Dėl laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo

Civilinė byla Nr. e2A-603-544/2023

Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00421-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6.;

3.3.1.13.; 3.3.1.18.1

(S)

PANEVĖŽIO apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 20 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvidos Jasaitytės-Pralgauskienės ir Laimanto Misiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. liepos 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-67-762/2023 pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovei I. B. dėl laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugų skyrius Rokiškio rajone.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas E. B. (toliau – ir ieškovas) pateiktu ieškiniu prašė:

- panaikinti 2019 m. birželio 14 d. sprendimu, priimtu Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų civilinėje byloje Nr. e2-3700-620/2019, E. B. taikytą laikiną tėvo valdžios apribojimą jo vaikų E. B. (gimusio (duomenys neskelbtini) ir A. B. (gimusios (duomenys neskelbtini) atžvilgiu;

- nepilnamečio E. B. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu E. B., pakeičiant 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų civilinėje byloje Nr. e2YT-3858-762/2018 patvirtintą E. B. ir I. B. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl E. B. gyvenamosios vietos nustatymo;

- iš atsakovės I. B. (toliau – ir atsakovė) priteisti išlaikymą nepilnamečiui E. B. nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 150 Eur, kasmet išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, E. B. priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise paskirti vaiko tėvą E. B., pakeičiant 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų civilinėje byloje Nr. e2YT-3858-762/2018 patvirtintą E. B. ir I. B. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl E. B. išlaikymo;

- nustatyti nepilnamečio E. B. bendravimo su motina I. B. tvarką (detali prašoma nustatyti bendravimo tvarka nurodyta ieškinyje);

- priteisti iš atsakovės ieškovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas pateiktame ieškinyje nurodė ir jis bei jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad:

2.1. Po Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3700-620/2019 priėmimo, kuriuo ieškovui buvo laikinai apribota tėvo valdžia vaikų E. ir A. atžvilgiu, ieškovas siekė išlaikyti nuolatinį ryšį su vaikais, dalyvauti jų gyvenime, bet tai netiko atsakovei, dėl ko tarp šalių kilo nesutarimai, ginčai, skundai vienas kito atžvilgiu vaiko teisių apsaugos, teisėsaugos institucijoms.

2.2. Ieškovas dėjo pastangas išlaikyti ryšį su vaikais, vykdė institucijų nurodymus, dalyvavo daugelyje susitikimų su vaikais dalyvaujant psichologui, domėjosi vaikų gyvenimo sąlygomis, dalyvavo „Efektyvios tėvystės įgūdžių ugdymo“ paskaitose.

2.3. Mano, kad nors teismo sprendime, kuriuo ieškovui laikinai apribota tėvo valdžia, kritika į ieškovą nukreipta tik dėl jo bendravimo su sūnumi E., tačiau sprendime nėra jokių argumentų apie tai, kad ieškovas darytų neigiamą poveikį dukrai A., bet ir jos atžvilgiu laikinai apribota tėvo valdžia. Atsakingu už sūnaus E. netinkamą elgesį mokykloje bei namuose buvo laikomas ieškovas, bet tai nebuvo teisinga išvada, nes nebuvo ištirta vaiko psichinė – psichologinė būklė. Po sprendimo priėmimo sūnui E. buvo nustatytas (duomenys neskelbtini). Dėl to yra pagrindas spręsti, kad sūnaus E. elgesį įtakoja jo sveikatos būklė, o ne ieškovo veiksmai, vaiko emocinei būsenai neigiamą poveikį daro ne bendravimas su tėvu, o bendravimo ribojimas, nes būtent dėl jo kyla įtampos tarp vaiko ir motinos.

2.4. Ieškovo nuomone, tokio amžiaus vaikui, koks yra šalių sūnus E., yra svarbu kurti ryšį su tėvu, trukdymas tėvui bendrauti su sūnumi ir jį auklėti turi neigiamos įtakos vaiko raidai ir psichoemocinei būsenai. Sūnus E. ne kartą yra išsakęs norą gyventi su tėvu ir išreikalavęs tėvo pažadą to siekti. Ieškovas yra pakankamai brandus, turi tėviškų įgūdžių ir turi visas galimybes sudaryti puikias sąlygas sūnui augti ir vystytis, rūpintis jo sveikata ir poreikiais, yra pasirengęs užtikrinti tinkamą vaiko bendravimą su atsakove ir ne tik savo nuožiūra priimti sprendimus vaiko gyvenimo klausimais. Remiantis tuo mano, kad vaiko E. B. gyvenamoji vieta turėtų būti pakeista, nustatant ją su vaiko tėvu – ieškovu bei atitinkamai nustatoma vaiko bendravimo su motina tvarka. Nustačius E. B. gyvenamąją vietą su ieškovu, iš vaiko motinos – atsakovės, vaikui turėtų būti priteistas išlaikymas.

3. Ieškovas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad tarp jo ir abiejų vaikų yra glaudus ryšys ir jie nori su juo bendrauti. Po teismo sprendimo bendravimas su sūnumi E. vyko per psichologą apie metus, tačiau po to pamatė, kad tai E. nepriimtina, jo elgesys tik blogėjo, todėl nutraukė tokį bendravimą ir pradėjo su sūnumi bendrauti ne pagal teismo sprendimu nustatytą tvarką, bet tiesiogiai telefonu bei virtualiai per žaidimų portalus. Sūnų E. susitikus pas močiutę, jis pats pasiprašė jį pasiimti į žvejybą, todėl jį pasiėmė ir su juo buvo bei bendravo. Mano, kad vaikas maištauja prieš motiną, gyvendamas su ja patiria stresą, kurio nepatirtų, jei bendrautų ir gyventų su juo. Tvirtina, kad kurį laiką dalyvavo pozityvios tėvystės kuruose, tačiau pamatė, kad jie nėra naudingi, todėl jų atsisakė. Su dukra palaiko ryšį, bendrauja telefonu, susitinka pas močiutę.

4. Atsakovė I. B. pateiktu atsiliepimu prašė ieškovo ieškinį atmesti. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad:

4.1. Po 2019 m. birželio 14 d. teismo sprendimo, kuriuo ieškovui laikinai apribota tėvo valdžia, ieškovas tinkamų išvadų nepadarė, savo elgesio nepakeitė, nesilaikė ir nesilaiko teismo sprendime įtvirtinto reikalavimo jam bendrauti su vaikais tik dalyvaujant psichologui bei toliau savo elgesiu darė ir daro žalą vaikams. Ieškovas, nors jam ir buvo draudžiama, betarpiškai bendraudavo su sūnumi E. Po tokių bendravimų sūnus būdavo piktas, jo elgesys pasikeisdavo, vaikas pradėdavo maištauti, vadindavo ją įžeidžiančiais, necenzūriniais žodžiais, grasindavo jai, kad močiutė su tėčiu ją paduos į teismą, jei ši vers daryti tai, ko jis nenori, aiškindavo, kad ji neturi teisės nurodinėti kur jam eiti ir ką daryti, sakydavo, kad ji yra nusikaltėlė, kad sėdės kalėjime, grasindavo, kad ją pakars ir t.t. Po bendravimų sūnus atsisakydavo eiti į mokyklą, pasikeisdavo jo elgesys mokykloje, jis elgdavosi destruktyviai, atsisakydavo mokytis, konfliktuodavo su mokytojais, bendraklasiais.

4.2. Ieškovas, nors ir žino apie sūnaus (duomenys neskelbtini) ligą ir su tuo susijusias psichologines problemas, tačiau nepaiso vaiko interesų, bendrauja su juo netinkamai, visiškai neatsižvelgdamas į tai, kad sūnus ne tik yra vaikas, tačiau turi psichologinių problemų, naudoja necenzūrinę leksiką, su vaiku per nuotolį žaidžia smurtinio pobūdžio kompiuterinius žaidimus, barasi su sūnumi, supykęs užblokuoja sūnų savo paskyrose, grasina niekada nebebendrauti, nuteikinėja vaiką tiek mamos, tiek psichologų, tiek Vaiko teisių apsaugos specialistų atžvilgiu, kas vaikui kelia didelį stresą, o po tokio pabendravimo su tėvu vaiko elgesys pasikeičia į neigiamą pusę ir tampa sunkiai valdomas. Be to, atsakovas rašo nepagrįstus skundus ir į jo keliamus konfliktus įtraukia patį vaiką. Tuo tarpu tėvui ir vaikui kurį laiką nebendraujant vaiko elgesys pasikeičia, tampa šiltesnis, pagerėja vaiko nuotaika.

4.3. Nurodė, kad su dukra ieškovas faktiškai nebendrauja visiškai, tačiau jos atžvilgiu jo teisių apribojimo metu taip pat elgdavosi netinkamai.

4.4. Atsakovės nuomone, ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog jis būtų pakeitęs savo elgesį. Nors ieškovas dalyvavo „Efektyvios tėvystės įgūdžių ugdymo“ paskaitose, tačiau mano, jog jis tai darė tik dėl jam iškeltos bylos dėl tėvystės teisių apribojimo.

4.5. Be to, ieškovas nenurodo aplinkybių, kurios būtų pasikeitusios ir dėl kurių būtų būtinybė keisti vaiko gyvenamąją vietą. Atsakovės nuomone, ieškovo destruktyvus elgesys rodo, kad jis, priešingai nei teigia ieškinyje, nesuvokia ir nenori suvokti sūnaus vystymosi poreikių, negeba rūpintis jo sveikata ir auklėjimu. Nors ieškovas turi materialines sąlygas gyvenamajai vietai užtikrinti, tačiau neturi jokių įgūdžių rūpintis vaiku, ypatingai atsižvelgiant į tai, jog vaikas turi specialių poreikių. Atsakovė mano, kad sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimas pažeistų vaiko interesus, todėl reikalavimas negali būti tenkinamas.

5. Atsakovė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad ieškovas pats sugalvojo, jog jis gali su sūnumi matytis ir bendrauti ne taip, kaip nurodyta teismo sprendime, o taip, kaip atrodo jam pačiam, tai yra betarpiškai. Jos žiniomis, ieškovas su sūnumi bendrauja per žaidimų platformas arba tiesiogiai, kai vaikas būna nuvežamas pas močiutę (ieškovo motiną). Šio bendravimo metu ieškovas formuoja neigiamą vaiko nuomonę prieš ją, psichologus, po ko vaiko elgesys ženkliai pasikeičia į blogąją pusę, jis tampa maištaujantis, nesukalbamas. Tuo tarpu ilgiau nebendraujant su ieškovu, vaiko elgesys pradeda keistis į gerąją pusę. Su dukra A. ieškovas bendrauja labai mažai, tik telefonu jai nurodinėdamas ką daryti.

6. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Vaiko teisių apsaugos skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad panaikinti laikiną tėvo valdžios apribojimą ieškovui jo vaikų E. ir A. atžvilgiu, nėra pagrindo. Išvadoje nurodė, kad:

6.1. Ieškovas tinkamų išvadų laikino tėvo valdžios apribojimo metu nepadarė, savo elgesio nepakeitė ir nesiėmė tinkamai įgyvendinti tėvo valdžią vaikų atžvilgiu. Ieškovas nevykdo Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3700-620/2019 nustatytos bendravimo su nepilnamečiais tvarkos tik per psichologą, piktnaudžiauja tėvo valdžia, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, grubiai pažeisdamas vaikų teisę į saugią aplinką ir tinkamą auklėjimą, negarantuoja vaikams ramios emociškai palankios vystytis aplinkos. Su sūnumi ieškovas bendrauja nuotolinėmis ryšio priemonėmis, susirašinėja pokalbių kambariuose, žaidžia su juo įvairius kompiuterinius žaidimus, atitraukia vaiką nuo įprastinio gyvenimo būdo, nustatytos struktūrizuotos dienotvarkės, mokymosi, formuoja vaiko neigiamą požiūrį į motiną bei apskritai į moteris, toleruoja vaiko nėjimą į mokyklą, trikdo vaikų emocinę būseną. Ieškovo bendravimas su sūnumi destruktyviai veikia nepilnamečio vaiko elgesį. Vaikas tampa agresyvus šeimos narių atžvilgiu, priešinasi namuose įvestoms taisyklėms. Toks ieškovo elgesys vaikams galimai sukelia didžiulį stresą, psichologines problemas. Po bendravimo su tėvu berniukui reikalinga intensyvesnė pagalba, vaikas atsisako lankyti mokyklą, dukra A. taip pat vengia susitikimo su tėvu. Tokios situacijos gali lemti vaikų nepasitikėjimą, baimę, nerimą,

6.2. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ieškovui jo vaikų E. ir A. atžvilgiu bei prašė teismą uždrausti atsakovui bendrauti su sūnumi E. (byla nagrinėjama Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose). Dėl galimybės ieškovui bendrauti su dukra nurodė, kad bendravimas su dukra galimas, jei tai neprieštarautų vaiko interesams, bet tik per psichologą, kurio dalyvavimą turėtų užtikrinti vaiko tėvas, prieš tai suderinęs datą ir laiką su vaiko motina.

6.3. Vaiko teisių apsaugos skyriaus vertinimu, ieškovo teiginiai apie jo pajėgumą užtikrinti vaiko E. interesus yra deklaratyvaus pobūdžio ir neįrodo realių jo galimybių pasirūpinti vaiku, užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo vystymuisi. Nors ir nustatyta, kad ieškovo gyvenamoje vietoje yra tinkamos buitinės gyvenimo sąlygos, tačiau ieškovas negeba užtikrinti kitų vaiko poreikių, jam trūksta žinių ir įgūdžių, susijusių su sūnaus sveikatos ir elgesio sutrikimais bei su tuo susijusiais poreikiais, trūksta žinių auklėjant vaiką. Ieškovas, žinodamas vaiko (duomenys neskelbtini) ligą ir su tuo susijusias problemas, visiškai neatsižvelgia į vaiko interesus, bendrauja su vaiku netinkamai, žaidžia su juo smurtinio pobūdžio žaidimus, naudoja necenzūrinius žodžius, nuteikinėja vaiką tiek motinos, tiek kitų žmonių atžvilgiu, taip dar labiau pablogindamas vaiko psichinę būseną, dėl ko vaikas yra išbalansuojamas ir tampa sunkiai suvaldomas. Atsižvelgiant į tai vertina, kad vaiko E. gyvenamosios vietos pakeitimas bei bendravimo tvarkos nustatymas prieštarauja vaikų interesams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2023 m. liepos 24 d. sprendimu visiškai atmetė ieškovo ieškinį, priteisė iš ieškovo atsakovei 1100 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybei – 6,64 Eur proceso išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

8. Teismas, remdamasis Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3700-620/2019 duomenimis, nustatė, kad pagrindinė sąlyga, kurios turėjo laikytis ieškovas, yra ta, jog ieškovas laikino tėvo valdžios apribojimo metu turėjo teisę matytis su vaikais tik iš anksto pasimatymo laiką ir vietą suderinęs su vaikų motina ir tik pasimatymo su vaikais metu dalyvaujant psichologui. Teismas konstatavo, kad tik laikydamasis šios teismo sprendimu nustatytos sąlygos ir imdamasis kitų veiksmų, šalinančių laikino tėvo valdžios ribojimo būtinybę, ieškovas galėjo įrodyti, jog išnyko pagrindai, dėl kurių buvo laikinai apribota tėvo valdžia jo vaikų atžvilgiu.

9. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, deklratyviais įvertino ieškovo teiginius, kad jis dėjo pastangas išlaikyti ryšį su vaikais, vykdė institucijų nurodymus, dalyvavo daugelyje susitikimų su vaikais dalyvaujant psichologui, domėjosi vaikų gyvenimo sąlygomis, dalyvavo „Efektyvios tėvystės įgūdžių ugdymo“ paskaitose. Tokia išvadą teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad ieškovo motyvacija reguliariai ir nuosekliai susitikti su vaikais teismo nustatyta tvarka buvo trumpalaikė, nuo 2021 m. birželio 3 d. ieškovas nebesinaudojo tarpininkavimo paslaugomis, nerodė jokios motyvacijos gerinti bendravimą su vaikų mama siekiant užtikrinti geriausius vaikų interesus, nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. nedėjo pastangų bei iniciatyvos savarankiškai organizuojant Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje susitikimus su vaikais, dalyvaujant psichologei. Taip pat ieškovas nė karto nesikreipė pagalbos dėl tarpininkavimo organizuojant susitikimus, nedalyvavo siūlomoje mediacijos konsultacijoje, kuri buvo paskirta, nedalyvavo ir nepranešė apie nedalyvavimą pozityvios tėvystės mokymuose, kuriuos rekomendavo Pedagoginė psichologinė tarnyba dėl pagalbos, žinių, supratimo pagilinimo, siekiant užtikrinti geriausius vaikų interesus, tam rasdamas įvairių priežasčių, pats ieškovas savarankiškai neorganizavo susitikimų su vaikais jam parankiu laiku.

10. Teismas iš byloje nustatytų aplinkybių, ko neneigė ir pats ieškovas, nustatė, kad nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio ieškovas iš esmės nebesilaikė 2019 m. birželio 14 d. teismo sprendimu nustatytos laikino tėvo valdžios ribojimo sąlygos bendrauti su vaikais tik iš anksto pasimatymo laiką ir vietą suderinęs su vaikų motina ir tik pasimatymo su vaikais metu dalyvaujant psichologui. Teismas iš pateiktų byloje įrodymų bei pačio ieškovo teiginių nustatė, jog ieškovas pasirinko savitą bendravimo bei pasimatymo su sūnumi E. būdą, tai yra su sūnumi E. bendraudavo per kompiuterines žaidimų platformas, tiesiogiai telefonu, o atsakovei vaikus nuvežus pas močiutę (ieškovo motiną) ieškovas su jais susitikdavo ir bendraudavo tiesiogiai.

11. Teismas įvertino, kad tokiu bendravimu ieškovas darė ypatingą žalą vaikų emocinei būklei, nes, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, E. grįžęs po susitikimo su ieškovu neklausydavo motinos, būdavo piktas, atsisakydavo daryti namų darbus, motiną vadindavo įžeidžiančiais žodžiais. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovas bendraudamas su sūnumi naudoja sūnų įžeidžiančius žodžius bei keiksmažodžius, vaiko motiną įžeidžiančiais žodžiais ir tuo ją vaikų akivaizdoje žemina. Šios aplinkybės, teismo nuomone, tik parodo ir patvirtina 2019 m. birželio 14 d. teismo sprendimu iškeltus nuogąstavimus, kad ieškovas betarpiškai bendraudamas su vaikais jiems kenkia, o ieškovo besitęsiantis elgesys neabejotinai turi neigiamos įtakos vaikų psichikos formavimuisi, raidai, kenkia vaikų psichinei būsenai.

12. Teismas ieškovo nurodytas aplinkybes, jog jis turi darbą, gauna nuolatinį atlygį, turi galimybę vaikui (E.) suteikti reikalingas gyvenimo sąlygas, nelaikė išskirtinėmis, konstatuodamas, kad ieškovas nevykdė kitų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.181 straipsnyje nustatytų sąlygų, kurioms esant jam nustatytas laikinas tėvo valdžios apribojimas gali būti panaikintas.

13. Teismas, remdamasis teismo nutarties pagrindu atliktos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto 2023 m. vasario 9 d. – kovo 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išvadomis apie tai, kad nors E. B. ir A. B., atžvelgiant į jų amžių, protinio išsivystymo lygį bei jiems nustatytus individualius ypatumus, gali suformuoti jiems betarpiškai kylančius norus ir poreikius, padarė išvadą, kad vaikai vis dar negali išreikšti savarankiškos nuomonės dėl byloje sprendžiamų klausimų.

14. Remdamasis byloje išnagrinėtų aplinkybių visuma, teismas į E. B. išreikštą norą gyventi su tėvu neatsižvelgė, konstatuodamas, kad toks jo noras yra paremtas tik tuo, jog ieškovas vaikui leidžia tai, ko jis nori: skatina vaiką besaikiai žaisti kompiuteriniais žaidimais, pats į juos įsitraukia, vaikui dalina pažadus, kurie galimai negali būti įvykdyti, demonstruoja ir skatina paniekinamą požiūris į vaiko motiną, vaikui bando parodyti, kad motinos elgesys yra netinkamas ir prieštarauja vaiko interesams, o gyvenimas su ieškovu bus visiškai kitoks. Teismas taip pat atsižvelgė ir į teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte pateiktą išvadą, kad tiesioginių sąveikų metu atsiskleidžia, jog santykyje su tėvu, be kylančių pozityvių jausmų, E. B. išgyvena nerimą ir įtampą, jautriai reaguoja į tėvo nuvertinančius komentarus, po jų stengiasi įrodyti lojalumą tėvui nuvertindamas motiną. E. B. psichinei sveikatai įtaką daro ne jo santykio su tėvu ribojimas (juolab, kad pagal teismo nutartį jų bendravimas galimas ir jis vyko), o bendrai susiklosčiusi šeimos tarpusavio santykių situacija (įtempti tėvų tarpusavio santykiai, tėvo poveikis, kuriuo formuojamos negatyvios nuostatos mamos atžvilgiu, aiškių ribų ir struktūros nebūvimas santykyje su tėvais).

15. Remiantis išdėstytomis aplinkybės, teismas vaiko E. B. nuomonės nelaikė veiksniu, naikinančiu laikino tėvo valdžios ribojimo būtinybę ar nustatant vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, konstatuojant, kad vaiko nuomonė ir jo išsakytas noras gyventi su tėvu prieštarauja jo interesams.

16. Apibendrindamas išdėstytus teiginius, teismas ieškovo ieškinio reikalavimus laikė nepagrįstais, todėl atmetė.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17. Ieškovas E. B. (toliau – ir apeliantas) pateiktu apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. liepos 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti.

18. Apelianto teigimu, skundžiamas 2023 m. liepos 24 d. sprendimas turi būti panaikintas dėl netinkamo procesinių teisės normų, susijusių su įrodymų vertinimu, ir materialinių teisės normų, reglamentuojančių tėvų valdžios apribojimą ir jo panaikinimą (CK 3.180 – 3.181 straipsniai, 3.183 straipsnio 5 dalis), aiškinimo ir taikymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

19. Apeliantas nurodo, kad skundžiamo sprendimo dalyje,,Faktinės ginčo aplinkybės“ pirmosios instancijos teismas selektyviai nurodė bylos duomenis (dokumentus), kuriuos galima interpretuoti neigiamai apibūdinant ieškovą, dėl ko kitoje sprendimo dalyje,,Ginčo išsprendimo motyvai“ pirmosios instancijos teismas pateikė tendencingą, nevisapusišką ginčo išsprendimui reikšmingų aplinkybių vertinimą. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo tuos byloje esančius rašytinius įrodymus, kurių nurodymas sprendime ir jų įvertinimas paneigtų teismo sprendime išdėstytų išvadų apie ieškovo neva vaikams daromą žalą pagrįstumą.

20. Apeliantas teigia, kad panaikinant laikiną tėvų valdžios apribojimą turi būti vertinama ar tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ar tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendime vertino tik kaip ieškovas įgyvendino 2019 m. birželio 14 d. sprendimu dėl laikino tėvų valdžios apribojimo jo numatytą teisę matytis su vaikais (iš anksto pasimatymo laiką ir vietą suderinus su vaikų motina ir tik pasimatymo su vaikais metu dalyvaujant psichologui), kas yra CK 3.180 straipsnio 4 dalyje nustatytos teisės matytis su vaiku įgyvendinimo būdas, bet ne teisiškai reikšmingos aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti tėvo valdžios apribojimą, numatytą CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Todėl teismas nenurodė 2019 m. birželio 14 d. sprendime nustatytų ieškovo laikino tėvo valdžios apribojimo pagrindų (apelianto įsitikinimu, tokių ir nebuvo), nepateikė jokio vertinimo kaip keitėsi jo elgesys ir ar tai sudaro pagrindą panaikinti laikiną tėvo valdžios apribojimą. Apelianto teigimu, tai yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į nagrinėjimo ginčo esmę, neatskleidė visų bylos aplinkybių (bylos esmės).

21. Apeliantas nurodo, kad 2019 m. birželio 14 d. sprendime nurodytas netinkamas jo elgesys vaikų atžvilgiu (su sūnumi E. žaidžia kompiuterinius smurtinius žaidimus, perka jam žaislus (kardą), kuriais vaikas grasina gąsdinti bendraklasius, vartoja alkoholį vaiko akivaizdoje, toleruoja vaiko vartojamus necenzūrinius žodžius ir netinkamą jo elgesį mamos, mokytojų, bendraklasių atžvilgiu ir sūnaus nedrausmina, nepripažįsta, kad yra atsakingas už vaiką, jo auklėjimą, vaikų akivaizdoje konfliktuoja su jų motina, ją žemina arba bendraujant su vaikais nepagarbiai apie ją kalba“) šiuo metu yra nebeaktualus. Teigia, kad dabar jis su sūnumi E. žaidžia tik tuos kompiuterinius žaidimus, kuriuos vaikui leidžia žaisti atsakovė ir kurie nėra draudžiami ar riboto naudojimo, nepiktnaudžiauja alkoholiu ir jo nevartoja vaikų akivaizdoje (geria tik nealkoholinį alų), netoleruoja sūnaus vartojamų necenzūrinių žodžių, jį drausmina, nuolat palaiko ryšį su sūnaus mokykla, domisi vaiko pasiekimais, motyvuoja jį mokytis. Pažymi ir tai, kad jis kreipėsi dėl psichologo pagalbos pagal teismo sprendimą dėl bendravimo su vaikais, šie susitikimai vyko nuo 2019 m. spalio 17 d. iki 2021 m. gegužės 15 d. (kiekvieną savaitę). Be to, 2019 m. birželio 14 d. sprendime buvo nurodyta, kad,,vaiko teisių ir teisėtų interesų galimas pažeidimas yra įtakotas ieškovės (I. B.) ir atsakovo (E. B.) konfliktiškų santykių“, taigi šiuo sprendimu buvo konstatuotas abiejų tėvų konfliktiškumas, o ne tik ieškovo.

22. Tvirtina, kad jam taikytas laikinas tėvo valdžios apribojimas neteisėtas, nes, kaip numatyta CK 3.183 straipsnio 5 dalyje, ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija (toliau – ir Institucija), o prireikus prokuroras turėjo kreiptis į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo. Institucija šios pareigos nevykdė, nes po 2019 m. birželio 14 d. sprendimo įsiteisėjimo (2019 m. gruodžio 14 d.) per šešis mėnesius nesikreipė į teismą, o ieškinį dėl neterminuoto ieškovo tėvo valdžios apribojimo teismui pateikė tik 2022 m. balandžio 13 d. (Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų civilinė byla Nr. e2-51-1004/2023). Dėl šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas savo sprendime nieko nepasisakė.

23. Apelianto teigimu, po santuokos nutraukimo jis siekė išlaikyti nuolatinį ryšį su vaikais, dalyvauti jų gyvenime, tačiau tai netiko atsakovei, dėl ko tarp jų kilo nesutarimai, ginčai, skundai vienas kito atžvilgiu įvairoms institucijoms. Vertina, kad byloje teikiamos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados nėra nešališkos, nes jomis siekiama jam nepalankaus sprendimo, be to, pateiktas ieškinys dėl neterminuoto tėvų apribojimo, jo atžvilgiu buvo inicijuotas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 straipsnį, kuris buvo nutrauktas. Tuo tarpu kai jis Vaiko teisių apsaugos skyriui pranešė apie dukros pasakojimą, kad su motina dalyvavo išvykoje, kur buvo,,nuogi dėdės“, pateikė fotonuotraukas, skyrius nebuvo aktyvus.

24. Apeliantas nurodo, kad 2019 m. birželio 14 d. sprendime atsakingu už sūnaus E. netinkamą elgesį mokykloje bei namuose laikytas ieškovas, tačiau tuo metu nagrinėjant bylą nebuvo tiriama vaiko psichinė – psichologinė būklė. Po minėto sprendimo priėmimo nepilnamečiui E. buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), todėl sprendžiant, ar yra pagrindas toliau taikyti laikiną tėvo valdžios apribojimą ar jį panaikinti, turėjo būti vertinamos abiejų vaikų situacijos individualiai, ypatingą dėmesį skiriant E. elgesio ypatumams, nes būtent dėl tariamai neigiamos ieškovo įtakos jam, ne dukrai A., 2019 m. birželio 14 d. sprendimu ieškovui laikinai apribota tėvo valdžia abiejų vaikų atžvilgiu.

25. Paaiškino, kad jo prašymu, tam prieštaraujant atsakovei ir Vaiko teisių apsaugos skyriui, buvo atlikta nepilnamečių vaikų kompleksinė teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš ekspertiziės akto duomenų pasirėmė tik išvada, kad vaikai, atsižvelgiant į jų amžių, protinio išsivystymo lygį bei jiems nustatytus individualius ypatumus, gali suformuoti jiems betarpiškai kylančius norus ir poreikius, tačiau jie vis dar negali išreikšti savarankiškos nuomonės dėl byloje sprendžiamų klausimų (tėvo valdžios apribojimo panaikinimo, gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo), todėl nusprendė, kad į vaikų norus nėra pagrindo atsižvelgti. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliantas nesutinka, nurodydamas, kad teismas visiškai neatsižvelgė į ekspertizių išvadas, jog vaikus E. B. ir A. B. su jų tėvu sieja emociškai artimas ryšys.

26. Apelianto teigimu, šioje byloje svarbu vertinti ne tik ekspertizių išvadas, bet ir ekspertizių aktuose nurodytas tyrimo aplinkybes, kurios atskleidžia, kad tarp apelianto ir jo vaikų yra ne tik emocinis ryšys, bet ir tai, kad bendravimas su tėvu vaikams yra reikalingas, jog vaikų apribojmas nuo tėvo kenkia vaikų raidai, jų sveikatai. Apelianto teigimu, vaikams atliktos ekspertizės tik patvirtino, jog psichologiniu požiūriu didžiausia problema yra ta, kad nevyksta vaikų bendravimas su tėvu. Be to, teismas ignoravo aiškiai sūnaus E. išreikštą norą gyventi su juo.

27. Atsakovė I. B. pateiktu atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti. Atsakovė nesutinka su apelianto teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į nagrinėjimo ginčo esmę, neatskleidė visų bylos aplinkybių (bylos esmės), kadangi tokie apelianto teiginiai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

28. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog jis būtų pakeitęs savo elgesį. Priešingai, po Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3700-620/2019 priėmimo ieškovas tinkamų išvadų laikino tėvo valdžios apribojimo metu nepadarė, savo elgesio nepakeitė, nesilaikė ir nesilaiko teismo sprendime įtvirtinto reikalavimo jam bendrauti su vaikais tik dalyvaujant psichologui bei toliau savo elgesiu darė ir daro žalą vaikams. Atsakovė nurodo, kad, nors ieškovas dalyvavo „Efektyvios tėvystės įgūdžių ugdymo“ paskaitose, tačiau akivaizdu, jog tai darė tik dėl jam iškeltos bylos dėl neterminuoto tėvystės teisių apribojimo, nes bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad sūnui E. ieškovas rašė, jog „man pozityviosios tėvystės kursai“, „dvi valandas mokysiuos, kaip tave auklėti, kad toks molis nebūtum“, kas rodo, kad ieškovas neturi jokio suvokimo apie pozityviąją tėvystę, o atitinkamus kursus lankė tik dėl jam suvokiamų priežasčių.

29. Atsakovė teigia, kad apelianto teiginiai, jog jis su sūnumi E. žaidžia tik tuos kompiuterinius žaidimus, kuriuos vaikui žaisti leidžia atsakovė, yra nepagrįsti, nes smurtinius žaidimus vaiką žaisti skatina ir į juos įtraukia būtent apeliantas, visiškai neatsižvelgdamas į vaiko psichikos būklę ir su tuo susijusias problemas, visiškai nepaisydamas vaiko interesų. Negana to, apeliantas tų žaidimų su vaiku metu bendrauja su vaiku netinkamai, įžeidinėja jį, naudoja necenzūrinius žodžius, pykstasi su vaiku, taip dar labiau blogindamas vaiko psichinę būseną, dėl ko vaikas yra išbalansuojamas ir tampa sunkiai suvaldomas.

30. Paaiškino, kad nors apeliantas kreipėsi dėl psichologo pagalbos dėl bendravimo su vaikais pagal 2019 m. birželio 14 d. sprendimą ir šie susitikimai vyko nuo 2019 m. spalio 17 d. iki 2021 m. gegužės 15 d. (kiekvieną savaitę), tačiau apeliantas nutyli tą aplinkybę, kad šie susitikimai nutrūko būtent apelianto iniciatyva.

31. Dėl apelianto nurodyto argumento, kad Institucija nustatytais terminais nevykdė jai CK 3.183 straipsnio 5 dalyje nustatytos pareigos kreiptis į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba panaikinimo, o teismas dėl to nieko nepasisakė, nurodė, kad byloje nustatyta, jog Institucija ieškinį dėl neterminuoto ieškovo tėvo valdžios apribojimo teismui pateikė 2022 m. balandžio 13 d. (Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų civilinė byla Nr. e2-51-1004/2023), todėl minėto termino praleidimas savaime nepanaikina teismo sprendimo dėl laikino tėvų valdžios apribojimo galiojimo.

32. Atsakovė teigia, kad CK 3.183 straipsnio 5 dalies paskirtis yra užtikrinti, kad būtų peržiūrima, ar laikino tėvų valdžios apribojimo taikymas yra pakankamas, ar vis dėl to, reikia jį keisti į neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą. Remiantis CK 3.182 straipsnio 3 dalimi ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas. Tai reiškia, jog tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas būtent tėvų (tėvo ar motinos), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas, iniciatyva CK 3.182 straipsnio 3 dalies, bet ne CK 3.183 straipsnio 5 dalies, pagrindu. Tačiau tokiu atveju turi būti įrodyta, kad tėvai pakeitė savo elgesį, gali auklėti vaiką ir kad tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Savaiminio tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ar galiojimo pasibaigimo įstatymas nenumato.

33. Atsakovė nurodo ir tai, kad apeliantas kritikuoja 2019 m. birželio 14 d. sprendimą, tačiau jis yra įsiteisėjęs, todėl apelianto argumentai, jog teismas, priimdamas minėtą sprendimą, neva neįsigilino ar neištyrė kokių nors aplinkybių, nėra pagrįsti nei faktiniais, nei teisiniais aspektais.

34. Atsakovė mano, jog apelianto teiginiai, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus byloje pateiktos išvados yra šališkos, yra nepagrįsti, nes Vaiko teisių apsaugos skyrius byloje tik vykdė jai įstatymo priskirtą funkciją.

35. Nurodė, kad apelianto teiginiai, jog ji nepakankamai rūpinasi sūnumi E., nėra nusiteikusi su juo bendradarbiauti vaikų labui ir siekia tik pašalinti apeliantą iš vaikų gyvenimo, yra visiškai nepagrįsti. Apeliantas kaltina ją nebūtais dalykais, teikia jos atžvilgiu nepagrįstus skundus, nuteikinėja prieš ją sūnų, požiūrį į ją įrodo ir ta aplinkybė, kad apeliantas, pervesdamas vaikams išlaikymą, mokėjimo paskirtyje nurodo, kad pinigai yra skirti,,už seksą“.

36. Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatsižvelgė į sūnaus išreikštą nuomonę gyventi su tėvu, nes šis noras prieštarauja jo interesams.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų

37. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

38. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundo ribų.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

39. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3858-762/2018 buvo nutraukta E. B. ir I. B. santuoka bendru susitarimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalys susitarė, kad nepilnamečių vaikų E. B. ir A. B. nuolatinė gyvenamoji vieta bus su vaikų motina I. B.

40. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3700-620/2019 buvo laikinai apribota tėvo valdžia E. B. jo vaikų E. B. ir A. B. atžvilgiu ir nustatyta, kad E. B., laikino tėvo valdžios apribojimo metu, turi teisę matytis su vaikais E. B. ir A. B. tik iš anksto pasimatymo laiką ir vietą suderinęs su vaikų motina ir tik pasimatymo su vaikais metu dalyvaujant psichologui.

41. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

42. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktų įrodymų visumą, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių pagrindu padarytas išvadas, vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmesti ieškovo ieškinio reikalavimai dėl laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, yra teisėtas ir pagrįstas, nes teismas nagrinėdamas bylą nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, jo padarytos teisinę reikšmę teisingam bylos išsprendimui turinčios išvados atitinka faktinius bylos duomenis ir nustatytas bylos aplinkybes, o apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo jų pripažinti neteisėtomis. Pirmosios instancijos teismas, priešingai apelianto argumentams, tinkamai motyvavo ir pagrindė savo išvadas, su kuriomis apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka, todėl jų visų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų (pagal apeliacinio skundo ribas). Vien tai, kad apeliantas turi kitą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad įrodymų visuma įvertinta ne pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, kad nukrypta nuo teismų formuojamos praktikos šiuo klausimu ar kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė ir dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo

43. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalis tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose. Vaiko teisė į šeimos ryšius yra pirmojo lygio teisė, kadangi šeimoje nuo pirmųjų vaiko gimimo dienų ugdomos jo vertybės, elgesio normos, patenkinami esminiai vaiko meilės, saugumo, savivertės, savirealizacijos bei kiti poreikiai.

44. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

45. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (LAT 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2, 6 dalys).

46. Sprendžiant dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, turi būti įvertinama, kaip pasikeitė teisiškai reikšmingos aplinkybės nuo teismo sprendimo dėl tėvų valdžios apribojimo priėmimo iki pateikto prašymo panaikinti tėvų valdžios apribojimą (pakeisti jį laikinu apribojimu) nagrinėjimo teisme. Tokiu atveju vertinama, ar pasikeitusios aplinkybės leidžia spręsti, kad pagrindai, dėl kurių buvo taikytas tėvų valdžios apribojimas, išnyko (visiškai ar iš dalies), kaip pasikeitė tėvų elgesys, ar teigiami pokyčiai yra stabilūs ir apima visas sritis bei rodo jų galimybes tinkamai auklėti ir auginti vaiką, juo rūpintis, užtikrinti geriausius vaiko interesus. Tokios aplinkybės turi būti ne pavienės (epizodiškos), o pakankamai stabilios, pagrindžiančios tėvų valdžios ribojimo panaikinimą (LAT 2021 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021, 20 punktas).

47. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Taikant šį principą, turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, darytina išvada, kad geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje (LAT 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, 32 punktas).

48. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, o peržiūrint priimtą teismo procesinį sprendimą instancine tvarka, yra analizuojama, ar bylą nagrinėjęs teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir ar jų pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (LAT 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka turi būti vertinama, ar pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą apriboti tėvų valdžią (ar jos neapriboti) konkrečioje byloje pagal tuo metu nustatytas bylos aplinkybes, o nagrinėjant bylą teisme aktualiu (esamu) laikotarpiu, turėtų būti nustatomi stabilūs, visas sritis apimantys pokyčiai (LAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 32 punktas). Šios taisyklės taikomos ir teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo.

49. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamojoje byloje nepateikė vertinimo teisiškai reikšmingų aplinkybių, numatytų CK 3.181 straipsnio 2 dalyje (ar apeliantas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ar tėvų valdžios apribojimas neprieštarauja vaiko interesams), kurioms esant laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinimas. Apelianto teigimu, nuo 2019 m. birželio 14 d. sprendimo priėmimo (sprendimo, kuriuo laikinai buvo apribota tėvo (apelianto) valdžia jo vaikų atžvilgiu), jo elgesys yra pasikeitęs į gerąją pusę, bet teismas neįsigilino į nagrinėjimo ginčo esmę ir neatskleidė visų bylos aplinkybių (bylos esmės). Su tokiais apelianto teiginiais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

50. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje konstatavo, jog ieškovas, norėdamas įrodyti, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvo valdžia jo vaikų atžvilgiu, turėjo įrodyti, kaip jis laikėsi 2019 m. birželio 14 d. sprendime nurodytos sąlygos (bendrauti su vaikais tik iš anksto pasimatymo laiką ir vietą suderinęs su vaikų motina ir tik pasimatymo su vaikais metu dalyvaujant psichologui), taip pat įrodyti, kad jis ėmėsi kitų veiksmų, šalinančių laikino tėvo valdžios ribojimo būtinybę (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija sutinka, kad apeliantui minėtų aplinkybių nepavyko įrodyti.

51. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog jis nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas vertino tik kaip jis įgyvendino 2019 m. birželio 14 d. sprendimu dėl laikino tėvų valdžios apribojimo jo numatytą teisę matytis su vaikais (iš anksto pasimatymo laiką ir vietą suderinus su vaikų motina ir tik pasimatymo su vaikais metu dalyvaujant psichologui), kas yra CK 3.180 straipsnio 4 dalyje nustatytos teisės matytis su vaiku įgyvendinimo būdas, bet ne teisiškai reikšmingos aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti tėvo valdžios apribojimą, numatytą CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Su tokiais apelianto teiginiais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

52. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijo teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas ieškovui panaikinti laikiną tėvo valdžios apribojimą jo vaikų atžvilgiu, visiškai pagrįstai vertino, kaip ieškovas laikėsi 2019 m. birželio 14 d. sprendime nurodytos sąlygos (bendrauti su vaikais tik iš anksto pasimatymo laiką ir vietą suderinęs su vaikų motina ir tik pasimatymo su vaikais metu dalyvaujant psichologui). Kaip minėta, pagal šios nutarties 46 punkte aptartą kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, turi būti įvertinama, kaip pasikeitė teisiškai reikšmingos aplinkybės nuo teismo sprendimo dėl tėvų valdžios apribojimo priėmimo iki pateikto prašymo panaikinti tėvų valdžios apribojimą (pakeisti jį laikinu apribojimu) nagrinėjimo teisme. (LAT 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021, 20 punktas).

53. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas sprendimo 11 punkte detaliai aptarė nustatytus atvejus, kai ieškovas nesilaikė teismo nustatyto reikalavimo bendrauti su vaikais prižiūrint psichologui. Apeliacinės instancijos visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo 25 punkte konstatuotai išvadai, kad ieškovas nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio iš esmės nebesilaikė 2019 m. birželio 14 d. teismo sprendimu nustatytos laikino tėvo valdžios ribojimo sąlygos (bendrauti su vaikais tik iš anksto pasimatymo laiką ir vietą suderinęs su vaikų motina ir tik pasimatymo su vaikais metu dalyvaujant psichologui), bendravimui su vaikais pasirinko savitą būdą (bendrauti per kompiuterines žaidimų platformas, tiesiogiai telefonu, tiesiogiai vaiką nuvežus pas močiutę (ieškovo motiną). Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad pats ieškovas bylos nagrinėjimo metu neneigė aplinkybės, jog jis nesilaikė 2019 m. birželio 14 d. sprendime nurodytos bendravimo su vaikais sąlygos. Apelianto elgesys sąmoningai nevykdant teismo sprendimo dėl bendravimo su vaikais tvarkos, kuri buvo nustatyta atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus ir siekiant jiems nepadatyti jokios emocinės žalos, negali būti pripažįstamas tinkamu tėvo valdžios įgyvendinimu, atitinkančiu nepilnamečių vaikų interesus, nes toks elgesys yra viekimas prieš nepilnamečių vaikų interesus. Kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas ginčijamo sprendimo 27 punkte, nepilnametis E. grįžęs iš po susitikimo su ieškovu neklausydavo motinos, vadindavo ją įžeidžiančiais žodžiais, būdavo piktas, atsisakydavo eiti įmokyklą, daryti namų darbus, priešindavosi dienos rutinai ir pan.

54. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad pirmosios intancijos teismas nagrinėdamas bylą neatsižvelgė į jo pasikeitųsį elgesį nuo 2019 m. birželio 14 d. sprendimo priėmimo. Su tokiu apelianto teiginiu teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

55. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 25 punkto, pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino ieškovo elgseną bei sprendimus dėl bendravimo su sūnumi po 2019 m. birželio 14 d. sprendimo priėmimo. Įvertinusi bylos duomenis teisėjų kolegija nerado pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad po 2019 m. birželio 14 d. sprendimo priėmimo ieškovas, nors pradžioje ir stengėsi keisti savo elgesį (dėjo pastangas išlaikyti ryšį su vaikais, vykdė institucijų nurodymus, dalyvavo daugelyje susitikimų su vaikais dalyvaujant psichologui, domėjosi vaikų gyvenimo sąlygomis, dalyvavo keliose „Efektyvios tėvystės įgūdžių ugdymo“ paskaitose), tačiau taip buvo tik laikino tėvo valdžios ribojimo pradžioje, o nuo 2021 m. birželio 3 d. nebesinaudojo tarpininkavimo paslaugomis, nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. nedėjo pastangų bei nerodė iniciatyvos savarankiškai organizuoti Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje susitikimus su vaikais dalyvaujant psichologei, nei karto nesikreipė pagalbos dėl tarpininkavimo organizuojant susitikimus, nedalyvavo siūlomoje mediacijos konsultacijoje, kuri buvo paskirta, nedalyvavo ir nepranešė apie nedalyvavimą pozityvios tėvystės mokymuose, kuriuos rekomendavo Pedagoginė psichologinė tarnyba dėl pagalbos, žinių, supratimo pagilinimo, siekiant užtikrinti geriausius vaikų interesus ir pan.

56. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau aptarti bylos duomenys neleidžia prieiti prie išvados, kad apelianto elgesio bendraujant su vaikais pasikeitimai nuo to momento, kai buvo laikinai apribota jo tėvo valdžia, yra teigiami, ilgalaikiai, stabilūs, apima visas esmines gyvenimo sritis, yra tvarūs, paremti suprastu būtinumu, rodantys apelianto galimybes tinkamai auklėti ir rūpintis nepilnamečiu vaiku užtikrinant vaiko geriausius interesus, kadangi nes jis nepateikė objektyvių įrodymų apie tai, kad jo elgesys ir gyvenimo būdas iš esmės pasikeitė bei išnyko priežastys ir pagrindai, dėl kurių jo atžvilgiu buvo pritaikytas laikinas tėvo valdžios apribojimas.

57. Apeliaciniame skunde apeliantas kvestinuoja įsiteisėjusiu 2019 m. birželio 14 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3700-620/2019 nustatytas faktines aplinkybes ir jame padarytas teismo išvadas, nurodydamas, kad toje byloje nebuvo nustatyta pakanakmaų jo, kai ptėvo, laikino tėvo valdžios apribojimo pagrindų. Su tokiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

58. Pažymėtina, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. birželio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3700-620/2019, kuriuo ieškovui buvo laikinai apribota tėvo valdžia vaikų E. ir A. atžvilgiu, yra įsiteisėjęs, todėl šis sprendimas turi būti vykdomas ir jis negali būti kvestionuojamas (CPK 18 straipsnis). Todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią bylą pagrįstai vadovavosi šioje civilinėje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nes kaip numatyta CPK 182 straipsnio 2 punkte, 279 straipsnio 4 dalyje, įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turi prejudicinę reikšmę ir res judicata galią.

59. Apeliantas apeliaciame skunde teisingai nurodo, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija CK 3.183 straipsnio 5 dalyje nustatytu terminu nesikreipė į teismą dėl laikino tėvo valdžios apribojimo pratęsimo ar panaikinimo, tačiau be pagrindo tvirtina, jog dėl to laikinas jo tėvo valdžios apribojimas turi būti laikomas neteisėtu. Šios bylos bei teismų informacinės sistemos Liteko duomenys rodo (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad ieškinį dėl neterminuoto ieškovo tėvo valdžios apribojimo institucija teismui pateikė 2022 m. balandžio 13 d. (Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų civilinė byla Nr. e2-51-1004/2023), kada, jos vertinimu, visapusiškai ištyrė situaciją ir surinko pakankmai ieškinio faktinį pagrindą patvirtinančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas šiuo apsketu sprendime pasisakė tiek, kiek apie tai buvo nurodyta procesiniuose dokumentuose, apibrėžiančiuose pareikšto ieškinio reikalavimų faktinį pagrindą.

60. Pasisakant dėl nutarties 59 punkte nurodyto argumento, apeliacinės instancijos pažymi, kad, kaip teisingai nurodė atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismas nagrinėjo bylą dėl laikino tėvo valdžios apribojimo pagal ieškovo pateiktą ieškinį, kaip tą numato CK 3.182 straipsnio 3 dalis (ieškinį dėl tėvų valdžos apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios ribojimas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas, nesutikdamas su institucijos veiksmais (neveikimu) sprendžiant ar nesprendžiant klausimus, susijusius su tėvo valdžios laikinu apribojimu, turėjo institucijos veiksmus apskųsta įstatymo nustatyta tvarka. Todėl skundo argumentas, kad institucija nesilaikė CK 3.183 straipsnio 5 dalyje nustatytos tvarkos, todėl pats laikinas tėvo valdžios apribojimas yra neteisėtas, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą dėl laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo neturėjo pareigos vertinti valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atliekamų veiksmų ar neveikimo teisėtumo.

61. Apelianto įsitikinimu, byloje teiktos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados buvo (yra) šališkos, nes jomis siekiama aiškiai sau palankaus sprendimo, kadangi, kaip minėta, ši institucija pateikė jo atžvilgiu ieškinį dėl neterminuoto tėvų apribojimo, inicijavo jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) (pagal BK 245 straipsnį, kad ieškovas nevykdo 2019 m. birželio 14 d. spendimo ir bendrauja su sūnumi), kuris nutrauktas, nebuvo aktyvi, kai jis pranešė apie apie dukros pasakojimą, kad su motina dalyvavo išvykoje, kur buvo,,nuogi dėdės“.

62. Teisėjų kolegija nesutinka su nutarties 61 punkte nurodytu argumentu ir jį vertina kaip subjektyvią apelianto nuomonę apie institucijos darbą. Pažymėtina, kad apeliantas nepateikė patikimų ir objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog Vaiko teisių apsaugos skyrius yra priešiškai ar tendencingai nusiteikęs apelianto atžvilgiu. Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantas institucijos išvados byloje vertina kritiškai todėl, kad jos jam yra nepalankios, tačiau vienos iš šalių atžvilgiu institucijos padarytos neteigiamos išvados ar atitinkamų procesinių veiksmų atlikimas savaime negali būti vertinamas kaip šios institucijos šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas.

63. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamo klausimo aspektu pažymi, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus funkcijos detaliai yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. Kaip matyti iš šio įstatymo, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, įgyvendindama vaiko teisių apsaugos politiką savivaldybių teritorijose bei dalyvaudama formuojant valstybės politiką vaiko teisių apsaugos srityje, pati ar per struktūrinius padalinius: gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams savivaldybių teritorijose visą parą; renka informaciją apie vaiko teisių apsaugos būklę savivaldybėse ir teikia metodinę pagalbą bei siūlymus savivaldybės institucijoms ir įstaigoms dėl vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo tobulinimo; CK nustatytais atvejais ir tvarka gina vaiko teises ir teisėtus interesus teisme, dalyvauja teismo posėdžiuose ir pateikia teismui išvadą, atstovauja vaiko interesams; bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis vaiko teisių apsaugos užtikrinimo klausimais (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2, 9, 14, 17 punktai). Taigi aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba veikia išimtinai vaikų interesais, ji nėra suinteresuota teikti vienam iš tėvų (tėvui ar motinai) naudingas išvadas, susijusias su nepilnamečių vaikais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius šioje byloje veikė šališkai ar ji netinkamai įgyvendino įstatymu jai priskirtas funkcijas.

64. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į byloje atliktų ekspertizių išvadas ir netinkamai jas įvertino, nes priimdamas sprendimą rėmėsi tik išvada, kad vaikai, atsižvelgiant į jų amžių, protinio išsivystymo lygį bei jiems nustatytus individualius ypatumus, gali suformuoti jiems betarpiškai kylančius norus ir poreikius, tačiau jie vis dar negali išreikšti savarankiškos nuomonės dėl byloje sprendžiamų klausimų (tėvo valdžios apribojimo panaikinimo, gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo), todėl nusprendė, kad į vaikų norus nėra pagrindo atsižvelgti.

65. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, kad tarp apelianto ir jo vaikų turi vykti bendravimas, kad bendrauti su tėvu nori abu nepilnamečiai jo vaikai, tačiau ginčas kyla dėl tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos įgyvendinimo, nes apeliantas siekia su sūnumi bendrauti betarpiškai nedalyvaujant psichologui, kurio paslaugų reikalingumu ir tikslingumu abejoja. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs visą nagrinėjamoje byloje esančią medžiagą, tokiai išreikštai apelianto pozicija negali pritarti.

66. Minėta, kad 2019 m. birželio 14 d. sprendimu laikinai apribojus ieškovo (tėvo) valdžią jo vaikų atžvilgiu, ieškovo bendravimo su vaikais metu buvo nustatytas ribojimas, t. y. tėvo ir vaikų susitikimų metu turėjo dalyvauti psichologas. Šis ribojimas buvo nustatytas atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, kad tėvo ir vaikų bendravimas šiems nepakenktų. Byloje pateikti aukščiau nutartyje aptarti duomenys rodo, kad apeliantui nesilaikant teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos ir nesuderinus su atsakove betarpiškai bendraujant su vaikais nedalyvaujant psichologui, šalių nepilnamečiams vaikams buvo daroma emocinė žala. Kaip minėta šios nutarties 54 punkte, byloje nustatyta, kad nepilnametis E., grįžęs po susitikimo su ieškovu, neklausydavo motinos, būdavo piktas, atsisakydavo daryti namų darbus, motiną vadindavo įžeidžiančiais žodžiais, priešinosi dienos rutinai ir pan. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad ieškovas bendraudamas su sūnumi E. per kompiuterines žaidimų platformas naudoja sūnų įžeidžiančius žodžius bei keiksmažodžius, vaiko motiną vadina įžeidžiančiais žodžiais, o toks besitęsiantis apelianto elgesys neabejotinai turi neigiamos įtakos vaikų psichikos formavimuisi, raidai, kenkia vaikų psichinei būsenai. Nagrinėjamu atveju apeliantui nėra draudžiama bendrauti su vaikais, tačiau bendravimas turi vykti ne taip, kaip pageidauja ar nori apeliantas, o taip, kaip nustatyta teismo sprendimu ir yra geriausia nepilnamečiams vaikams. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ekspertizių aktuose išreikštas nepilnamečių vaikų pozicijas dėl jų bendravimo su tėvu.

67. Pasisakant dėl apelianto argumento, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nepilnamečio E. išreikštą norą gyventi su tėvu, pažymima, kad pirmosios instancijos teismo sprendime aptarti bylos duomenys rodo, kad toks vaiko noras šiuo konkrečiu atveju prieštarauja jo interesams. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas ginčijamo sprendimo 35 punkte, nepilnamečio E. noras būti su ieškovu yra paremtas tuo, kad ieškovas vaikui leidžia iš esmės tai, ko jis nori, iš ieškovo pusės skatinamas vaiko besaikis žaidimas kompiuteriniais žaidimais, kartu į juos įsitraukiant ir pačiam ieškovui, vaikui dalinami pažadai, kurie galimai negali būti įvykdyti. Taip pat atsižvelgtina ir į teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte pateiktą išvadą, kad tiesioginių sąveikų metu atsiskleidžia, kad santykyje su tėvu be kylančių pozityvių jausmų nepilnametis E. išgyvena nerimą ir įtampą, jis jautriai reaguoja į tėvo nuvertinančius komentarus, po jų stengiasi įrodyti lojalumą tėvui nuvertindamas motiną.

68. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, detaliai išdėstydamas pateiktus į bylą įrodymus, tinkamai juos įvertino bei pateikė tinkamą teisinį vertinimą. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, pažymi, jog byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad apelianto elgesys vaikų atžvilgiu iš esmės yra pasikeitęs taip, kad būtų pagrindas ieškinį tenkinti, bendravime ir elgsenoje nėra esminių ilgalaikių teigiamų pokyčių, todėl darytina išvada, kad laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimas neužtikrins nepilnamečių vaikų teisių į saugią aplinką bei tinkamą priežiūrą.

Dėl bylos procesinės baigties

69. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

70. Teisėjų kolegija, pasisakiusi dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, vertina, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui ir neturi esminės reikšmės šios bylos teisiniam rezultatui, todėl dėl jų atskirai nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K 3 295-219/2020 59 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme priteisimo

71. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

72. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, jam apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovė byloje pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidų. Minėtas išlaidas patvirtina mokėjimo dokumentai, jų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Byloje ieškovo apeliacinį skundą atmetus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš ieškovo (CPK 93, 98 straipsniai).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų 00 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtoms teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Ramunė Čeknienė

Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė

Laimantas Misiūnas