Civilinė byla Nr. e2S-620-940/2023
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02425-2023-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.19;
(S)
3.3.1.18.4; 3.3.1.19.2; 3.3.2.3; 3.3.2.5
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gruodžio 20 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-6449-452/2023 pagal pareiškėjo D. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas D. K. kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti jam terminą palikimui priimti po V. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, kad pareiškėjo motinos teta V. K. 1998 m sausio 26 d. testamentu visą savo turtą paliko pareiškėjui. Testamento surašymo metu pareiškėjui buvo tik septyni metai ir pareiškėjas apie tai nieko nežinojo. Testamentą pareiškėjas rado tik šių metų pavasarį tvarkydamas motinos namus. Pažymėjo, kad pareiškėjo motina V. K. paaiškino, kad pareiškėjo vardu dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes nenorėjo konfliktų su V. K. sutuoktinio V. D. sūnumis. Pareiškėjas terminą praleido dėl svarbių priežasčių, nes buvo mažametis ir negalėjo savarankiškai priimti palikimo, be to, apie testamentą nieko nežinojo.
3. Pažymėjo, kad V. K. priklauso gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai ir kiti inžinieriniai statiniai, esantys (duomenys neskelbtini); taip pat jai suteiktas 3,00 ha žemės ūkio naudmenų žemės plotas, esantis (duomenys neskelbtini). Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos palikimo priėmimo faktų ar jos palikimo atsisakymo faktų. Po V. K. mirties Panevėžio rajono savivaldybės 2-ajame notarų biure paveldėjimo byla nėra pradėta, paveldėjimo teisės liudijimai niekam neišduoti. V. K. (duomenys neskelbtini) buvo įregistravusi santuoką su V. D., kuris (duomenys neskelbtini) mirė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimą dėl praleisto termino pratęsimo palikimui priimti po V. K. mirties atmetė.
5. Teismas nustatė, kad 1998 m. sausio 26 d. V. K. sudarė testamentą, patvirtintą Panevėžio 4-ojo notarų biuro notarės V. K., kuriuo visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų mirties dieną, taip pat ir žemės sklypą su pastatais ir priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini), po savo mirties paliko pareiškėjui D. K.. V. K. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis, registre nėra įregistruota V. K. sudarytų testamentų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ar palikimo atsisakymo faktų. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, V. K. nuosavybės teise įregistruotas gyvenamasis namas, trys ūkiniai statiniai ir kiemo statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini). V. K. Vyriausybės įgaliotinio Velžio apylinkėje 1993 m. gruodžio 30 d. potvarkiu suteikta 3,00 ha žemės ūkio naudmenų asmeninio ūkio žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis, V. K. mirė santuokoje, kuri įregistruota (duomenys neskelbtini), sutuoktinis V. D. mirė (duomenys neskelbtini). Iš 2023 m. liepos 5 d. notaro A. Č. išduotos pažymos matyti, kad po V. K. mirties notaro biure paveldėjimo byla nėra pradėta, paveldėjimo teisės liudijimai neišduoti.
6. Teismas sprendė, jog pareiškėjas neįrodė aplinkybių, sudarančių teisinį pagrindą atnaujinti iš viso devyniolika metų praleistą terminą palikimui priimti. Teismas nustatė, kad palikimo atsiradimo metu pareiškėjas buvo trylikos metų amžiaus, pilnamečiu tapo (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas pripažino, kad apie V. K. sutuoktinio V. D. sūnų keliamą grėsmę paaiškėjus testamento buvimo faktui žino tik iš pasakojimų ir nuogirdų, tačiau ši aplinkybė nėra patvirtinta jokiais leistinais įrodymais. V. D., su kuriuo V. K. susituokė (duomenys neskelbtini), t. y. prieš testamento sudarymą, yra miręs ((duomenys neskelbtini)), duomenų apie jo įpėdinius byloje nėra. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog įrodinėjimo procese jis yra nešališkas arbitras ir neprivalo nustatyti aplinkybių, kurių nenurodo šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys, įvertinęs nustatytas byloje aplinkybes, priežastis terminui atnaujinti, terminą palikimui priimti civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo aspektu, atsižvelgdamas į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus, darė išvadą, kad D. K. nepateikė teismui neginčijamų įrodymų, jog jis buvo atidus ir rūpestingas, siekdamas įgyvendinti savo teises dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatytu laiku ir konstatavo, kad asmens, praleidusio terminą, interesai nėra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo bei nėra pagrindo termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis ir reikalavimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo teismas atmetė kaip neįrodytą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėjas D. K. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. atnaujinti pareiškėjui terminą palikimui priimti po V. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirties.
8. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė nepagristą išvadą, kad pareiškėjas terminą praleido ne dėl svarbios priežasties. Testamento sudarymo metu apeliantui buvo tik septyni metai, todėl akivaizdu, kad tokio amžiaus tikrai nesidomėjo testamentais ir paveldėjimo klausimais. Be to, apeliantas apskritai nežinojo, kad mamos teta sudarė testamentą ir turtą paliko jam. Kai mirė V. K., apeliantui buvo tik trylika metų ir savarankiškai, net ir žinodamas apie testamentą, nebūtų galėjęs realizuoti savo teisės palikimui priimti, nes tai turėjo padaryti apelianto tėvai. Tėvai apelianto vardu palikimo nepriėmė, nes nenorėjo turėti problemų su palikėjos sutuoktinio sūnumis. Apie testamentą apeliantas sužinojo tik šių metų pavasarį.
9. Pažymi, kad nors teismas, priimdamas sprendimą, nurodė, kad atsižvelgė į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo pricipus, tačiau, priimdamas nutartį, jais nesivadovavo. Dėl V. K. palikimo priėmimo niekas nesikreipė, todėl termino atnaujinimas niekaip nepakenktų civilinių santykių stabilumui ar kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Priešingai, nekilnojamasis turtas turėtų savininką, kuris juo rūpintųsi ir jį sutvarkytų. Atkreipia dėmesį, kad ir valstybės įmonė Turto bankas iki šiol šiuo turtu nesirūpino ir iš esmės neprieštaravo dėl termino atnaujinimo palikimui priimti.
10. Tvirtina, kad V. K. sutuoktinis V. D. per 19 metų nesikreipė dėl palikimo priėmimo, todėl galima daryti išvadą, kad jam buvo žinoma apie V. K. valią, t. y. sudarytą testamentą. V. D. vaikai negali pretenduoti į V. K. turtą, nes jie nėra jos giminaičiai.
11. Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas prašo atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
13. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria pareiškėjo D. K. prašymas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio turi pareigą patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnyje, kuris taikytinas ir nagrinėjamu atveju (CPK 338 straipsnis), nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, turi pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to toliau pasisako.
15. Baigtinis absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų sąrašas įtvirtintas CPK 329 straipsnyje. Procesinius teisės normų pažeidimus, sudarančius prielaidas sprendimui panaikinti, įstatymų leidėjas skirsto į tuos, kurie lėmė neteisingą bylos išsprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis), ir tuos, kuriems esant neturi reikšmės faktas, ar dėl jų galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes kyla abejonių dėl paties pirmosios instancijos teismo proceso teisėtumo (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
16. Pirmuoju atveju neigiamus pažeidimų teisinius padarinius dažnai gali ištaisyti ir apeliacinės instancijos teismas, nes šie pažeidimai patys savaime nesąlygoja tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimo. Antruoju atveju padarytieji pažeidimai sudaro besąlyginį pagrindą panaikinti sprendimą, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Tokiais pažeidimais pripažįstami esminių proceso nuostatų, nustatančių teismo veiklos ribas (teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas, pagrindinius bylų nagrinėjimo civiliniame procese principus, užtikrinančius procesines asmenų teises ir t.t.), pažeidimai. Tai reiškia, kad tokiais pažeidimais yra sukeliami neigiami teisiniai padariniai – tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimas, dėl ko kyla būtinybė šį procesą pakartoti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-28-241/2019).
17. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 266 straipsnį draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų, o šio draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl tokių asmenų teisių ir pareigų yra vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nusprendimas kasacinio teismo praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015; kt.).
18. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas D. K. kreipėsi į teismą dėl termino motinos tetos V. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti atnaujinimo. V. K. 1998 m. sausio 26 d. testamentu visą savo turtą paliko D. K.. Po V. K. mirties notaro biure paveldėjimo byla nėra užvesta. V. K. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – gyvenamas namas su ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais, esantys (duomenys neskelbtini); jai taip pat suteikta 3,00 ha žemės ūkio naudmenų asmeninio ūkio žemės, esančios (duomenys neskelbtini). V. K. mirė santuokoje; vaikų neturėjo. V. K. sutuoktinis V. D. mirė (duomenys neskelbtini). V. D. turėjo keturis vaikus: M. D., gim. (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)), R. D., gim. (duomenys neskelbtini), G. D., gim. (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)) ir G. M., gim. (duomenys neskelbtini). V. D. testamento sudaręs nebuvo; paveldėjimo byla po jo mirties neužvesta.
19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog įpėdinis palikimą turi priimti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą (CK 5.13 straipsnis).
20. Bylos duomenys patvirtina, jog V. K. turėjo sutuoktinį V. D.. Pažymėtina, jog V. D., remiantis CK 5.13 straipsniu, apeliantui nepriėmus palikimo pagal testamentą per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), kaip įstatyminis įpėdinis turėjo teisę paveldėti visą V. K. palikimą. V. D. (duomenys neskelbtini) mirė ir nors byloje duomenų, jog jis būtų priėmęs sutuoktinės V. K. palikimą paduodamas pareiškimą notarui nėra, tačiau skundžiamos nutarties priėmimo dieną jis turėjo du gyvus vaikus – R. D. ir G. M., kurie, būdami V. K. įstatyminio įpėdinio – sutuoktinio V. D. pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai, taip pat turėjo teisę reikšti reikalavimus į jų tėvo V. D., kaip jo sutuoktinės V. K. įpėdinio, palikimą, t. y. kreiptis dėl termino palikimui priimti tėvo vardu atnaujinimo ar juridinio fakto nustatymo, kad palikimas priimtas faktiniu valdymu. Duomenų, jog V. D. būtų atsisakęs V. K. palikimo byloje taip pat nėra. Pažymėtina ir tai, jog CK 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įvertinus tai, kad V. K. ir V. D. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), V. K. mirė (duomenys neskelbtini), o V. D. – tik (duomenys neskelbtini), neatmestina tikimybė, jog V. D. sutuoktinės V. K. palikimą galėjo priimti ir faktiniu valdymu (CK 5.51 straipsnis).
21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino nutarties 20 punkte nurodytų aplinkybių, neatsižvelgė į byloje esančius duomenis apie kitus V. K. ir V. D. įpėdinius, neįtraukė jų į bylą suinteresuotais asmenimis, nesiaiškino jų pozicijos nagrinėjamu klausimu, nors sprendžiamas termino atnaujinimo klausimas buvo susijęs su jų materialiosiomis teisėmis ir pareigomis.
22. Įstatymas draudžia teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, atvejai, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, pripažįstami absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.
23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo nutartį, nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartis negali būti pripažįstama teisėta dėl absoliutaus jos negaliojimo pagrindo egzistavimo. Esant nustatytoms aplinkybėms byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi šis teismo padarytas pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
24. Nustatęs pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo, dėl pareiškėjo D. K. atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes teisinės ir faktinės aplinkybės, susijusios su bylos esme, bus tiriamos iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
25. Patirtų bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo D. K. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė