teisės arba teisėti interesai. Vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą neatima iš vartotojo teisės kreiptis į teismą. VTAĮ 29 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nurodyta, kad vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją neatima iš vartotojo teisės kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą CPK nustatyta tvarka su prašymu nagrinėti ginčą iš esmės; kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. Apelianto teigimu, vadovaujantis apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad vartotojas, nepateikęs ieškinio per VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą, netenka teisės kreiptis į teismą CPK nustatyta tvarka su prašymu ginčą nagrinėti iš esmės (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-469/2019; Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1598-555/2020).
8.2. Pasak apelianto, Vartotojų teisių apsaugos institucijos ir teismo nesieja instanciniai santykiai, tai yra dvi savarankiškos vartotojų ginčus nagrinėjančios institucijos, nepriklausomos viena nuo kitos ir įgyvendinančios kiekvienai iš jų priskirtą savarankišką kompetenciją šioje srityje.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį VTAĮ 28 straipsnio pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Byloje nustatyta, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2023 m. kovo 30 d. gavo ieškovo (vartotojo) prašymą dėl pardavėjo veiksmų, galimai pažeidžiančių vartotojo teises bei teisėtus interesus. VVAT 2023 m. liepos 25 d. priėmė nutarimą atmesti vartotojo D. I. reikalavimą, t. y. atlyginti automobilio Toyota Proace Verso, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) 2 205,32 Eur remonto išlaidas pagal komercinės garantijos sąlygas.
12. Ieškovas D. I. 2023 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės UAB „Auresa“ 2 205,32 Eur turtinę žalą, kuri buvo patirta dėl atsakovės kaltės ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, konstatavęs, kad ginčą tarp ieškovo ir atsakovės dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo išnagrinėjo VVTAT ne teismo tvarka, kaip vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija, ieškovas nepateikė ieškinio per VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatytą 30 dienų terminą, atnaujinti termino neprašė, todėl konstatavo, kad VVTAT nutarimas yra jau įsiteisėjęs ir vykdytinas.
14. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atskirojo skundo argumentais, įvertinęs vartotojų ginčus reglamentuojančias teisės normas bei esančią aktualią teismų praktiką, su skundžiamos teismo nutarties argumentais nesutinka.
15. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (pareiškimu) (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010).
16. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismas, gavęs procesinį dokumentą, be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai.
17. Nagrinėjamoje byloje, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti ieškovo ieškinį, konstatavęs, kad VVTAT nutarimas yra įsigaliojęs bei priverstinai vykdytinas, nes ieškovas nesikreipė į teismą per įstatyme nustatytą 30 dienų terminą, todėl laikė, kad pareikštas ieškinys yra nenagrinėtinas teisme.
18. Byloje nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo po VVTAT 2023 m. liepos 25 d. nutarimo atmesti ieškovo reikalavimus, su kuriuo ieškovas nesutiko. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas nurodo, jog Valstybinės vartotoju teisių apsaugos tarnybos komisija tyrimą atliko pilnai neįsigilinusi į visas faktines ginčo aplinkybes, rėmėsi tik atsakovės formaliais paaiškinimais ir dėl to priėmė ieškovui nepalankų nutarimą, ieškiniu ieškovas prašo priteisi ieškovui iš atsakovės 2205,32 Eur turtinę žalą, kuri buvo patirta dėl atsakovės kaltės.
19. Pirmosios instancijos teismas, laikydamas, jog ieškovo ieškinys nėra nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, vadovavosi VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kuri numato, kad vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įsigaliojęs vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti vykdomas priverstinai CPK nustatyta tvarka. Nors pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieškovas (vartotojas), praleidęs VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, nebeturi teisės kreiptis į teismą su ieškiniu dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo iš esmės ir dėl to, toks ginčas nėra nagrinėtinas teisme, tokia išvada nėra pagrįsta.
20. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme. Gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka, tačiau negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimai). Tai, kad teisės aktai nustato pareigą tam tikrą visuomeninį konfliktą iš pradžių spręsti ikiteismine tvarka, nepaneigia konstitucinės teisės pasinaudoti teismine gynyba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17-298/2007). 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/11/ES dėl alternatyvaus vartotojų ginčų sprendimo, kurios nuostatų taikymas yra užtikrinamas ir nacionalinėje teisėje (VTAĮ 1 straipsnio 2 dalis), nurodyta, kad teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą yra pagrindinės teisės, nustatytos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje. Todėl alternatyvių ginčų sprendimo procedūros neturėtų būti skirtos pakeisti teismines procedūras ir neturėtų atimti iš vartotojų ar komercinės veiklos subjektų teisės siekti ginti savo teises teisme. Šia direktyva neturėtų būti trukdoma šalims naudotis savo teise pasinaudoti teismų sistema.
21. VTAĮ 3 straipsnyje įtvirtintos vartotojų teisės, viena jų – teisė kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į ginčus nagrinėjančias institucijas ar teismą (VTAĮ 3 straipsnio 6 punktas). Pagal VTAĮ 20 straipsnio 1 dalį, vartotojas, manantis, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, turi teisę kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą arba į teismą, kad būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos jo teisės arba teisėti interesai. Vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą neatima iš vartotojo teisės kreiptis į teismą. VTAĮ 29 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nurodyta, kad vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją neatima iš vartotojo teisės kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą CPK nustatyta tvarka su prašymu nagrinėti ginčą iš esmės; kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. Nors skundžiama nutartimi teismas konstatavo, kad VVTAT nutarimas yra jau įsiteisėjęs ir vykdytinas, šiuo konkrečiu atveju, svarbu tai, kad VVTAT nutarimu ieškovo reikalavimus atmetė, todėl toks sprendimas ne tik nėra apskundimo objektas (VTAĮ 29 straipsnio 2 dalis), bet ir pats savaime apskritai nereikalauja priverstinio vykdymo.
22. Atsižvelgus į įstatyminį vartotojų teisių, vartotojų teisių apsaugos institucinės sistemos, jų kompetencijos ir kt. reglamentavimą, teismai laikosi nuostatos, kad VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatyto 30 dienų termino praleidimas, nereiškia, kad šį terminą praleidęs vartotojas praranda teisę kreiptis į teismą ir, kad dėl to, ginčas nėra nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (pvz., Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1598-555/2020; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1336-794/2022).
23. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas, nepateikęs ieškinio per VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą, neteko teisės kreiptis į teismą CPK nustatyta tvarka su ieškiniu, kuriame suformuluoti reikalavimai jau buvo atmesti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos ir toks ieškinys yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstas ir pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytas argumentas, kad ieškovo ieškinys nenagrinėtinas dėl to, jog ieškovas neprašo teismo atnaujinti VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje nurodyto praleisto 30 dienų termino, kadangi teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, ypač atsižvelgus į šioje byloje nagrinėtino ginčo pobūdį (CPK 78 straipsnio 1 dalis).
25. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartis naikintina ir ieškovo D. I. ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovo D. I. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėja Dalia Pranckienė
