D. G. pagal BK 183 str. 2 d., 300 str. 3 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-124-648/2016

Teisminio proceso Nr. 1-66-1-01066-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija

2.1.15.3.2 (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Olego Fedosiuko, Eligijaus Gladučio, Audronės Kartanienės, Vytauto Piesliako, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Artūro Pažarskio,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui,

civilinio ieškovo atstovei advokatei Gintarei Vitkevičienei,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) bankas atstovės advokatės Gintarės Vitkevičienės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 9 d. nuosprendžio.

Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu D. G. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams ir pagal 300 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė D. G. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams ir 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas D. G. atidėtas trejiems metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemones: per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti civiliniam ieškovui AB (duomenys neskelbtini) bankui nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir uždraudžiant trejus metus dirbti materialiai atsakingą darbą.

Tuo pačiu nuosprendžiu G. G. nuteistas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, G. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – ir iš jo konfiskuota 851 228,02 Eur.

Priteista civiliniam ieškovui AB (duomenys neskelbtini) bankui iš D. G. 862 017,81 Eur turtinės žalos ir 3000 Eur už advokato išlaidas.

vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, 105 straipsnio 1 dalimi, išieškota iš G. G. 579 Eur už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir 26,99 Eur proceso išlaidų valstybei.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 9 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. nuosprendis pakeistas:

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 ir 9 punktais, G. G., pripažintam kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistam laisvės atėmimu dvejiems metams, atidėtas paskirtos bausmės vykdymą dvejiems metams, įpareigojant per keturis mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos pradėti dirbti, per visą bausmės atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taip pat per visą bausmės atidėjimo laikotarpį nesilankyti visose azartinius lošimus organizuojančiose įmonėse ir įstaigose.

Taip pat panaikinta Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš G. G. konfiskuota 851 228,02 Eur.

Kita Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Civilinio ieškovo AB (duomenys neskelbtini) banko atstovės apeliacinis skundas atmestas.

Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Artūro Pažarskio pranešimą, civilinio ieškovo atstovės advokatės ir prokuroro, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė:

D. G. nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad nuo 2010 m. balandžio 19 d. iki 2013 m. balandžio 2 d., dirbdama pagal darbo sutartį Nr. 7 AB (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini) (nuo 2013 m. balandžio 3 d. – (duomenys neskelbtini)), klientų aptarnavimo vadybininke pagal 2010 m. balandžio 19 d. pasirašytą visiškos materialinės atsakomybės sutartį bei pagal 2013 m. balandžio 22 d. (duomenys neskelbtini) KAS viršininko įsakymą Nr. 11 dėl atsakingų kasininkų skyrimo, būdama visiškai atsakinga už jai perduotų materialinių vertybių išsaugojimą, veikdama vieninga tyčia nuo 2012 m. birželio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iki 2013 m. spalio 18 d., kai buvo atliktas netikėtas grynųjų pinigų ir materialinių vertybių patikrinimas, pasisavino einamų pareigų pagrindu jai patikėtą didelės vertės svetimą – AB (duomenys neskelbtini) bankui priklausantį turtą – 2 939 153,10 Lt (851 237,58 Eur), padarydama bankui turtinę žalą, t. y. per nurodytą laikotarpį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų paimdavo iš banko saugyklos patalpos grynuosius pinigus, kuriuos padėdavo į savo darbo vietos multiseifą, po to, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, paimdavo iš multiseifo grynuosius pinigus ir išnešdavo iš banko patalpų, taip pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą AB (duomenys neskelbtini) bankas priklausantį, turtą – 2 771 230,10 Lt (802 603,71 Eur); tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji nuo 2013 m. rugpjūčio 6 d. iki 2013 m. rugsėjo 11 d. pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, t. y. suklastojo dešimt AB (duomenys neskelbtini) banko kasos pajamų orderių, dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala AB (duomenys neskelbtini) bankui: 2013 m. rugpjūčio 6 d. kasos pajamų orderyje Nr. 367754 įrašė žinomai neteisingus duomenis, kad sutuoktinis A. G. papildė savo AB (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) 2900 Lt (839,9 Eur), 2013 m. rugpjūčio 8 d. kasos pajamų orderyje Nr. 368159 įrašė žinomai neteisingus duomenis, kad sutuoktinis A. G. papildė savo AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą 5000 Lt (144,81 Eur), 2013 m. rugpjūčio 9 d. kasos pajamų orderyje Nr. 368350 įrašė žinomai neteisingus duomenis, kad sutuoktinis A. G. papildė savo AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą 5000 Lt (144,81 Eur), 2013 m. rugpjūčio 12 d. kasos pajamų orderyje Nr. 368686 įrašė žinomai neteisingus duomenis, kad sutuoktinis A. G. papildė savo AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą 13 000 Lt (3765,06 Eur), 2013 m. rugpjūčio 13 d. kasos pajamų orderyje Nr. 369128 įrašė žinomai neteisingus duomenis, kad sutuoktinis A. G. papildė savo AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą 10 005 Lt (2897,65 Eur), 2013 m. rugpjūčio 16 d. kasos pajamų orderyje Nr. 370008 įrašė žinomai neteisingus duomenis, kad sutuoktinis A. G. papildė savo AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą 12 003 Lt (3476,31 Eur), 2013 m. rugpjūčio 22 d. kasos pajamų orderyje Nr. 371360 įrašė žinomai neteisingus duomenis, kad sutuoktinis A. G. papildė savo AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą 10 005 Lt (2897,65 Eur), 2013 m. rugpjūčio 23 d. kasos pajamų orderyje Nr. 371588 įrašė žinomai neteisingus duomenis, kad sutuoktinis A. G. papildė savo AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą 10 010 Lt (2899,1 Eur), 2013 m. rugsėjo 6 d. kasos pajamų orderyje Nr. 373999 įrašė žinomai neteisingus duomenis, kad sutuoktinis A. G. papildė savo AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą 10 000 Lt (2896,2 Eur), 2013 m. rugsėjo 11 d. kasos pajamų orderyje Nr. 374831 įrašė žinomai neteisingus duomenis, kad sutuoktinis A. G. papildė savo AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą 5000 Lt (144,81 Eur). Pasinaudodama sutuoktinio A. G. sąskaita jam nežinant, realiai į A. G. sąskaitą pinigų neįnešė, šiuos žinomai suklastotus kasos pajamų orderius pateikė atsakingiems banko darbuotojams įtraukti į banko apskaitą, dėl to šių suklastotų kasos pajamų orderių pagrindu buvo įskaityti pinigai A. G. sąskaitoje – iš viso 82 923 Lt (24 016,16 Eur), o banko kasoje atsirado šios sumos trūkumas; taip šiuos pinigus pasisavino; po to, turėdama sutuoktinio A. G. AB (duomenys neskelbtini) banko elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, iš jo sąskaitos, sūnui G. G. pateikus savo sąskaitos duomenis, 2013 m. rugpjūčio 6 d. pervedė 2900 Lt (839,9 Eur), 2013 m. rugpjūčio 8 d. pervedė 4900 Lt (1419,14 Eur), 2013 m. rugpjūčio 9 d. pervedė 5090 Lt (1474,17 Eur), 2013 m. rugpjūčio 12 d. pervedė 13 000 Lt (3765,06 Eur), 2013 m. rugpjūčio 13 d. pervedė 10 000 Lt (2896,2 Eur), 2013 m. rugpjūčio 16 d. pervedė 12 000 Lt (3475,44 Eur), 2013 m. rugpjūčio 22 d. pervedė 10 000 Lt (2896,2 Eur), 2013 m. rugpjūčio 23 d. pervedė 10 000 Lt (2896,2 Eur), 2013 m. rugsėjo 11 d. pervedė 5000 Lt (144,81 Eur), iš viso 72 890 Lt (21 110,40 Eur), 33 Lt (9,56 Eur) buvo nurašyti kaip komisiniai mokesčiai, o 2013 m. rugsėjo 6 d. į savo asmeninę AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą pervedė 10 000 Lt (2896,20 Eur).

Tęsdama savo nusikalstamą veiką D. G. nuo 2013 m. rugsėjo 12 d. iki 2013 m. rugsėjo 23 d. pagamino keturis netikrus dokumentus ir juos panaudojo, t. y. suklastojo keturis AB (duomenys neskelbtini) banko kasos pajamų orderius, dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala AB (duomenys neskelbtini) bankui: 2013 m. rugsėjo 12 d. tarpfilialiniame kasos pajamų orderyje Nr. 375213 įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad klientas D. K. 35 000 Lt (10 136,7 Eur) įnešė į A. Č. AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą, 2013 m. rugsėjo 16 d. tarpfilialiniame kasos pajamų orderyje Nr. 375818 įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad klientas D. K. 15 000 Lt (4344,3 Eur) įnešė į A. Č. AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą, 2013 m. rugsėjo 23 d. tarpfilialiniame kasos pajamų orderyje Nr. 377470 įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad klientas D. K. 30 000 Lt (8688,6 Eur) įnešė į A. Č. AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą, 2013 m. rugsėjo 6 d. tarpfilialiniame kasos pajamų orderyje Nr. 376658 įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad sutuoktinis A. G. 5000 Lt (144,81 Eur) įnešė į A. Č. AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą, nors realiai pinigų į sąskaitą neįnešė; šiuos žinomai suklastotus orderius pateikė atsakingiems banko darbuotojams įtraukti į banko apskaitą, dėl to šių suklastotų kasos pajamų orderių pagrindu buvo įskaityti pinigai į A. Č. sąskaitą – iš viso 85 000 Lt (24 617,7 Eur), o banko kasoje atsirado šios sumos trūkumas; taip ji šiuos pinigus pasisavino, padarydama AB (duomenys neskelbtini) bankui 85 000 Lt (24 617,70 Eur) turtinę žalą; A. Č. G. G. nurodymu paėmė pinigus: 2013 m. rugsėjo 12 d. – 34 600 Lt (10 020,85 Eur), 2013 m. rugsėjo 16 d. – 15 100 Lt (4373,26 Eur), 2013 m. rugsėjo 18 d. – 4970 Lt (1439,41 Eur), ir perdavė G. G., o 2013 m. rugsėjo 23 d. pervedė 28 990 Lt (8396,08 Eur) į G. G. AB „Swedbank“ banko sąskaitą.

Be to, D. G. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį nuteista už tai, jog turėdama vieningą sumanymą nuslėpti savo nusikalstamą veiką, kad atsakingi banko darbuotojai tikrinimo metu nenustatytų pinigų trūkumo, turėdama tikslą pateisinti dokumentais iš banko pasisavintus pinigus, savo darbo vietoje AB (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), imitavo banko vardu sudarytus sandorius, t. y. pagamino netikrus dokumentus, įrašydama juose objektyviosios tikrovės neatitinkančius duomenis: nuo 2012 m. birželio 27 d. iki 2013 m. rugpjūčio 8 d. suklastojo AB (duomenys neskelbtini) banko 59 kasos pajamų ir išlaidų orderius, 16 susitarimų dėl banko kliento indėlių sutarties nutraukimo, 4 indėlių sutartis, dėl to AB (duomenys neskelbtini) bankas patyrė didelę turtinę žalą.

G. G. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad įgijo ir naudojosi didelės vertės svetimu turtu, žinodamas, jog šis įgytas nusikalstamu būdu, būtent: jo motina D. G., dirbusi pagal 2010 m. balandžio 19 d. darbo sutartį Nr. 7 nuo 2010 m. balandžio 19 d. iki 2013 m. balandžio 2 d. AB (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 2013 m. balandžio 3 d. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), klientų aptarnavimo vadybininke, pagal 2010 m. balandžio 19 d. pasirašytą visiškos materialinės atsakomybės sutartį bei pagal 2013 m. balandžio 22 d. AB (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) KAS viršininko įsakymą Nr. 11 dėl atsakingų kasininkų skyrimo, buvusi atsakinga už jai patikėtą svetimą turtą, AB (duomenys neskelbtini) banko priklausančius pinigus, nuo 2012 m. birželio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iki 2013 m. spalio 18 d., pasisavino didelės vertės svetimą, AB (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą – 2 939 153,10 Lt (851 237,58 Eur), iš jų:

2 743 290,10 Lt (794 511,73 Eur) nuo 2012 m. birželio mėn. iki 2013 m. spalio 18 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, per nenustatytą kiekį kartų perdavė grynaisiais pinigais G. G.;

37 940 Lt (10 988,18 Eur) nuo 2012 m. rugpjūčio 3 d. iki 2013 m. rugpjūčio 10 d. pervedė G. G. į jo nurodytą AB „Swedbank“ banko sąskaitą;

72 890 Lt (21 110,40 Eur) per devynis kartus pervedė iš A. G. AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos į G. G. AB „Swedbank“ banko sąskaitą, o 33 Lt (9,56 Eur) buvo nurašyti kaip banko komisiniai mokesčiai;

85 000 Lt (24 617,7 Eur) per keturis kartus pervedė į G. G. nurodytą AB (duomenys neskelbtini) banko A. Č. priklausančią sąskaitą, o A. Č. perdavė G. G., taip jis įgijo 2 939 120,10 Lt (851 228,02 Eur) žinodamas, jog pinigai įgyti nusikalstamu būdu, ir šiais pinigais naudojosi, pervesdamas azartinius lošimus organizuojančioms įmonėms ir atsiskaitydamas už pirkinius bei paslaugas:

nuo 2012 m. rugpjūčio 13 d. iki 2013 m. rugpjūčio 7 d. pervedė 42 753 Lt (12 382,12 Eur) UAB „Top sport“,

nuo 2012 m. spalio 11 d. iki 2013 m. rugpjūčio 8 d. 1 528 723 Lt (442 748,78 Eur) pervedė UAB „EVP International“,

nuo 2013 m. rugpjūčio 6 d. iki 2013 m. rugpjūčio 23 d. pervedė 19 497,86 Lt (5646,97 Eur) azartinius lošimus organizuojančiai įmonei „Citadel Commerce UK Ltd“,

nuo 2013 m. rugpjūčio 20 d. iki 2013 m. rugpjūčio 4 d. išleido 4039,78 Lt (1170 Eur) atsiskaitant už pirkinius,

nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. iki 2013 m. rugsėjo 18 d. išleido 7015,58 Lt (2031,85 Eur) atsiskaitant už paslaugas ir pirkinius,

nuo 2012 m. birželio 6 d. iki 2012 m. spalio 11 d. naudojosi pervedant azartinius lošimus organizuojančioms įmonėms 315 944 Lt (91 503,71 Eur) UAB „Orakulas“,

nuo 2012 m. rugsėjo 27 d. iki 2013 m. rugpjūčio 5 d. 17 533,14 Lt (5077,95 Eur) pervedant „Citadel Commerce UK Ltd“,

nuo 2013 m. rugpjūčio 9 d. iki 2013 m. spalio 17 d. 371 910 Lt (107 712,58 Eur) pervedant UAB „EVP International“,

nuo 2012 m. birželio 18 d. iki 2013 m. spalio 17 d. 21 900,58 Lt (6342,85 Eur) pervedant už paslaugas ir pirkinius;

likusius pinigus – 609 803,16 Lt (176 611,2 Eur) – žinomai nusikalstamu būdu gautus iš D. G., panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti.

3. Kasaciniu skundu civilinio ieškovo akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) bankas atstovė advokatė Gintarė Vitkevičienė prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. nuosprendžio dalį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 9 d. nuosprendžio dalį ir žalos atlyginimą civiliniam ieškovui AB (duomenys neskelbtini) bankui priteisti solidariai iš D. G. ir G. G.

Kasatorė teigia, kad teismai nepagrįstai žalos atlyginimą priteisė tik iš nuteistosios D. G. Be to, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl žalos priteisimo iš G. G., pažeidė proceso teisės normas dėl civilinio ieškinio nagrinėjimo baudžiamajame procese tvarkos (BPK 109 straipsnį, 110 straipsnio 1 dalį, 113 straipsnį, 115 straipsnio 1 dalį), taip pat materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės taikymo sąlygą – priežastinį ryšį (CK 6.6, 6.247, 6,263 ir 6.279 straipsniai), ir priėmė sprendimą, neatitinkantį BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos esmės, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio, CK 4.95 ir 6.146 straipsnių reikalavimų, pradėjo formuoti teismų praktiką, neatitinkančią pagrindinių teisės principų ir tikslų.

3.1. Kasatorė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo argumentais, kad nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą iš G. G., nes jis baudžiamajame procese neįgijo civilinio atsakovo statuso, ir civiliniame ieškinyje iš jo nebuvo prašoma priteisti (duomenys neskelbtini) bankui padarytos turtinės žalos, o vien bendro pobūdžio prašymas priteisti tokią žalą iš asmenų, kurie padarė nusikalstamas veikas, neleidžia teigti, kad civilinis ieškinys G. G. buvo pareikštas tinkamai. Be to, apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad civilinis ieškinys G. G. nebuvo pareikštas, nes ieškinys neatitiko CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytų bendrųjų ieškinio reikalavimų, t. y. jis nebuvo nurodytas kaip civilinis atsakovas (CPK 141 straipsnis).

Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad jei teismas sprendė, jog pareiškiant ieškinį turi būti vadovaujamasi CPK 111 straipsnio nuostatomis, tai sistemiškai aiškinat BPK ir CPK nuostatas turėjo būti vadovaujamasi ir CPK 115 straipsniu, kuris numato, jog klausimas, ar ieškinys atitinka CPK 111 straipsnyje numatytus ieškinio turiniui ir formai keliamus reikalavimus, yra išsprendžiamas ieškinio priėmimo metu. Taigi, jei ieškinyje turėjo būti, tačiau nebuvo surašyti CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyti įtariamųjų (kaltinamųjų) rekvizitai, civiliniam ieškovui turėjo būti suteikta teisė ištaisyti ieškinio trūkumus, o ne priėmus civilinį ieškinį ir pasibaigus bylos nagrinėjimui nuosprendžiu nustatyti, kad ieškinys nebuvo pareikštas, nes jo forma neatitiko CPK reikalavimų, o ieškinys nebuvo patikslintas.

Be to, pasak kasatorės, teismų argumentai yra prieštaringi, nes civiliniame ieškinyje laikantis CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų nėra nurodyti ne tik G. G., bet ir D. G. rekvizitai, iš kurios turtinė žala buvo priteista. Taigi vertinant teismo argumentus lieka neaišku, kada laikoma, kad civilinis ieškinys baudžiamajame procese pareikštas, o kada nepareikštas, ir kaip teismas nusprendė, kuriems kaltinamiesiems ieškinys buvo pareikštas, jeigu priteisti žalą buvo reikalaujama „iš nusikalstamas veikas galimai padariusių asmenų“.

Kasatorė mano, kad teismo argumentai dėl G. G., kaip civilinio atsakovo procesinės padėties, yra nepagrįsti. BPK 111 straipsnyje yra apibrėžta civilinio atsakovo samprata, kuri nesutampa su CPK apibrėžta atsakovo samprata, todėl jei baudžiamajame procese yra reikalaujama žalos atlyginimo iš nusikalstamas veikas galimai padariusių asmenų, tai pirmiausia žalos atlyginimo yra reikalaujama iš įtariamųjų, kaltinamųjų ar nuteistųjų, kurie atitinka atsakovo sampratą CPK prasme ir nėra civiliniai atsakovai BPK 111 straipsnio prasme ir neprivalo būti jais pripažinti tam, kad atsakytų pagal pareikštą civilinį ieškinį.

Taip pat kasatorės vertinimu, sprendžiant, ar civilinis ieškinys buvo paduotas dėl G. G. atžvilgiu, yra nereikšminga vertinti civilinio ieškovo poziciją dėl žalos dydžio, nes nors teismas baudžiamajame procese bylą nagrinėja pagal ieškinyje nurodytą reikalavimo dydį, tačiau turi teisę netenkinti nepagrįstai pareikšto reikalavimo dalies arba nesilaikyti ieškinio ribų (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nurodoma, kad civilinio ieškovo pozicija dėl žalos dydžio buvo nuosekli, tiek civiliniu ieškiniu, tiek apeliaciniame skunde buvo įrodinėjamas analogiškas žalos dydis, o baigiamųjų kalbų metu pateikti detalesni paaiškinimai dėl priežastinio ryšio tarp žalos ir įtariamųjų neteisėtų veiksmų negali būti vertinami kaip skirtinga civilinio ieškovo pozicija dėl žalos dydžio. Todėl, kasatorės manymu, (duomenys neskelbtini) bankas pareikšdamas civilinį ieškinį ir būdamas pripažintas civiliniu ieškovu, automatiškai įgijo teisę baudžiamojoje byloje reikalauti atlyginti dėl įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstamos veikos patirtą turtinę žalą (BPK 110 straipsnio 1 dalis), t. y. reikalauti patirtos žalos atlyginimo iš visų byloje įtariamaisiais ar kaltinamaisiais pripažintų asmenų, taip pat ir G. G.

3.2. Be to, nors teismai laikė, kad civilinis ieškinys G. G. nebuvo pateiktas, tačiau kartu pasisakė dėl jo atsakomybės už žalą ir taip apribojo civilinio ieškovo teises žalos atlyginimo reikalauti civilinio proceso priemonėmis. Jei ieškinys nebuvo pareikštas baudžiamajame procese, jis gali būti pareikštas civilinio proceso tvarka, tokiu atveju, pasak kasatorės, teismas baudžiamajame procese neturi išsakyti nuomonės dėl civilinio ieškinio pagrįstumo: tiek dėl priežastinio ryšio, tiek dėl pagrindo reikalauti solidarios atsakomybės ar pan.

Kasatorės vertinimu, teismai nepagrįstai nurodė, kad tarp G. G. neteisėtos veikos ir (duomenys neskelbtini) banko patirtos žalos nėra pakankamo priežastinio ryšio. Tokią teismo išvadą iš dalies lėmė tai, jog nenustačius nuteistųjų bendrininkavimo, teismo vertinimu nebuvo nusikalstamų veiksmų bendrumo ir pagrindo solidariai atsakomybei. Pasak kasatorės, bendri veiksmai, lėmę žalos atsiradimą (solidari atsakomybė), nėra tapatūs bendrininkavimui BPK prasme. Sprendžiant solidarios atsakomybės klausimą, svarbu įvertinti, ar kiekvieno iš nuteistųjų veiksmai prisidėjo prie žalos atsiradimo, t. y. ar žala būtų atsiradusi, jei nors vienas iš nuteistųjų nebūtų padaręs nusikalstamos veikos.

G. G., įgydamas žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą ir jį neatsakingai sunaudodamas, neabejotinai prisidėjo prie to, kad (duomenys neskelbtini) banko galimybės atgauti jam priklausantį turtą arba tikėtis žalos atlyginimo buvo apsunkintos. Kaip nustatyta byloje, D. G. pinigus iš (duomenys neskelbtini) banko pasisavino turėdama tikslą juos perduoti G. G., kuris pinigų prašydavo azartiniams žaidimams lošti. Taigi tarp (duomenys neskelbtini) banko patirtos žalos ir G. G. nusikalstamos veikos, kuria buvo siekiam įgyti ir buvo įgytas iš (duomenys neskelbtini) banko pasisavintas turtas, yra netiesioginis faktinis priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis nustatyta, jog G. G. neteisėtai įgijo (duomenys neskelbtini) bankui priklausantį turtą, jį naudojo ir šiuo metu jo jau neturi, (duomenys neskelbtini) bankas kaip turto savininkas, kurio nuosavybės neliečiamumo teisės G. G. padarius BK 189 straipsnyje numatytą veiką buvo pažeistos, bankas turi teisę reikalauti iš G. G. žalos, atitinkančios neteisėtai įgyto ir išleisto turto vertę, atlyginimo (CK 4.95, 6.146 straipsniai).

4. Kasacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl civilinio ieškinio pareiškimo ir nagrinėjimo baudžiamojoje byloje

5. Kasatorė ginčija teismų išvadas, kad baudžiamojoje byloje nuteistajam G. G. nebuvo pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo.

6. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad civilinis ieškinys byloje pareikštas tik kaltinamajai D. G., kurios nusikalstamais veiksmais yra padaryta turtinė žala civiliniam ieškovui ir kuri yra atsakinga už jos atlyginimą.

Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į civilinio ieškovo apeliacinio skundo argumentus, pritarė pirmosios instancijos teismo minėtai išvadai. Teismas taip pat pažymėjo, kad G. G. byloje neįgijo civilinio atsakovo statuso, nes civiliniame ieškinyje ir prašyme dėl civilinio ieškinio iš jo nebuvo prašoma priteisti civiliniam ieškovui padarytos turtinės žalos, o dėl bendro pobūdžio reikalavimo priteisti tokią žalą iš asmenų, kurie padarė nusikalstamas veikas, nelaikytina, kad civilinis ieškinys pareikštas tinkamai.

7. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį (BPK 109 straipsnis (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1852 redakcija)). Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys nėra vien tik privataus pobūdžio reikalavimas, siejantis nukentėjusįjį ir įtariamą ar kaltinamą nusikalstamos veikos padarymu asmenį. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas yra sudėtinė baudžiamojo proceso dalis, neatskiriama nuo įstatyme įvirtintų baudžiamojo proceso tikslų (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal BPK 112 straipsnio 1 dalies prasmę civilinis ieškinys pareiškiamas rašytine forma, paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau, kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliama specialiųjų (imperatyviųjų) reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimo turiniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-56/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-56/2011">2K-56/2011</a>; 2K-278/2011), tačiau civilinis ieškinys reiškiamas baudžiamojoje byloje turi atitikti CPK 111, 135 straipsnių reikalavimus, t. y. ieškinio pareiškimas forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNDUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-245/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-245/2010">3K-7-245/2010</a>; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTI2LTY5My8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-526-693/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-526-693/2015">2K-526-693/2015</a>).

Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo specifiką, civilinis ieškinys ikiteisminio tyrimo metu gali būti pareiškiamas bet kurioje tyrimo stadijoje, net ir nenustačius nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens ar dalies jų, taip pat visų nusikalstamos veikos padarymo faktinių aplinkybių. Todėl civilinio ieškinio pagrindas ar dalykas gali būti tikslinami iki įrodymų tyrimo teisiamajame posėdyje pradžios. Tam tikrais atvejais ieškinio reikalavimų tikslinimas galimas ir įrodymų tyrimo metu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAzLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-503/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-503/2008">2K-503/2008</a>).

Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Tačiau civilinio ieškovo statusą pareiškėjas įgyja ne nuo ieškinio padavimo, o nuo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo procesinio sprendimo pripažinti ieškovu priėmimo momento. Kai už nusikalstama veika padarytą žalą materialiai atsako pats kaltinamasis (įtariamasis), atskiru procesiniu sprendimu jis atsakovu neįvardijamas, tačiau turi baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintas civilinio atsakovo teises (BPK 110 straipsnio 2 dalis, 111 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad civilinio ieškovo statuso įgijimą lemia du pagrindai – faktinis ir juridinis. Faktinis pagrindas reiškia, kad byloje civilinį ieškinį gali pareikšti ne bet kas, o tik asmuo (fizinis ar juridinis), dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos ir reikalaujantis ją atlyginti. Faktinis pagrindas grindžiamas objektyviais duomenimis, leidžiančias nustatyti nusikalstama veika padarytos žalos faktą. Juridinis pagrindas – tai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimas ar teismo nutartis pripažinti asmenį civiliniu ieškovu.

8. Bylos duomenys patvirtina, kad baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu AB (duomenys neskelbtini) bankas 2013 m. lapkričio 14 d. pareiškė 1 260 167,10 Lt dydžio civilinį ieškinį, kuriuo prašė pripažinti banką civiliniu ieškovu ir priteisti iš įtariamosios D. G. ir „kitų galimai prie nusikalstamos veikos prisidėjusių asmenų (jei tokių būtų)“ nurodytą turtinę žalą. Ikiteisminio tyrimo pareigūno 2013 m. lapkričio 22 d. nutarimu AB (duomenys neskelbtini) bankas pripažintas civiliniu ieškovu (t. 5, b. l. 144-145, 148). Civilinis ieškovas AB (duomenys neskelbtini) bankas, tęsiantis ikiteisminiam tyrimui, 2014 m. balandžio 10 d. civilinį ieškinį patikslino, ieškinio reikalavimą padidino iki 2 922 495,76 Lt. Ikiteisminio tyrimo pareigūno 2014 m. gegužės 12 d. nutarimu AB (duomenys neskelbtini) bankas pripažintas civiliniu ieškovu dėl nurodytos sumos. Šiame nutarime taip pat nurodyta, jog civilinis ieškovas AB (duomenys neskelbtini) bankas reikalauja atlyginti dėl D. G. ir G. G. nusikalstamos veikos patirtą 2 922 495,76 Lt turtinę žalą (t. 5, b. l. 135-142). Taigi nors tiek pirminiame, tiek patikslintame civiliniame ieškinyje G. G. nėra konkrečiai įvardijamas vardu ir pavarde, kaip materialiai atsakingas už padarytą žalą, ir tai galima laikyti civilinio ieškinio turinio trūkumu, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarime pripažinti civiliniu ieškovu yra aiškiai įvardijami asmenys, iš kurių AB (duomenys neskelbtini) bankas reikalauja atlyginti turtinę žalą.

Teisiamajame posėdyje įrodymų tyrimo stadijoje civilinio ieškovo atstovė pateikė prašymą dėl civilinio ieškinio patikslinimo, kuriuo didino ieškininius reikalavimus. Šiame prašyme yra nurodyti abu kaltinamieji: D. G. ir G. G. (t. 5, b. l. 148). Teisiamajame posėdyje svarstant minėtą prašymą civilinio ieškovo atstovė žodžiu nurodė, kad civiliniame ieškinyje nurodytas patikslintas sumas prašo priteisti iš „nusikalstamas veikas padariusių asmenų“. Kaltinamieji savo poziciją svarstomu klausimu posėdyje išreiškė ir civilinio ieškovo atstovės prašymui (dėl ieškinio tikslinimo) neprieštaravo (t. 5, b. l. 164). Pastebėtina, kad teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, jog teismas parengiamojo teisiamojo posėdžio dalyje abiem kaltinamiesiems išaiškino ir civilinio atsakovo teises, įtvirtintas BPK 111 straipsnyje, o kaltinamieji nurodė, kad teises suprato (t. 5, b. l. 130).

9. Šios bylos kontekste konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą esant aiškiai išreikštam civilinio ieškovo atstovės reikalavimui priteisti turtinę žalą iš byloje kaltinamų asmenų, neturėjo pagrindo dėl vieno iš kaltinamųjų civilinio ieškinio nenagrinėti ar laikyti jį nepaduotu. Pažymėtina, kad iš teisiamojo posėdžio protokolo išplaukia, kad įrodymų tyrimų stadijoje teismas neišklausė civilinio ieškovo atstovės paaiškinimų dėl civilinio ieškinio esmės, ji savo poziciją dėl ieškinio išdėstė tik baigiamųjų kalbų metu. Tai leidžia daryti išvadą, kad įrodymų tyrimo metu teismas tinkamai nesiaiškino civilinio ieškovo pozicijos dėl civilinio ieškinio esmės, o tai rodo, kad pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį nagrinėjo neatidžiai. Be to, išplėstinė teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo pozicija dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio buvo nenuosekli. Teismas, bylos nagrinėjimo metu pratęsdamas kaltinamiesiems D. G. ir G. G. paskirtų procesinės prievartos priemonių – laikino nuosavybės teisės apribojimo – terminus, 2014 m. lapkričio 18 d., 2015 m. sausio 7 d., 2015 m. kovo 23 d. nutartyse išvardijęs nusikalstamas veikas, kurių padarymu kaltinami D. G. ir G. G., motyvuodamas termino pratęsimo būtinybę, nurodė, kad „nusikalstamos veikos tiesiogiai siejasi su turtinės žalos padarymu, byloje dėl šių veikų pareikšti civiliniai ieškiniai“ (t. 16, b. l. 92-94, 143-145, t. 17, b. l. 130-131).

10. Pažymėtina, kad civilinis ieškinys byloje yra įrodinėjamas ir nagrinėjamas vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis. BPK 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra pažymima, kad teismas negali būti pasyvus bylų proceso stebėtojas, o vykdydamas teisingumą teismas turi išsamiai ir nešališkai ištirti visas bylos aplinkybes ir bylą spręsti iš esmės (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Teismo aktyvus vaidmuo nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje įtvirtintas ir BPK 115 straipsnio 1 dalyje, numatančioje teismo teisę nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.

Taigi darytina išvada, kad teismas, gavęs nagrinėti baudžiamąją bylą, jos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje metu ar teisiamojo posėdžio parengiamojoje dalyje iki įrodymų tyrimo pradžios turi išsiaiškinti, ar byloje pareikštas civilinis ieškinys, kam jis pareikštas, kokie reikalavimai, ar civilinis ieškinys atitinka bent minimalius reikalavimus, taikomus jo formai, turiniui ir pan. Teismas baudžiamojoje byloje nustatęs tam tikrus civilinio ieškinio trūkumus turi įstatymų nustatyta tvarka spręsti klausimą dėl jų pašalinimo (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

11. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, išplėstinė septynių teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje baudžiamojoje byloje esantys formalūs civilinio ieškinio turinio trūkumai neleidžia konstatuoti, jog civilinis ieškinys byloje vienam iš kaltinamųjų nebuvo pareikštas. Teismų praktikoje formalūs civilinio ieškinio turinio pažeidimai (pvz., pareiškime nurodomas ne tas asmuo, kuris yra atsakingas už padarytą žalą) paprastai nelaikomi esminiu pažeidimu, kuris suvaržė asmens teises ar sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį, su sąlyga, jei teisme civilinis ieškinys buvo išnagrinėtas ir kaltinamojo (civilinio atsakovo) teisės buvo užtikrintos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTI2LTY5My8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-526-693/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-526-693/2015">2K-526-693/2015</a>).

12. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas AB (duomenys neskelbtini) bankas pareiškė civilinį ieškinį D. G. ir G. G., o tarpu pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio dėl G. G. nenagrinėjo ir sprendimo nepriėmė, taip pažeidė BPK 115 straipsnio 1 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas civilinio ieškovo apeliacinį skundą, minėto pažeidimo neištaisė, civilinio ieškinio visa apimtimi neišnagrinėjo, taip iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą, o tai sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis), dėl to Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškovo apeliacinio skundo atmetimo naikinama ir bylą dėl civilinio ieškinio perduodama nagrinėti iš naujo.

13. Panaikinus apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškovo apeliacinio skundo atmetimo, kasacinės instancijos teismo išplėstinė teisėjų kolegija dėl kitų kasacinio skundo argumentų – solidariosios civilinės atsakomybės sąlygų – nepasisako. Šias aplinkybes turės išnagrinėti ir įvertinti apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas civilinio ieškovo apeliacinį skundą. Vis tik išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad spręsdamas klausimus, susijusius su civilinio ieškinio baudžiamosiose bylose patenkinimu ar atmetimu, teismas vadovaujasi ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, reguliuojančiomis civilinės atsakomybės santykius. Taigi, atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl solidariosios atsakomybės tinkamo taikymo, reikia vadovautis CK normomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTI2LTY5My8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-526-693/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-526-693/2015">2K-526-693/2015</a>; Nr. 2K-7-49/2016).

Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria atmestas civilinio ieškovo AB (duomenys neskelbtini) bankas apeliacinis skundas, ir perduoti bylą dėl civilinio ieškovo apeliacinio skundo nagrinėti iš naujo.

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 9 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Vladislovas Ranonis

Olegas Fedosiukas

Eligijus Gladutis

Audronė Kartanienė

Vytautas Piesliakas

Alvydas Pikelis

Artūras Pažarskis