Byla Nr. TS-10-805/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07301-2021-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1;
(S)
2.5.14.2
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. gegužės 15 d.
Alytus
Alytaus
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. L. (M. L.) skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2025 m. balandžio 14 d. nutarimo Nr. LK-N-296 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Teismas
n u s t a t ė :
M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime (toliau – ir Alytaus kalėjimas), nuteistas Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį, taikant 64 straipsnio 1 ir 3 dalis, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 23 d. nuosprendžiu, taikant BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis, jam paskirta galutinė 4 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė.
Nuteistojo M. L. bausmės vykdymo pradžia – 2023 m. balandžio 11 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2027 m. gegužės 10 d. (užskaityta 1 diena). Alytaus kalėjime bausmę nuteistasis atlieka nuo 2023 m. balandžio 24 d.
Lygtinio paleidimo komisija Alytaus kalėjime (toliau – ir Komisija) 2025 m. balandžio 14 d. priimtu nutarimu Nr. LK-N-296 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (toliau ir – nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam M. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, rekomenduojant jam vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, tęsti darbinę veiklą, tęsti savanorišką skolų dengimą, taip pat laisvės atėmimo vietų įstaigai rekomenduojant dėl šio nuteistojo M. L. resocializacijos ir (ar) nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo – numatyti tikslines priemones „Mąstymas ir elgesys“ srityje. Nustatyta pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš įkalinimo atėmimo vietų įstaigos data – 2025 m. spalio 10 d.
Komisija nutarime nurodė, jog, nors nuteistajam M. L. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamos veiklos rizika su mažėjimo tendencija (jis toliau tęsia savanorišką žalos atlyginimą nukentėjusiesiems, dirba, geba atpažinti kriminogeninius poreikius ir apsauginius veiksnius, yra įvykdęs individualiame resocializacijos plane nurodytas priemones, geba apibūdinti jų tikslus bei naudą, nuteistojo elgesys vertinamas kaip nepriekaištingas), tačiau M. L. teistas 9 kaltus, paskutinė nusikalstama veika įvykdyta pažeidžiant probacijos sąlygas, 8 kartus teistas už turtinio pobūdžio nusikaltimus, administracine tvarka baustas 42 kartus. Pastarąją nusikalstamą veiką įvykdė būdamas recidyvistu ir anksčiau paskirtos bausmės atidėjimo metu. Kaltę pripažįsta dalinai, minimalizuoja, pateisina savo veiką (mano, kad laisvės atėmimo bausmė neturėtų būti skirta už tokį jo elgesį, stebimas atlaidus požiūris į savo elgesį, įstatymų, bendrų elgesio taisyklių laikymąsi). Turi finansinių įsipareigojimų. Administracinių baudų nemokėjo, skola už nemokėtas baudas yra virš 8 000 Eur. Likusi skola pagal vykdomąsias bylas antstoliams yra 25 769,49 Eur, tik nedidelė dalis jų sumokėta. Nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, į ją perkeltas 2024 m. rugpjūčio 8 d. Bausmės atlikimo atviro tipo kalėjime laikotarpis neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad taikytos resocializacijos priemonės pakeitė nuteistojo elgesį ir mąstymą teigiama linkme ir resocializacija gali būti tęsiama probacijos priežiūroje. Silpni apsauginiai veiksniai, nes nusikalstamą veiką, už kurią šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis įvykdė kartu su žmona, kuri taip pat buvo teisiama. Nuteistasis pats pripažįsta narkotikų vartojimą, kaip problemą, susijusią su jo nusikalstamumu, tačiau nelankė programų narkotikų vartojimo problemai spręsti. Išvadoje nurodyti teigiami mąstymo ir nuostatų pokyčiai, tačiau nėra aišku, kokiais būdais nuteistasis šių pokyčių pasiekė. Nuteistasis nedalyvavo į šias problemas nukreiptose tikslinėse tęstinėse intervencinėse priemonėse. Dalyvauta socialinių įgūdžių programoje, tačiau atsižvelgiant į nuteistojo išsilavinimą, darbinę patirtį ir padarytų nusikaltimų pobūdį, nuteistojo elgesio aprašymą, nepanašu, kad socialinių įgūdžių stoka galėtų būti esminė šio asmens nusikalstamo elgesio problema. Be to, stebima abejotina motyvacija darbinei veiklai, nuteistasis bandė įsidarbinti abejotino realumo analitiko pareigose, bandė vykdyti individualią veiklą, kuriai leidimas nebuvo suteiktas. Tuo vadovaudamasi komisija nusprendė, jog nuteistajam M. L. negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Nuteistasis M. L. pateikė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams skundą dėl komisijos 2025 m. balandžio 14 d. nutarimo Nr. LK-N-296 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (toliau ir – skundas). Skunde nurodė, jog komisija visiškai ignoravo lygtinio paleidimo instituto paskirtį ir tikslus. Komisijai, kuri paskutinį kartą buvo nusprendusi netaikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pristatomas jau antrą kartą. Po ankstesnio svarstymo jam buvo skirtos papildomos rekomendacijos, kurias šiai dienai jis yra pilnai įvykdęs, tad nėra jokių priežasčių, kurios neleistų priimti sprendimo taikyti jam lygtinį paleidimą. Taip pat įvykdęs visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nutarime konstatuota, kad „Bausmės atlikimo atviro tipo kalėjime laikotarpis neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad taikytos resocializacijos priemonės pakeitė nuteistojo elgesį ir mąstymą teigiama linkme, resocializacija gali būti tęsiama probacijos priežiūroje“, tačiau tai prieštarauja tame pačiame sprendime pateiktiems teiginiams, kad nuteistajam M. L. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamos veiklos rizika su mažėjimo tendencija, jis toliau tęsia savanorišką žalos atlyginimą nukentėjusiesiems, dirba, geba atpažinti kriminogeninius poreikius ir apsauginius veiksnius, yra įvykdęs individualiame resocializacijos plane nurodytas priemones, geba apibūdinti jų tikslus bei naudą, nuteistojo elgesys vertinamas kaip nepriekaištingas. Mano, kad komisija buvo šališka ir suinteresuota netaikyti jam lygtinio paleidimo. Nurodo, kad komisija taip pat konstatavo: „Nuteistasis pripažįsta narkotikų vartojimą, kaip problemą, susijusią su jo nusikalstamumu, tačiau nelankė programų narkotikų vartojimo problemai spręsti“. Teigia, kad jo resocializaciją privalėjo organizuoti bei vykdyti įkalinimo įstaiga, kadangi individualų resocializacijos planą sudaro įkalinimo įstaiga. Komisijos pretenzijos, jog jis nevykdė resocializacijos programos, susijusios su narkotikų vartojimu, yra nepagrįstos, kadangi jis lankė specialistų konsultacijas savarankiškai, kas yra patvirtinama pridedamais dokumentais (Priklausomybių konsultanto paslaugų apskaita). Mano, kad pilnai atitinka ne tik formalųjį, bet ir materialųjį kriterijus. Taip pat nurodė, kad keisti komisijos teiginiai, jog „Išvadoje nurodyti teigiami mąstymo, nuostatų ir kiti pokyčiai, tačiau nėra aišku, kokiais būdais nuteistasis šių pokyčių pasiekė. Nuteistasis nedalyvauja į šias problemas nukreiptose tikslinėse tęstinėse intervencinėse priemonėse“. Mano, kad komisijos konstatuoti teigiami jo pokyčiai jau savaime sudaro prielaidą taikyti lygtinio paleidimo institutą jo atžvilgiu. Atkreipia dėmesį, kad komisija skundžiamame sprendime nuolatos teikia priekaištus dėl jo elgesio praeityje bei turėtų administracinių nuobaudų. Komisija skundžiamame sprendime nepateikė nei vieno motyvuoto argumento, leidžiančio daryti išvadą, kad jis gali daryti naujus nusikaltimus. Komisija pateikė jam rekomendaciją „vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones; tęsti darbinę veiklą; tęsti savanorišką skolų dengimą“, tačiau jis jau yra įvykdęs visas individualiame resocializacijos plane numatytas priemones: dirba, pagal galimybes dengia įsiskolinimus. Jam nėra aišku, ką jis konkrečiai turėtų daryti, kad galėtų būti išleistas į laisvę, kadangi komisijos rekomendacijos yra tos pačios. Komisija iš esmės suabsoliutino jo nusikalstamą praeitį, padarytų nusikaltimų kiekį ir pobūdį. Teigia, kad vien tik anksčiau padarytų nusikaltimų kiekis neapibūdina nuteistojo asmenybės, pasitaisymo laipsnio, nesudaro pagrindo griežčiau vertinti kitas aplinkybes, reikšmingas lygtiniam paleidimui. Lygtinio paleidimo taikymas siejamas išimtinai tik su nuteistojo bausmės atlikimu laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei nuteistojo resocializacijos laipsniu. Akivaizdu, jog komisija suabsoliutino su jo gyvenimo stiliumi, mąstymu ir elgesio nuostatomis susijusius kriminogeninius poreikius, kurie egzistavo nusikalstamos veikos padarymo metu. Konkrečių argumentų, rodančių, kad tokie kriminogeniniai poreikiai egzistuoja sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, skundžiamame nutarime nėra pateikta. Nurodo, kad jis įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, visą laisvės atėmimo bausmės laikotarpį nuolat ir itin aktyviai dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, teminiuose rengimuose, buvo pakankamai motyvuotas dalyvauti elgesio korekcijos programose ar intervencinėse priemonėse. Bausmės atlikimo metu sistemingai kėlė sau realius tikslus ir planus kaip tuos tikslus įgyvendinti, yra motyvuotas gyventi nenusikalstant, su laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos darbuotojais bendrauja mandagiai, moka valdyti jausmus ir emocijas, nuostatos į priežiūrą bausmės vykdymo metu yra teigiamos. Mano, kad neturi polinkio elgtis rizikingai bei neturi neigiamų nuostatų į priežiūrą ir visuomenės vertybes, padaręs pozityvias išvadas dėl padarytų nusikalstamų veikų, savo elgesio ir juo sukeltų padarinių, yra linkęs keisti savo elgesį į teigiamą pusę. Pabrėžė, kad jis turi nuolatinį pragyvenimo šaltinį – dirba, taip pat aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju jis taip pat turėtų darbą ir gyvenamąją vietą. Šios aplinkybės paneigia bet kokias kriminalinės subkultūros apraiškos galimybes. Taip pat nurodė, kad turi stiprius socialinius ryšius, nėra socialiai atsiskyręs, palaiko glaudžius ryšius su artimaisiais ir šeima, artimi bei palaikantys tarpasmeniniai šeiminiai ryšiai gali veikti kaip apsauginis veiksnys pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdyme, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju, jis turėtų gyvenamąją vietą, kurioje yra visos sąlygos taikyti intensyvią priežiūrą, interneto ir telefono ryšys, tačiau komisija šioms aplinkybėms neskyrė apskritai jokio dėmesio. Pažymėjo, kad komisijos išgalvotas kriterijus „nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų“ įstatyme nėra įtvirtintas. Mano, kad komisija tyčia iškraipo faktus, taip siekiant pasunkinti jo teisinę padėtį. Nutarime konstatuota: „Kaltę pripažįsta dalinai, minimalizuoja, pateisina savo veiklą (mano, kad laisvės atėmimo bausmė neturėtų būti skirta už tokį jo elgesį, stebimas atlaidus požiūris į savo elgesį, įstatymų, bendrų elgesio taisyklių laikymąsi)“. Šiuo atveju, komisija iš esmės paneigia jo konstitucines teises ir už savo įsitikinimų reiškimą atsisako taikyti lygtinio paleidimo institutą (baudžia už tai, kad naudojasi konstitucinėmis teisėmis). Nutarime konstatuota: „Turi finansinių įsipareigojimų. Administracinių baudų nemokėjo. Skola už nemokėtas baudas – virš 8 000 Eur. Likusi skola pagal vykdomąsias bylas antstoliams yra 25 769,49 Eur. Ir tik nedidelė dalis sumokėta“. Jo įsitikinimu, turimos administracinės baudos nėra susijusios su atliekama bausme ir negali būti vertinamos nagrinėjant lygtinio paleidimo klausimą. Atkreipė dėmesį į tai, kad pati komisija konstatavo, jog jis skolas dengia. Kadangi atliekant bausmę įsidarbinimo galimybės yra ribotos, tad ir jo galimybės padengti įsiskolinimus yra ribotos. Pritaikius lygtinio paleidimo institutą, galėtų pagerinti savo finansinę padėtį, tad ir skolas atlygintų greičiau. Šiuo metu jis dirba ir gauna pastovias pajamas, taip pat buvo įregistravęs individualią veiklą, tačiau kalėjimo administracijai neleidus jos vykdyti, atsisakė individualios veiklos. Tiek nutarime, tiek ir socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad jis yra recidyvistas, tačiau nei vienas teismas nepripažino jo recidyvistu. Komisija visiškai neskyrė dėmesio resocializacijos proceso rezultatams. Jis susidūrė su aktyviu resocializacijos procesu, kas teigiamai įtakojo jo elgesį ir vertybes. Mano, kad šio kalinimo laikotarpiu suvokė padarytų nusikaltimų pavojingumą ir padarė tinkamas išvadas, yra nusiteikęs gyventi vadovaujantis įstatymais, gerbiant visuomenės interesus.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo M. L. skundą.
Nuteistojo M. L. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio korekcijos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistojo skundo nagrinėjimo teisme metu nuteistasis M. L. jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (1/2 dalį), tačiau dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos nagrinėjimo ir 2025 m. balandžio 14 d. nutarimo priėmimo metu, akivaizdu, kad nuteistasis dar nebuvo atlikęs įstatyme reikalaujamos bausmės dydžio dalies. Minėto nutarimo duomenimis matyti, kad M. L. būtiną bausmės dalį atliks tik 2025 m. balandžio 25 d., kuomet jam galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kas neatitinka formaliųjų kriterijų nuteistojo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Be to, kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką.
Teismas pažymi, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi būtent nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant.
Pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu – 2024 m. lapkričio 11 d. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri išlieka iki šiol, tai yra 2025 m. kovo 28 d. atlikto vertinimo metu rizika taip pat išliko vidutinė (2025 m. kovo 28 d. Socialinio tyrimo išvada). Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis nėra padaręs pakankamai akivaizdžios pažangos elgesio korekcijoje, mažindamas nuskalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis nebaustas, tačiau ir neskatintas, kas rodo, jog siekiamybės daryti akivaizdžią pažangą jis neturi. Teismo vertinimu, nuobaudų neturėjimas – būtinas veiksnys normaliai ir tinkamai nuteistojo elgsenai, tačiau niekaip nėra išimtinis veiksnys, kuris vienareikšmiškai patvirtina nepriekaištingai teigiamą nuteistojo vertybinę orientaciją. Nuteistasis 2024 m. kovo 21 d. perkeltas į lengvąją grupę, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, į ją perkeltas 2024 m. rugpjūčio 8 d. kalėjimo viršininko sprendimu. Tačiau ir šiuo aspektu vien tik bausmės atlikimo atviro tipo kalėjime laikotarpis neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad taikytos resocializacijos priemonės pakeitė nuteistojo elgesį ir mąstymą teigiama linkme ir, kad resocializacija gali būti tęsiama probacijos priežiūroje.
Kita vertus, šios aplinkybės svarstant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą reikšmingos tik tiek, kiek jos sudaro pagrindą spręsti, ar nuteistasis, būdamas struktūruotoje aplinkoje, geba laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnių instancijų teismai (Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MVMtMjUyLTQ4NS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1S-252-485/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1S-252-485/2021">1S-252-485/2021</a>).
Nuteistasis skunde nurodo, jog įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, visą laisvės atėmimo bausmės laikotarpį nuolat ir itin aktyviai dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, teminiuose rengimuose, buvo pakankamai motyvuotas dalyvauti elgesio korekcijos programose ar intervencinėse priemonėse. Iš Socialinės tyrimo išvados matyti, kad dalyvavo paskaitose,,Saviveiksmingumas“,,,Sveika gyvensena kaip šalutinis jogos produktas. Apie jogą paprastai“,,,Ką reiškią Kalėdos ir kodėl verta į jas atkreipti dėmesį“, prisidėjo prie Vaikų erdvės puoselėjimo, dalyvavo XX kraštotyros muziejaus edukacijoje,,Susikurkime sodybą“, Naisių vasaros teatro koncerte, konstitucijos egzamine ir kt., t. y. lankė įvairius renginius. Skundžiamame nutarime pažymima, kad nuteistasis pripažįsta narkotikų vartojimą, kaip problemą, susijusią su jo nusikalstamumu, tačiau nelankė programų šiai problemai spręsti, kas rodo, kad kritiško požiūrio šios problemos išsprendimui neturi. N. S. tyrimo išvadoje nurodyti teigiami mąstymo ir nuostatų pokyčiai, tačiau nenurodoma kokiais būdais nuteistasis šių pokyčių pasiekė, kadangi jis nedalyvavo į jo asmenybei aktualias problemas nukreiptose tikslinėse tęstinėse intervencinėse priemonėse. Nuteistojo teigimu, komisijos teiginys, jog jis nevykdė resocializacijos programos, susijusios su narkotikų vartojimu, yra nepagrįstos, kadangi jis lankė specialistų konsultacijas savarankiškai, tačiau M. L. nenurodė kokias konkrečiai konsultacijas jis lankė, kokią apčiuopiamą naudą gavo, kaip ji įtakojo jo elgseną net ik šiuo metu, bet ir žiūrint į perspektyvą. Teismo vertinimu, nuteistojo nevykdymas jam skirtinos resocializacijos programos, susijusios su narkotikų vartojimu, šiuo atveju vertintinas neigiamai, tuo tarpu lankytos kitos programos, dalyvavimas paskaitose bei įvairiuose renginiuose svarbios tik tiek, kiek jos įtakojo teigiamus asmenybės pokyčius socialiniam gyvenimui, tačiau ne lankytų programų ar užsiėmimų skaičius bei jų įvairovė.
Nuteistasis teigia, kad šiuo metu dirba ir gauna pastovias pajamas, taip pat buvo įregistravęs individualią veiklą, tačiau kalėjimo administracijai neleidus jos vykdyti, atsisakė individualios veiklos, taip pat nurodė, kad jo įsidarbinimo galimybės, atliekant bausmę, yra ribotos, tad ir jo galimybės padengti įsiskolinimus yra taip pat ribotos. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 14 d. gautas UAB,,O.“ prašymas leisti įdarbinti nuteistąjį 0,25 etato minėtoje įmonėje analitiku, tačiau kalėjimo administracija netenkino šio prašymo (netenkinimo priežastys nenurodytos). 2023 m. lapkričio 22 d. nuteistasis raštiškai kreipėsi leisti užsiimti individualia veikla, tačiau leidimas nebuvo duotas (leidimo nedavimo priežastys nenurodytos). 2024 m. sausio 25 d. kreipėsi su prašymu įdarbinti 2024 m. sausio 29 d. UAB,,(duomenys neskelbtini) baldų fabrike“, tačiau nuteistais gavo 2024 m. sausio 29 d. atsakymą, kad šiuo metu kalėjime nėra laisvų darbo vietų. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka atvirojo tipo bausmės atlikimo vietoje ir nuo 2024 m. rugsėjo 9 d. dirbo MB,,(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku. VSDF duomenimis, nuo 2024 m. rugsėjo 9 d. dirba MB,,(duomenys neskelbtini)“ (įmonės susijusios). Nuo 2024 m. lapkričio 14 d. įsidarbino šeimos įmonėje UAB,,O.“, kuri pateikė pažymą, patirtinančią, jog įdarbins nuteistąjį (iki sulaikymo nuteistasis dažniausiai dirbo UAB,,O.“ vadybininku arba UAB,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi).
Nors bausmės atlikimo metu stebimas palankus požiūris darbinei veiklai, galimas darbdavys (šeimos įmonė UAB,,O.“) sutiktų įdarbinti nuteistąjį, tačiau, vertintina ir tai, kad nors laisvėje jis dažniausiai buvo dirbantis ir gaunantis oficialias pajamas, vis tik vykdė ir turtinio pobūdžio nusikaltimus, administracinių nuobaudų nemokėjo, be to, nuteistajam priteistas išlaikymas nepilnamečio vaiko iš ankstesnių santykių išlaikymui, dėl ko darytina išvada, kad toks gyvenimo būdas gali būti siejamas su menka lėšų tvarkymo ir paskirstymo kompetencija, negebėjimu gyventi pagal savo finansines galimybes. Nurodytos aplinkybės dėl nuteistojo įdarbinimo po paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sudaro pagrindą abejoti, kad nuteistasis dirbs pakankamai gerai apmokamus darbus, kad iš pastoviai gautų lėšų, kaip jis teigia, pagerins savo finansinę padėtį, turės galimybę padengti įsiskolinimu. Tuo tarpu UAB,,O.“ pažyma dėl galimo nuteistojo įdarbinimo taip pat vertinama kritiškai, kadangi ji yra visiškai neįpareigojančio pobūdžio ir nesuteikia jokių objektyvių garantijų dėl šio asmens įdarbinimo. Atsižvelgiant į tai, kad skunde nurodyti argumentai, jog nuteistasis dirba ir išėjęs į laisvę toliau dirbs bei turės galimybę padengti įsiskolinimus, teismui kelia pagrįstų abejonių, kadangi jis ir anksčiau būdamas laisvėje, vykdė ir turtinius nusikaltimus, turėdamas finansinių įsipareigojimų ir skolų, jų nepadengė, nesiekė sumažinti įsiskolinimų, kitu atveju, nuteistasis neturėtų skundžiamame nutarime nurodytų nepadengtų išieškomų sumų.
Kaip jau minėta, nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų. Bylos duomenimis, administracinių baudų nemokėjo, skola už nemokėtas baudas yra virš 8 000 Eur, likusi skola pagal vykdomąsias bylas antstoliams – 25 769,49 Eur. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, finansų skyriaus spalio mėnesio pažymoje nurodoma, kad skolos likutis yra 13 870,25 Eur, per visą bausmės atlikimo laikotarpį išmokėta 467,33 Eur, iš jų savanoriškai tik 120 Eur, kas vertintina kritiškai, nes šiuo atveju kita aukščiau nurodyta pinigų sumos dalis išieškota privertinai iš nuteistojo, o ne savanoriškai, t. y. tik nedidelė dalis įsiskolinimo sumų yra sumokėta, vertinant bendrą nuteistojo skolą. Įmonė laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 6 d. iki 2025 m. kovo 6 d. antstoliams pravedė 780 Eur. Ir tik 2024 m. sausio 17 d. buvo gautas nuteistojo prašymas mokėti savanoriškai po 20 Eur kas mėnesį. Skunde nuteistasis nurodo, kaip vieną iš lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos argumentų, jog jis moka skolas, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, jog iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad jo turimi dideli finansiniai įsipareigojimai gali apsunkinti adaptaciją laisvėje. Atsižvelgiant į tai, teismui kyla pagrįstų abejonių, jog nuteistasis, turėdamas tokias nuostatas dėl skolų mokėjimo (skola už nemokėtas baudas yra virš 8 000 Eur, likusi skola pagal vykdomąsias bylas antstoliams yra 25 769,49 Eur, priteistos lėšos vaiko išlaikymui), išėjęs į laisvę ir toliau sistemingai sieks mokėti įsiskolinimus.
Nuteistasis skunde atkreipė dėmesį, kad komisija apskritai neskyrė jokio dėmesio aplinkybėms, jog jis palaiko glaudžius ryšius su artimaisiais ir šeima, šie ryšiai gali veikti kaip apsauginis veiksnys pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdyme, lygtinio paleidimo atveju, jis turėtų gyvenamąją vietą, kurioje yra visos sąlygos taikyti intensyvią priežiūrą, interneto ir telefono ryšys. Tačiau pateiktame skunde nuteistasis visiškai nenurodė kokiu konkrečiai adresu ir į kur jis vyks lygtinio paleidimo atveju gyventi, nepateikė jokių įrodymų, kad jo minėtoje vietoje yra interneto ir telefono ryšys, kad Probacijos tarnyba galėtų vykdyti jo priežiūrą ir kontrolę. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis yra vedęs, santuokoje su žmona gyvena virš 6 metų, tačiau nusikalstamą veiką, už kurią šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis įvykdė kartu sutuoktine, kuri taip pat buvo teisiama ir pripažinta kalta, priimant jos atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės taip pat kelia didelių abejonių, ar šie ryšiai yra tvirti ir šiuo atveju gali veikti kaip apsauginis veiksnys pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdyme, jokių kitų duomenų apie glaudžius socialinius ryšius su kitais artimais žmonėmis, kurie padėtų nuteistajam įsitvirtinti visuomenėje ir daryti teigiamą įtaką jo gyvensenai, M. L. nenurodė ir nepateikė.
Nuteistasis, nesutikdamas su komisijos rekomendacija „vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones; tęsti darbinę veiklą; tęsti savanorišką skolų dengimą“, teigia, kad, šiuo atveju, jis jau yra įvykdęs visas individualiame resocializacijos plane numatytas priemones: dirba, pagal galimybes dengia įsiskolinimus. Atkreiptinas dėmesys, kad komisija nutarime ne nenurodo, jog nuteistasis nedirba ar nedengia skolų, o rekomenduoja nuteistajam ir toliau tęsti darbinę veiklą ir savanorišką skolų dengimą.
Iš 2025 m. balandžio 14 d. komisijos posėdžio protokolo Nr. LV-28220 matyti, jog komisija, išnagrinėjusi visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, sprendimą priėmė beveik vienbalsiai, t. y. 9 lygtinio paleisimo komisijos nariai balsavo – netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, 1 narys – taikyti lygtinį paleidimą (iš viso – 10 komisijos narių), atskirųjų nuomonių nepareikšta. Pastarosios aplinkybės rodo, jog tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, kad jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Šios aplinkybės taip pat nesudaro teismui pagrindo abejoti komisijos kompetencija ir priimto nutarimo teisėtumu ir pagrįstumu.
Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog nuteistasis M. L. yra teistas 9 kaltus, iš kurių 8 kartus teistas už turtinio pobūdžio nusikaltimus, paskutinė nusikalstama veika įvykdyta pažeidžiant probacijos sąlygas, administracine tvarka baustas 42 kartus. Nuteistasis pastarąją nusikalstamą veiką įvykdė būdamas recidyvistu ir anksčiau paskirtos bausmės atidėjimo metu. Kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta dalinai, tačiau minimalizuodamas ją, linkęs pateisinti save, stebimas atlaidus požiūris į savo elgesį, įstatymų, bendrų elgesio taisyklių laikymąsi, mano, kad laisvės atėmimo bausmė neturėtų būti skirta už tokį jo elgesį, kas rodo, kad jis kritiško požiūrio neturi. Nuteistojo įvykdytų įvairių nusikalstamų veikų skaičius, tyčinis pobūdis bei jų sunkumas rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, kad praeityje jam paskirtos kriminalinės bausmės, esmingai neįtakojo jo elgesio bei požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, kadangi jis ir toliau įžūliai darė naujas nusikalstamas veikas. Nors šios aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo rodomas pastangas šiems veiksniams pašalinti, juolab, kai ir šiuo metu vis dar išlieka daugybė dinaminių kriminogeninių veiksnių.
Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo M. L. elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o jo skunde nurodyti motyvai labiau paremti deklaratyviais teiginiais, o ne juos pagrindžiančiais įrodymais. Nors yra apsauginių veiksnių: nuteistasis turi darbinius įgūdžius, rodo motyvaciją dirbti, gyvenamosios vietos galimybę paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju bei palaikantys socialiniai ryšiai su artimaisiais, tačiau taip pat egzistuoja ir statiniai veiksniai: kriminalinė istorija (9 teistumai), paskutinė nusikalstama veika įvykdyta pažeidžiant probacijos sąlygas, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas, būdingas teisės pažeidimų modelis, administracine tvarka baustas 42 kartus, buvo įtakojamas asocialios grupės, nusikalstamo elgesio pateisinimas/neautralizavimas.
Išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis M. L. šiuo metu neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos – jis dar nepadarė pakankamai akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, teismo vertinimu, pirmiau aptartų aplinkybių visetu būtų pažeisti nukentėjusiųjų bei visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, kriminogeninius veiksnius, sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis M. L. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, kad tai leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistajam dar liko atlikti beveik dveji metai laisvės atėmimo bausmės. Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų.
Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, jog komisijos 2025 m. balandžio 14 d. nutarimas Nr. LK-N-296 yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nuteistojo M. L. skundas dėl nutarimo panaikinimo atmetamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,
n u t a r i a :
Nuteistojo M. L. (M. L.) skundą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Loreta Radzevičienė
