Dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarinio stebėjimo sustiprinto stebėjimo sąlygomis (duomenys neskelbtini) - pratęsimo

Bylos Nr. 1S-165-581/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25201-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. gruodžio 12 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė,

sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,

dalyvaujant prokurorei Sigitai Bieliauskaitei,

asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, Ž. Ž. gynėjui Vytautui Sketeriui,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė Ž. Ž. gynėjo Vytauto Sketerio skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo sustiprinto stebėjimo sąlygomis (duomenys neskelbtini) – pratęsimo ir

n u s t a t ė :

1. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. spalio 10 d. nutartimi Ž. Ž., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

2. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. gegužės 3 d. nutartimi Ž. Ž. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą sustiprinto stebėjimo sąlygomis ir šios priverčiamosios medicinos priemonės taikymas pratęstas.

3. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi (toliau – Skundžiama nutartis), vadovaujantis Lietuvos Baudžiamojo Proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu, tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo sustiprinto stebėjimo sąlygomis (duomenys neskelbtini).

4. Panevėžio apygardos teisme gautas Ž. Ž. gynėjo V. Sketerio skundas (toliau – Skundas), kuriuo prašoma Skundžiamą nutartį panaikinti ir Ž. Ž. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą sustiprinto stebėjimo sąlygomis (duomenys neskelbtini) pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis. Skunde nurodyti šie esminiai argumentai:

4.1. Ž. Ž. jaučiasi neblogai, tapęs ramesnis, vartoja vaistus, vykdo visus nurodymus ir nėra agresyvus. Ž. Ž. taip pat teigia, kad, muštynių su kitais pacientais nebuvo, jis nebuvo uždarytas į atskirą palatą ar kitaip tramdytas, nes to nereikėjo, todėl galėtų gydytis bendro stebėjimo sąlygomis;

4.2. bendro stebėjimo sąlygomis yra daugiau ir įvairesnių užimtumo užsiėmimų ir tai teigiamai veiktų Ž. Ž. sveikatą ir elgesį;

4.3. paskutinius du mėnesius yra stebimas Ž. Ž. būklės pagerėjimas, kas pagal BPK 405 straipsnį yra pagrindas pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį.

5. Teismo posėdžio metu Ž. Ž. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.

6. Skundas atmetamas.

7. Išnagrinėjęs Skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei Skundžiamą nutartį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Skundžiama nutartimi pagrįstai pratęsta Ž. Ž. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini), ir tenkinti skundą nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Apylinkės teismas byloje esančius duomenis vertino tinkamai, atsižvelgdamas į sąlyginai trumpą Ž. Ž. sveikatos pagerėjimo laikotarpį, kritikos stoką dėl ligos ir savo buvusio elgesio bei tolimesnio gydymo.

8. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į BK 98 straipsnyje nustatytus kriterijus, bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos teismas turi įvertinti tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

9. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, bei galimybes maksimaliai užtikrinti reikalingų gydymo priemonių taikymą. BK 98 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare.

10. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, įvertinęs Ž. Ž. psichinę sveikatą bei su ja susijusį jo socialinį pavojingumą, pagrįstai ir motyvuotai pratęsė jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis. Apygardos teismui nėra pateikta jokių medicininių ar kitokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros (toliau – Komisija) 2023 m. spalio 19 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstumą, todėl nėra pagrindo abejoti ne tik šia išvada, Komisijos kompetentingumu ir objektyvumu, tačiau kartu ir skundžiamu apylinkės teismo sprendimu.

11. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės tolesnio taikymo Ž. Ž., atsižvelgė ir įvertino Komisijos 2023 m. spalio 19 d. medicininės apžiūros išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad Ž. Ž. būklė išlieka nestabili, klinikiniame vaizde išlieka ryškus mąstymo sutrikimas pagal formą (paralogiškas, rigidiškas, rezonieriškas) bei pagal turinį (santykio, persekiojimo, poveikio kliedesiai policijos pareigūnų, medicinos darbuotojų, skyriaus medicininio personalo atžvilgiu, įtakojantys paciento elgesį). Pacientas formalus, neatviras, paranojiškas, ambivalentiškas, ambitendentiškas. Suvokimo sutrikimų neišsako, elgesyje neatsispindi. Atmintis pakankama, dėmesio koncentracija normali, tačiau išlaikymas ir paskirstymas susilpnėję. Emocijos skurdžios, primityvios. Dažnos situacinės disforinės reakcijos su keiksmažodžiais, pakeltu tonu, nepagrįstais kaltinimais. Intelektas defektinis, žodynas vulgarus, skurdus. Nuotaika permaininga. Impulsų kontrolė nestabili. Visiškai nekritiškas savo ligos, nusikalstamos veikos, gyvenimo būdo atžvilgiu, nepripažįsta savo kaltės, kartais piktinasi skiriamais vaistais. Socialiniai dezadaptuotas, socialiniai ryšiai menki. Griežtai struktūruotoje aplinkoje klinikiniame vaizde išlieka impulsyvus, konstatuoti verbalinės agresijos epizodai. Todėl Komisija rekomendavo tęsti Ž. Ž. stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis.

12. Gynėjas skundu prašo taikyti Ž. Ž. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, nurodydamas, kad Ž. Ž. jaučiasi neblogai, tapo ramesnis, nėra agresyvus, vartoja vaistus, vykdo visus nurodymus. Skunde taip pat nurodyta, kad Ž. Ž. gydymas bendro stebėjimo sąlygomis būtų efektyvesnis ir geriau paveiktų jo elgesį, kadangi gydant bendro stebėjimo sąlygomis jis turėtų daugiau ir įvairesnių užsiėmimų. Šie skundo argumentai pirmosios instancijos teismo išvadų niekaip nepaneigia. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai įvertintos gydymo įstaigos atstovo teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad Ž. Ž. būklės pagerėjimas yra stebimas tik apie paskutinius du mėnesius. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, jog stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis Ž. Ž. yra taikomas nuo 2023 m. gegužės 3 d., o nuo šioje byloje pateiktos Komisijos išvados nepraėjo net du mėnesiai, todėl pripažįstama, kad net jeigu ir buvo stebimas Ž. Ž. psichinės būklės pagerėjimas, šis laikotarpis yra per trumpas, kad būtų galima konstatuoti, jog Ž. Ž. sveikatos būklė pagerėjo, o jo socialinis pavojingumas esmingai sumažėjo tiek, kad jam būtų galima toliau taikyti švelnesnę priverčiamąją medicinos priemonę. Pažymėtina ir tai, kad būtent dėl Ž. Ž. nestabilios būklės, kuomet jis, be kita ko, buvo itin priešiškas gydymo įstaigos personalo atžvilgiu, reaguodavo į jam pateiktas pastabas verbaline agresija (grasino fiziškai susidoroti su gydytoja), o taip pat stebėta ir jo fizinės agresijos atvejų, jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis 2023 m. gegužės 3 d. nutartimi buvo pakeista į griežtesnę dabar taikomą priverčiamąją medicinos priemonę.

13. Skundo argumentai, jog Ž. Ž. šiuo metu nėra agresyvus, vykdo visus gydytojų nurodymus ir vartoja vaistus, t. y. elgiasi tinkamai, iš esmės prieštarauja pateiktai Komisijos išvadai. Komisijos 2023 m. spalio 19 d. medicininės apžiūros išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nuodyta, kad Ž. Ž. griežtai struktūrizuotoje aplinkoje klinikiniame vaizde išlieka impulsyvumas ir konstatuoti verbalinės agresijos epizodai, Ž. Ž. yra nenuoseklaus mąstymo ir yra stebima nestabili jo impulsų kontrolė, jis nėra kritiškas savo padarytos nusikalstamos veikos, ligos ir gydymo atžvilgiu. Be to, pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įvertinta ir tai, kad Ž. Ž. elgesyje stebėtos dažnos situacinės disforinės reakcijos su keiksmais, pakeltu tonu, nepagrįstais kaltinimais. Teismo posėdžio metu gydymo įstaigos atstovas patvirtino, kad lengvesnėmis gydymo sąlygomis Ž. Ž. neišbūtų, nes išlieka Ž. Ž. impulsyvus elgesys ir stebėti ne tik verbalinės, tačiau ir fizinės agresijos epizodai (buvo užsipuolęs sanitarą) (b. l. 22). Šios aplinkybės suteikia pagrindo teigti, jog Ž. Ž. stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis nebūtų pakankamas siekiamiems tikslams.

14. Skundą nagrinėjančiam teismui nėra pateikti duomenys paneigiantys ar sukeliantys abejonių dėl minimos Komisijos išvados pagrįstumo, todėl ja nėra pagrindo nesivadovauti. Aptartų aplinkybių visuma šiuo metu patvirtina tai, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti Ž. Ž. yra reikalingas nuolatinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini) sustiprinto stebėjimo sąlygomis, ką pagrįstai Skundžiama nutartimi konstatavo ir apylinkės teismas. Tokio gydymo pakeitimas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis šiuo metu neturėtų teigiamos įtakos Ž. Ž. sveikatai. Skunde argumentai nepaneigia Komisijos bei tuo pačiu ir apylinkės teismo išvados bei sprendimo. Juolab, kad, kaip ir nurodė gydymo įstaigos atstovas Ž. Ž. yra ramesnis tik apie du mėnesius.

15. Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi Ž. Ž. pagrįstai pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo (duomenys neskelbtini) sustiprinto stebėjimo sąlygomis taikymas, todėl Skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

n u t a r i a :

Ž. Ž. gynėjo Vytauto Sketerio skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį.

Nutartis dėl skundo įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Jolanta Raščiuvienė