Dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Civilinė byla Nr. e2A-405-739/2023

Teisminio proceso Nr. 2-32-3-01203-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.3.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 18 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Ritos Dambrauskaitės ir Dalios Pranckienės (pirmininkė ir pranešėja),

neviešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-451-1056/2023 pagal ieškovės G. R. ieškinį atsakovui Ž. K., išvadą teikianti institucija Valstybės teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad atsakovas Ž. K. yra vaiko G. R., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o G. R. yra Ž. K. dukra; priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 250 Eur per mėnesį nuo ieškinio pareiškimo dienos iki jos pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisti iš atsakovo 2200 Eur išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojamą nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d (11 mėnesių) po 200 Eur per mėnesį; priteisti iš atsakovo valstybei visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas Ž. K. nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2023 m. kovo 22 d. sprendimu ieškinį tenkino –pripažino, kad atsakovas Ž. K. yra nepilnamečio vaiko G. R. tėvas, o vaikas G. R. yra atsakovo Ž. K. dukra, pakeitė G. R. pavardę iš „R.“ į „K.“, priteisė iš atsakovo Ž. K. išlaikymą nepilnametės dukros G. R. naudai periodinėmis išmokomis po 250 Eur per mėnesį nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2022 m. lapkričio 30 d.) iki vaiko pilnametystės, nustatant, kad išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdo ieškovė G. R., išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisė iš atsakovo Ž. K. nepilnametei dukrai G. R. 2000 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 10 mėnesių laikotarpį, įpareigojant įsiskolinimą sumokėti dalimis per 9 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį mokant po 220 Eur iki visiško įsiskolinimo padengimo, priteisė iš atsakovo Ž. K. 360 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir 113 Eur žyminio mokesčio bei 6,64 Eur kitas bylinėjimosi išlaidas valstybei.

4. Teismas nurodė, kad nagrinėjimo metu šalys rado bendrą kompromisinį sprendimą visais byloje nagrinėjamais klausimais, todėl byloje iš esmės nelikus ginčo, išvadą teikiančios institucijos atstovei nereiškiant prieštaravimo, teismas sprendė, kad teismo sprendimas priimtinas sutrumpintais motyvais.

5. Atsižvelgęs į tai, kad abu vaiko tėvai, patvirtino bendrus ieškovės ir atsakovo ryšius iki susilaukiant vaiko, taip pat gyvenimą kartu kurį laiką gimus vaikui, nustačius, kad tarp atsakovo ir nepilnametės G. R. yra susiformavęs tam tikras emocinis ryšys, sprendė, kad yra byloje nustatyta tiek biologinė, tiek socialinė atsakovo Ž. K. tėvystė nepilnamečio vaiko G. R. atžvilgiu,

6. Nurodė, kad vaiko tėvų prašymu pakeičiama nepilnamečio vaiko pavardė iš „R.“ į „K.“, kas labiausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus.

7. Teismas sprendė, kad G. R. išlaikymui būtina suma yra apie 500 Eur per mėnesį, o atsakovo dalis šioje prievolėje – 250 Eur.

8. Kadangi atsakovas su reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo sutiko, o tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodė, kad ieškovas po ieškinio pateikimo teismui prisidėjo prie dukros išlaikymo – davė 200 Eur, priteisiamą išlaikymo įsiskolinimą teismas sumažino 200 Eur suma.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovė G. R. prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. kovo 22 d. sprendimo dalį dėl dukters G. R. pavardės pakeitimo iš „R.“ į „K.“ ir dukrai palikti turimą pavardę „R.“.

9.1. Pasak apeliantės, tiek ieškinyje, tiek bylos eigoje tokio reikalavimo nekėlė nei ieškovė nei atsakovas. Be to, atsakovas neregistravo savo tėvystės dukrai, siekė to išvengti. Todėl negalima išvada, kad tarp mažametės dukters ir jos biologinio tėvo susiklostė emocinis, socialinis ir dvasinis ryšys. Dėl to ginčijama sprendimo išvada, kad toks ryšys bus ir tai labiau atitiks dukters interesus, neatitinka šiuo metu esančių bylos aplinkybių. Nurodo, kad atsakovui buvo žinoma kokia pavardė buvo suteikta dukrai jai gimus, jis sutiko su jai suteikta pavarde ir tam neprieštaravo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas ieškovės apeliacinio skundo ribose – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta pakeisti vaiko pavardę iš motinos į tėvo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti, kad atsakovas Ž. K. yra vaiko G. R., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o G. R. yra Ž. K. dukra, taip pat priteisti iš atsakovo išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą dukrai. Pirmosios instancijos teismas, ieškinį patenkinęs visiškai, be kita ko, nusprendė pakeisti nepilnamečio vaiko pavardę iš „R.“ į „K.“, nurodęs, kad to prašo vaiko tėvai.

13. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą nesutikdama su minėta sprendimo dalimi ir teigdama, kad reikalavimo pakeisti vaiko pavardę ji ieškinyje nereiškė, to neprašė ir atsakovas, todėl teismo sprendimas, apeliantės manymas, dėl šios dalies npagrįstas.

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį bei joje pateiktą teismo motyvaciją, turi pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde pateiktais ieškovės argumentais.

15. Pagal CPK 265 straipsnio 2 dalį teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus. Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylą, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-1075/2022).

16. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė kreipėsi į teismą, pareikšdama atsakovui tris reikalavimus – dėl tėvystės nustatymo, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

17. Pagal CPK 42 straipsnio 1 dalį ieškovas, be kitų teisių, turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus šio kodekso nustatyta tvarka arba atsisakyti ieškinio. Antra, CPK 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Trečia, dispozityvumo principas lemia, kad asmuo, kuris kreipiasi į teismą dėl savo teisių ar teisėtų interesų gynybos, turi aiškiai nurodyti ieškinio faktinį pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžiamas jo reikalavimas) ir tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką (ieškinio reikalavimus) (CPK 12 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas). Būtent pagal šiuos ieškinio elementus yra sprendžiama, kokį savo teisių gynybos būdą yra pasirinkęs bylą iniciavęs asmuo ir kokio teisinio rezultato jis siekia bei laiko apginančiu jo pažeistas ar pažeidžiamas teises (CK 1.138 straipsnis).

18. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu būtų keitusi ieškinio dalyką, kaip to reikalauja CPK 141 straipsnis. 2023 m. vasario 27 d. parengiamojo teismo posėdžio metu teismas, prieš pereidamas prie bylos nagrinėjimo iš esmės, išsiaiškino šalių reikalavimus, jokių papildomų reikalavimų nei ieškovė, nei atsakovas nepareiškė, atsakovas tik paminėjo, kad „galėtų būti tėvo pavardė, jeigu ieško tėvo“. Perėjus prie bylos nagrinėjimo iš esmės, ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, teisėja išaiškino atsakovui ieškovės keliamus reikalavimus, klausė atsakovo su kokiais reikalavimais ji sutinka, su kokiais ne, tarp jų reikalavimo dėl pavardės keitimo nebuvo. Nors duodama teismui paaiškinimus ieškovė sutiko dėl pavardės pakeitimo, jeigu būtų reiškiamas toks reikalavimas, ir nors duodamas paaiškinimus atsakovas nurodė, kad norėtų, jog būtų pakeista vaiko pavardė, tokio reikalavimo teisme jis pats nepareiškė. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl vaiko pavardės keitimo, o priėmęs dėl to sprendimą, išėjo už ieškinio ribų, dėl ko šis sprendimas (jo dalis) ieškovei tapo siurprizinis.

19. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, teismo argumentas, kad vaiko pavardės pakeitimas labiausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus, nėra pakankamai motyvuota. Apeliantė teisi, teigdama, kad kasacinis teismas, kalbėdamas apie teisės normų, reglamentuojančių vaiko pavardės keitimą, aiškinimą bei taikymą yra nurodęs, kad egzistuoja prezumpcija, jog vaiko interesus geriausiai atitinka jam suteiktos pavardės išsaugojimas, ir ji galėtų būti paneigta tik išimtiniais atvejais. Pareigą įrodyti vaiko pavardės pakeitimo atitiktį geriausiems vaiko interesams, paneigiant minėtą prezumpciją, turi tas iš tėvų, kuris kreipiasi į teismą dėl vaiko pavardės pakeitimo, nesant kito iš tėvų sutikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020).

20. Nagrinėjamu atveju, įvertinus atsakovo teismui teiktus paaiškinimus teismo posėdyje, jo keltas abejones dėl tėvystės, pripažinimą, kad šiuo metu ryšį su vaiku palaiko minimaliai, nebuvo pagrindo spręsti, kad vaikui jo gimimo metu suteiktos pavardės į tėvo pavardę pakeitimas atitiks geriausius vaiko interesus, juo labiau kad vaiko pavardės keitimo pagrindų buvimo nei ieškovė, nei atsakovas net neįrodinėjo.

21. Be to, svarbu ir tai, kad, pasak kasacinio teismo, teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog vaiko pavardės keitimas, esant tam nustatytiems pagrindams, vykdomas tėvų bendru sutarimu ne teismo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020). Taigi tik tuo atveju, kai vienas iš tėvų nori pakeisti jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardę, tačiau kitas iš tėvų neduoda sutikimo, ginčą dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo gali spręsti teismas. Atsižvelgus į tai, skundžiamos teismo sprendimo dalies panaikinimas neužkerta kelio šalims, esant bendram sutarimui, kreiptis teisės aktų (2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintos Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės) nustatyta tvarka į kompetentingas institucijas dėl vaiko pavardės pakeitimo.

22. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai pritaikęs procesinės teisės normas, priėmė nepagrįstą teismo sprendimą dėl reikalavimų, kurie teisme nebuvo pareikšti, dėl ko apeliacinis skundas tenkinamas, pakeičiant Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. kovo 22 d. sprendimą ir panaikinant sprendimo dalį, kuria pakeista G. R. pavardė iš „R.“ į „K.“ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

23. Kadangi ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, o už apeliacinį skundą turėjo būti mokamas 109 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 4 dalis), tenkinus apeliacinį skundą, 109 Eur priteistini iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. kovo 22 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria G. R. pavardė pakeista iš „R.“ į „K.“.

Likusias sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš atsakovo Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 109 Eur (vieno šimto devynių eurų) žyminį mokestį valstybei, šią sumą sumokant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“, LT78 7290 0000 0013 0151 – AB „Citadele“, LT74 4010 0510 0132 4763 – AB Luminor bank, LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 – AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870 – Danske bank A/S Lietuvos filiale, LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas – 5660.

Teisėjai

Eigirdas Činka

Rita Dambrauskaitė

Dalia Pranckienė