Dėl neterminuoto atlygintino servituto nustatymo

Civilinė byla Nr. e2S-99-544/2024

Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00517-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.2.;

3.3.2.5

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 14 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens E. V. atskirajį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023 m. lapkričio 13 d. nutarties atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-4881-335/2023 pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovams T. G., J. K., L. K., tretiesiems asmenims E. V., L. D., Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Molėtų rajono savivaldybei dėl neterminuoto atlygintino servituto nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovams T. G., J. K., L. K., tretiesiems asmenims E. V., L. D., Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Molėtų rajono savivaldybei dėl neterminuoto atlygintino servituto nustatymo.

2. Trečiasis asmuo E. V. teismui padavė pareiškimą, kuriuo prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti ieškovei L. L. nuosavybės teise valdomus gyvenamąją namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), perleisti kitiems asmenims. Nurodė, kad ieškovė gali šį turtą parduoti kitiems asmenims, o ne trečiajam asmeniui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi trečiojo asmens E. V. prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę netenkino.

4. Pirmosios instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad trečiojo asmens pareiškime nurodyta aplinkybė, jog ieškovė gali parduoti turtą kitiems asmenims, o ne trečiajam asmeniui, nėra susijusi su nagrinėjamu byloje ieškinio dalyku – servituto nustatymu. Pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra skirtas ginčo šalių interesams patenkinti, t. y. tam, kad trečiasis asmuo galėtų įsigyti ieškovės turtą už jam priimtiną kainą.

5. Teismas atkreipė dėmėsį ir į tai, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismą praktiką, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1037-516/2017; 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-872-302/2021).

III. Atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

6. Trečiasis asmuo E. V. (toliau – ir apeliantas) pateiktu atskiruoju skundu prašo: 1) Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2023 m. lapkričio 13 d. nutartį panaikinti ir tenkinti jo prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę; 2) priteisti iš ieškovės apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7. Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-4881-335/2023 ieškovės iniciatyva jis yra įtrauktas trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, nes jis yra besiribojančio su ieškovei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu savininkas.

8. Apeliantas nurodo, kad ieškovės patikėtinis, jos gyvenamojo namo statytojas V. K. ketino namą su žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), parduoti jam, kaip patogiausiam dėl kaimynystės pirkėjui. Nurodo, kad, nors gyvenamasis namas su žemės sklypu 2020 m. lapkričio 30 d. buvo įregistruotas ieškovės vardu, 2020 m. gruodžio 23 d. ieškovės patikėtinis V. K. su juo sudarė namo pirkimo-pardavimo sutartį, nors namas priklausė ne jam. Apeliantas pažymėjo, kad prieš sudarydmas pirkimo-pardavimo sutartį jis už namą sumokėjo ženklią kainos dalį. Apelianto teigimu, ieškovė įregistravusi namo savo vardu, apgyvendinusi jį šiame name, gavusi pinigus iš apelianto per savo patikėtinį V. K., padarė sukčiavimo nusikalstamą veiką jo atžvilgiu.

9. Apelianto teigimu, jam kyla teisė reikalauti kelio servituto nustatymo atmetimo, nes kelio servitutas prasideda nuo žemės skypo, kuris teisėto sandorio užbaigimu taptų jo nuosavybe, todėl kelio servituto reikšmė naujam savininkui atkristų.

10. Ieškovė L. L. atsiliepimu į atskirąją skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apelianto nusiskundimai šioje byloje nėra nagrinėtini, nes jie: 1) nėra susiję su ginčo dalyku; 2) dėl jų iš viso nėra pareikštas ir žyminiu mokesčiu apmokėtas savarankiškas procesinis reikalavimas.

11. Ieškovė nurodo, kad apeliantas, prašydamas teismo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, tokį savo prašymą argumentuoja savo, kaip norinčio įsigyti turtą pirkėjo, pageidavimais, o ne dėl to, kad tokiu būdu būtų siekiama teismo sprendimo (dėl servituto) įvykdymo užtikrinimo. Ieškovė pažymi, kad būsimajame teismo sprendime bus pasisakyta dėl jos reikalavimo nustatyti servitutą, tačiau čia nebus sprendžiami apelianto atskirajame skunde išsakyti nesutarimai dėl namo pirkimo ar atstumo iki sklypo.

12. Ieškovė nurodo, kad apelianto įtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu savaime nereiškia, kad jis dėl to tapo savarankišką reikalavimą pareiškiančiu asmeniu. Pažymi, kad apeliantas įtrauktas bylą trečiuoju asmeniu ne dėl to, kad byloje būtų sprendžiami jo ginčai su ieškove ar V. K., o todėl, kad trečiaisiais asmenimis įtraukti visi ieškovės žemės sklypo kaimynai.

13. Trečiasis asmuo L. D. atsiliepimu į atskirąją skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantas atskirajame skunde neįrodė Lietuvos Respubliko civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje įvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų: 1) tikėtino ieškinio reikalavimo pagrindimo; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teigia, kad apelianto atskirajame skunde pateikti formalūs ir teisiškai nepagrįsti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentai, nesudaro teisinio pagrindo abejoti išsamia pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atmestas apelianto prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę.

14. Kiti proceso dalyviai atsiliepimų į atskirąją skundą nepateikė.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

16. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas trečiojo asmens E. V. prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę ieškovės L. L. turtui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

17. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus duomenis (brėžinį su žemės sklypų ir kelio servituto paženklinimu), tačiau nepateikė prašymo šiuos duomenis priimti ir pridėti prie bylos. Atsižvelgiant į nurodytą naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimą, apelianto pateiktus duomenis atsisakoma priimti.

Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo

18. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-123-798/2022 ir joje nurodyta praktika).

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašomos byloje taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su toje byloje pareikštais reikalavimais ir skirtos būtent šiems reikalavimams užtikrinti, antraip objektyviai neatsiranda prielaidų sprendimo neįvykdymo rizikai konstatuoti. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, pažymint, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios gali užtikrinti būsimo toje byloje (dėl joje kilusio ginčo) priimto teismo sprendimo, jei reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių apsaugodamas tik galimus ar būsimus reikalavimus, kurie byloje nėra pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016; 2020 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-425-464/2020).

20. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje konstatuota išvada, kad trečiojo asmens pareiškime nurodyta aplinkybė, jog ieškovė gali parduoti turtą kitiems asmenims, o ne trečiajam asmeniui nėra susijusi su nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškovės ieškinio dalyku – servituto nustatymu. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, apeliacininės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė (įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo) nėra skirta užtikrinti būsimą teismo sprendimą dėl servituto nustatymo.

21. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylos šalies atskirąjį skundą, vertina tik apskųstos teismo nutarties teisėtumą, todėl vertinti apelianto atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes, kad ankstesnis ieškovės turto savininkas buvo įsipareigojęs parduoti turtą apeliantui, bet jo nepardavė, nėra jokio teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos taip pat pažymi, kad, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje konstatavo pirmosios instancijos teismas, pagal Lietuvos apeliacinio teismą praktiką, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1037-516/2017; 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-872-302/2021). Taigi šiuo atveju, apeliantas manydamas, kad jo teisės buvo pažeistos, jis jas turi ginti įstatymo nustatyta tvarka (kreiptis į teisėsaugos institucijas ar pareikšti ieškinį teismui).

Dėl bylos procesinės baigties

22. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemonės yra pagrįsta. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje tarpinėje bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiamas, nes jis bus išspręstas šioje byloje priėmus galutinį procesinį sprendimą dėl ginčo esmės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Ramunė Čeknienė