Dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. nutarties

Bylos Nr. 1S-166-581/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01707-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NU T A R T I S

2023 m. gruodžio 12 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė,

sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,

dalyvaujant prokurorei Sigitai Bieliauskaitei,

asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė D. M. ir jos gynėjai Eligijai Norkienei, D. M. broliui V. M.,

(proceso dalyvių dalyvavimas užtikrintas naudojantis garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis)

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė D. M. gynėjos E. Norkienės (toliau – ir Pareiškėjas), skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. nutarties, ir

n u s t a t ė :

1. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. kovo 29 d. nutartimi D. M., padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminėje psichikos priežiūros įstaigoje. Ši priverčiamoji medicinos priemonė Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2023 m. gegužės 26 d. nutartimi buvo pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini).

2. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2023 m. balandžio 3 d. nutartimi D. M., padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini).

3. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2023 m. balandžio 14 d. nutartimi D. M., padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini).

4. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi (toliau – Skundžiama nutartis), vadovaujantis Lietuvos Baudžiamojo Proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu, tenkintas (duomenys neskelbtini) teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pratęsimo D. M..

5. Panevėžio apygardos teisme gautas D. M. gynėjos E. Norkienės skundas (toliau – Skundas), kuriuo prašoma panaikinti Skundžiamą nutartį ir D. M. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis (duomenys neskelbtini) pakeisti į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Skunde cituojamas proceso kodekso nuostatos, reglamentuojančios priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo sąlygas. Nurodoma, kad iš bylos dokumentų matyti, jog D. M. yra gan geranoriško elgesio, pagal jos supratimą laikosi ligoninės režimo, vartoja vaistus, dalyvauja užimtumo veikloje, lankėsi pas psichologą, todėl manytina, kad jai priverčiamoji medicinos priemonės – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis gali būti pakeistas. D. M. gali toliau gydytis ambulatoriškai, padedant jos broliui V. M.. Ji galėtų gyventi sodyboje, kur jai yra pažįstama aplinka, o tai duotų daug didesnį efektą, nei buvimas nuolatiniame strese, kur nesaugu, kur yra daug už smurtinius nusikaltimus laikomų, gydomų asmenų. Be to, fizinė veikla, užimtumas pagerintų ir jos fizinę sveikatą bei psichinę būseną. D. M. būklė atitinka tokią būklę, kad ji galėtų gydytis savo noru namuose. Nebėra tikslinga ją ilgiau priverstinai hospitalizuoti gydymo įstaigoje. Brolis V. M. padėtų D. M., ji gyventų kartu jų turimoje sodyboje, jai yra paruoštas atskiras kambarys, prižiūrėtų, kad ji vartotų vaistus. Pati D. M. supranta vaistų vartojimo reikalingumą. Brolis, vyresnė sesuo D. M. visuomet palydėtų pas gydytojus. D. M. motina prašo baudžiamąją bylą nutraukti, ji su dukra susitaikė, nori, kad dukra būtų grąžinta į namus, gydymas nutrauktas, o dukra galėtų baigti mokslus.

5.1. Skunde nurodoma, kad D. M. psichinė būklė yra iš esmės gerėjanti, jos impulsų kontrolė tapo stabilesnė, psichinės būklės paūmėjimas buvo sukoreguotas, šiuo metu jos būklė vėl yra stabili. Artimoje aplinkoje galima būtų užtikrinti tinkamą ambulatorinį gydymą. D. M. nėra tiek pavojinga visuomenei, kad nebūtų galima taikyti ambulatorinio stebėjimo.

6. Teismo posėdžio metu D. M., jos gynėja, V. M. prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė - atmesti.

7. Skundas atmetamas.

8. Išnagrinėjęs Skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei Skundžiamą nutartį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Skundžiama nutartimi pagrįstai pratęsta D. M. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini). Apylinkės teismas byloje esančius duomenis vertino tinkamai, atsižvelgdamas į sąlyginai trumpą D. M. sveikatos pagerėjimo laikotarpį, kritikos stoką dėl ligos ir savo buvusio elgesio, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti pagrindo nėra.

9. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į BK 98 straipsnyje nustatytus kriterijus, bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos teismas turi įvertinti tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

10. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, bei galimybes maksimaliai užtikrinti reikalingų gydymo priemonių taikymą. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis taikomas asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare (BK 98 straipsnio 2, 3 dalys).

11. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, įvertinęs D. M. psichinę sveikatą bei su ja susijusį jos socialinį pavojingumą, pagrįstai ir motyvuotai pratęsė jai taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Apygardos teismui nėra pateikta jokių medicininių ar kitokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros (toliau – Komisija) 2023 m. rugsėjo 27 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstumą, todėl nėra pagrindo abejoti ne tik šia išvada, Komisijos kompetentingumu ir objektyvumu, tačiau kartu ir skundžiamu apylinkės teismo sprendimu.

12. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės tolesnio taikymo D. M., pagrįstai atsižvelgė į Komisijos 2023 m. rugsėjo 27 d. medicininės apžiūros išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad per stebimą laikotarpį D. M. būklė yra gerėjanti, tačiau nepakankamai stabili; gydymo pradžioje stebėtas destruktyvus, konfliktiškas elgesys, nenoras vartoti vaistus; paskutines kelias savaites yra ramesnė, geranoriškesnė, pastovesnės nuotaikos ir geresnės impulsų kontrolės, tačiau epizodiškai stebėta agresyvus elgesys; reikalinga struktūruojanti aplinka.

13. Skundu prašoma taikyti D. M. ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, nurodant, kad jos psichinė būklė yra gerėjanti, jog ji supranta ir yra kritiška padarytai nusikalstamai veikai, o jos gydymą ambulatorinėmis sąlygomis padės užtikrinti jos brolis, vyresnė sesuo, taip pat ir posėdžio metu dalyvavęs D. M. brolis V. M. tvirtino teismui, jog D. M. bus pasirūpinta, užtikrinta, jog ji vartotų vaistus, tačiau šios aplinkybės nėra pagrindas skundą tenkinti. Kaip ir teisingai nurodoma Skundžiamoje nutartyje D. M. psichikos būklės pagerėjimas (apie dvi savaites) yra tik trumpalaikis. Juolab, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) atstovas nurodė, kad po 2023 m. rugsėjo 27 d. išvados pateikimo D. M. psichikos būklė buvo pablogėjusi, reikėjo gydymą keisti injekciniais vaistais (b. l. 37). Matyti, jog priverčiamoji medicinos priemonė D. M. yra taikoma per trumpą laikotarpį, todėl daryti patikimas išvadas dėl jos psichinės būklės stabilumo nėra galimybės. Ši pirmosios instancijos teismo išvada neprieštarauja ir Komisijos 2023 m. rugsėjo 27 d. išvadai Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad nors per stebimą laikotarpį D. M. būklė yra gerėjanti, tačiau nepakankamai. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu Komisijos išvadą palaikė ir (duomenys neskelbtini) atstovas, patvirtinęs, jog iš esmės pusmetį D. M. psichikos būklė buvo nestabili, stebimu laikotarpiu D. M. psichinė būklė paskutines dvi savaites yra gerėjanti, paskutinį pablogėjimą pastebėjo visai neseniai, D. M. stokoja kritikos (b. l. 37). Nustatyta, jog D. M. VšĮ (duomenys neskelbtini) stebima nuo 2023 m. balandžio 25 d. Nuo šioje byloje pateiktos Komisijos išvados priėmimo, kurioje nurodomas stebimas pacientės psichinės būklės pagerėjimas praėjo vos daugiau nei du mėnesiai, todėl apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl stebimo per trumpo D. M. būklės pagerėjimo laikotarpio, kuris šios nutarties priėmimo momentu nėra pakankamas daryti išvadai, jog D. M. sveikatos būklė pagerėjo, o jos socialinis pavojingumas sumažėjo tiek, kad jai būtų galima toliau taikyti švelnesnes priverčiamąsias medicinos priemones.

14. Skundo bei teismo posėdyje D. M. argumentai, jog D. M. gali laikytis gydymo režimo ambulatorinėmis sąlygomis, iš esmės prieštarauja Komisijos išvadoje nurodomoms aplinkybėms, jog D. M. nuo 2017 m. dėl konfliktų, agresyvaus, neadekvataus elgesio pakartotinai gydyta psichiatrijos stacionaruose, gydant ambulatoriškai dėl elgesio kviesta policija, D. M. vengė vartoti vaistus. Be to, iš bylos matyti, jog dar 2021 m. kovo 29 d. nutartimi dėl įvykdytos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, jai buvo taikyta prašoma dabar taikyti švelnesnė priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis, tačiau akivaizdu, jog ši priemonė jai keliamų tikslų nepasiekė, kadangi D. M. įvykdė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. smurtavo prieš savo motiną 2022 m. spalio 13 d., 2023 m. sausio 13 d. Šios aplinkybės leidžia teigti, jog šios nutarties priėmimo momentu D. M. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę sušvelninti, t. y. skirti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, pagrindo nėra. Šią teismo išvadą sustiprinta ir Smurto rizikos įvertinimas (duomenys neskelbtini), atliktas 2023 m. gruodžio 8 d., iš kurio matyti, kad šiuo metu D. M. smurto rizika yra vidutinė, gali didėti nesilaikant gydymo sąlygų. Esant tokiam smurto rizikos laipsniui, kai tik dvi savaites stebimas nežymus būklės pagerėjimas, aukščiau paminėti duomenys nesudaro pagrindo spręsti, jog bus užtikrinta tinkama D. M. elgesio kontrolė ir tinkamas ambulatorinis gydymas, jo tęstinumas, atsižvelgiant į pačios D. M. galimybes pasirūpinti savimi savarankiškai dėl diagnozuotos ligos.

15. Aptartų aplinkybių visuma patvirtina tai, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti D. M. šiuo metu dar reikalingas nuolatinis stebėjimas bei gydymas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini) bendro stebėjimo sąlygomis, ką pagrįstai Skundžiama nutartimi konstatavo ir apylinkės teismas. Tokio gydymo pakeitimas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis šiuo metu neturėtų teigiamos įtakos D. M. sveikatai. Dėstomos aplinkybės, jog D. M. yra kritiška savo elgesiui, pasižada vartoti vaistus nepaneigia Komisijos bei tuo pačiu ir apylinkės teismo išvados bei sprendimo.

16. Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi D. M. pagrįstai pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo (duomenys neskelbtini) bendro stebėjimo sąlygomis taikymas, todėl Pareiškėjo Skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

n u t a r i a :

asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė D. M. gynėjos Eligijos Norkienės skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. nutartį.

Nutartis dėl skundo įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Jolanta Raščiuvienė