Dėl nuostolių atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-215/2011

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01173-2009-8

Procesinio sprendimo kategorija 99.1.5 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Vinco Versecko (pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. D., R. D., uždarosios akcinės bendrovės „Linos namai“, Airijos bendrovės Javelin Finance kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 21 d. nutarties, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 11 d. nutartis atmesti prašymą grąžinti žyminį mokestį civilinėje byloje Nr. 2-5003-565/2009 pagal ieškovų L. D., R. D., V. D., uždarosios akcinės bendrovės,,Linos namai“, Airijos bendrovės Javelin Finance ieškinį atsakovams R. B., V. L., V. T., D. V., uždarajai akcinei bendrovei,,Respublikos“ spaustuvė“, dalyvaujant trečiajam asmeniui akcinei bendrovei,,Gubernija“, dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje keliamas žyminio mokesčio grąžinimo palikus ieškinį nenagrinėtą, kai ieškovas ir jo atstovas neatvyko į teismo posėdį, o atsakovas neprašė priimti sprendimo už akių, klausimas.

Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti solidariai iš atsakovų 4 861 939,41 Lt nuostolių.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 20 d. nutartimi paliko ieškinį nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, nes ieškovai ir jų atstovas neatvyko į teismo posėdį be svarbių priežasčių, o atsakovai neprašė priimti sprendimo už akių.

Ieškovai, remdamiesi CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais, 3, 4 dalimis, pateikė pareiškimą dėl sumokėto 39 630 Lt žyminio mokesčio grąžinimo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 11 d. nutartimi atmetė ieškovų pareiškimą dėl žyminio mokesčio grąžinimo. Teismas nurodė, kad, palikus ieškinį nenagrinėtą, žyminis mokestis gali būti grąžinamas tik CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais atvejais: kai ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka; kai ieškinį padavė neveiksnus asmuo; kai šalis neprimokėjo žyminio mokesčio. Dėl žyminio mokesčio grąžinimo pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas nurodė, kad šiuo pagrindu žyminis mokestis grąžinamas, kai atsisakoma priimti ieškinį arba kai šis grąžinamas be sprendimo, t. y. kai paaiškėja, jog pagal pareikštą ieškinį negalimas teisminis ginčo nagrinėjimas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 3, 4, 11 punktai). Teismas konstatavo, kad ieškovų atvejis neatitinka nė vieno iš nurodytų pagrindų, todėl prašymas grąžinti žyminį mokestį atmestinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. spalio 21 d. nutartimi atmetė ieškovų atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 11 d. nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyti tik trys atvejai, kai, teismui palikus ieškinį nenagrinėtą, galima grąžinti sumokėtą žyminį mokestį. Teisėjų kolegija konstatavo, kad, palikus ieškinį nenagrinėtą dėl to, jog ieškovas neatvyko į teismo posėdį, įstatymo nenustatyta galimybės sumokėtam žyminiam mokesčiui sugrąžinti; tokios nuostatos laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-789/2009). Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovai be pagrindo remiasi ir CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nes pagal šią teisės normą sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas tik tuo atveju, kai atsisakoma priimti ieškinį, prašymą ar skundą arba jie grąžinami nepriėmus sprendimo (CPK 137 straipsnio 2 dalis, 315 straipsnio 2 dalis, 350 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, jog ieškinio palikimo nenagrinėto pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punktą atveju sumokėtas žyminis mokestis neturi būti grąžinamas: CKP 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto komentare įvardijami konkretūs žyminio mokesčio grąžinimo atvejai, t. y. nurodyta, kad, palikus ieškinį nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 3, 4, 11 punktuose nustatytais pagrindais, pripažintina, jog ieškinys grąžinamas nepriėmus sprendimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso komentaras. Pirmoji dalis. Bendrosios nuostatos. Justitia, 2004. P. 227). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 9 d. konsultaciją Nr. A3-116, nes joje analizuojamas atvejis, kai pareiškimas paliekamas nenagrinėtas dėl to, kad nežinoma skolininko gyvenamoji ar darbo vieta. Teisėjų kolegija taip pat sprendė, kad atskirajame skunde nepagrįstai tapatinami žyminio mokesčio grąžinimo ir baudos skyrimo institutai.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 11 d. nutartį, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – grąžinti ieškovui UAB „Linos namai“ civilinėje byloje Nr. 2-1121-565/2010 sumokėtą 39 630 Lt žyminį mokestį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, dėl CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto yra priėmęs vienintelę konsultaciją (2004 m. gruodžio 9 d. konsultaciją Nr. A3-116), kurioje išaiškino žyminio grąžinimo klausimą tuo atveju, kai, paaiškėjus, kad skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, teismas panaikina teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palieka nenagrinėtą (CPK 431 straipsnio 3 dalis). Šioje konsultacijoje inter alia konstatuota, kad, pritaikius CPK 431 straipsnio 3 dalį ir panaikinus teismo sprendimą bei kreditoriaus pareiškimą palikus nenagrinėtą, reikia vadovautis bendrosiomis CPK nuostatomis (CPK 432 straipsnis), t. y. CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ir, esant suinteresuoto asmens (kreditoriaus) prašymui, grąžinti žyminį mokestį, nes, palikus kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo nenagrinėtą, laikytina, jog kreditoriaus pareiškimas grąžintas be sprendimo. Taigi nurodytoje konsultacijoje kasacinio teismo išaiškinta, kad ieškinio, skundo ar prašymo palikimas nenagrinėto yra jų grąžinimas be teismo sprendimo, ir tokiais atvejais, sprendžiant žyminio mokesčio grąžinimo klausimą, turi būti taikomas CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Konsultacijoje pateikta CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo taisykle turi būti vadovaujamasi ir tada, kai ieškinys paliekamas nenagrinėtas, t. y. grąžinamas be teismo sprendimo, CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, neatsižvelgę į aptartoje konsultacijoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą taisyklę, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

2. Pagal teisės doktriną, jeigu sumokėjus mokestį nesuteikiamos viešosios paslaugos, už kurias jis buvo sumokėtas, susidaro mokesčio permoka, kuri turi būti kompensuojama; ši taisyklė taikytina ir žyminiam mokesčiui (Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese. R. Simaitis. Justitia, 2007. P. 144). Žyminis mokestis mokamas už teismo darbą, atliekant konkrečioje byloje teisingumo vykdymo funkcijas. Dėl to įstatymo įtvirtinta žyminio mokesčio grąžinimo galimybė tam tikrais atvejais, kai jo sumokėta per daug arba teismas neišsprendžia bylos iš esmės ir nepriima sprendimo dėl materialiųjų teisinių santykių sureguliavimo (CPK 87 straipsnis). Šiuo konkrečiu atveju 39 630 Lt žyminis mokestis ieškovų buvo sumokėtas už bylos nagrinėjimą, tačiau teismas neįvykdė teisingumo funkcijos, t. y. neišnagrinėjo ieškinio ir grąžino jį be sprendimo. Dėl to sumokėtas žyminis mokestis turi būti grąžinamas arba suteikiama galimybė įskaityti šį mokestį už kito ieškinio pateikimą teisme (ieškovai neatsisakė ieškinio). Tokio teisės aiškinimo ir taikymo laikomasi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1148-56/2010.

3. Atsižvelgiant į didelę ieškinio sumą, akivaizdu, kad, neišsprendus šalių ginčo ir negrąžinus žyminio mokesčio, būtų nepagrįstai apribota ieškovų galimybė tinkamai ginti pažeistas teises (CPK 5 straipsnis), nors, palikus ieškinį nenagrinėtą, įstatymas suteikia teisę pateikti tuo pačiu pagrindu dėl to paties dalyko kitą ieškinį (CPK 297 straipsnio 2 dalis). Be to, CPK nustatyta ieškovo teisė susigrąžinti visą žyminį mokestį, kai ieškinys atsiimamas, ir 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio, kai ieškinio atsisakoma (CPK 85 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Akivaizdu, kad tokiais atvejais teismas būna užimtas daugiau, nei tais atvejais, kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ar jo atstovas. Tiek tuo atveju, kai ieškinys atsiimamas (CPK 139 straipsnis), tiek kai paliekamas nenagrinėtas, neatvykus ieškovui ar jo atstovui (CPK 246 straipsnio 1 dalis), teisinės galimybės vėl kreiptis į teismą yra vienodos (CPK 297 straipsnio 2 dalis). Dėl to spręsti žyminio mokesčio sugrąžinimo klausimą skirtingai (vienu atveju grąžinant visą mokestį, kitu – negrąžinant visiškai) būtų neteisinga. Apskųstose teismų nutartyse pateiktas teisės aiškinimas ir taikymas prieštarauja civilinio proceso tikslams (CPK 2 straipsnis), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

4. Žyminio mokesčio negrąžinimas, kai ieškinys paliekamas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, reikštų sankciją (baudą) ieškovui ir (ar) jo atstovui už tai, jog neatvyko į teismo posėdį, neatsiėmė ieškinio ar jo neatsisakė. Tačiau civiliniame procese sankcijos gali būti taikomos tik įstatymo nustatytais atvejais (CPK 106 straipsnis). Ieškinio palikimas nenagrinėto savaime sukelia ieškovui neigiamus padarinius (ieškovas turi iš naujo pateikti teismui ieškinį, kitus procesinius dokumentus, patiria atstovavimo išlaidų ir pan.), taip jis nubaudžiamas už netinkamą bendradarbiavimą su bylos šalimis ir teismu. Dėl to žyminio mokesčio negrąžinimas negali būti laikoma teisinga ir protinga priemone, siekiant neracionalaus bylinėjimosi prevencijos.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl žyminio mokesčio grąžinimo, kai ieškinys paliekamas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu

Žyminis mokestis – tai proceso įstatymo nustatyta suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai privalo sumokėti paduodami teismui tam tikrus procesinius dokumentus (CPK 80 straipsnis). Šis valstybės nustatytas mokestis mokamas už teismo darbą, vykdant teisingumą konkrečioje byloje. Kai teismas dėl tam tikrų priežasčių neatlieka savo pareigos įvykdyti teisingumą pagal žyminiu mokesčiu apmokėtą procesinį dokumentą, civilinio proceso įstatymo įtvirtinta sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo galimybė. CPK 87 straipsnyje nustatyti žyminio mokesčio grąžinimo pagrindai, esminės žyminio mokesčio grąžinimo tvarkos nuostatos, taip pat terminas kreiptis į teismą dėl jo sugrąžinimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, siekiant žyminiu mokesčiu atlyginti valstybei dalį jos išlaidų teisingumui vykdyti, taip pat atsižvelgiant į apmokestinimo žyminiu mokesčiu ir šio mokesčio grąžinimo tikslus – vykdyti nesąžiningo bei neracionalaus bylinėjimosi prevenciją, skatinti šalis siekti taikaus ginčo išsprendimo, civilinio proceso įstatyme nustatytas ribotas pagrindų, kai sumokėtas žyminis mokestis gali būti grąžinamas, sąrašas (CPK 87 straipsnio 1-2 dalys).

Nagrinėjamu atveju ieškovai (kasatoriai) prašė teismo grąžinti žyminį mokestį, sumokėtą paduodant ieškinį, kuris teismo paliktas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, t. y. dėl to, kad nei ieškovai, nei jų atstovas neatvyko į teismo posėdį, o atsakovai neprašė priimti sprendimą už akių (CPK 246 straipsnio 1 dalis).

Žyminio mokesčio grąžinimas, kai ieškinys paliekamas nenagrinėtas, reglamentuojamas CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Šioje teisės normoje nenustatyta, kad žyminis mokestis grąžinamas visais ieškinio palikimo nenagrinėto atvejais. Priešingai, CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti konkretūs pagrindai, kuriais palikus ieškinį nenagrinėtą, įstatymo nustatyta galimybė žyminiam mokesčiui grąžinti: kai ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka; kai ieškinį padavė neveiksnus asmuo; kai šalis neprimokėjo žyminio mokesčio. Taigi įstatymo nustatyta galimybė susigrąžinti žyminį mokestį, kai ieškinys paliktas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 1, 2, 7-8 punktuose įtvirtintais pagrindais.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju žyminio mokesčio grąžinimo klausimą sprendę pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai priėjo prie teisingos išvados, jog, palikus ieškinį nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punktą nėra teisinio pagrindo sumokėtam žyminiam mokesčiui grąžinti.

Kasaciniame skunde teigiama, kad šiuo atveju yra pagrindas grąžinti žyminį mokestį pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes ieškinio palikimas nenagrinėto yra jo grąžinimas be teismo sprendimo.

CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas, kai atsisakoma priimti ieškinį, prašymą, skundą arba kai šie grąžinami be sprendimo.

Teisėjų kolegija sutinka, kad bendrąja prasme ieškinio palikimas nenagrinėto CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu reiškia, jog nepriimamas teismo sprendimas dėl ginčo esmės. Tačiau, minėta, žyminio mokesčio grąžinimas, palikus ieškinį nenagrinėtą, reglamentuojamas CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punkto, kuriame išvardyti konkretūs ieškinio palikimo nenagrinėto pagrindai, kai žyminis mokestis gali būti grąžinamas. Pripažinus, kad ieškinio palikimo nenagrinėto atvejai patenka į CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto reglamentavimo sritį, netektų prasmės CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punktas.

Kartu teisėjų kolegija pripažįsta, kad gali būti teisinių situacijų, kai, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, žyminis mokestis galėtų būti grąžinamas ir CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punkte neįvardytais ieškinio palikimo nenagrinėto atvejais (CPK 3 straipsnio 6 dalis).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad tais ieškinio palikimo nenagrinėto atvejais, kurie nepatenka į CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punkte išvardytų pagrindų žyminiam mokesčiui grąžinti sąrašą, žyminis mokestis galėtų būti grąžinamas, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, jeigu dėl bylos užbaigimo nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės nėra ieškovo kaltės. Tais atvejais, kai dėl tokios proceso baigties yra ieškovo kaltė, nėra teisinio pagrindo sumokėtam žyminiam mokesčiui pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą grąžinti (CPK 3 straipsnio 6 dalis).

Minėta, kad nagrinėjamu atveju ieškinys paliktas nenagrinėtas dėl to, kad nei ieškovai (kasatoriai), nei jų atstovas, kuriems buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, neatvyko į teismo posėdį, o atsakovas neprašė priimti teismo sprendimą už akių (CPK 246 straipsnio 1 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Dėl tokios civilinio proceso baigties yra ieškovų (kasatorių) kaltė, nes jie, būdami tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, nepranešė teismui, kad negalės dalyvauti teismo posėdyje, nenurodė jokių svarbių neatvykimo priežasčių (CPK 246 straipsnio 1 dalis).

Dėl kasacinio skundo argumentų, kad žyminis mokestis turi būti grąžinamas, nes, neišnagrinėjus bylos iš esmės, nesuteikta viešųjų paslaugų, už kurias šis mokestis buvo sumokėtas, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal kasatorių ieškinį pradėtas civilinis procesas truko daugiau kaip pusę metų (nuo 2009 m. birželio 18 d. iki 2010 m. sausio 20 d.). Per šį laiką teismas gavo ir sprendė bylos šalių prašymus (taikyti laikinąsias apsaugos priemones, panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kt.), vyko pasirengimas nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu (CPK 227 straipsnis). Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartimi konstatuota, kad pasirengta nagrinėti bylą teismo posėdyje ir 2010 m. sausio 20 d. paskirtas teismo posėdis. Esant tokiems duomenims dėl ieškovų (kasatorių) inicijuoto civilinio proceso eigos, pirmiau nurodyti kasacinio skundo argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio atsiėmimas (CPK 139 straipsnis), ieškinio atsisakymas (CPK 140 straipsnio 1 dalis) ir ieškinio palikimas nenagrinėto (CPK 296 straipsnis) yra skirtingi proceso teisės institutai. Dėl to kasacinio skundo argumentai, kuriais apeliuojama į žyminio mokesčio grąžinimo ieškinio atsiėmimo bei ieškinio atsisakymo atvejais teisinį reglamentavimą, neturi teisinio pagrindo.

Ieškovai (kasatoriai), pareikšdami ieškinį dėl 4 861 939,41 Lt priteisimo, sumokėjo įstatymo nustatytą proporcinį žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ta aplinkybė, kad sumokėto žyminio mokesčio suma yra didelė (39 630 Lt), negali būti pagrindas spręsti žyminio mokesčio grąžinimo klausimą kitaip, negu nustatyta įstatymo. CPK 87 straipsnyje, reglamentuojančiame žyminio mokesčio grąžinimą, nenustatyta jokių žyminio mokesčio grąžinimo išimčių, atsižvelgiant į sumokėto žyminio mokesčio dydį.

Kasacinio skundo argumentus, kad žyminio mokesčio negrąžinimas tokioje, kaip nagrinėjama, situacijoje reikštų baudą ieškovams (kasatoriams) už neatvykimą į teismo posėdį, nors baudos gali būti taikomos tik įstatymo nustatytais atvejais ir tik įstatymo nustatyto dydžio (CPK 106 straipsnis), teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus. Žyminio mokesčio negrąžinimas, kai ieškinys paliekamas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, yra ne sankcija (bauda), bet vienas iš šalies netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis neigiamų padarinių.

Konstatavus, kad nagrinėjamu atveju ieškovai (kasatoriai) neturi teisinio pagrindo prašyti grąžinti šioje byloje sumokėtą žyminį mokestį, jie neturi ir teisės prašyti įskaityti šį mokestį kitoje byloje, nes toks įskaitymas galimas tik tuo atveju, jeigu būtų pagrindas žyminiam mokesčiui grąžinti.

Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos

Kasacinio skundo argumentai, kad žyminio mokesčio grąžinimo klausimą sprendę teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 9 d. konsultacijoje Nr. A3-116 formuojamos CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimo ir taikymo praktikos, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Kasacinio teismo ne kartą nurodyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškina teisę tik nagrinėdamas konkrečias bylas, atskleisdamas teisės normų ir teisės principų turinį, tikrąją prasmę pagal konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Teismai turi atsižvelgti į teisės taikymo išaiškinimus, esančius kasacine tvarka priimtose nutartyse (CPK 4 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje AB Turto bankas ir kt. v. V. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-591/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. Z. skundą, bylos Nr. 3K-3-162/2009; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimai, jais patvirtintos apžvalgos, taip pat Civilinių bylų skyriaus parengtos konsultacijos yra rekomendacinio pobūdžio metodinė medžiaga, bet ne teisės aiškinimo ir taikymo praktika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. S. v. I. B., bylos Nr. 3K-3-374/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus vandenys“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-567/2008; kt.).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad žyminio mokesčio grąžinimo klausimą sprendę pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai iš esmės tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančiais žyminio mokesčio grąžinimą, kai ieškinys paliekamas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, ir priėjo prie teisingos išvados, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo sumokėtam žyminiam mokesčiui grąžinti. Kasacinio skundo argumentais naikinti apskųstas teismų nutartis nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis), todėl jos paliekamos iš esmės nepakeistos, tik iš dalies pakeistini jų motyvai dėl CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimo ir taikymo.

Dėl procesinių dokumentų įteikimo kasaciniame teisme išlaidų

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2011 m. gegužės 3 d. pažymą kasaciniame teisme patirta 72,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos į valstybės biudžetą iš kasatorių lygiomis dalimis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 2 dalimi, 340 straipsnio 5 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų L. D. (a. k. (duomenys neskelbtini), R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės „Linos namai“ (juridinio asmens kodas 300038452), Airijos bendrovės Javelin Finance (registravimo numeris 221234) į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5660) po 18,06 Lt (po aštuoniolika litų 6 ct) procesinių dokumentų įteikimo kasaciniame teisme išlaidų.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Birutė Janavičiūtė

Vincas Verseckas