Dėl antstolio veiksmų

Civilinė byla Nr. 2S-618-425/2023

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02788-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

3.2.3.2; 3.2.7.2; 3.5.14

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 20 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-7280-1136/2023, kuria netenkintas pareiškėjos VMI skundas dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. B., skolininkė J. K., ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja VMI prie FM pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio A. B. 2023 m. birželio 13 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, išieškojimo negalimumo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai – Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.

2. Nurodė, kad antstolis išieškojimo negalimumo akte nurodė, jog vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui netrukdo per nustatytą terminą iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti, tačiau tokius veiksmus VMI atlikti neturi teisinio pagrindo. Atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) nėra įtvirtinta VMI galimybė pateikti vykdyti baudžiamosiose bylose pagal teismo nuosprendį išduotus vykdomuosius dokumentus.

3. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) įsiteisėjusį nuosprendį vykdyti pateikia jį priėmęs teismas ir baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, o ne VMI. CPK nustato ne bausmių vykdymo, o priverstinio baudos išieškojimo tvarką, todėl vykdant bausmę, negali būti taikomos tik priverstinio vykdymo priemonių taikymą reglamentuojančios CPK nuostatos. Nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) normas, baudos bausmę vykdo antstolis, BPK normos reglamentuoja prokuroro veiksmus, pateikiant vykdyti nuosprendį bei kontroliuojant jo vykdymą.

4. VMI teigė, jog jokių priverstinių bausmių – baudų, paskirtų baudžiamajame procese, išieškojimo veiksmų, jų iniciavimo bei kontrolės VMI prie FM neįgaliota atlikti. Tvirtino, kad antstolis išieškotojai VMI nepagrįstai grąžino teismo išduotą vykdomąjį dokumentą baudžiamojoje byloje, nes VMI nedalyvauja bausmių vykdymo procese teikiant nuosprendžius, šių prievolių neapskaito.

5. Antstolis A. B. 2023 m. liepos 20 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą.

6. Nurodė, kad vykdymo procesą reglamentuoja CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcija. Pažymėjo, jog išieškotojas pagal teismo pateiktus vykdomuosius raštus yra VMI, nes bauda išieškoma į valstybės biudžetą.

7. Teigė, jog klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal BPK 361 straipsnį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas. Nurodė, kad klausimai, kurie priskirti teismui išspręsti vykdymo metu, susiję su nuosprendžiu, tai, ko teismas, priimdamas nuosprendį neišsprendė, nepasisakė ar padarė aritmetines, rašybos klaidas, bet ne su pačios baudos išieškojimo procesu, todėl išieškotojos nurodyti BPK straipsniai nesusiję su antstolio priimtu patvarkymu ir išieškojimo negalimumo aktu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartimi pareiškėjos VMI skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, atsižvelgiant į BPK, BVK bei CPK įtvirtintas teisės normas, galima daryti išvadas, kad: i) antstolis, priverstinai išieškantis iš nuteistojo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę – baudą, laikytinas bausmę vykdančia institucija; ii) teismui pateikus nuosprendį priverstinai vykdyti dėl baudos, kaip bausmės, išieškojimo, visi vykdymo proceso veiksmai vykdomi CPK nustatyta tvarka.

10. Šiuo atveju 2023 m. birželio 13 d. išieškojimo negalimumo aktu antstolis nustatė, kad suinteresuotas asmuo J. K. deklaravo išvykimą iš Lietuvos Respublikos į Jungtinę Karalystę, Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi registruotino turto, neturi ir banko sąskaitų. Taigi, CPK 631 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktų pagrindu antstolis turi grąžinti vykdomąjį raštą išieškotojai ir CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu užbaigti vykdomąją bylą.

11. Nepaisant to, kad vadovaudamasis CPK normomis, antstolis vykdė priverstinį ieškojimą pagal teismo išduotą teismo vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad nėra galimybių iki galo įvykdyti bausmę, t. y. priverstinai išieškoti baudą iš nuteistosios / skolininkės J. K., specialių išimčių dėl vykdomojo dokumento grąžinimo ir vykdomosios bylos užbaigimo CPK nenumato. BPK 342 straipsnio 1 dalis reglamentuoja tik teismo pareigą įsiteisėjusį nuosprendį pateikti vykdymui, tačiau antstolio pareigų, išieškotojos VMI teisių ir pareigų, kurios nurodytos CPK, nepanaikina.

12. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nėra pagrindo naikinti antstolio 2023 m. birželio 13 d. išieškojimo negalimumo aktą ir patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo (CPK 185 straipsnis).

13. Kartu teismas atkreipė dėmesį, kad priverstinis piniginės sankcijos išieškojimas vykdomas CPK nustatyta tvarka, antstolio, kaip bausmę – piniginės baudos išieškojimą, vykdančios institucijos, statuso nepanaikina (BPK 342 straipsnio 4 dalies 2 punktas; nutarties 12, 14 punktai). Antstoliui, kaip bausmę vykdančiai institucijai, nustačius, kad nuteistasis Lietuvos Respublikoje neturi turto, iš kurio būtų galima vykdyti išieškojimą, gyvena užsienio valstybėje, tenka pareiga kreiptis į apkaltinamąjį nuosprendį priėmusį teismą su teikimu dėl bausmės perdavimo vykdyti užsienio kompetentingai institucijai. Pažymėtina, kad analogišką situaciją reglamentuoja BPK 342 straipsnio 5 dalis.

14. Nagrinėjamu atveju, antstolis, priėmęs skundžiamus procesinius sprendimus ir vykdomąjį dokumentą grąžinęs išieškotojai – VMI, paraleliai turėjo pateikti apkaltinamąjį nuosprendį priėmusiam teismui, t. y. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams, 2023 m. birželio 13 d. išieškojimo negalimumo aktą kartu su teikimu dėl bausmės - piniginės baudos, perdavimo vykdyti užsienio valstybės kompetentingai institucijai, nes jam įstatymu pavesta vykdyti bausmę.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15. Pareiškėja VMI pateiktu atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės priimant naują nutartį.

15.1. Nurodo, kad VMI neturi teisinio pagrindo atlikti veiksmus, kurie būtų susiję su BPK pagrindu paskirtų baudų vykdymu. Pabrėžia, jog CPK neįtvirtina VMI galimybės pateikti vykdyti baudžiamosiose bylose pagal teismo nuosprendį išduotus vykdomuosius dokumentus.

15.2. Pabrėžia, jog tuo atveju, jeigu vykdomasis dokumentas, išduotas baudžiamojoje byloje, yra grąžinamas ne jį išdavusiai institucijai (šiuo atveju tai būtų Panevėžio miesto apylinkės teismas), o pačiam išieškotojui (šiuo atveju tai būtų VMI), susidarytų teisinė situacija, kad viena vykdomoji byla antstolio prerogatyva (kurią šiuo atveju antstolis grindžia CPK 590 straipsniu, reglamentuojančiu antstolio veiklos teritoriją) yra užbaigiama, o kita vykdomoji byla negali būti pradėta, kadangi vykdomąjį dokumentą turintis subjektas - išieškotojas VMI - neturi teisės pateikti jo vykdyti iš naujo, taip pat neturi įgaliojimų kreiptis dėl vykdomojo dokumento persiuntimo teismui. Be to, tuo atveju, jeigu vykdomasis dokumentas būtų grąžintas išieškotojui, išieškotojas neturi teisės pats grąžinti vykdomąjį dokumentą jį išdavusiam teismui. Tad vykdomąjį dokumentą grąžinus išieškotojui, pats vykdymo proceso inicijavimas skolininkės atžvilgiu taptų neįmanomas.

15.3. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad, pagal CPK nuostatas, priverstinio vykdymo procesas turi būti grindžiamas skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyra bei kaip įmanoma operatyvesniu ir ekonomiškesniu išieškotojo interesų patenkinimu, tokia teisinė situacija prieštarautų išieškojimo procesą reglamentuojančioms teisės aktų normoms bei principams, pabrėžiant ir tai, kad šiuo atveju išieškotojas yra VMI - Lietuvos Respublikos interesus atstovaujanti institucija. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas į nurodytą teisinį reglamentavimą bei VMI, kaip viešąjį interesą turinčios institucijos, statusą neatsižvelgė, nurodydamas, kad nėra jokio teisinio pagrindo naikinti antstolio 2023 m. birželio 13 d. priimtus Išieškojimo negalimumo aktą ir Patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo - o būtent šiuose Antstolio dokumentuose yra nurodoma, kad vykdomasis dokumentas yra grąžintinas išieškotojui VMI. Kaip ir nurodyta Antstoliui teiktame skunde, jokių priverstinio bausmių — baudų, paskirtų baudžiamajame procese, išieškojimo veiksmų, jų inicijavimo bei kontrolės VMI neįgaliota vykdyti. Taigi, antstolis išieškotojai VMI grąžino teismo išduotą vykdomąjį dokumentą baudžiamojoje byloje nepagrįstai, kadangi VMI nedalyvauja bausmių vykdymo procese teikiant nuosprendžius, šių prievolių neapskaito. VMI, kaip išieškotojo (valstybės) atstovė, nėra atsakinga nei už vykdomųjų dokumentų pateikimą vykdyti, nei už jų kontrolę.

15.4. Papildomai atskirajame skunde pažymima, kad nors BPK 342 straipsnio 2 dalies ir 346 straipsnio 3 dalies pakeitimai buvo atlikti dar 2017 m. gruodžio 19 d., o pagal pakeistą teisinį reglamentavimą, prokuratūra palikta atsakinga tik už nuosprendžio pateikimą vykdyti, o ne už nuosprendžio vykdymą, tačiau vien tai, kad nuosprendžio vykdymo kontrolė nebėra priskirtina prokuroro funkcijoms, nereiškia, kad ši funkcija pereina kitoms institucijoms, šiuo atveju – VMI, juo labiau kad iš skundžiamos nutarties turinio galima daryti išvadą, jog pats teismas pripažįsta antstolio pareigą atlikti vykdymo kontrolės veiksmus.

16. Atsiliepimu antstolis A. B. prašo pareiškėjos VMI atskirojo skundo netenkinti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.

16.1. Nurodo, kad skolininkė nuo 2016 m. yra deklaravusi gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje, todėl BPK 342 straipsnio 5 dalies nuostatos negali būti taikomos, kadangi Jungtinė Karalystė nėra Europos Sąjungos nare.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju tokių pagrindų nenustatyta, teismas taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

18. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

19. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolio A. B. kontoroje buvo priverstinai išieškoma iš skolininkės/nuteistosios J. K. Panevėžio miesto apylinkės teismo 1999 m. birželio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausmė – 1 250,00 Lt (362,03 Eur) bauda, pagal 1999 m. liepos 9 d. išduotą vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

20. 2023 m. birželio 13 d. antstolis A. B. surašė išieškojimo negalimumo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatavo, jog skolininkė nurodytu adresu negyvena, nuo 2016 m. rugpjūčio 24 d. deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę, registruotino turto neturi, sąskaitų bankuose – nėra.

21. 2023 m. birželio 13 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo antstolis grąžino išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos vykdomąjį dokumentą kartu su 2023 m. birželio 13 d. išieškojimo negalimumo aktu.

22. VMI su tokiais antstolio veiksmais nesutinka, dėl to nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar antstolis vykdomąjį dokumentą pagrįstai grąžina VMI, o ne vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai. VMI vertinimu, ji neturi teisinio pagrindo atlikti veiksmus, kurie būtų susiję su BPK pagrindu paskirtų baudų vykdymu, o be to CPK neįtvirtina VMI galimybės pateikti vykdyti baudžiamosiose bylose pagal teismo nuosprendį išduotus vykdomuosius dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas su pareiškėjos atskirojo skundo argumentais nesutinka ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

23. Pirmiausia, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, BPK 342 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įsiteisėjusį nuosprendį pateiki vykdyti turi jį priėmęs teismas ne vėliau kaip per tris dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo arba nuo bylos grąžinimo iš apeliacinės instancijos teismo dienos. Remiantis minėto straipsnio 4 dalies 2 punktu, nuosprendžiai dėl baudos priverstinio išieškojimo perduodami antstoliams. Pagal BPK 352 straipsnio 2 dalį, jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 8 straipsnio 4 dalis sako, kad priverstinio išieškojimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse.

24. Taigi, aptartos teisės normos nenumato ir neįtvirtina jokios specialios tvarkos bei nuostatų, leidžiančių spręsti, jog baudos, kaip bausmės, išieškojimo, veiksmai vykdymo procese vykdomi atskira, o ne CPK nustatyta tvarka, o taip pat kad VMI neturėtų išieškotojos statuso išieškojimo procesuose, susijusiuose su baudų, kaip bausmių, išieškojimu į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, priešingai nei tvirtina pareiškėja, CPK 638 straipsnio 2 dalies nuostatos, įtvirtinančios, jog kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai, yra aktualios nagrinėjamam teisiniam ginčui bei šioje situacijoje gali būti taikomos.

25. Papildomai apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį tuo pagrindu, jog BPK 342 straipsnio 2 dalies ir 346 straipsnio 3 dalies redakcijose, galiojusiose iki 2018 m. liepos 1 d. buvo numatyta, kad nuosprendžio pateikimą vykdyti ir jo vykdymą kontroliuoja prokuroras. Pabrėžtina, jog BPK 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso tvarką nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, galiojantis proceso veiksmų atlikimo metu, todėl iki 2018 m. galiojusios baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos, nustatančios prokuroro pareigą kontroliuoti nuosprendžio vykdymą, nagrinėjamu atveju, t. y. antstoliui 2023-06-13 priėmus patvarkymus, nėra aktualios nagrinėjamu atveju.

26. Papildomai pastebėtina ir tai, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės, jog BPK nenumato VMI, kaip bausmę vykdančios institucijos, taip pat nekeičia pirmosios instancijos teismo išdėstyto vertinimo, kadangi šiuo atveju antstolio priimti patvarkymai pareiškėjai yra teikiami kaip išieškotojai, o ne bausmę vykdančiai institucijai.

27. Taigi, įvertinęs pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog, priešingai nei tvirtina apeliantė, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą spręsti, jog antstolio patvarkymas dėl vykdomojo dokumento grąžinimo bei išieškojimo negalimumo aktas išieškotojai buvo grąžinti visiškai pagrįstai.

28. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

29. Taigi, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai atsižvelgė ir įvertino procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias vykdomojo dokumento grąžinimą, faktines bylos aplinkybes bei bendruosius civilinio ir baudžiamojo proceso principus, dėl ko skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Laimantas Misiūnas