Baudžiamoji byla Nr. 1A-50-581/2024
Proceso Nr. 1-01-1-10596-2023-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.3; 1.2.14.10.3; 2.4.6.1.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 6 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Donato Jatužio ir Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Loretai Girdziušienei,
dalyvaujant:
prokurorui Pauliui Jasiukaičiui,
nuteistajam R. Š., jo gynėjui Audriui Leonavičiui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 9 d. nuosprendžio, kuriuo
R. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. kovo 24 d. veika) arešto bausme 20 parų, BK 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 2 d. veika) arešto bausme 20 parų, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. gegužės 30 d. veika) arešto bausme 30 parų, BK 187 straipsnio 3 dalį (2023 m. gegužės 30 d. veika) arešto bausme 25 paroms, BK 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. birželio 3 d. veika) arešto bausme 45 paroms.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, R. Š. už nusikalstamas veikas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį skirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – areštas 30 parų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, apėmimo būdu subendrinta bausmė ir kitos paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant prie griežčiausios bausmės pridedant po dalį švelnesnių ir R. Š. paskirta subendrinta bausmė – areštas 90 parų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, R. Š. paskiriant galutinę bausmę – areštą 60 parų.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas R. Š. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. lapkričio 28 d. iki 2023 m. gruodžio 18 d. (įskaitytinai).
Arešto bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo bausmės pradėjimo vykdyti dienos.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. R. Š. nuteistas už tai, kad:
1.1. 2023 m. kovo 24 d. apie 13.47 val. iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį bendros 165,24 eurų vertės turtą – 36 vnt. maltos kavos „Lavazza“;
1.2. 2023 m. balandžio 2 d. apie 18.00 val. iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – cigarečių pakelius „Marlboro Gold“, 2 vnt., bendros 9,10 eurų vertės;
1.3. 2023 m. gegužės 30 d. apie 19.43 val. iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), pasikėsino atvirai pagrobti svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį bendros 51,80 eurų vertės turtą – 10 vnt. maltos kavos pakelių „Merild“, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – tai yra parduotuvės apsaugos darbuotoja užblokavo išėjimo duris, po to tęsdamas savo veiksmus R. Š. negalėdamas išeiti iš prekybos centro dėl užblokuotų durų, rankomis duris išlaužė, dėl durų sugadinimo padarydamas 490,78 eurų turtinę žalą;
1.4. 2023 m. birželio 3 d. apie 17.33 val. iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį, bendros 94,61 eurų vertės turtą – kuprinę, 27,88 eurų, vyrišką tualetinį vandenį „BI-ES Porto“, 100 ml talpos, 2 vnt., bendros 14,58 eurų vertės, vyrišką tualetinį vandenį „LA RIVE BLUE“, 90 ml talpos, 1 vnt., 5,49 eurų vertės, viskį „Jameson“, 0,7 l talpos, 2 vnt., bendros 39,98 eurų vertės, pėdų dildę, 3,49 eurų vertės, dušo gelį „Palmolive“, 3,19 eurų vertės.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Nuteistojo R. Š. apeliaciniu skundu prašoma pakeisti skundžiamu nuosprendžiu jam skirtą arešto bausmę į laisvės apribojimą arba sumažinti paskirtos arešto bausmės dydį ir jos vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėti. R. Š. apeliaciniame skunde yra nurodyti šie esminiai argumentai:
2.1. pirmosios instancijos teismas paskyrė R. Š. neteisingą ir per griežtą bausmę už kiekvieną iš jo padarytų nusikalstamų veikų atskirai, o taip pat ir subendrintą bausmę;
2.2. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. R. Š. arešto bausmė yra paskirta pirmą kartą, jis pasižada ateityje nebenusikalsti. Nusikalstamas veikas padarė būdamas jauno amžiaus, dirbs ir atlygins nusikalstamomis veikomis nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą, kuri yra nedidelė;
2.3. R. Š. pilnai prisipažino dėl visų nusikalstamų veikų, nuoširdžiai gailisi jas padaręs, ką pirmosios instancijos teismas laikė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.
3. Teismo posėdžio metu nuteistasis R. Š. ir jo gynėjas prašė R. Š. apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras - atmesti.
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo R. Š. apeliaciniu skundu nesutinkama su jam už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 5 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirtomis bausmėmis (paskirtų bausmių rūšimis ir dydžiu). Nuteistasis prašo paskirti jam švelnesnę bausmę – laisvės apribojimą arba sumažinti paskirtos arešto bausmės dydį ir jos vykdymą atidėti (BK 75 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus, ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija, laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų, patikrina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį šiose apeliacinio skundo ribose.
6. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo R. Š. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nuteistasis R. Š. savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, nurodytų jam pareikštame kaltinime, neginčijo ir su jomis visiškai sutiko. Tačiau apeliaciniu skundu yra nesutinkama su nuteistajam R. Š., už jo padarytas nusikalstamas veikas, paskirtomis bausmėmis ir jų dydžiais, o taip pat ir su galutine nuteistajam paskirta bausme, nurodant, jog ji per griežta ir neteisinga.
7. Teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais, taip pat ir BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytais bausmės skyrimo tikslais – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Išvardintų tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui tokios individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei paties kaltininko asmenybę. Todėl teismas turi nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. BK 54 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą bei rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.
8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam R. Š. už jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą skirtinų bausmių rūšis ir dydžius, laikėsi BK numatytų bausmių skyrimo ir individualizavimo taisyklių. Pirmosios instancijos teismas įvertino, jog dėl visų nusikalstamų veikų nustatyta viena nuteistojo R. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)) ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), jog padaryti du baudžiamieji nusižengimai, du baigti tyčiniai apysunkiai nusikaltimai ir pasikėsinta padaryti apysunkį nusikaltimą. Įvertinta ir nuteistojo asmenybė, jog jis teistas, nusikalstamas veikas yra padaręs ne tik Lietuvos Respublikoje, tačiau ir užsienio valstybėse (2 t., b. l. 187–197), baustas administracine tvarka (taip pat ir už smulkias vagystes), tačiau jam paskirtų administracinių nuobaudų – baudų nėra sumokėjęs (2 t., b. l. 163–185), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 160, 162).
9. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis R. Š. ateityje nebenusikals ir atlygins savo nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą, tačiau aplinkybės, jog jam ankščiau jau buvo paskirta švelnesnė laisvės apribojimo bausmė, jog nagrinėjamu atveju jis yra nuteistas dėl kelių iš esmės analogiškų nusikalstamų veikų padarymo ir pasikėsinimo padaryti nusikalstamą veiką, jog jis sistemingai yra baudžiamas administracine tvarka už įvairius nusižengimus, taip pat ir smulkias vagystes iš įvairių parduotuvių (per 2023 metus pagal Administracinių nusižengimo kodekso 108 straipsnį buvo nubaustas net 18 kartų), tačiau jam paskirtų administracinių nuobaudų – baudų, nemoka ir toliau vykdo teisei priešingas veikas, leidžia pripažinti, jog nuteistojo pažadai ateityje pasitaisyti yra deklaratyvūs. Kaip ir teisingai nurodoma Skundžiamame nuosprendyje, nuteistąjį R. Š. charakterizuojantys duomenys suteikia pagrindo teigti, jog nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio ir yra laikytinos dėsningu nuteistojo elgesiu, o praeityje nuteistajam paskirta laisvės apribojimo bausmė nuteistojo nepataisė ir nesustabdė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Juolab, šios nutarties priėmimo momentu byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistasis būtų ėmęsis priemonių nusikalstamų veikų pasekmėms sušvelninti (atlyginęs bent dalį padarytos turtinės žalos ar susitaręs dėl padarytos žalos atlyginimo), savo elgesiu būtų siekęs įrodyti, kad nedarys kitų veikų, įvykdęs anksčiau skirtas administracines nuobaudas, įsidarbinęs ar pan. Matyti, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nuteistojo R. Š. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją bei kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog nuteistasis R. Š. ateityje nenusikals, o jam paskirtos bausmės yra neteisingos ir per griežtos, vadovaujantis pirmosios instancijos teismo įvertintų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma, nesuteikia pagrindo teigti, jog nuteistajam buvo paskirtos per griežtos bausmės. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog paskyrus nuteistajam R. Š. švelnesnes nei arešto bausmes, bausmėms keliami tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, nebus pasiekti.
10. Vadovaujantis išdėstytu daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam R. Š. skirtinų bausmių rūšis ir dydžius bei paskirdamas nuteistajam galutinę subendrintą bausmę, vadovavosi BK nuostatomis ir teisės taikymo klaidų nepadarė. Apeliaciniame skunde išdėstyti deklaratyvūs teiginiai, jog nuteistajam už atskirų nusikalstamų veikų padarymą paskirtos bausmės, o taip pat ir paskirta galutinė subendrinta bausmė yra per griežta, nėra pagrindas teigti, jog nuteistajam R. Š. skundžiamu nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė buvo paskirta netinkamai.
11. Nuteistojo prašymas atidėti paskirtos galutinės subendrintos arešto bausmės vykdymą taip pat atmestinas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas įvertino galimybę atidėti nuteistajam paskirtos arešto bausmės vykdymą. Nors nagrinėjamu atveju egzistuoja formalus pagrindas taikyti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo institutą (jam pirmą kartą paskirta arešto bausmė), tačiau, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog nuteistasis R. Š. pilnai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, kaip ir nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo jau buvo įvertintos. Nuteistojo R. Š. padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, kiti jo asmenybę charakterizuojantys duomenys, leidžiantys teigti, jog jis yra linkęs nusikalsti, neprieštarauja pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo negalimumo. Kitos apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog nuteistasis ateityje pasižada daugiau nenusikalsti, jog atlygins nusikalstamomis veikomis nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą taip pat nėra pakankamos konstatuoti, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnio 2 dalis) nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti atidėjus nuteistajam paskirtos arešto bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad tik realus bausmės atlikimas gali sulaikyti R. Š. nuo naujų veikų darymo, nes nėra pagrindo tikėtis, kad naujus nusikaltimus darančiam R. Š. bausmės tikslai – atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei sulaikyti jį nuo tokių veikų darymo, gali būti pasiekti, skiriant švelnesnę bausmę ar be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas taip pat nėra. Juolab, kad nuteistojo atsainų požiūrį į jam teismo skirtų pareigų vykdymą patvirtina baudžiamojoje byloje esantys duomenys apie nuteistojo R. Š. elgesį po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, t. y. jis du kartus pažeidė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 18 d. nutartimi jam skirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – sąlygas, nes nuo 2024 m. sausio 9 d. 23 val. iki 2024 m. sausio 10 d. 6 val. nesilaikė jam nustatytos dienotvarkės, 2024 m. sausio 22 d. nuo 21.57 val. iki 22.15 val. nebuvo galimybės stebėti R. Š. buvimo vietos (4 t., b. l. 43–46, 48–50).
12. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas anksčiau išdėstytas ir aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog nuteistajam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar paskirta pažeidžiant baudžiamąjį įstatymą. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 9 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
13. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį.
14. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies c) punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra numatyti BPK. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali.
15. Nuteistasis R. Š. niekur nedirba, užimtumo tarnyboje nėra registruotas, kitų duomenų apie jo finansinę padėtį byloje nėra. Teisėjų kolegija sprendžia, kad prašymas (pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)) išieškoti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas (150 Eur) baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes apie nuteistojo turtinę padėtį, yra netenkinamas.
16. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymo iš nuteistojo R. Š. išieškoti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
Teisėjai Valdas Ciesiūnas
Donatas Jatužis
Jolanta Raščiuvienė
