Baudžiamoji byla Nr. 1-253-1208/2026
Teisminis procesas Nr. 1-01-1-41933-2025-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.20.13; 1.2.25.5
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. balandžio 3 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė,
sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei,
dalyvaujant prokurorei Živilei Gecevičienei,
kaltinamajam R. Č.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), įgijęs profesinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) – vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 64¹ straipsniu, paskirta 8 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti viešuosius darbus po 20 valandų per mėnesį, iš viso 160 valandų;
2) Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. spalio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – paskirta 60 parų arešto bausmė;
3) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 66 straipsnio 2 dalimi, paskirta 38 MGL (1 900 Eur) dydžio bauda;
4) Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2022 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį, 281¹ straipsnio 1 dalį – vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 64¹ straipsniu, paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 mėnesiai laisvės atėmimo ir 38 MGL (1 900 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024 m. balandžio 26 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir R. Č. pasiųstas atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę;
5) Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, 286 straipsnį – vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 64¹ straipsniu, paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2022 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 7 mėnesiai laisvės atėmimo ir 38 MGL (1 900 Eur) dydžio bauda. 2024 m. spalio 16 d. paleistas lygtinai, neatlikęs 1 mėnesio 22 dienų laisvės atėmimo bausmės, taikant intensyvią priežiūrą. 2024 m. gruodžio 9 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų registro, duomenų apie baudos sumokėjimą nėra,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.
Teismas
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
R. Č. vairavo traktorių būdamas neblaivus, o būtent: 2025 m. lapkričio 30 d., apie 01.20 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo traktorių Valtra-Valmet (6850Hi), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba Nokka-Tume (Nokka MV142HD), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkotesteriu nustatytas 1,64 promilės neblaivumas.
Šiais savo veiksmais R. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Be to, R. Č. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: 2022 m. gruodžio 28 d. įsiteisėjus Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2022 m. gruodžio 7 d. priimtam nuosprendžiui, kuriuo buvo pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metų laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 21 d., 2023 m. sausio 12 d. būdamas supažindintas su šios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, o taip pat įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, vengė vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę: 2025 m. lapkričio 30 d., apie 01.20 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo traktorių Valtra-Valmet (6850Hi), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba Nokka-Tume (Nokka MV142HD), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkotesteriu nustatytas 1,64 promilės neblaivumas.
Šiais savo veiksmais R. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. Č. savo kaltę pripažino ir parodė, kad alkoholį vartojo po darbo vakare. Išgėrė pora alaus. Tuo metu jautėsi puikiai, kaip negėręs. Gyvena (duomenys neskelbtini). Traktoriumi važiavo iki (duomenys neskelbtini), tai buvo apie 2 km atstumas. Vairavo nakties metu. Susibarė su seserimi, važiavo aiškintis pas ją, bet jos namuose nebuvo, todėl jis išvažiavo namo. Buvo daug sniego ir nueiti buvo daug sunkiau negu nuvažiuoti. Daugiau jis niekur nebuvo, avarijos niekur nepadarė, parvažiavo namo ir pareigūnai jį sustabdė kieme, kai jis jau sustojo. Pareigūnams iškart pripažino, kad yra išgėręs, nurodė kam priklauso traktorius. Su nustatytu neblaivumu sutinka. Traktorius priklauso R. J. R. J., kuris yra jo tėvo draugas, jo paprašė palaikyti traktorius. Traktoriaus raktelių neturėjo. Traktoriuje buvo sugedusi spyna, reikėjo užkalti „cveką“, kad užvestum traktorių. Yra teistas už vairavimą neblaiviam du kartus. Jam buvo paskirta 2 000 Eur bauda, ji nesumokėta, nes neturėjo už ką. Kai buvo nuteistas antrą kartą, jį pasodino ir neturėjo kaip sumokėti. Žinojo, kad jam uždrausta vairuoti transporto priemones. Anksčiau turėjo vairuotojo teises, galėjo vairuoti traktorių. Dabar neturi teisės vairuoti jokios transporto priemonės. Vairuoja ne dažnai. Traktorius dabar yra pas R. J. Ateityje planuoja dirbti ir sumokėti baudą. Alkoholio dažnai nevartoja, šiuo metu nevartoja apie 2-3 mėn. Gailisi dėl vairavimo išgėrus.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, paaiškino jų padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl vieno nesunkaus nusikaltimo ir vieno baudžiamojo nusižengimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teisiamojo posėdžio metu proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad kiti bylos duomenys teisme būtų tiriami ir skelbiami, šie bylos duomenys buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Be kaltinamojo prisipažinimo teisme jo padarytas nusikalstamas veikas patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys:
Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gruodžio 2 d. įtariamuoju apklaustas R. Č. savo kaltę pripažino ir parodė, kad ankščiau yra turėjęs traktorininko teises, bet jų galiojimas baigėsi, traktoriais važiuoti moka. Nežino prieš kiek laiko, jo pažįstamas R. J. jo gyvenamosios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme paliko traktorių ir traktoriaus priekabą. Jis kartais ateidavo, juos paimdavo ir išvažiuodavo. Buvo sutarę, kad gali traktorių palikti jo sodyboje, nes R. J. sodyboje nėra vietos. 2025 m. lapkričio 30 d. po vidurnakčio, išgėrė namuose litrą degtinės ir nutarė užsivesti traktorių, prie kurio buvo prikabinta priekaba ir pasivažinėti. Užvedė traktorių kažkokiu įrankiu, kurį rado savo sodyboje, pasuko užvedimo spynelę ir jis užsivedė. Užvedė traktorių, išvažiavo iš sodybos, apvažiavo kaimą ir grįžo į sodybą. Kai tik įsuko į sodybą, pamatė iš paskos važiuojantį policijos automobilį su švyturėliais. Jis sustojo kieme, iš karto išlipo. Jį policijos pareigūnas nusivedė prie tarnybinio automobilio, davė pūsti į alkotesterį, abu kartus papūtus rodė virš 1,60 promilės. Žinojo ir suprato, kad neblaiviam vairuoti traktorių draudžiama, galvojo, kad niekas nesustabdys. R. J. neprašė, kad leistų jam pavažinėti su traktoriumi, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Yra turėjęs tik traktorininko teises, kitų kategorijų transporto priemones vairuoti teisių nėra turėjęs (1 t., b. l. 173–176). Papildomai apklaustas įtariamuoju 2026 m. sausio 15 d. R. Č. parodė, kad kaltę pripažįsta dėl abiejų nusikalstamų veikų. Neprisimena tikslios datos, bet buvo nuteistas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam ir jam buvo skirta poveikio priemonė - uždraudimas vairuoti transporto priemones 4 metams. Jam probacijos tarnyboje paaiškino, kad 4 metus neturi teisės vairuoti transporto priemones ir kad tas terminas keturių metų baigsis tik 2026 m. viduryje. Žinodamas, kad jam draudžiama vairuoti transporto priemones, 2025 m. lapkričio 30 d. vairavo traktorių su priekaba, būdamas neblaivus. Dėl traktoriaus vairavimo yra davęs parodymus 2025 m. gruodžio 2 d., prašo jais remtis. Dėl savo elgesio gailisi (1 t., b. l. 183–185).
Liudytojas R. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. spalio 3 d. pirko traktorių Valtra-Valmet (6850Hi) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, mokėjo 3 000 Eur, sudarė pirkimo–pardavimo sutartį. Taip pat pagal sutartį 2021 m. spalio 3 d. pirko priekabą Nokka-Tume (Nokka MV142HD), jos vertė 1 000 Eur. Dėl priekabos pirkimo sutartyje nurodytos 2 000 Eur sumos gali paaiškinti, kad prie priekabos vertės pridėta ir hidromanipuliatoriaus vertė, kuri į priekabos vertę neįeina. Kainos be PVM. Su PVM traktoriaus vertė 3 630 Eur, o priekabos vertė su PVM yra 1 210 Eur. Savo vardu neregistravo atitinkamoje savivaldybėje, naudojosi. Traktorių su priekaba laikydavo (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo pažįstamas R. Č. Traktoriaus užvedimo raktelis buvo pas jį. Traktoriumi ir priekaba naudojosi ūkio reikalams. R. Č. nebuvo leidęs važinėti traktoriumi. Su R. Č. buvo sutarę, kad jo sodyboje laikys traktorių su priekaba, nes paties liudytojo sodyboje buvo maža vietos. 2025 m. lapkričio 30 d. (duomenys neskelbtini) kaime buvo sutikęs policijos pareigūnų ekipažą, iš jų sužinojo, kad jo traktorius ir priekaba sulaikyti ir išgabenti į (duomenys neskelbtini), sakė, kad jo traktoriumi važiavo neblaivus R. Č. 2025 m. gruodžio 1 d. teko bendrauti su R. Č., jis sakė, kad užkūrė jo traktorių kažkokiu įrankiu ir važiavo pas kažkokį pažįstamą. Pats jam su traktoriumi ir priekaba važinėti nėra leidęs ir neleido. R. Č. tiesiog pasinaudojo jo traktoriumi. Jeigu būtų žinojęs, kad neblaivus važinės, būtų tikrai neleidęs važiuoti (1 t., b. l. 37–40, 41–45).
Liudytojas A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) Reagavimo skyriaus tyrėju. 2025 m. lapkričio 30 d. dirbo pagal patvirtintą grafiką kartu su Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu E. K. Tarnybos metu važinėjo tarnybiniu automobiliu, kurio šaukinys „A1702“. Apie 00.50 val. iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) neblaivus vairuotojas užklimpo ir bando ištraukti automobilį su traktoriumi. Nuvykus į nurodytą vietą, prie gatvės stovėjo automobilis Audi, jame asmenų nebuvo. Kiek toliau, miškelyje stovėjo traktorius su priekaba. Kadangi pažeidimų nebuvo užfiksuota, toliau tęsė patruliavimą. Netrukus pro juos pravažiavo tas pats traktorius su priekaba, neįjungęs šviesų. Įjungus tarnybinio automobilio švyturėlius ir per garsiakalbį nurodant traktoriaus vairuotojui sustoti, važiavo jam iš paskos. Traktorius važiavo (duomenys neskelbtini) ir prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) įsuko į kiemą bei sustojo. Su kolega nuėjo prie traktoriaus, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o prie traktoriaus prikabintos priekabos valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kalbant su vairuotoju, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, kabinoje jis buvo vienas. Nustatyta, kad vairuotojas – R. Č. Išlaipinus vairuotoją iš kabinos ir alkotesteriu patikrinus neblaivumą, pirmą kartą 01.24 val. buvo nustatytas 1,64 promilės neblaivumas, antrą kartą 01.47 val. buvo nustatytas 1,66 promilės neblaivumas. Buvo informuotas operatyvaus valdymo budėtojas, atvyko policijos pareigūnai iš Varėnos rajono policijos komisariato, kuriems buvo perduotas R. Č. ir jie toliau atliko pirminius tyrimo veiksmus, pradėjo ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 48–51).
Alytaus AVPK Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos A. M. 2025 m. lapkričio 30 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2025 m. lapkričio 30 d. 00.46 val. Bendrajame pagalbos centre (toliau – BPC) buvo gautas telefoninis pranešimas dėl galimai neblaivaus automobilio vairuotojo, adresu (duomenys neskelbtini). Vykstant į įvykio vietą, arčiausiai vietos buvęs policijos ekipažas, kurio šaukinys „1702“, apie 01.15 val. radijo ryšiu pranešė, kad galimai tas pats vairuotojas nestoja su traktoriumi. Iki jiems atvykus, minėto ekipažo pareigūnai – tyrėjas A. K. ir vyr. patrulis E. K. – traktorių sustabdė adresu: (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad traktorių, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo R. Č., kuriam alkotesteriu „Alcotest 7510, ARJK-0061“, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), 01.24 val. pirmuoju tikrinimu nustatytas 1,64 promilės neblaivumas, o 01.47 val. antruoju tikrinimu nustatytas 1,66 promilės neblaivumas. R. Č. nepripažino vairavęs traktorių neblaivus. R. Č. nesulaikytas, jam įteiktas šaukimas (b. l. 11–13).
Alytaus AVPK Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo M. Z. 2026 m. sausio 14 d. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, gauta duomenų, kad R. Č., būdamas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vengė atlikti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2022 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metų laikotarpiui, skaičiuojant terminą nuo 2022 m. birželio 21 d. Nors 2023 m. sausio 12 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriuje buvo supažindintas su paskirta baudžiamojo poveikio priemone ir jos nevykdymo pasekmėmis, 2025 m. lapkričio 30 d., apie 01.20 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo traktorių Valtra-Valmet (6850Hi), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba Nokka-Tume (Nokka MV142HD), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkotesteriu nustatytas 1,64 promilės neblaivumas ir kai teisė vairuoti jam yra atimta. Tokie R. Č. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 243 straipsnį (b. l. 14–17).
Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu su fotonuotraukomis apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), t. y. kiemo teritorija, traktorius Valtra-Valmet (6850Hi), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei priekaba Nokka-Tume (Nokka MV142HD), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros rezultatai užfiksuoti protokole. Namo kiemo teritorija nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis, namo teritorija nėra aptverta tvora. Įvykio vietos apžiūros metu paimta: traktorius Valtra-Valmet (6850Hi), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei priekaba Nokka-Tume (Nokka MV142HD), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 18–30).
Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad R. Č. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. Įvertinta bendra asmens būklė: eiti tiesia linija pėda po pėdos gali; stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) gali. Asmeniui atliktas patikrinimas „Alcotest 7510, ARJK-0061“, sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmuoju tikrinimu 01.24 val. nustatytas 1,64 promilės neblaivumas, antruoju tikrinimu 01.47 val. nustatytas 1,66 promilės neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais R. Č. sutinka (1 t., b. l. 31–32, 33).
Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo įrašas, filmuotas 2025 m. lapkričio 30 d. iš policijos tarnybinio automobilio vaizdo stebėjimo priemonės ir trys vaizdo–garso įrašai iš 2025 m. lapkričio 30 d. policijos pareigūno naudotos mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės. Įrašuose užfiksuota, kaip R. Č. vairuoja traktorių su priekaba, kur sustoja, kaip nustatomas jo neblaivumas (1 t., b. l. 54–56).
Policijos registruojamų įvykių registro išraše nurodyta, kad 2025 m. lapkričio 30 d. 00.50 val. gautas pranešimas, jog užklimpo raudonos spalvos automobilis Audi. Iš automobilio išlipo neblaivus vairuotojas, tada pats atvažiavo su traktoriumi ir bandė ištraukti automobilį (1 t., b. l. 57–61).
Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyrius pateikė informaciją, kad Lietuvos probacijos tarnybos registre 2023 m. sausio 2 d. įrašytas R. Č., kuris Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2022 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metų laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 21 d. Baudžiamojo poveikio priemonės termino vykdymo pabaiga – 2026 m. birželio 20 d. R. Č. 2023 m. sausio 12 d. probacijos tarnyboje buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka bei teisinėmis nevykdymo pasekmėmis (1 t., b. l. 64–69).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai
Dėl transporto priemonės vairavimo būnant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (BK 281¹ straipsnio 1 dalis)
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad R. Č. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo traktorių Valtra-Valmet (6850Hi), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba Nokka-Tume (Nokka MV142HD), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta 1,64 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis R. Č., apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, kaltę pripažino, parodė, kad alkoholį vartojo vakare po darbo, o nakties metu sugalvojo nuvažiuoti pas seserį. Neradęs sesers namuose, jis grįžo namo ir pareigūnai jį sustabdė kieme, jis pareigūnams iškart pripažino, kad yra išgėręs, nurodė vairuoto traktoriaus savininką. Aplinkybę, jog būtent R. Č. vairavo šį traktorių ir tai jis darė būdamas neblaivus, patvirtina ne tik paties kaltinamojo parodymai, bet ir policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, kad 2025 m. lapkričio 30 d. 00.46 val. buvo gautas telefoninis pranešimas dėl galimai neblaivaus vairuotojo. Traktorius buvo sustabdytas adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad jį vairavo R. Č., kuriam buvo nustatytas neblaivumas. Iš neblaivumo nustatymo akte užfiksuotų duomenų matyti, kad 2025 m. lapkričio 30 d., 01.24 val. R. Č. buvo nustatytas 1,64 promilės neblaivumas, o 01.47 val. – 1,66 promilės neblaivumas. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų tikrumu ir objektyvumu, todėl jais vadovaujasi. Taigi, bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, kad kaltinime nurodytą traktorių su priekaba vairavo būtent kaltinamasis ir kad jis vairavo būdamas neblaivus, kai abiejų atliktų patikrinimų alkotesteriu metu jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas, t. y. jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Iš kaltinamojo duotų parodymų ir nustatytų objektyvių aplinkybių darytina pagrįsta išvada, kad R. Č. suvokė, jog vairavo automobilį būdamas neblaivus bei norėjo taip veikti (apklausiamas teisme nurodė, kad alkoholį vartojo tą pačią dieną, gėrė vakare po darbo, prieš vairuodamas traktorių, prisimena, kad gėrė alų, tačiau gali tiksliai neprisiminti ką gėrė, kadangi nuo įvykio praėjo daug laiko, o ikiteisminio tyrimo apklausos metu nurodė išgėręs litrą degtinės), taigi žinojo, kad yra neblaivus, tačiau priėmė sprendimą vairuoti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Dėl vengimo vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę (BK 243 straipsnis)
Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu, kai padaroma veika, įvertinta kaip teismo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytas baudžiamasis nusižengimas – vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones – padaromas tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę.
Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254-511/2018, Nr. 2K-201-895/2020, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUtOTQyLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-45-942/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-45-942/2021">2K-45-942/2021</a>). Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kai neblaivumas yra didesnis nei 1,51 promilės, paprastai vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas pažeidimas. Toks vertinimas atitinka teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUtOTQyLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-45-942/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-45-942/2021">2K-45-942/2021</a>, Nr. 2K-72-976/2022). Tokį vertinimą lemia ir tai, kad kelių transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pats savaime užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad R. Č., žinodamas, kad Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2022 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2022 m. gruodžio 28 d., jis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam, be kita ko, buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 4 metus vairuoti kelių transporto priemones, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo traktorių Valtra-Valmet (6850Hi), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba Nokka-Tume (Nokka MV142HD), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, ir taip vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Kaltinamasis R. Č., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, nurodė žinojęs, jog jam uždrausta vairuoti transporto priemones. Be paties kaltinamojo parodymų, aplinkybė, kad jis vairavo minėtą traktorių, įrodyta jau anksčiau nuosprendyje aptartais įrodymais. Tai, kad kaltinamajam R. Č. buvo paskirta kaltinime nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė, matyti iš Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2022 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio turinio, o tai, kad jis buvo pasirašytinai supažindintas su tuo, kad jam šiuo nuosprendžiu nuo 2022 m. birželio 21 d. yra atimta teisė vairuoti kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo ir vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis, įsipareigojo laikytis jos sąlygų, patvirtina 2023 m. sausio 12 d. pranešimas R. Č. dėl supažindinimo su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis (1 t., b. l. 64–69).
Iš kaltinamojo duotų parodymų ir nustatytų objektyvių aplinkybių darytina pagrįsta išvada, kad R. Č. suvokė, jog vairavo traktorių su priekaba tuo metu, kai jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone buvo uždrausta tai daryti, bei norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Toks R. Č. padarytas baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas, suformuotos teismų praktikos kontekste vertintinas kaip piktybiškas, šiurkštus ir pavojingas. Tokiu būdu nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma leidžia daryti išvadą, jog R. Č. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje.
IV. Bausmių skyrimo motyvai
R. Č. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės, bei baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, už kurio padarymą numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto bausmės.
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, vertina nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį.
R. Č. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore keturis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, nuo kurios yra draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. Teismas pažymi, kad vairavimas esant neblaiviam iškreipia vairuojančiojo aplinkos suvokimą bei pailgina reakcijos laiką, taigi akivaizdu, kad R. Č., vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, sukėlė didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai ir gyvybei. Kaltinamasis praeityje du kartus buvo teistas už analogiškos nusikalstamos veikos – vairavimo neblaiviam, bei vieną kartą už analogiškos nusikalstamos veikos – vengimo vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, padarymą, tačiau vėl vairavo transporto priemonę neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, kas reiškia, kad jis nepadarė tinkamų išvadų ir, visiškai ignoruodamas teisės aktų reikalavimus, vėl nusikalto. Be kita ko, šį kartą jis vairavo traktorių būdamas neblaivus, kuomet jam ankstesniu teismo sprendimu buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, draudžianti tai daryti, tokiu būdu padarydamas dar vieną nusikalstamą veiką. Minėtos aplinkybės leidžia spręsti, kad anksčiau kaltinamajam taikytos švelnesnės bausmės, o taip pat ir bausmės vykdymo atidėjimas, nesulaikė kaltinamojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, o paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės buvo visiškai neefektyvios. Taigi, R. Č. padarė vieną baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, ir vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą, veikė tiesiogine tyčia. R. Č. prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė besigailintis jas padaręs, ką teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), R. Č. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismų praktikoje pažymima, kad teismai, spręsdami dėl asmens baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimo, turi nepažeisti kaltinamojo teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, jo teisės į gynybą, o teismo sprendimas negali būti netikėtas asmeniui, kuriam tokios aplinkybės nustatomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-648/2019, Nr. 2K-29-976/2022). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad šioje byloje nenustatytina kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamų veikų padarymas būnant recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kadangi minėta aplinkybė nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, šios aplinkybės prokurorė nenurodė ir teisminio nagrinėjimo metu, baigiamųjų kalbų metu, šios aplinkybės nebuvo galima numanyti ir iš kitų kaltinamojo akto duomenų (nors kaltinamajame akte nurodyti ankstesni nuteistojo teistumai, tačiau pagal BK 27 straipsnio nuostatas asmenys recidyvistais pripažįstami ne savaime, o motyvuotu sprendimu, įvertinus ne tik tai, jog asmuo anksčiau teistas, tačiau ir padarytų nusikaltimų sunkumą, pobūdį ir kt.), taigi kaltinamasis neturėjo galimybės pasisakyti dėl šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir pasinaudoti teise į gynybą. Tokios pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNDM4LTg1MS8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-438-851/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-438-851/2025">1A-438-851/2025</a>).
Teismas, įvertinęs visas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. Č. už nusikalstamas veikas skyrus prokurorės pasiūlytas bausmių rūšis: už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skyrus laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui – 6 mėnesius; už BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skyrus arešto bausmę, jos dydį taip pat nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui – 30 parų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, R. Č. paskirtos bausmės bendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskiriant R. Č. subendrintą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Ši baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, R. Č. prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skirtinos bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu ir R. Č. skirtina galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Įvertinęs kaltinamąjį R. Č. ir jo padarytą veiką charakterizuojančių aplinkybių visumą, taip pat tai, kad R. Č. anksčiau jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, teismas neturi pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai šį kartą bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis), todėl dar kartą taikyti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis naują nusikalstamą veiką įvykdė neatlikęs visos bausmės, t. y. nesumokėjęs baudos, skirtos už kitą nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinama su Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024 m. birželio 27 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausmės dalimi. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024 m. birželio 27 d. nuosprendžiu skirtos ir neatliktos bausmės dalis yra 38 MGL (1 900 Eur) bauda.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai
BK 68 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tuo pačiu ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad R. Č. nusikalstamas veikas padarė neturėdamas specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones (niekada nebuvo jos įgijęs (1 t., b. l. 115), be to, šia teise buvo uždrausta naudotis anksčiau paskiriant analogišką baudžiamojo poveikio priemonę), tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio vėl svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo. Šios baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, jis yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Tokiu atveju, kai asmuo neturi tokios teisės, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes jos taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apriboja galimybę ją įgyti. Vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga R. Č. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.
Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Teismo vertinimu, šiuo atveju, kadangi kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė neįgijęs teisės vairuoti (1 t., b. l. 115), taip pat kai jam šios nusikalstamos veikos padarymo metu BK nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos esant neblaiviam, jis pakartotinai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jo iškvėptame ore buvo nustatyta mažiausia 1,64 promilės etilo alkoholio koncentracija, R. Č. nustatytinas 5 metų skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – terminas. BPK 357 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu uždraudimas naudotis specialia teise skiriamas kartu su laisvės atėmimo bausme, ši baudžiamojo poveikio priemonė pradedama vykdyti, kai nuteistasis atliko bausmę arba yra lygtinai paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šiame kodekse uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 dalyje, be kita ko, nurodoma, jog tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyto konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTIzLTc4OC8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-123-788/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-123-788/2022">2K-123-788/2022</a> ir kt.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikalstamų veikų padarymo metu R. Č. vairavo traktorių Valtra-Valmet (6850Hi), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba Nokka-Tume (Nokka MV142HD), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurie faktiškai priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – R. J. (1 t., b. l. 37–40, 41–45). Traktorius su priekaba atitinka konfiskuotino turto pagal BK 72 straipsnio 1 dalį požymius, todėl turi būt taikomas turto konfiskavimas. Byloje nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalies aplinkybių. Taigi, teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, gali taikydamas baudžiamojo poveikio priemonę iš kaltininko išieškoti vairuoto traktoriaus su priekaba vertę atitinkančią pinigų sumą.
Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-222/2019, Nr. 2K-7-12-495/2020). Aktualioje teismų praktikoje išaiškinta, jog rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).
Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ pažymų matyti, jog 2025 m. lapkričio mėn. vidutinė traktoriaus Valtra-Valmet (6850Hi) kaina Lietuvoje buvo 33 275,00 Eur (su PVM), o priekabos Nokka-Tume (Nokka MV142) – 15 000,00 Eur (su PVM) (1 t., b. l. 82–83). Vis dėlto byloje esančios 2021 m. spalio 3 d. traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos, savaeigės mašinos ar priekabos pirkimo–pardavimo sutartys, kuriose nurodyta, kad faktinis konfiskuotino turto savininkas R. J. traktorių Valtra-Valmet (6850Hi), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo už 3 000 Eur, o priekabą Nokka-Tume (Nokka MV142HD), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 2 000 Eur (1 t., b. l. 43–45), taip pat minėto traktoriaus bei priekabos nuotraukose matomas jų nusidėvėjimas ir faktinė būklė (1 t., b. l. 18–30) patvirtina, kad vidutinės rinkos vertės išieškojimas pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą iš kaltinamojo būtų neproporcingas ir neatitiktų transporto priemonių nusidėvėjimo būklės. Iš minėtų transporto priemonių savininko R. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2021 m. spalio 3 d. traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos, savaeigės mašinos ar priekabos pirkimo–pardavimo sutartyse traktoriaus ir priekabos kainos nurodytos be PVM, be to, į sutartyje nurodomą priekabos kainą (2 000 Eur) įskaičiuota ir hidromanipuliatoriaus kaina (1 000 Eur), kuri į priekabos vertę neįeina. R. J. nurodė, kad pagal minėtas pirkimo–pardavimo sutartis jo įsigyto traktoriaus vertė su PVM yra 3 630 Eur, o priekabos vertė su PVM yra 1 210 Eur, viso – 4 840 Eur.
Teismas, įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos ir iš R. Č. išieškotina traktoriaus Valtra-Valmet (6850Hi), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba Nokka-Tume (Nokka MV142HD), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma. Ši suma nustatyta pagal faktinę transporto priemonių būklę, jų akivaizdžiai matomą nusidėvėjimą, pirkimo–pardavimo sutartyse nurodytą traktoriaus ir priekabos įsigijimo kainą be PVM bei minėtų transporto priemonių savininko R. J. paaiškinimus apie traktoriaus ir priekabos įsigijimo kainą su PVM. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad iš R. Č. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 4 840 Eur.
VI. Kiti klausimai
Ikiteisminio tyrimo metu R. Č. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliekamos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintinos.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Živilės Gecevičienės 2025 m. gruodžio 4 d. nutarimu taikytas ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. vasario 20 d. nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. Č. turtui – piniginėms lėšoms, esančioms UAB „Revolut Bank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimo mastas 5 000 Eur, AB „Artea bankas“ Alytaus klientų aptarnavimo centro banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimo mastas 5 000 Eur, ir AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr: (duomenys neskelbtini), apribojimo mastas 5 000 Eur, neišieškoma suma – 800 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – traktoriaus Valtra-Valmet (6850Hi), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba Nokka-Tume (Nokka MV142HD), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios sumos – 4 840 Eur – konfiskavimas, R. Č. nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio vietoje paimti traktorius Valtra-Valmet (6850Hi), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba Nokka-Tume (Nokka MV142HD), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Alytaus AVPK Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo M. Z. 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimu grąžinti savininkui R. J. (1 t., b. l. 76–78), paliktini teisėto savininko žinioje; kompaktinis diskas, saugomas byloje, paliekamas prie bylos.
Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, šioje byloje civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 304–305, 307–308 straipsniais,
nusprendžia:
R. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
R. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti R. Č. subendrintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtos bausmės dydį sumažinti vienu trečdaliu ir R. Č. skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiškai sudedant subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme (38 MGL (1 900 Eur) bauda), ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimą ir 38 MGL (1 900 Eur) baudą.
Nustatyti, kad 38 MGL (1 900 Eur) bauda vykdoma atskirai pagal nuosprendį, kuriuo ji buvo paskirta.
Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinės bausmės atlikimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti R. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo dienos, kai nuteistasis atliks bausmę arba bus lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Informuoti AB „Regitra“ apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones R. Č. atėmimą 5 (penkeriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. Č. konfiskuoti traktoriaus Valtra-Valmet (6850Hi), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba Nokka-Tume (Nokka MV142HD), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 840 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt eurų).
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamojo R. Č. turtui – piniginėms lėšoms, esančioms UAB „Revolut Bank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimo mastas 5 000 Eur, AB „Artea bankas“ Alytaus klientų aptarnavimo centro banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr: (duomenys neskelbtini), neišieškoma suma – 800 Eur, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto vertę atitinkančios pinigų sumos (4 840 Eur) konfiskavimo – įvykdymo. Nustatyti apribojimo mąstą – 4 840 Eur.
R. Č. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio vietoje paimtus traktorių Valtra-Valmet (6850Hi), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba Nokka-Tume (Nokka MV142HD), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. gruodžio 3 d. grąžintus savininkui R. J., paliktini teisėto savininko žinioje; kompaktinį diską, saugomą byloje, palikti prie bylos medžiagos.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Agneta Bulakė
