Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-221/2011

Teisminio proceso Nr. (nesuteiktas)

Procesinio sprendimo kategorijos: 32.5.1; 35.3.1; 36.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Prano Žeimio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Swedbank“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Swedbank“ ieškinį atsakovams UAB „Gintarinė nafta“ ir G. L. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas nurodė, kad atsakovui UAB „Gintarinė nafta“ pagal 2007 m. spalio 5 d. kredito linijos sutartį suteikė 700 000 Lt kreditą iki 2008 m. spalio 5 d. Atsakovas G. L. prievolės pagal kredito sutartį įvykdymą užtikrino hipoteka ir laidavimo sutartimi, todėl atsakovai yra solidarieji skolininkai. Šiuo metu vykdomas hipotekos sutartimi įkeisto turto pardavimas iš varžytynių, tačiau, ieškovo vertinimu, jį pardavus, nebus padengta visos skolos. Dėl to jis prašė priteisti iš atsakovų solidariai 623 699,53 Lt skolos, kintamas metines palūkanas už negrąžintus 613 127,68 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito grąžinimo, 6 proc. palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; taikyti laikinąją apsaugos priemonę: areštuoti atsakovams priklausantį turtą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 18 d. nutartimi sustabdė bylą iki atsakovui G. L. nuosavybės teise priklausančio turto, kuriam Ignalinos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjo 2009 m. balandžio 22 d. nutartimi nustatyta priverstinė hipoteka, pardavimo ar hipotekos pasibaigimo kitais įstatymo nustatytais pagrindais (CPK 164 straipsnio 4 punktas). Pirmiau nurodyta hipotekos teisėjo nutartimi nutarta priverstinai parduoti iš varžytynių G. L. nuosavybės teise priklausantį gamybinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris įkeistas ieškovui kredito grąžinimui užtikrinti; ieškinio reikalavimai atsakovams kildinami iš 2007 m. spalio 5 d. kredito linijos ir 2007 m. spalio 5 d. laidavimo sutarčių, tačiau, teismo vertinimu, šie iš esmės nagrinėtini išaiškėjus, ar hipotekos kreditorius (ieškovas) turi reikalavimo teisę materialiąja prasme, t. y. ar jo reikalavimų neužtikrinta turto hipoteka; hipotekos kreditoriaus reikalavimai pirmiausia tenkinami iš įkeisto turto; jeigu šio turto nepakanka prievolei visiškai įvykdyti, išieškojimas vykdomas iš skolininko ir laiduotojo kito turto, tačiau taip nepaneigiama hipotekos kreditoriaus teisės paduoti ieškinį bendra tvarka ir reikalauti atsakovų turto arešto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27d. nutartis civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. M. B., bylos Nr. 3K-3-573/2004; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje AB DnB NORD v. Z. S., bylos Nr. 3K-3-435/2008). Teismas sprendė, kad nagrinėjama civilinė ir vykdomoji byla turi prejudicinį ryšį: tik pardavus įkeistą turtą, paaiškės dėl hipotekos kreditoriaus ieškinio masto ir jo išsprendimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo atskirąjį skundą, 2010 m. spalio 25 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartį. Atsakydama į atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo išvados grindžiamos neteisingai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (ieškovas neturi duomenų apie atsakovo G. L. turto priverstinę hipoteką), kolegija nurodė, jog nutartyje apskritai nenurodyta dėl priverstinės hipotekos; bylos duomenimis, gamybinio pastato ir žemės sklypo, kuriame šis stovi, turtinių (nuomos) teisių hipoteka yra sutartinė. Hipotekos kreditoriaus teisė į reikalavimo patenkinimą bendra tvarka iš kito, t. y. neįkeisto, skolininko turto ribojama ir atsiranda tik tada, kai, realizavus įkeistą turtą, jo nepakanka reikalavimui patenkinti (CK 4.193 straipsnio 1 dalis); tik tada paaiškėja, ar kreditorius turi reikalavimo teisę materialiąja prasme. Taigi ir šiuo atveju išieškojimo iš įkeisto turto rezultatas turės esminę reikšmę hipoteka apsaugotų ieškovo reikalavimų nagrinėjamoje byloje išsprendimui, juolab kad iš varžytynių parduodamo gamybinio pastato vertė (šalių susitarimu – 2 960 000 Lt), nustatyta įkeitimo metu, daugiau kaip keturis kartus viršija atsakovų skolą, o Ignalinos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. balandžio 22 d. nutartimi išieškoma taip pat 6 mėn. VILIBOR, pridedant 2,5 proc. metų palūkanų dydžio banko skolinimosi ir pelno maržą sutartinių metinių palūkanų už negrąžintą paskolos sumą, skaičiuojant nuo pakartotinio pareiškimo pateikimo dienos (2009 m. balandžio 20 d.) iki visos paskolos sumos grąžinimo ir 6 proc. įstatymines palūkanas už priteistą sumą nuo pakartotinio pareiškimo pateikimo dienos (2009 m. balandžio 20 d.) iki visiško skolos išieškojimo dienos. Vis dėlto kolegija pripažino, kad hipoteka ir pradėtos išieškojimo procedūros neeliminuoja ieškovo teisės pareikšti ieškinį dėl negrąžintos paskolos priteisimo iš pagrindinio skolininko ir laiduotojo, ir ieškovas šią teisę įgyvendino; aplinkybė, jog ieškovas siekia greičiau išieškoti skolą iš galbūt likvidesnio turto, kolegijos vertinimu, negali turėti įtakos reikalavimo tenkinimo tvarkai, nes priešingu atveju būtų pažeisti šalių lygiateisiškumo, interesų pusiausvyros, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 straipsnis, CPK 17 straipsnis); pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į kasacinio teismo išdėstytus teisės taikymo išaiaškinimus dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų tenkinimo tvarkos, kurie dėl bylų tapačių ratio decidendi taikytini ir šioje byloje.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu kasatorius (ieškovas) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 18 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 25 d. nutartis. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl hipotekos ir laidavimo, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų. Bylą nagrinėję teismai neatskleidė hipotekos ir laidavimo esmės, todėl netinkamai sprendė dėl šių byloje kartu taikytų prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų įgyvendinimo. Sutartinių civilinių teisinių santykių subjektai turi teisę pasirinkti CK 6.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus; taikyti ne vieną, bet jų daugetą. Hipoteka yra daiktinės teisės institutas (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius, siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto; tokią kreditoriaus padėtį užtikrina ir hipotekos instituto esmę įtvirtina specialiosios CPK XXXVI skyriaus teisės normos. Jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo neįvykdo, hipotekos kreditorius įgyvendina savo teises CK 4.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. Z. B., bylos Nr. 3K-3-12/2005; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc v. BUAB „Neto“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-171/2010; 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje K. B. v. BUAB „Neto“, bylos Nr. 3K-3-433/2010; kt.). Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsakys trečiasis asmuo – laiduotojas (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Laidavimas gali atsirasti, sudarius laidavimo sutartį, arba įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis). Laiduotojo prievolė, kreditoriui laiduojant už skolininką, yra asmeninė. Tais atvejais, kai laiduotojui tenka atsakyti už skolininko prievoles solidariai su skolininku arba subsidiariai, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo prievolę, vykdymo procese laiduotojo prievolė įgyja daiktinės prievolės pobūdį, nes laiduotojas atsako savo turtu pagal prisiimtą asmeninę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje AB bankas „NORD/LB Lietuva“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-508/2007). Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Jeigu laidavimo sutartyje nustatyta, kad laiduotojo prievolė yra subsidiari (laiduotojas atsako, tik jeigu pagrindinis skolininkas neturi turto), kreditorius pirmiausia turi pareikalauti, jog prievolę įvykdytų pagrindinis skolininkas, o laiduotojas – kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą, išskyrus atvejus, kai laiduotojas šios teisės yra aiškiai atsisakęs (CK 6.80 straipsnio 2 dalis). Hipoteka ir laidavimas, kaip sutartinių prievolių įvykdymo užtikinimo būdai, taikomi pagal įstatymų normose ir civilinių teisinių santykių subjektų sutartyse nustatytas sąlygas. Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo. Šioje byloje pagrindinio skolininko UAB „Gintarinė nafta“ prievolės, kilusios iš kredito sutarties, įvykdymas užtikrintas atsakovo G. L. nekilnojamojo turto įkeitimu (hipoteka) ir laidavimu; kredito ir laidavimo sutartyse nustatyta kreditoriaus teisė pasirinkti prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus ir tvarką.

2. Dėl bylos sustabdymo. Bylai pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą sustabdyti būtina konstatuoti svarbias aplinkybes. Šiuo atveju nenustatyta tokių aplinkybių, dėl kurių negalima nagrinėti civilinės bylos; kai atsakomybė yra solidarioji, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą ar jos dalį. Vadinasi, vykdomojoje byloje nustatytos aplinkybės apie tai, koks skolos likutis susidarys, pardavus įkeistą nekilnojamąjį turtą, neturės prejudicinės reikšmės šioje civilinėje byloje. Priešinga teismų išvada neatitinka teismų praktikos šiuo klausimu nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Naujasis turgus“ v. UAB „Kauptė“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-248/2002).

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovai UAB „Gintarinė nafta“ ir G. L. nurodo, kad kasatoriaus ieškinys atsakovui (laiduotojui) gali būti nagrinėjamas, paaiškėjus, kad hipoteka apsaugota prievolė užtikrinta nevisiškai; pagal CK 6.76, 6.80 straipsnius laidavimo sutartimi laiduotojas įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Ignalinos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. balandžio 22 d. nutartimi nutarta priverstinai parduoti iš varžytynių atsakovo G. L. nuosavybės teise priklausantį pagal hipotekos sutartį įkeistą turtą. Teisėtas ir pagrįstas bylos sustabdymas ne tik nepažeidžia civilinio proceso tikslų ir principų, bet yra vienas iš procesinių teisinių garantų, užtikrinančių tinkamą asmenų teisių bei teisėtų interesų gynybą, įstatymų taikymą, kuo greitesnį teisinės ginčo šalių taikos atkūrimą bei proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Teisinis rezultatas išieškojimo iš įkeisto turto byloje ir nagrinėjama civilinė byla turi prejudicinį ryšį, nes nustatyti faktai turės teisinę reikšmę sprendimui šioje byloje.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kreditoriaus teisės pareikšti ieškinio reikalavimus skolininkui ir laiduotojui, kai skolinio įsipareigojimo įvykdymas užtikrintas hipoteka ir laidavimu

Šioje byloje nustatyta, kad 2007 m. spalio 5 d. kredito sutarties pagrindu kasatorius suteikė atsakovui UAB „Gintarinė nafta“ kreditą, kurį jis įsipareigojo grąžinti iki 2008 m. spalio 5 d., o atsakovas G. L., kuris yra UAB „Gintarinė nafta“ valdybos pirmininkas, pasirašė laidavimo sutartį, kuria prisiėmė prievolę atsakyti kaip solidarieji skolininkai už skolą, kredito gavėjui tinkamai neįvykdžius visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį. Laiduotojas už skolininko įsipareigojimų kasatoriui įvykdymą prisiėmė atsakomybę visu savo turtu (Laidavimo sutarties dalis – laiduotojo atsakomybė). Kredito grąžinimas taip pat buvo užtikrintas hipoteka – atsakovui G. L. priklausančių nekilnojamųjų daiktų įkeitimu (b. l. 21–23). Atsakovams per nustatytą terminą kredito negrąžinus, kasatorius 2009 m. sausio 5 d. pareiškė ieškinį dėl 623 699,53 Lt skolos, kintamų metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos, 6 proc. dydžio palūkanų už negrąžintą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Ignalinos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjo 2009 m. balandžio 22 d. nutartimi pradėtas skolos išieškojimas iš hipotekos sutartimi įkeisto atsakovui G. L. priklausančio nekilnojamojo turto (b. l. 81–83).

Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimą sustabdė tol, kol atsakovui G. L. nuosavybės teise priklausančio turto, kuriam nustatyta priverstinė hipoteka pagal Ignalinos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjo 2009 m. balandžio 22 d. nutartį, pardavimo ar hipotekos pasibaigimo kitais įstatyme nustatytais pagrindais. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Taigi byloje kilo teisės klausimas dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrįstumo, t. y. dėl kreditoriaus teisės ieškinio teisena nukreipti reikalavimą į skolininką ir laiduotoją, kai skolinio įsipareigojimo įvykdymas yra užtikrintas tiek laidavimu, tiek hipoteka, ir kreditorius jau yra kreipęsis ypatingosios teisenos tvarka dėl tos pačios skolos išieškojimo iš įkeisto turto, ir šių bylų, taip pat dėl hipotekos ir laidavimo, kaip prievolių užtikrinimo būdų, ryšio.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuos teisės klausimus, t. y. hipotekos ir laidavimo, kaip prievolių užtikrinimo būdų, tarpusavio santykius analizavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. K., D. K., bylos Nr. 3-7-364/2010; taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. J. N.-A., T. A., R. P., D. P., bylos Nr. 3K-3-526/2010. Nurodytose bylose kasacinis teismas, aiškindamas laidavimo ir hipotekos teisinį santykį ir laiduotojo prievolės ypatumus, pasisakė, kad CK normos laidavimą ir hipoteką, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus, reglamentuoja netapačiai, tačiau jų nesupriešina, neįtvirtina jų tarpusavio konkurencijos. Laiduotojo prievolė, laiduojant kreditoriui už skolininką, yra asmeninio pobūdžio. Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis). Prievolės solidarumas lemia kreditoriaus pasirinkimo teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Taigi, esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip.

Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad priverstinio teismų sprendimų vykdymo metu antstolis taiko CPK 624 straipsnyje įtvirtintas priverstinio teismo sprendimų vykdymo priemones, tačiau, siekiant apsaugoti svarbius skolininko – fizinio asmens – interesus, jis privalo laikytis įstatyme nustatytos išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilės (CPK 664 straipsnis); kai tokio reikalavimo nesilaikoma, suponuojamos pagrįstos prielaidos spręsti dėl esminio vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netinkamai taikė nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos praktikos, todėl nepagrįstai sprendė, kad yra pagrindas stabdyti bylos nagrinėjimą. Teismų nutartys naikintinos ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis).

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu

Kasacinės instancijos teismas patyrė 35,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. pažyma). Teisėjų kolegijai nutarus perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šioje proceso stadijoje nėra galimybių priteisti pirmiau nurodytas išlaidas į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Dėl išlaidų priteisimo valstybės naudai turės išspręsti teismas, išnagrinėjęs bylą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360, 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 18 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 25 d. nutartis panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Baranauskas

Juozas Šerkšnas

Pranas Žeimys