Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-192/2011

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00071-2010-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 124.2.2; 124.3 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Egidijaus Laužiko ir Prano Žeimio (pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. P. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutarties, kuria palikta nepakeista Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartis atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Kėdainių ligoninei, dalyvaujant tretiesiems asmenims L. N., R. R., dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėja prašė dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-165-544/2005, kurioje Panevėžio apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendimu, kuris paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 12 d. nutartimi, atmestas jos ieškinys atsakovui dėl 1 mln. Lt neturtinės žalos, nesuteikus tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų sužalotam eismo įvykyje sūnui, atlyginimo.

Bylą nagrinėjusių teismų, atmetant ieškinį, konstatuota, kad aplinkybė, jog paciento nusileidžiančiosios aortos visiškas cirkuliarinis plyšimas (trūkimas) buvo nustatytas tik atliekant torakotomijos operaciją, bet ne anksčiau, t. y. atliekant tyrimus, nepatvirtina Kėdainių ligoninės gydytojų netinkamų veiksmų, nes pagal antrojo lygio sveikatos priežiūros įstaigoje turimas priemones buvo atlikti visi reikalingi bei galimi tyrimai, tačiau dėl objektyvių priežasčių tokiais tyrimais nebuvo galimybės konkrečiu atveju nustatyti nusileidžiančios aortos visiško cirkuliarinio plyšimo (trūkimo).

Pareiškėja nurodė, kad, Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2007 m. lapkričio 7 d. nutarimu atnaujinus nutrauktą ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje dėl sunkiai sužaloto R. P. netinkamo gydymo, sukėlusio jo mirtį, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 14 d. nutartimi buvo paskirta pakartotinė kompleksinė deontologinė ekspertizė. Pareiškėjos teigimu, Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus 2009 m. gruodžio 9 d. ekspertizės aktas (toliau – 2009 m. ekspertizės aktas) paneigia civilinėje byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, priimtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties išvadas dėl Kėdainių ligoninės civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimo: ekspertizės akte konstatuota, kad budintis chirurgas R. R. pagal klinikinius duomenis turėjo įtarti aortos įplyšimą (įtrūkimą) ir dėl tolesnės gydymo taktikos bei veiksmų konsultuotis; tiesioginė R. P. mirties priežastis buvo eismo įvykio metu įplyšusi (įtrūkusi) aorta ir vėliau išsivystęs aortos krūtinės dalies nuplyšimas; yra R. P. gydžiusio Kėdainių ligoninės personalo veikimo ar neveikimo (gydymo veiksmų) ir ligonio mirties priežastinis ryšys. Pareiškėjos nuomone, 2009 m. ekspertizės akte padarytos išvados dėl sūnaus mirties aplinkybių laikytinos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios egzistavo bylos nagrinėjimo metu, tačiau nebuvo ir negalėjo būti jai žinomos, nes joms nustatyti reikalingos specialios žinios; nurodytos aplinkybės turi esminę reikšmę byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes visiškai kitaip kvalifikuoja pareiškėjos sūnaus mirties aplinkybes (priežastis); dėl to yra CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas pagrindas atnaujinti civilinės bylos procesą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Panevėžio apygardos teismas 2010 m. balandžio 23 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą. Teismas konstatavo, kad proceso atnaujinimo pagrindu nurodytos aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios, jos buvo žinomos nagrinėjant bylą pirmojoje ir apeliacinėje instancijose, užfiksuotos byloje esančiuose įrodymuose; pateiktame naujame įrodyme tik kitaip vertinami nustatyti faktai ir įvykiai. Teismas sprendė, kad pateikto ekspertizės akto turinys nepatvirtina, jog jame padarytos išvados turi esminę reikšmę, t. y. kad jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. spalio 7 d. nutartimi atmetė pareiškėjos atskirąjį skundą ir Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė nėra nauja: versija, jog R. P. mirtį lėmė ne tik eismo įvykio metu patirtas sunkus kūno sužalojimas, bet ir ligoninės personalo, konkrečiai – budėjusio chirurgo ir anesteziologės – galbūt netinkamai suteikta medicinos pagalba, pavėluotai atlikta torakotomijos operacija, buvo ištirta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų; klausimams, reikalaujantiems specialių žinių, išspręsti buvo paskirtos deontologijos ekspertizės ir nustatyta, kad: R. P. mirties priežastis buvo eismo įvykio metu patirtas nesuderinamas su gyvybe kūno sužalojimas – nusileidžiančios aortos visiškas cirkuliacinis plyšimas; budėjęs chirurgas atliko visus įprastinius veiksmus tam, kad nustatytų klinikinę diagnozę; torakotomijos operacija atlikta kvalifikuotai, jos atlikimo laikas neturėjo įtakos padariniams; dėl itin sunkios ligonio būklės nebuvo galimybės perkelti jį į trečiojo lygio gydymo įstaigą – Kauno medicinos klinikas; R. P. mirė ne iš karto, nes apie aortos nuplyšimą susidarė kraujo krešulių (mufta), kurie ją apspaudė ir laikė (2004 m. gegužės 12 d. ir 2007 m. gegužės 17 d. ekspertizių aktai). Teisėjų kolegija sprendė, kad 2009 m. ekspertizės akto išvadose nėra naujų ekspertinio tyrimo duomenų, kurie patvirtintų kitokią, negu nustatytoji, R. P. mirties priežastį, kokius veiksmus turėjo atlikti budėjęs chirurgas ir kitas ligoninės personalas, siekdami išgelbėti žmogaus gyvybę, atsižvelgiant į tai, kad ligoninė neturėjo šiam tikslui būtinos dirbtinės kraujotakos įrangos, reikalingos nusileidžiančios aortos susiuvimo, protezavimo ar šuntavimo operacijai. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad 2009 m. ekspertizės išvados iš esmės grindžiamos 2007 m. rugsėjo 4 d. A. Garmaus medicininių tyrimų biuro teismo medicinos specialisto išvada, kurią apeliacinės instancijos teismas vertino kaip rašytinį įrodymą. 2009 m. ekspertizę atlikę specialistai sutiko, kad torakotomija buvo atlikta kvalifikuotai ir kad efektyvus gydymas buvo galimas tik trečio lygio gydymo įstaigoje, tačiau, minėta, R. P. buvo itin sunkios būklės, todėl jo nebuvo galima perkelti į trečio lygio gydymo įstaigą. Remdamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatavo, kad nėra naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti prašymą atnaujinti procesą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartį, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-165-544/2005. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą proceso atnaujinimo pagrindą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal V. P. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-598/2009; kt.). Vienu iš tokių įrodymų teismų praktikoje pripažįstamas ekspertizės aktas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Medasa“ v. UAB „Čeltaura“, bylos Nr. 3K-3-458/2004; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje pagal V. Š. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-250/2010).

Pareiškėjos (kasatorės) gautas 2009 m. gruodžio 9 d. ekspertizės aktas atitinka visus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotus naujai paaiškėjusių bylos aplinkybių kriterijus: jame nurodytos aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą; jos pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomos, nes ji neturėjo specialių medicininių žinių; nurodytos aplinkybės tapo žinomos įsiteisėjus teismo sprendimui; jos turi esminę reikšmę bylai. 2009 m. ekspertizės akte visiškai kitaip įvertintos pareiškėjos sūnaus mirties priežastys, išvadose nedviprasmiškai nurodyta, kad yra R. P. gydžiusio Kėdainių ligoninės personalo veikimo ar neveikimo ir paciento mirties priežastinis ryšys; medikai pagal objektyvius duomenis galėjo ir turėjo tinkamai nustatyti diagnozę bei paskirti atitinkamą gydymą, tačiau to nepadarė. Šio ekspertizės akto išvados paneigia byloje priimtų teismų procesinių sprendimų išvadas, kad dėl pareiškėjos sūnaus mirties nėra atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. neteisėtų veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio. Jeigu nurodytos ekspertizės išvados būtų buvusios nagrinėjant bylą, teismai būtų priėmę kitokį sprendimą, nes naujos ekspertizės išvados patvirtina, kad yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. Dėl to teismai nepagrįstai neatnaujino bylos proceso.

2. Dėl CPK 370 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimo. Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas teismo posėdyje prašymą atnaujinti procesą, turi išspręsti du klausimus: pirma, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatytų terminų; antra, ar prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi atnaujinti procesą atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra CPK 370 straipsnio 3 dalyje nustatytų trūkumų, t. y. praleistas prašymo padavimo terminas ar prašymas nepagrįstas proceso atnaujinimo pagrindais. Atnaujinęs bylos nagrinėjimą, teismas nagrinėja bylą pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju prašymą atnaujinti procesą nagrinėję teismai nenustatė, kad jis pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą. Spręsdami, ar šis prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, teismai, pažeisdami CPK 370 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas, neatnaujinę proceso, atliko įrodymų tyrimą ir vertinimą, t. y. nusprendė, kad anksčiau atliktų ekspertizių, kurių išvadomis rėmėsi teismai priimdami sprendimus prašomoje atnaujinti byloje, aktai yra patikimesi įrodymai negu 2009 m. ekspertizes aktas, nors įrodymai gali būti tiriami ir vertinami tik tada, kai procesas jau atnaujintas (CPK 370 straipsnio 4 dalis).

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti ir apskųstas teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

1. Teismai nepažeidė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto. 2009 m. ekspertizės akte nenurodyta jokių naujų bylos aplinkybių, kurios nebuvo žinomos, nagrinėjant bylą, kurios procesą prašoma atnaujinti. Šiame akte iš esmės perrašytos A. Garmaus teismo medicininių tyrimų biuro 2007 m. rugsėjo 20 d. išvados, kurios buvo įvertintos bylą nagrinėjusių teismų. Naujame ekspertizės akte nėra jokių naujų faktų ar argumentų, jis tik patvirtina, kad dėl nagrinėjamo atvejo nėra vieningos specialistų nuomonės, tačiau tai buvo žinoma ir nagrinėjant bylą.

2. Teismai nepažeidė CPK 176-185, 365-371 straipsnių. Teismai pagrįstai tyrė ir vertino pareiškėjos pateiktą 2009 m. ekspertizės aktą, nes privalėjo patikrinti, ar iš šio įrodymo galima nustatyti naujų esminių bylos aplinkybių. Ekspertizės akte nepatvirtinta aplinkybė, kad, diagnozavus aortos įplyšimą (įtrūkimą), būtų buvusi reali galimybė išgelbėti pareiškėjos (kasatorės) sūnaus gyvybę. Byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, esantys įrodymai (pakartotinės teismo ekspertizės aktas, Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ataskaita, ekspertų paaiškinimai, kt.) įrodo, kad: krūtinės aortos sienelės įtrūkimai dažniausiai baigiasi mirtimi dėl didelio nukraujavimo net ir laiku suteikus kvalifikuotą pagalbą; Kėdainių ligoninė, būdama antro lygio sveikatos priežiūros įstaiga ir neturėdama dirbtinės kraujotakos įrangos, neturėjo realios galimybės atlikti cirkuliariai plyšusios (trūkusios) nusileidžiančios aortos susiuvimo, protezavimo ar šuntavimo operacijos; paciento su nusileidžiančios aortos visišku cirkuliariniu plyšimu (trūkimu) dėl sveikatos būklės nebuvo galimybės pervežti į Kauno medicinos universiteto klinikas; ankstesnis torakotomijos operacijos atlikimas nebūtų pakeitęs situacijos ir nebūtų užtikrinęs sėkmingo eismo įvykyje patirtos traumos gydymo.

3. Teismai nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Kasaciniame skunde remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, priimtomis bylose, kurių aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių: nė vienoje iš kasacinio teismo išnagrinėtų bylų, prieš priimant teismo sprendimą, dėl kurio prašyta atnaujinti procesą, nebuvo atlikta ekspertizių; nagrinėjamoje byloje, priimant teismo sprendimą, buvo remiamasi net trijų ekspertizių duomenimis ir išvadomis.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl proceso atnaujinimo instituto paskirties

Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti.

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad, vadovaujantis teisinio apibrėžtumo principu, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant įstatymo nustatytiems proceso atnaujinimo pagrindams, taikant tuos pagrindus neformaliai. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Brum?rescu v. Romania, no. 28342/95, judgment of 28 October 1999; Sovtransavto Holding v. Ukraine, no. 48553/99, judgment of 25 July 2002; Sypchenko v. Russia, no. 38368/04, judgment of 1 March 2007; Volkov v. Russia, no. 8564/02, judgment of 15 March 2007).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodyta, kad CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu atnaujinti procesą į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Kasacinio teismo konstatuota, kad šių normų analizė leidžia daryti išvadą, jog įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-108/2009; kt.).

Dėl pagrindo atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, esančių atsiradusiuose naujuose įrodymuose

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal A. M. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-376/2005; 2008 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal V. P. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-598/2009; kt.). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

Kasacinio teismo pabrėžiama, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šio reikalavimo, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-183/2010; kt.).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, jog paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Kasacinio teismo akcentuojama, kad tokiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje pagal V. P. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-598/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje pagal A. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-183/2010; kt.). Taigi proceso atnaujinimui nepakanka tik pateikti naujų dokumentų, kurių nebuvo nagrinėjant bylą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja (kasatorė) prašė atnaujinti procesą, remdamasi tuo, kad po civilinės bylos išnagrinėjimo atliekant ikiteisminį tyrimą gautame 2009 m. ekspertizės akte konstatuotos aplinkybės dėl jos sūnaus mirties priežasčių atitinka visus naujai paaiškėjusių aplinkybių kriterijus ir sudaro pagrindą procesui civilinėje byloje atnaujinti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, vertindamas, ar pareiškėjo pateiktas naujas įrodymas atitinka naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kriterijus, teismas, be kita ko, turi aiškintis, ar jame yra tokių bylai reikšmingų faktinių duomenų, kurie esmingai skiriasi nuo turėtųjų nagrinėjant bylą, ar pateiktas naujas įrodymas galėtų sukelti pagrįstų abejonių dėl byloje esančių įrodymų patikimumo ir jų pagrindu priimto teismo sprendimo pagrįstumo.

Tuo atveju, kai pareiškėjas pateikia naują įrodymą, gautą po bylos išnagrinėjimo, kuriame priešingai vertinamos aplinkybės, įrodinėtos bylos nagrinėjimo metu, vertinant šio įrodymo atitiktį CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytiems kriterijams, atsižvelgtina ir į tai, ar naujo įrodymo įrodomoji galia tokia pati, kaip byloje esančio įrodymo, kurį norima paneigti, ar įrodymas, kurį pareiškėjas nori paneigti naujai pateiktu įrodymu, buvo vienintelis ir (ar) pagrindinis įrodymas tam tikroms aplinkybėms nustatyti.

Nagrinėjamu atveju proceso atnaujinimo klausimą sprendę teismai, tikrindami, ar pareiškėjos (kasatorės) pateiktame naujame ekspertizės akte nurodytos aplinkybės patvirtina CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą, analizavo šio akto turinį ir nustatė, kad jame nėra naujų ekspertinio tyrimo duomenų, kurie patvirtintų kitokią, negu nustatytoji, pareiškėjos (kasatorės) sūnaus mirties priežastį, kokius veiksmus turėjo atlikti budėjęs chirurgas ir kitas ligoninės personalas, jog išgelbėtų paciento gyvybę. Teismai taip pat nustatė, kad 2009 m. ekspertizės akte iš esmės remiamasi A. Garmaus medicininių tyrimų biuro teismo medicinos specialisto 2007 m. rugsėjo 4 d. išvada, kuri buvo įvertinta civilinę bylą, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjusių teismų, kartu su kitų byloje surinktų įrodymų visuma. Be to, teismai atsižvelgė į tai, kad klausimams, reikalaujantiems specialių žinių, išspręsti teismo buvo paskirtos dvi deontologijos ekspertizės, kurių nustatyta, jog pareiškėjos (kasatorės) sūnaus mirtį lėmė eismo įvykio metu patirtas nesuderinamas su gyvybe kūno sužalojimas – nusileidžiančios aortos visiškas cirkuliacinis plyšimas; budėjęs chirurgas atliko visus įprastinius veiksmus tam, kad nustatytų klinikinę diagnozę; torakotomijos operacija atlikta kvalifikuotai, jos atlikimo laikas neturėjo įtakos padariniams (2004 m. gegužės 12 d., 2007 m. gegužės 17 d. ekspertizių aktai). Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, pažymėjo ir tai, kad 2009 m. ekspertizę atlikę specialistai sutiko, jog torakotomija buvo atlikta kvalifikuotai, ir kad efektyvus gydymas buvo galimas tik trečio lygio gydymo įstaigoje, tačiau pacientas buvo itin sunkios būklės, todėl jo nebuvo galima perkelti į tokio lygio gydymo įstaigą.

Proceso atnaujinimo klausimą sprendę teismai priėjo prie vienodos išvados, kad kaip proceso atnaujinimo pagrindas nurodytos aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios, jos buvo žinomos nagrinėjant bylą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, užfiksuotos byloje esančiuose įrodymuose, kurie buvo ištirti ir įvertinti įstatymo nustatyta tvarka, ir kad 2009 m. ekspertizės akte nurodyti duomenys neatitinka naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių požymių, todėl nepagrindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo.

Teisėjų kolegija, remdamasi proceso atnaujinimo klausimą sprendusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytomis aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad teismai tinkamai aiškino ir taikė proceso atnaujinimą dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių reglamentuojančias proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių normų aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl kasacinio skundo argumentai dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimo atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Dėl pareiškimo atnaujinti procesą nagrinėjimo CPK 370 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka

Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas teismo posėdyje prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl prašymo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Taigi šioje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje sprendžiama, ar iš tiesų yra bent vienas iš įstatymo nustatytų pagrindų procesui byloje atnaujinti, tiriami su tuo susiję įrodymai. Siekdamas nustatyti, ar pateiktas prašymas atnaujinti procesą pagrįstas įstatyme įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, teismas tikrina, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka aplinkybėms, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, nustatytus kriterijus, ar proceso atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. ar leistinu įrodymu, ar šis susijęs su įrodinėtinu faktu ir pan.

Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas CPK 370 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka gali baigtis dvejopai: arba teismo nutartimi atnaujinti procesą (kai teismas nustato, kad prašymas paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu), arba teismo nutartimi atsisakyti atnaujinti procesą (jeigu teismas konstatuoja, kad praleistas CPK 368 straipsnio nustatytas prašymo padavimo terminas arba kad prašymas nepagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos (kasatorės) prašymą atnaujinti procesą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai priėjo prie vienodos išvados, kad kaip prašymo pagrindas išdėstytos aplinkybės neatitinka naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių požymių, t. y. nepagrindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo, todėl nutartimi atsisakė atnaujinti procesą.

Kasatorė teigia, kad teismai, spręsdami, ar prašymas atnaujinti procesą pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, pažeisdami CPK 370 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas, neatnaujinę proceso, atliko įrodymų tyrimą ir vertinimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, minėta, siekdamas nustatyti, yra konkrečiu atveju procesinės prielaidos procesui byloje atnaujinti pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą ar ne, teismas turi patikrinti kaip proceso atnaujinimo pagrindo nurodytų aplinkybių atitiktį naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kriterijams. Teismas turi išsiaiškinti: ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; ar šios aplinkybės pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; ar jos tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; ar nurodytos aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t. y. ar jos leidžia pagrįstai abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, šią išvadą pagrindžiančių faktinių ir teisinių argumentų.

Aptariamu atveju, nagrinėdami prašymą atnaujinti procesą teismo posėdyje, teismai analizavo pareiškėjos (kasatorės) pateiktą naują įrodymą (2009 m. ekspertizės aktą), taip pat byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, esančius įrodymus tiek, kiek buvo būtina tam, kad patikrintų, ar prašymas pagrįstas įstatymo nustatytu proceso atnaujinimo pagrindu, t. y. ar pateiktame naujame įrodyme nurodytos aplinkybės atitinka naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kriterijus.

Dėl išdėstytų motyvų kasacinio skundo argumentai dėl CPK 370 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų pažeidimo atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstas teismų nutartis teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad jas naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidų

Atmetus kasacinį skundą, kasatorės turėtos bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidos jai neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu atsakovas VšĮ Kėdainių ligoninė turi teisę į išlaidų už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą atlyginimą (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys). Pagal pateiktus dokumentus už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą atsakovas sumokėjo advokatui 600 Lt, šios išlaidos priteistinos jam iš kasatorės.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2011 m. gegužės 3 d. pažymą kasaciniame teisme patirta 73,98 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš kasatorės į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos I. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo viešosios įstaigos Kėdainių ligoninės (juridinio asmens kodas 191045561) naudai 600 (šešis šimtus) Lt išlaidoms už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą atlyginti.

Priteisti iš pareiškėjos I. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5660) 73,98 Lt (septyniasdešimt tris litus 98 ct) procesinių dokumentų įteikimo kasaciniame teisme išlaidų.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Baranauskas

Egidijus Laužikas

Pranas Žeimys