A. J. pagal ANK 420 str.

Administracinio nusižengimo byla

Nr. AN2-107-334/2023

Proceso Nr. 4-54-3-00015-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 21.11.11

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. gruodžio 20 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, A. J. pateiktą apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. spalio 25 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,

n u s t a t ė :

1. A. J. (toliau – pareiškėjas) buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2023-07-11, 01:37 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį lenkė vietoje, kurioje pagal kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, t. y. kelio ženklo Nr. 201 “ Pagrindinis kelias“ galiojimo zonoje, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 140.1 punktą. Tokie A. J. veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Už tai administraciniu nurodymu buvo pasiūlyta iki 2023 m. liepos 26 d. sumokėti 85 Eur baudą ir skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams. Šios baudos nesumokėjus, 2023 m. rugpjūčio 23 d. Utenos apskrities VPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus Vyriausiosios tyrėjos A. G. (toliau – Institucija) nutarimu paskirta 190 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams.

2. Nesutikdamas su aukščiau minėtu Institucijos nutarimu, A. J. pateikė skundą Utenos apylinkės teismo Visagino rūmams, tačiau to paties teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartimi, jo skundas buvo atmestas, o Institucijos nutarimas paliktas nepakeistu.

3. Apeliaciniu skundu A. J. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. spalio 25 d. nutartį ir vadovaujantis ANK 34 str. 6 d., neskirti jam administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo. Pareiškėjas skunde aiškina įvykio aplinkybes ir teigia, kad teismas neatkreipė deramo dėmesio į lengvinančias aplinkybes, tinkamai neįvertino teisių svarbos tiek jo asmeniniame gyvenime, tiek darbinėje veikloje, nesivadovavo teisine praktika, todėl nepagrįstai netenkino jo skundo ir nepanaikino administracinio poveikio priemonės.

4. Atsiliepimu į pateiktą skundą Institucija, priėmusi nutarimą, nesutinka su pateiktais reikalavimas ir mano, kad paskirta administracinė nuobauda su administracinio poveikio priemone yra tinkamai individualizuota. Institucija mano, kad šioje byloje nenustatytas kompleksas faktinių duomenų ar išskirtinių aplinkybių bylojančių asmens naudai, kurios lemtų ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą.

5. Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą nusižengimą. Apeliaciniame skunde keliamas administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia vairuotojams baudą nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Taigi, įstatymas imperatyviai reguliuoja ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos skyrimą, todėl teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas nagrinėjamu atveju yra privalomas.

8. Visgi, ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje ne kartą jau pasisakyta, kad mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.).

9. Apygardos teismo vertinimu, aptariamu atveju spręsti, kad A. J. paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 4 mėnesiams yra neteisinga, neproporcinga ar per griežta, nėra jokio pagrindo. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai skundžiamoje nutartyje pasisakė dėl galimybės pareiškėjui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir savo sprendimą jų netaikyti motyvavo. Aukštesnės instancijos teismas, atsižvelgęs į padarytą administracinį nusižengimą, jo pobūdį, pareiškėjo asmenybę ir kitas aplinkybes, su tokiu apylinkės teismo sprendimu neturi pagrindo nesutikti.

10. Nors tiek pateikiant skundą Utenos apylinkės teismo Visagino rūmams, tiek ir apeliaciniame skunde prašoma atsižvelgti į lengvinančias aplinkybes (lenkimo manevras buvo pradėtas daryti ten kur tai yra leidžiama, šis pažeidimas nesukėlė jokios grėsmės kitiems eismo dalyviams, pažeidimas padarytas be jokių chuliganiškų paskatų, labai gailisi dėl padaryto pažeidimo), jo asmenybę charakterizuojančius duomenis (vienas augina dukrą, turi pakankamai didelį ūkį, vykdo individualią veiklą, turi finansinių įsipareigojimų, gyvena per du miestus – (duomenys neskelbtini)), kad teisė vairuoti jam reikalinga dėl darbo, ūkio, šeimyninių poreikių tenkinimo, tačiau šios minimos aplinkybės neduoda pagrindo administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimu daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas. Aplinkybė, jog teisė vairuoti A. J. reikalinga dėl darbinių ir šeimos poreikių buvo žinoma ir prieš darant nusižengimą, tačiau tai jo nuo neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė, todėl kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra tik paties administracinėn atsakomybėn patraukto A. J. neatsakingo elgesio rezultatas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam taip pat kitiems eismo dalyviams dėl KET pažeidimo. Be to, asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbinės veiklos pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, todėl šie argumentai negali būti vertinami kaip pagrindas neskirti administracinio poveikio priemonės.

11. Maža to, iš pateiktos administracinio nusižengimo bylos matyti ir tai, kad pažeidimo padarymo metu A. J. jau ne kartą buvo baustas už KET pažeidimus, daugiausiai už leistino greičio viršijimą ir turėjo tris galiojančias administracines nuobaudas už KET pažeidimus. (administracinės b. l. 45-50). Tokia administracinių nusižengimų gausa pareiškėją charakterizuoja neigiamai, kaip piktybiškai KET reikalavimų nepaisantį pažeidėją, ir leidžia spręsti, kad praeityje A. J. skirtos nuobaudos pakankamos įtakos neturėjo bei nelėmė pastarojo apsisprendimo būti pareigingesniu vairuotoju. Todėl, vertinant tiek patį administracinį nusižengimą, tiek ir administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį apibūdinančius duomenis, apylinkės teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad švelninti A. J. skirtą nuobaudą nėra jokio pagrindo. Šios išvados nepaneigia ir skundo argumentai, kad A. J. nėra baustas už analogiško administracinio nusižengimo padarymą. Kaip jau minėta, A. J. jau ne kartą baustas už KET pažeidimus, o aptariamo šiurkštaus KET pažeidimo padarymas neabejotinai parodo, kad A. J. daromi pažeidimai sunkėja, todėl manyti, kad neskyrus specialiosios teisės atėmimo bus pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, nėra pagrindo.

12. Galiausiai pabrėžtina, kad skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas (apsunkinta galimybė laisvai judėti, tinkamai atlikti savo darbines pareigas, pasirūpinti artimųjų poreikiais) savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Skiriant administracines nuobaudas, prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų padarinių, nes per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.

13. Aptartų duomenų pagrindu apygardos teismas sprendžia, kad A. J. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl neskirti administracinio poveikio priemonės nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių ar naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos institucijai ir apylinkės teismui, ir, kurios galėtų būti pripažįstamos pagrindu A. J. neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nėra pateikta ir nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nebuvo nustatyta. Nusižengimą A. J. padarė naudodamasis specialia teise, todėl jos atėmimas artimas minimaliam sankcijoje numatytam terminui – 3 mėn. laikytinas adekvačia ir proporcinga padaryto nusižengimo pavojingumui priemone, siekiant administracinės nuobaudos tikslų.

14. Pabrėžtina ir tai, kad skunde cituojamos teismų nutartys taip pat nesudaro pagrindo sutikti su argumentais, kad apylinkės teismas deramai neįvertino administracinio nusižengimo byloje nustatytos visumos, dėl to priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą ir nukrypo nuo teismų praktikos. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime konstatuota, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Teismų nutartys ir jose padarytos išvados, kurias skunde cituoja pareiškėjas, nekvestionuojamos, tačiau A. J. akcentuojamos nutartys nėra precedentas šiai administracinei bylai, kadangi tiek įvykio aplinkybės, tiek ir pažeidėją charakterizuojantys duomenys nėra analogiški šiai administracinio nusižengimo bylai, tuo tarpu ANK 34 str. 6 d. nuostatų taikymas galimas tik esant kompleksui faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių bylojančių asmens naudai, kurių, kaip aptarta, šiuo atveju nenustatyta.

15. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. spalio 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi ir 654 straipsniu,

n u t a r i a :

palikti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. spalio 25 d. nutartį nepakeistą ir A. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Danutė Švitinienė