Civilinė byla Nr. 3K-3-269-684/2016
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-12045-2013-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.6.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. birželio 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vėtrūna“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vėtrūna“ ieškinį atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl statybos rangos darbų sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu, skolos už faktiškai atliktus darbus priteisimo bei atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato priešieškinį ieškovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Vėtrūna“ dėl netesybų priteisimo, trečiasis asmuo „ERGO Insurance SE“, atstovaujamas „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, nustatančių finansinio reikalavimo įmonės restruktūrizavimo byloje pareiškimo praleidus įstatymo nustatytą naikinamąjį terminą, padarinius, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti atsakovo 2012 m. liepos 27 d. rangos (darbų pirkimo) sutarties Nr. 30-4-ST2-101 (toliau – Sutartis) vienašališką nutraukimą neteisėtu, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 43 307,19 Lt (12 542,63 Eur) už faktiškai atliktus darbus pagal PVM sąskaitą faktūrą VET7578 bei 3410,28 Lt (987,69 Eur) už faktiškai atliktus darbus pagal PVM sąskaitą faktūrą VET7500; 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsakovas 2013 m. gruodžio 4 d. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 184 051,39 Lt (53 304,97 Eur) netesybų. 2015 m. balandžio 13 d. atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo iš ieškovės reikalavo 17 363,12 Eur netesybų už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. vasario 22 d. ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Jis nurodė, kad Palangos miesto policijos komisariato pastato rekonstrukcijos statinio techninę priežiūrą vykdanti UAB „Antikus“ pateikė sąrašą darbų, kuriuos ieškovė privalėjo atlikti iki 2012 m. gruodžio 31 d., tačiau nustatytu terminu jų neatliko, todėl, vadovaujantis Sutarties 8.4.5 punktu, privalo sumokėti atsakovui delspinigius.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartimi iš dalies pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą: sprendimo dalį, kuria vienašališkas rangos sutarties nutraukimas pripažintas neteisėtu, panaikino ir šią ieškinio dalį atmetė; sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinis, panaikino ir bylą dėl šios dalies perdavė nagrinėti iš naujo nurodydamas, kad buvo pažeistos rūšinio teismingumo taisyklės.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 2 d. sprendimu priešieškinį tenkino visiškai ir atsakovui iš ieškovės priteisė 17 363,12 Eur delspinigių.
Teismas nustatė, kad Sutartimi ieškovė įsipareigojo pagal atsakovo parengtą techninio projekto specifikaciją ir brėžinius atlikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato rekonstrukcijos darbus, o atsakovas įsipareigojo sudaryti sąlygas ieškovei atlikti projektavimo ir rangos darbus bei už juos atsiskaityti. Šalys susitarė, kad darbai pagal sutartį turėjo būti baigti iki 2012 m. gruodžio 31 d., o už kiekvieną pavėluotą dieną rangovė įsipareigojo mokėti užsakovui 0,02 proc. viso sutarties vertės dydžio delspinigius iki tol, kol bus atlikti darbai ar ištaisyti defektai (Sutarties 8.4.5 punktas). Sutartis buvo nutraukta 2013 m. rugpjūčio mėnesį, o rangos darbai dėl ieškovės kaltės nebuvo vykdomi nuo 2013 m. sausio 1 d.
Vertindamas ieškovės argumentus, kad ginčas turi būti nagrinėjamas ieškovės restruktūrizavimo byloje, teismas atsižvelgė į tai, kad įstatyme nenustatyta, jog restruktūrizuojamai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai turi būti nagrinėjami restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiame teisme, todėl konstatavo, kad šalių ginčas pagal atsakovo patikslintą priešieškinį pagrįstai nagrinėjamas Klaipėdos miesto apylinkės teisme.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2015 m. gruodžio 10 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. sprendimą, atsakovui iš ieškovės priteistinų delspinigių dydį sumažindama nuo 17 363,12 Eur iki 17 107,19 Eur.
Teismas nustatė, kad restruktūrizavimo byla ieškovei iškelta Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 15 d. nutartimi, ši įsiteisėjo 2013 m. vasario 22 d., o 2013 m. spalio 3 d. nutartimi buvo patvirtintas RUAB „Vėtrūna“ restruktūrizavimo planas. Nagrinėjamoje byloje atsakovo priešieškinis ieškovei dėl delspinigių priteisimo buvo pareikštas 2013 m. gruodžio 4 d., t. y. po teismo nutarties iškelti ieškovei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo. Teismas nurodė, kad, priešingai nei bankroto bylose, atskirose civilinėse bylose pareikšti ieškiniai nagrinėjami bendra tvarka, nepriklausomai nuo to, kad atsakovui, kuriam pareikšti turtiniai reikalavimai, yra iškeliama restruktūrizavimo byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. V. v. UAB „Artapolas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03NC8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-74/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-74/2011">3K-3-74/2011</a>; Įmonių bankroto ir restruktūrizavimo bylų iškėlimo teisines pasekmes reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 41). CPK 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priešieškinis, neatsižvelgiant į tai, koks jo teismingumas, pareiškiamas tos vietos teismui, kuriame nagrinėjamas pradinis ieškinys. Atsižvelgdama į šias nuostatas kolegija sprendė, kad nors ieškovei yra iškelta restruktūrizavimo byla, tačiau ši aplinkybė neapribojo atsakovo procesinės teisės byloje pareikšti priešieškinį dėl netesybų priteisimo iš restruktūrizuojamos įmonės, todėl jį išnagrinėjus Klaipėdos miesto apylinkės teisme CPK ir Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ir ĮRĮ) nuostatos nebuvo pažeistos. Teismas pažymėjo, kad skundžiamu sprendimu patvirtinta atsakovo reikalavimo teisė galės būti įgyvendinama tik laikantis ĮRĮ nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos, išsprendus RUAB „Vėtrūna“ kreditorių sąrašo ir įmonės restruktūrizavimo plano patikslinimo klausimus, todėl atmetė ieškovės argumentus, susijusius su kreditorių lygiateisiškumo pažeidimu.
Teismas nurodė, kad pagal ĮRĮ 8 straipsnio 2 dalį delspinigių skaičiavimo sustabdymas siejamas ne su teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą priėmimu, o su šios nutarties įsiteisėjimu, todėl atsakovas pagrįstai delspinigius skaičiavo iki 2015 m. vasario 22 d.
Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad skaičiuojant delspinigius už ieškovės neatliktus darbo projekto parengimo ir suderinimo darbus, neatliktų šios rūšies darbų suma turėjo būti sumažinta ieškovės faktiškai atliktų darbų dalies suma, t. y. nuo 54 134 Lt iki 10 826,81 Lt (54 134 Lt – 43 307,19 Lt). Dėl to delspinigių suma sudaro 59 067,74 Lt (17 107,19 Eur).
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Iš ĮRĮ 23 straipsnio, 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų matyti, kad restruktūrizuojamos įmonės kreditorių sąrašas sudaromas ir jų reikalavimai svarstomi bei tvirtinami tik iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo dienos. Pagal restruktūrizavimo plane nurodytą įmonės verslo planą įmonė vykdo veiklą restruktūrizavimo laikotarpiu ir plane nustatytais terminais bei fiksuotais piniginiais mokėjimai tenkina kreditorių reikalavimus. Restruktūrizavimo planas laikytinas esminiu restruktūrizuojamos įmonės veiklos dokumentu. Po restruktūrizavimo plano patvirtinimo ĮRĮ nenustatyta galimybės tikslinti ar keisti restruktūrizavimo planą papildant jį naujais kreditoriais ar naujais finansiniais reikalavimais, nes yra galimi tik patvirtintų kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su restruktūrizavimu (ĮRĮ 23 straipsnio 7 dalis).
ĮRĮ yra specialusis įstatymas CPK atžvilgiu. Pagal ĮRĮ nuostatas restruktūrizuojamos įmonės kreditoriai gali ginti savo teises ir reikšti savo turtinius reikalavimus, atsiradusius iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartimi nustatė, kad atsakovo priešieškiniu reiškiamas turtinis reikalavimas atsirado iki ieškovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos ir buvo pareikštas Klaipėdos miesto apylinkės teisme tik po to, kai Vilniaus apygardos teismas patvirtino ieškovės kreditorių sąrašą bei restruktūrizavimo planą. Dėl šios priežasties Klaipėdos apygardos teismas privalėjo taikyti ĮRĮ ir atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas ĮRĮ tvarka negynė savo pažeistos teisės, pareikštą priešieškinį turėjo palikti nenagrinėtą arba atmesti.
Skundžiama nutartis pažeidžia viešąjį interesą ir ĮRĮ įtvirtintą restruktūrizuojamos įmonės kreditorių lygiateisiškumo principą, nes atsakovui sudaryta galimybė pirmiau už kitus kreditorius visiškai ir iškart patenkinti savo reikalavimą pasinaudojant bendrosiomis priverstinio vykdymo priemonėmis. Taip, be kita ko, būtų pažeidžiamas ir ĮRĮ nustatytas restruktūrizavimo tikslas – padėti finansinius sunkumus patiriančiai įmonei išsaugoti ir plėtoti ūkinę komercinę veiklą, palaipsniui įvykdyti skolinius įsipareigojimus, ribojant kreditorių interesus (draudimas reikalauti netesybų, proporcingi mokėjimai visiems kreditoriams ir kt.) atkurti mokumą, išvengti bankroto ir toliau dalyvauti atitinkamoje rinkoje.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje M. V. v. UAB „Artapolas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03NC8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-74/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-74/2011">3K-3-74/2011</a>, pateikti išaiškinimai taikytini skirtingoms faktinėms aplinkybėms. Šioje nurodytoje byloje kreditoriaus reikalavimas buvo atsiradęs iki skolininko restruktūrizavimo bylos, tačiau kreditorius jau buvo pareiškęs ieškinį teisme iki skolininko restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos. Atsižvelgdamas į tai kasacinis teismas išaiškino, kad tokiais atvejais byla nestabdytina ir sprendžiama iš esmės, o ieškovas turi būti įtraukiamas į kreditorių sąrašą kartu su kitais finansinius reikalavimus pareiškusiais asmenimis. Nagrinėjamu atveju atsakovas, nors jo reikalavimai atsirado iki ieškovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo dienos nesikreipė nei į Vilniaus apygardos teismą, nei į Klaipėdos miesto apylinkės teismą. Dėl šios priežasties atsakovo priešieškinis, kuris buvo pareikštas Klaipėdos miesto apylinkės teismui po to, kai buvo patvirtintas ieškovės restruktūrizavimo planas, šiam teismui nėra teismingas.
Įstatymo reikalavimus atitinkančio atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl įmonės restruktūrizavimo paskirties ir siekiamų tikslų
Įmonės restruktūrizavimu įstatymo leidėjo siekiami tikslai – sudaryti sąlygas išsaugoti ir plėtoti įmonės, kuri turi laikinų finansinių sunkumų, veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. Taigi įmonės restruktūrizavimu siekiama sudaryti sąlygas laikinų finansinių sunkumų turinčioms įmonėms pasinaudoti restruktūrizavimo teikiamomis galimybėmis, tęsiant įmonės veiklą ir sudarant sąlygas išsaugoti darbo vietas, kartu apsaugant tiek įmonės kreditorių, tiek ir pačios įmonės bei jos darbuotojų interesus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad įmonės restruktūrizavimo tikslų pasiekimą, be kita ko, lemia laiku pradėtas restruktūrizavimo procesas. Įmonė ir jos kreditoriai, siekdami savo interesų apsaugos, turi veikti sąžiningai ir bendradarbiauti, tiek sprendžiant dėl įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimo, tiek vykstant šiam procesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje dėl ŽŪB „Agrowill Kairėnai“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-197/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-197/2010">3K-3-197/2010</a>).
Dėl įmonės restruktūrizavimo plano patvirtinimo padarinių
Esminis dokumentas restruktūrizavimo byloje yra įmonės restruktūrizavimo planas, kurį tvirtina teismas (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 14 straipsnio 6 dalis).
ĮRĮ 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte reglamentuojama, kad įmonės restruktūrizavimo plane turi būti nurodytas kreditorių sąrašas, jų reikalavimų sumos ir reikalavimų tenkinimo terminai. Į kreditorių sąrašą įrašomi ir tie asmenys, kurie yra pareiškę įmonei turtinius reikalavimus teisme, tačiau sprendimai civilinėse bylose dar nepriimti arba jie neįsiteisėję, taip pat asmenys, dėl kurių kreditinių reikalavimų yra paduoti ir dar neišnagrinėti atskirieji skundai. Šių asmenų reikalavimų suma nustatoma atsižvelgiant į jų pareikštų reikalavimų sumas.
Iškėlęs įmonės restruktūrizavimo bylą, teismas nustato laikotarpį, ne trumpesnį kaip 30 kalendorinių dienų ir ne ilgesnį kaip 45 kalendorinės dienos, per kurį nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo (ĮRĮ 7 straipsnio 8 dalies 3 punktas).
Pagal ĮRĮ 23 straipsnio 1 dalį kreditoriai per teismo nustatytą laikotarpį perduoda restruktūrizavimo administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikia juos pagrindžiančius įrodymus, taip pat nurodo, kaip įmonė užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą. Remiantis ĮRĮ 23 straipsnio 3 dalimi, teismas turi teisę iki nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos priimti iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti praleidus teismo nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis.
Šios nutarties 17 ir 18 punktuose nurodytose ĮRĮ nuostatose įtvirtintos restruktūrizuojamos įmonės kreditorių teisės ir nustatyti du terminai, per kuriuos jie turi teisę pareikšti kreditoriaus reikalavimus, teismas – juos priimti: 1) per teismo nustatytą laikotarpį, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų ir ne ilgesnis kaip 45 kalendorinės dienos nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos (atnaujinamasis terminas); 2) ne vėliau kaip iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo teisme, jeigu kreditoriai dėl svarbių priežasčių negalėjo reikalavimų pateikti nustatytu laiku (naikinamasis terminas).
Taigi, sprendžiant dėl kreditorių teisių apsaugos ir nustatant, koks terminas turi būti taikomas kreditorių reikalavimams, svarbu fiksuoti teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dieną ir kreditorių reikalavimų atsiradimo momentą, nes taikoma teisinė apsauga ir ginami tik įstatymų nustatyta tvarka pareikšti reikalavimai.
Nagrinėjamoje byloje RUAB „Vėtrūna“ restruktūrizavimo planas patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartimi. Atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato reikalavimas, kildinamas iš 2012 m. liepos 27 d. rangos (darbų pirkimo) sutarties, teisme pareikštas 2013 m. gruodžio 4 d., t. y. jau po teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos, nors, kaip nustatyta Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, šis reikalavimas dėl netesybų priteisimo yra atsiradęs dar iki nutarties UAB „Vėtrūna“ iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo – 2013 m. vasario 22 d.
Taigi nustatyta, kad atsakovas, byloje pareikšdamas priešieškinį restruktūrizuojamai įmonei, formuoja pagrindą pateikti reikalavimą įmonės restruktūrizavimo byloje. Tačiau toks reikalavimas, pareikštas priešieškinio forma, pateiktas praleidus įstatymo nustatytą naikinamąjį terminą, t. y. po restruktūrizavimo plano patvirtinimo. CK 1.117 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, pasibaigus naikinamajam terminui, išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga, naikinamieji terminai negali būti teismo atnaujinti.
Kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Suinteresuotumas pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Taigi ginama pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas.
Tai, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas reikalavimą pateikė praleidęs įstatymo nustatytą naikinamąjį terminą, buvo akivaizdu priešieškinio reikalavimo pateikimo teismui momentu, minėta, naikinamasis terminas negali būti atnaujinamas, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo patenkinti atsakovo reikalavimą ir tokiu būdu suteikti jam restruktūrizuojamos įmonės kreditoriaus statusą. Vadinasi, atsakovo pareikšto reikalavimo tenkinimas šioje byloje negali sukelti materialiųjų teisinių padarinių, nes, ieškovės restruktūrizavimo byloje patvirtinus restruktūrizavimo planą, laikoma, kad pasibaigė naikinamasis terminas ir kreditoriaus reikalavimas negali būti priimamas.
Pripažinus, kad atsakovo reikalavimas patenkintas be teisinio pagrindo, nereiškia, kad apskritai paneigiama pagrįsto atsakovo materialiojo reikalavimo patenkinimo galimybė, nes restruktūrizavimo teisinių santykių specifika lemia, kad restruktūrizavimo teisiniai santykiai gali pasikeisti į bankroto teisinius santykius (ĮRĮ 28 straipsnio 2 dalis), kas lemia galimą kreditorių reikalavimų nagrinėjimą jau kito – Įmonių bankroto – įstatymo nustatyta tvarka.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste.
Gali būti remiamasi tik tokiais ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė.
Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje M. V. v. UAB „Artapolas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03NC8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-74/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-74/2011">3K-3-74/2011</a>, pateiktais ĮRĮ nuostatų taikymo išaiškinimais, nes nurodytoje nutartyje pateikti aiškinimai išdėstyti esant kitokioms faktinėms bylos aplinkybėms – kreditoriaus reikalavimas restruktūrizuojamai įmonei buvo pareikštas iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, o šioje kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje – po įmonės restruktūrizavimo plano patvirtinimo. Tai lemia skirtingas teisines išvadas dėl pareikšto reikalavimo.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, nustatę bylos faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias naikinamojo termino reikšti reikalavimą patvirtinus restruktūrizavimo planą padarinius, tai lėmė neteisėtų sprendimų priėmimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai, kuriais tenkintas atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato priešieškinio reikalavimas, naikintini ir dėl šio reikalavimo priimtinas naujas sprendimas – atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato priešieškinio reikalavimas atmestinas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 4 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Ieškovė, pateikdama kasacinį skundą, prašė teismo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, todėl prašymas negali būti tenkinamas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato priešieškinio reikalavimą ieškovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Vėtrūna“ dėl netesybų priteisimo atmesti.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Virgilijus Grabinskas
Vincas Verseckas
