Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. e2A-402-940/2023

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00376-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5;

(S)

2.6.29.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 18 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės NEO Finance, AB apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 24 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-1536-1137/2023 pagal ieškovės NEO Finance, AB ieškinį atsakovui M. G. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė NEO Finance, AB pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo M. G. 15 663,95 Eur negrąžintą kreditą; 1 031,42 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2022 m. lapkričio 22 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 112,34 Eur tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotą iki 2022 m. lapkričio 22 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 15 proc. (11 932,84 Eur) negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. lapkričio 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2031 m. birželio 12 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos; 2 150,14 Eur negautas pajamas (nuostolius), pasireiškiančias nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. lapkričio 22 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2031 m. birželio 12 d.); 50,20 Eur delspinigius; 15 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 979,00 Eur žyminį mokestį; 200,00 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.

2. Ieškovė taip pat prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. kovo 24 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo M. G. ieškovei NEO Finance, AB 15 663,95 Eur negrąžintą kreditą, 1 031,42 Eur mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki 2022 m. lapkričio 22 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 112,34 Eur tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotą iki 2022 m. lapkričio 22 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 2 150,14 Eur negautas pajamas (nuostolius), pasireiškiančias nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. lapkričio 22 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2031 m. birželio 12 d.); 50,20 Eur delspinigius; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 1 179,00 Eur bylinėjimosi išlaidas: 979,00 Eur sumokėtą žyminį mokestį ir 200,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų rengimą. Kitą ieškinio dalį atmetė. Taip pat priteisė iš atsakovo M. G. 13,28 Eur išlaidas valstybei, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šalys 2022 m. balandžio 12 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K100095215 (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 15 800,00 Eur vartojimo kreditas 110 mėn. terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 13 361,00 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 15 proc.), 2 303,72 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2031 m. kovo 12 d. Atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl ieškovė 2021 m. spalio 6 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu, nuo 2022 m. lapkričio 22 d. nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį.

5. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų ginčijęs sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar kredito sutarties nutraukimo neteisėtumą, taip pat nesant įrodymų apie gauto kredito grąžinimą, ieškovei iš atsakovo priteisė 15 663,95 Eur negrąžinto kredito pagal sutartį K100095215.

6. Teismas, nustatęs, jog pagal tarp šalių sudarytos Sutarties specialiąsias sąlygas atsakovas įsipareigojo iki 2031 m. birželio 12 d. mokėti Sutartyje numatytas 15 proc. dydžio metines palūkanas, o Sutartį nutraukus 2022 m. lapkričio 22 d., ieškovė paskaičiavo mokėtinas 1 031,42 Eur mokėjimo palūkanas iki Sutarties nutraukimo dienos, sprendė, jog toks reikalavimas yra pagrįstas ir jį tenkino.

7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog ieškovė negautoms pajamoms prilygino Sutartyje numatytas atsakovo mokėtinas 15 procento metines mokėjimo (pelno) palūkanas, o, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali, sprendė, jog ieškinyje reikalaujamas negautų pajamų (nuostolių) dydis nevertintinas kaip pagrįstas ir tikėtinas. Įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl šį ieškovės reikalavimą atmetė.

8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė, sudarydama Kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y. asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą, ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamos paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas, sprendė, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 112,34 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo dienos, ir 2 150,14 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtų tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos yra pagrįstas ir jį tenkino. Įvertinęs tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, teismas sprendė, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 50,20 Eur delspinigius yra pagrįstas, todėl jį taip pat tenkino.

9. Teismas sprendė, kad 15 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimas neatitiktų sąžiningumo bei protingumo principų, todėl šį ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies ir iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. vasario 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu NEO Finance, AB prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 24 d. sprendimo už akių dalį: 1) dėl negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtomis mokėjimo palūkanomis po Sutarties nutraukimo, t. y. priteisti apeliantei iš atsakovo M. G. 15 proc. negautų pajamų (nuostolių) už faktiškai pagal mokėjimo grafiką tą mėnesį negrąžintą vartojimo kreditą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2031 m. birželio 12 d.); 2) dėl bylinėjimosi išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą spręsti atsižvelgiant į pirmame prašyme nurodytą sprendimą. Apeliantė taip pat prašo iš atsakovo priteisti 269,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, ir 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą.

11. Apeliantės vertinimu, atsakovui nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų ir dėl šios priežasties apeliantei nutraukus kredito sutartį prieš terminą, kreditoriaus negautos pajamos apima mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias apeliantė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei Sutartis būtų įvykdyta tinkamai. be suteikto vartojimo kredito sumos. Pažymi, kad atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei Sutarties 1.8. punkte apibrėžtą vartojimo kredito mokestį: mokėjimo (pelno) palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius (Sutarties 2.1., 5.2., punktai).

12. Nurodė, kad Lietuvos Banko 2017 m. spalio 2 d. redakcijos Vartojimo kredito gairėse taip pat pabrėžiama tai, kad „vartojimo kredito gavėjui vėluojant mokėti įmokas pagal vartojimo kredito sutartį, kai vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 19 straipsnio nuostatomis, nėra nutraukęs vartojimo kredito sutarties, vartojimo kredito davėjas negali anksčiau vartojimo kredito sutartyje nustatyto termino reikalauti visos likusios vartojimo kredito sumos ir sutartinių palūkanų, apskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties pabaigos, grąžinimo“. Ieškovė nutraukė vartojimo kredito sutartį su atsakovu, taigi įgijo teisę reikalauti visų mokėtinų sumų pagal vartojimo kredito sutartį.

13. Pažymi, kad kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

14. Apeliantė atkreipė dėmesį, kad Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, jog atsakovo mokama visa palūkanų suma yra 13 361,00 Eur, kuri paskaičiuota nuo tą mėnesį esančio mažėjančio kredito likučio sumos (pagal šalių sudarytą palūkanų mokėjimo grafiką), ir kurios, pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui (2031 m. birželio 12 d.), negali viršyti 11 932,84 Eur sumos. Teismo sprendimu už akių apeliantės reikalavimas dėl 1 031,42 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2022 m. lapkričio 22 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos), pripažintas pagrįstu ir tenkintinu, todėl turėjo būti iš atsakovo priteistos ir apeliantės negautos pajamos, kurias apeliantė pagrįstai galėjo tikėtis gauti jei Sutartis būtų vykdoma tinkamai, t. y. 15 procentų negautos pajamos (nuostoliai), skaičiuojamos laikotarpiu nuo Sutarties nutraukimo (2022 m. lapkričio 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2031 m. birželio 12 d.).

15. Pažymi, kad analogiškose civilinėse bylose tokia ir yra vieningai formuojama teismų praktika dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo – Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1795-580/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1879- 580/2020; Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1404-513/2020; Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1412-253/2020; Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1427-459/2020.

16. Apeliantė taip pat nurodė, kad teismas sprendime tenkino ieškinį iš dalies ir proporcingai sumažino bylinėjimosi išlaidas. Remiantis tuo, kad teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, bei nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas keistinas, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista atitinkamai.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

18. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo už akių dalies, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas dėl 15 proc. (11 932,84 Eur) negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. lapkričio 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2031 m. birželio 12 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės – tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus NEO Finance, AB ir atsakovo M. G. 2022 m. balandžio 12 d. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. K100095215, kuria atsakovui buvo suteiktas 15 800,00 Eur vartojimo kreditas 110 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 13 361,00 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 15 proc.), 2 303,72 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2031 m. birželio 12 d. Suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos, tarpininkavimo mokestis atsakovo turėjo būti grąžintas per 110 mėnesinių įmokų. Atsakovas Sutarties bendrųjų sąlygų 3.1., 3.5.2. bei 5.1. punktuose įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kredito sumą bei bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), tačiau atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų ir nereagavo į ieškovės siųstus raginimo laiškus, todėl ieškovė 2022 m. lapkričio 16 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą Sutartį. Atsakovas per pranešimu apie Sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė.

20. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, be kita ko, prašydama priteisti iš atsakovo 15 proc. (11 932,84 Eur) negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. lapkričio 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2031 m. birželio 12 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė negautoms pajamoms prilygino Sutartyje numatytas atsakovo mokėtinas 15 procentų metines mokėjimo (pelno) palūkanas, ir, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali, sprendė, jog ieškinyje reikalaujamas negautų pajamų (nuostolių) dydis nevertintinas kaip pagrįstas ir tikėtinas. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, dėl ko šią ieškinio dalį atmetė.

21. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 15 proc. negautų pajamų (nuostolių) priteisimo. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovui nevykdant Sutartyje numatytų įsipareigojimų ir ieškovei nutraukus su atsakovu sudarytą Sutartį prieš terminą, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti negautas pajamas, kurias sudaro pagal Sutartį mokėtinos pelno palūkanos (už laikotarpį, kai Sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta).

22. Remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo, galimi šie teisiniai padariniai: kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823-2020). Taigi, nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, apeliantei pripažįstama teisė į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo.

23. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

24. Nagrinėjamu atveju apeliantė, sudarydama su atsakovu Sutartį, jos Specialiosiose sąlygose aptarė atsakovo mokamą palūkanų sumą už visą Sutarties galiojimo laikotarpį (13 361,00 Eur), taip pat suderino mokėjimų grafiką iki Sutarties pabaigos. Tai reiškia, jog šalys iš anksto susitarė, kokią pinigų sumą už naudojimąsi kreditorės paskolintais pinigais ir kokiais terminais (aptarė kiekvieną įmokos dydį už atitinkamą laikotarpį) atsakovas privalo sumokėti kreditorei, t. y. aptarė mokėjimo (pelno) palūkanas, todėl akivaizdu, jog kreditorė pagrįstai galėjo tikėtis gauti tokias pinigų sumas, kurios yra aptartos ir suderintos prie Sutarties pateiktame mokėjimo grafike.

25. Atsižvelgdamas į aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, faktines bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškinio reikalavimas priteisti 15 proc. (11 932,84 Eur) negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. lapkričio 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2031 m. birželio 12 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, vertintinas kaip orientacinė negautų pajamų suma, ieškovės apskaičiuota pagal šalių suderintą Mokėjimo grafiką, todėl yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė numatytų pagal ginčo Sutartį gauti ir negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą. Konstatuotina, jog apeliantė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 15 proc. (11 932,84 Eur) negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. lapkričio 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2031 m. birželio 12 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos.

26. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl 15 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. lapkričio 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2031 m. birželio 12 d.), netinkamai taikė aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Dėl nurodytų aplinkybių, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, priteisiant ieškovei iš atsakovo 15 proc. (11 932,84 Eur) negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. lapkričio 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2031 m. birželio 12 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

27. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nustatyta, jog, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovė patyrė 1 179,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė 979,00 Eur žyminis mokestis ir 200,00 Eur išlaidos už procesinių dokumentų rengimą. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas visus materialiuosius ieškovės reikalavimus, priteisė jai iš atsakovo visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 179,00 Eur). Atsižvelgiant į tai, tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos, ieškovės patirtos pirmosios instancijos teisme, neperskirstomos.

28. Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 469,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (269,00 Eur žyminis mokestis ir 200,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos), patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

ieškovės NEO Finance, AB apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 24 d. sprendimo už akių dalį, kuria atmestas ieškovės NEO Finance, AB reikalavimas dėl 15 proc. negautų pajamų (nuostolių) priteisimo po Sutarties nutraukimo.

Priteisti ieškovei NEO Finance, AB, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15 proc. (11 932,84 Eur) negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. lapkričio 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2031 m. birželio 12 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos.

Kitą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 24 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei NEO Finance, AB, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 469,00 Eur (keturių šimtų šešiasdešimt devynių eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Eigirdas Činka

Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė

Dalia Pranckienė