Baudžiamoji byla Nr. 1S-23-879/2024
Teisminio proceso Nr.1-01-1-29803-2017-5
Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. vasario 15 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,
neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė –A. Ž. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. sausio 25 d. nutarties, kuria jam buvo pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymas,
nustatė:
1. A. Ž. priverčiamoji medicinos priemonė taikoma pagal Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartį, kuria jam būnant nepakaltinamumo būsenoje padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. spalio 16 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą ir gydymas pratęstas. Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutartimi ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis vėl pakeistas priverčiamąją medicinos priemone- stacionariniu stebėjimu bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, kuris 2023 m. liepos 11 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartimi pratęstas.
Baudžiamoji byla Nr. 1S-23-879/2024
Teisminio proceso Nr.1-01-1-29803-2017-5
Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. vasario 15 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,
neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė –A. Ž. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. sausio 25 d. nutarties, kuria jam buvo pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymas,
nustatė:
1. A. Ž. priverčiamoji medicinos priemonė taikoma pagal Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartį, kuria jam būnant nepakaltinamumo būsenoje padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. spalio 16 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą ir gydymas pratęstas. Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutartimi ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis vėl pakeistas priverčiamąją medicinos priemone- stacionariniu stebėjimu bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, kuris 2023 m. liepos 11 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartimi pratęstas.
2. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. sausio 25 d. nutartimi A. Ž. buvo pratęstas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje tęsiant jo gydymą. Apylinkės teismas skundžiamą nutartį motyvavo tuo, kad jo psichikos būklė išlieka nepakankami stabili, jo socialinis pavojingumas nesumažėjęs, todėl priverstinis gydymas stacionare turi būti tęsiamas.
3. A. Ž. kiek įmanoma suprasti iš jo skundo, prašo panaikinti taikomą priverčiamąją medicinos priemonę ir spręsti dėl priežiūros sąlygų sušvelninimo.
4. Skundas atmetamas.
5. Iš skundo turinio galima suprasti, kad A. Ž. prašo dar kartą peržiūrėti jo bylą ir priimti naują sprendimą – kokį sprendimą, jis skunde nenurodo. Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tokiu aspektu manydamas, kad A. Ž. skundu prašo pakeisti jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę į švelnesnę, t. y. į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Apygardos teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą ir skundžiamą nutartį su tokiu reikalavimu neturi pagrindo sutikti ir pritaria Panevėžio apylinkės teismo išvadai, kad A. Ž. psichikos būklė šiuo momentu nėra pakankamai stabili, jis nėra pilnai kritiškas nei savo ligai, nei padarytai nusikalstamai veikai, todėl šiuo metu nėra jokios galimybės jo gydymą tęsti ambulatorinio stebėjimo sąlygomis ar priverstinį gydymą jam išvis panaikinti. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas byloje esančių duomenų visumą įvertino pakankamai išsamiai, savo išvadas motyvavo ir pagrįstai nustatė, kad A. Ž. gydymas tomis sąlygomis kurioms šiuo metu vykdomas yra būtinas.
6. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK
7. Iš bylos matyti, kad A. Ž. diagnozuota paranoidinė šizofrenija, šia liga jis serga jau daug metų. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo tikslingumo pagrįstai vadovavosi VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo (toliau – Komisija) 2023 m. gruodžio 29 d. medicininės apžiūros išvada Nr. 696. Joje nurodoma, kad stebimuoju laikotarpiu A. Ž. psichikos būklė išlieka be ženklesnės dinamikos, kritika susirgimo atžvilgiu formali, išlieka rezidualiniai, palaipsniui blėstantys kliedesiai, impulsų kontrolė struktūruotoje aplinkoje pakankama, klinikiniam vaizde vyrauja blankus efektas, psichikos sutrikimo ir įvykdytos neteisėtos veikos atžvilgiu kritika išlieka nepakankama. Komisija rekomendavo pratęsti A. Ž. priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (2-4 b. l.). Duomenys, paneigiantys ar sukeliantys abejonių dėl minimos Komisijos išvados pagrįstumo nėra pateikti, todėl šiais bylos duomenimis nėra jokio pagrindo netikėti ar jais abejoti, išvada yra pateikta trijų komisijos narių, kurie turi specialių žinių įvertinti A. Ž. ligos pokyčius ir su tuo susijusią jo elgesio dinamiką.
8. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės rūšies taikymo ar jos panaikinimo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. Be to, pagal BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, pakeisti asmeniui taikomą priverčiamąją medicinos priemonę į kitą teismas gali, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė, o jeigu jo būklė nepasikeitė – teismas jam pratęsia priverčiamosios medicinos priemonės taikymą. Tuo tarpu panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę teismas gali tik tuo atveju, jeigu asmuo pasveiksta ir išnyksta reikalas jam tokią priemonę taikyti (BPK 405 straipsnio 3 dalies 3 punktas).
9. Nagrinėjamu atveju skunde A. Ž. išsakyta nesavikritiška nuomonė apie jo psichikos būklę nepaneigia byloje esančių bei prieš tai jau aptartų duomenų ir nepatvirtina jo socialinio pavojingumo sumažėjimo ar išnykimo. Iš bylos matyti, kad A. Ž. savo ligos nepripažįsta, gydomas ambulatoriškai pasak jo globėjos elgėsi neadekvačiai, ėmė kelti grėsmę sau ir kitiems ir atsisakė savo sesers kaip globėjos pagalbos, dėl ko jam gydymas ambulatorinės priežiūros sąlygomis vėl buvo pakeistas į stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. ((b.l.13-15). Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad A. Ž. gydomas stacionare skiriamus medikamentus vartoja tik personalo priežiūroje, interesų ratas susiaurėjęs, daugiausia laiko praleidžia palatoje, žiūri TV, kartais išeina pasivaikščioti, lanko užimtumo veiklas pagal sudarytą grafiką, susirgimo atžvilgiu kritika labai formali, ateities planai nekonkretūs. Šiuo atveju skundą nagrinėjantis apygardos teismas, įvertinęs skundo argumentus ir atsižvelgęs į Komisijos išvadą, sutinka su apylinkės teismu, kad A. Ž. psichikos būklė šiuo metu dar yra nepakankamai stabili ir jo socialinis pavojingumas neišnykęs, todėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymas jam išties buvo pratęstas pagrįstai.
10. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, darytina išvada, kad A. Ž. priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis ar priverčiamosios medicinos priemonės jam panaikinimas kol kas yra negalimas ne tik dėl nepakankamai stabilios jo psichikos būklės, tačiau ir dėl neišnykusio jo socialinio pavojingumo. Tai leidžia teigti, kad gydant A. Ž. ambulatoriškai be jokios jo priežiūros iškiltų grėsmė jam vėl susidurti su faktoriais, didinančiais jo ligos paūmėjimą, todėl priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu jo nuolatinis stebėjimas bei gydymas stacionare yra reikalingas ir būtinas. Taigi, skundžiama apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, jos naikinti skunde išdėstytais argumentais pagrindo nėra.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti asmens kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – A. Ž. skundą ir Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. kovo 25 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėja Daina Vaidachavičienė