Dėl nuosavybės teisės įgyjamosios senaties būdu nustatymo

Civilinė byla Nr. e2A-122-425/2024

Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00862-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

3.3.1.20; 3.4.5.2

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 6 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Turto bankas apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-6059-1147/2023 pagal pareiškėjos T. L. (T. L.) pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgyjamosios senaties būdu nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, Zarasų rajono savivaldybės administracija, A. P. (A. P.).

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Pirmosios instancijos teismui pareikštu pareiškimu T. L. prašė patvirtinti faktą, kad ji pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – butą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

2. Nurodė, kad nuo 2001 metų sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė nekilnojamąjį turtą – butą adresu (duomenys neskelbtini), nors nuosavybės teisės į butą nebuvo įregistruotos. Pažymėjo, kad jos vertinimu, yra pagrindas nustatyti faktą, jog pareiškėja įgijo nuosavybės teises į butą įgyjamosios senaties būdu.

3. Pareiškėja pabrėžė, jog 2001 metais, kai mirė jos vyras, ji su sūnumi gyveno ne savo bute. Pareiškėja kreipėsi į (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorių ir pasakė, kad neturi kur gyventi. Mokyklos direktorė nuėjo pas Zarasų rajono savivaldybės merą ir paprašė surasti jiems būstą. Jiems pranešė, kad suteikia butą (duomenys neskelbtini) kaime. Butas buvo neįrengtas ir jie jame viską įrengė. Pareiškėja klausė dėl dokumentų, tačiau dokumentų jiems nedavė. Už elektrą mokėjo laiku, kai reikėjo prisiregistruoti, teko registruotis prie savivaldybės. Kol gyveno bute niekas pretenzijų nereiškė. Name yra 8 butai, 2 aukštai, namas medinis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Skundžiamu

5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra tikslių duomenų, kada namas buvo pradėtas statyti ir baigtas statyti. 1940-06-15 prasidėjo Lietuvos okupacija. Naujai „valdžiai“ ar privatiems asmenims po 1940-06-15 skubiai pradėti statyti namą (duomenys neskelbtini) kaime nebuvo aktualu, o sena valdžia pradėti statybą jau negalėjo. Todėl labiau tikėtina, kad namas buvo pradėtas statyti iki 1940-06-15. Pradėjus statyti namą ir nebaigus jo statyti iki 1940-06-15, tęsti statybas 1940 metais jo statytojui buvo neaktualu. 1940-10-31 Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje buvo nacionalizuoti gyvenamieji namai, kurių plotas buvo didesnis kaip 220 m2, kituose miestuose ir gyvenvietėse – 170 m2. Apie tai viešai skelbiama Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje. Namas yra medinis, 2 aukštų, todėl jį galėjo statyti ir privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys. Namo statybos metais iki 1940-10-31, buvo galima tokių namų privati nuosavybė, valstybės nuosavybė į ginčo namą neįregistruota ir valstybės nuosavybės teisių į namą patvirtinančių dokumentų nėra, 1939 – 1941 metais Vilniaus krašte, kurio dalimi buvo ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos teritorija, vyko gyventojų ištrėmimas. 1941 – 1944 metais (duomenys neskelbtini) seniūnijos teritorijoje vyko antrojo pasaulinio karo kariniai veiksmai, buvę tikrieji savininkai galėjo žūti, dokumentai galėjo būti prarasti, todėl teismas laiko neįrodytu, kad namas buvo pastatytas kaip viešoji (valstybės) nuosavybė. Name yra 8 butai, vien pareiškėjos buto plotas yra 53,40 kv. metrų, todėl yra pagrindas daryti išvadą, namas galėjo būti sukurtas kaip privati nuosavybė ir buvo nacionalizuotas 1940-10-31, todėl gali būti nuosavybės teisių įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu objektu.

6. Kartu pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėja T. L. turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Jos deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) seniūnija be konkretaus adreso. Tai patvirtina leidimas gyventi, 2023-03-21 pažyma dėl gyvenamosios vietos deklaravimo. Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) yra 2 kambarių, 53,40 kv. metrų ploto, 1 aukšte, statybos pabaigos metai – 1940. Nuosavybės ir daiktinės teisės į butą Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. 2001-10-02 T. L. ir AB „Lietuvos energija“ sudarė elektros energijos tiekimo-vartojimo sutartį su buitiniu vartotoju. Sutartyje nurodyta, kad vartotojas T. L. gyvena name (duomenys neskelbtini) kaime. Per laikotarpį nuo 2003 iki 2015 metų lapkričio mėnesio už bendrojo naudojimo objektų administravimą, techninę priežiūrą bei kitas suteiktas įmonės paslaugas butui adresu (duomenys neskelbtini), buvo priskaičiuota 804,22 Eur. Už paslaugas galutinai atsiskaitė 2019 mėtų rugsėjo mėnesį. Mokėtoju už paslaugas buvo A. P.. Nuo 2015 metų lapkričio mėnesio name sudaryta bendraturčių jungtinės veiklos sutartis. Tai patvirtina 2022-09-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma. Pareiškėjos T. L. paaiškinimai, suinteresuoto asmens A. P. parodymai, prieštaravimų nebuvimas, sutartis su AB „Lietuvos energija“, buvusio namo administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti duomenys sudaro pagrindą daryti išvadą, kad T. L. 2001 metais pradėjo valdyti butą gavusi leidimą iš Zarasų savivaldybės administracijos t. y. teisėtai.

7. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos T. L. paaiškinimai ir suinteresuoto asmens A. P. parodymai, ištirti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad T. L. nuo 2001 metų, t.y. daugiau kaip 10 metų, sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė nekilnojamąjį turtą – (duomenys neskelbtini), kurio atžvilgiu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Atsižvelgdamas į visas nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad yra visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 - 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, o taip pat jog nėra įrodymų, paneigiančių byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, todėl yra pagrindas pareiškėjos pareiškimą tenkinti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos T. L. pareiškimą atmesti.

8.1. Nurodo, kad aplinkybė, jog gyvenamasis namas, kuriame yra butas, galėjo būti pastatytas iki 1940 m., nepaneigia jo, kaip viešosios nuosavybės, objekto statuso. Apeliantei nėra žinoma, tokių duomenų nepateikė ir pareiškėja, o be to, tokių duomenų nenustatyta ir byloje, kad dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), vyktų nuosavybės teisių atkūrimas pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Vadinasi, darytina išvada, jog minėtas butas liko viešosios nuosavybės objektu (nepriklausomai ar nacionalizuotas, ar sukurtas tarybiniame laikotarpyje).

8.2. Kartu apeliantė nurodo, jog iš viešųjų registrų duomenų matyti, kad tuo pačiu adresu esantis butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo privatizuotas (priedas Nr.1). Tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenys. Taigi akivaizdu, jog privatizuotas galėjo būti tik viešosios nuosavybės teise esantis butas. Šiuo atveju tiek buto Nr. (duomenys neskelbtini), tiek buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančių tame pačiame gyvenamajame name, sukūrimo aplinkybės niekuo nesiskiria, todėl teisinis statusas taip pat analogiškas – (duomenys neskelbtini) esantis butas liko viešosios nuosavybės objektu, nes atkūrus Lietuvos nepriklausomybę nebuvo nei privatizuotas pagal Butų privatizavimo 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374, nei atkurtos nuosavybės teisės pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą.

8.3. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo turtas buvo privatizuotas įstatymų nustatyta tvarka, priešingai – pareiškėja pareiškime teismui pripažino, kad „kartu su vyru ir sūnumi (duomenys neskelbtini) pagal paskyrimą gavome butą dvare, vyrui mirus 2001 m. mus perkėlė į (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)”. Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus (Butų privatizavimo įstatymą ir kt.), viena iš sąlygų nekilnojamojo turto privatizavimui buvo ta, kad už jį turėjo būti sumokėti pinigai. Nagrinėjamu atveju byloje nepateikti jokie įrodymai, kad pareiškėja būtų privatizavusi butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

8.4. Šiuo atveju kasacinio teismo praktikoje yra aiškiai pasisakyta, jog tais atvejais, kai statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo. Tai kad pareiškėjos pareiškimas yra nepagrįstas patvirtina ir šiuo klausimu formuojama teismų praktika.

8.5. Taigi nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas bei nukrypo nuo teismų suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl įgyjamosios senaties instituto taikymo.

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą T. L. prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

9.1. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ginčo namo priklausomybę valstybei, o priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis bei padarė pagrįstas išvadas, kurių nepaneigia apeliantės nurodytos aplinkybės.

9.2. Atsiliepime taip pat pažymima, jog pareiškėja sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė ginčo butą, o apeliantės nurodomas tame pačiame esantis kitas nekilnojamojo turto objektas ir jo įgijimo sąlygos nepatvirtina ginčo buto priklausymo valstybei ar šio turto įtraukimo į valstybės apskaitą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius šalių procesinius dokumentus, įvertinęs pirmosios instancijos teismo priimtą skundžiamą sprendimą, o taip pat byloje esančias aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl to, ar butas, esantis 1940 m. statybos daugiabučiame mediniame, gali būti privačios nuosavybės pagal įgyjamąją senatį objektu. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nuosavybė į ginčo butą gali būt įgyjama įgyjamosios senaties pagrindu, tačiau apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo su tokiu vertinimu nesutinka ir tvirtina, jog ginčo butas yra valstybės nuosavybė, kas užkerta kelią įgyti butą įgyjamosios senaties pagrindu.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą iš kurio turinio matyti, kad tame pačiame name, kaip ir ginčo butas, esantis kitas butas nuosavybės teise pirmosios savininkės buvo įgytas pagal pirkimo – pardavimo sutartį Butų privatizavimo įstatymo pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nagrinėjamu atveju apeliantės pateikti įrodymai yra susiję su byloje kilusiu ginču, taip pat kad tokius duomenis iš esmės galėjo nustatyti ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, kadangi bylos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, o taip pat kad pateiktų naujų įrodymų priėmimas neužvilkins šios civilinės bylos nagrinėjimo bei nepažeis pareiškėjos ar proceso dalyvių teisių procesinių teisių, priima apeliacinės instancijos teisme pateikiamus naujus įrodymus, juo labiau, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.

Teisinis kilusio ginčo vertinimas

13. Vertindamas nagrinėjamu atveju kilusį ginčą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus. Nepaisant to, ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis, 226 straipsnis). Taigi byloje dalyvaujantys asmenys turi pareigą teismui teikti įrodymus, pagrindžiančius jų nurodomas aplinkybes ar prašyti teismo leidimo surinkti atitinkamus įrodymus.

14. Kartu pažymėtina ir tai, jog EŽTT praktikoje sąžiningas, apdairus suinteresuoto asmens elgesys ir gera jo valia taip pat yra svarbūs kriterijai, sprendžiant teisėtų lūkesčių atsiradimo ir apsaugos klausimus (EŽTT 2010 m. sausio 19 d. sprendimas byloje H. M. E. O. ir kiti prieš Suomiją, peticijos Nr. 26654/08; 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimas byloje O. ir P. P. S. L. O. s. p. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 35264/04), o pagal kasacinio teismo išaiškinimus, kilus ginčui dėl nekilnojamųjų daiktų buvimo viešosios nuosavybės teisės objektais, nuosavybės teisių fakto buvimas ar nebuvimas gali būti įrodinėjamas nepaisant to, ar daiktas yra ar nėra registruotas valstybės vardu. Jei daiktas neįregistruotas valstybės vardu, įrodyti, kad jis šiai priklauso, turi valstybei atstovaujantis ir (ar) jos interesus ginantis asmuo, siekiantis paneigti privačios nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Papildomai pastebėtina, jog pagal kasacinio teismo praktiką, išvada, kad turtas priklauso valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise, todėl jis negali būti įgyjamas įgyjamąja senatimi (CK 4.69 straipsnio 3 dalis), darytina tik tuomet, kai iš bylos duomenų visumos nustatoma teisiškai reikšminga aplinkybė, kad jis buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas privačių asmenų nuosavybėn.

15. Nagrinėjamoje byloje iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas analizavo ir vertino aplinkybes, susijusias su 1940 m. statybos namo, kuriame yra ginčo butas, pobūdžiu, dydžiu, o taip pat ir statybos tikslingumu. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju visiškai pritaria skundžiamame sprendime išdėstytiems motyvams, jog darytina labiau tikėtina išvada, kad 1940 m. namo statybos buvo baigtos, o okupacinė valdžia neturėjo pakankamo pagrindo skubiai statyto tokio tipo statinį, t. y. medinį kelių butų pastatą, todėl šis namas galėjo priklausyti privatiems asmenims, kurie galėjo žūti, pasitraukti iš Lietuvos, o pastato dokumentai – neišlikti. Apeliantė, tvirtindama, kad ginčo butas priklauso valstybei, neteikė jokių duomenų, leidžiančių paneigti pirmiau išdėstytus skundžiamo sprendimo motyvus, taip pat pirmosios instancijos teismui neteikė ir jokių archyvinių duomenų, leidžiančių spręsti dėl ginčo buto apskaitos valstybiniuose registruose. Šiuo atveju visiškai pagrįstas apeliantės argumentas, kad valstybės nuosavybe esantis butas galėjo būti įgytas tik privatizavimo tvarka, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingas, kadangi apeliantė pirmiausia neįrodė ir nepateikė jokių duomenų patvirtinančių egzistuojančią valstybės nuosavybę į ginčo butą.

16. Kartu pastebėtina ir tai, jog nors pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise gali priklausyti nekilnojamasis turtas, kuris nebūtinai privalo būti įregistruotas viešajame registre, tačiau tokiu atveju valstybei ar savivaldybei atstovaujantis subjektas privalo teismui pateikti duomenis, leidžiančius daryti pagrįstą išvadą, jog aptariamas turtas buvo sukurtas, apskaitytas ar perimtas valstybės ar savivaldybės žinion. Šiuo atveju Zarasų rajono savivaldybės administracija, kuri iš esmės ir suteikė leidimą pareiškėjai gyventi ginčo bute, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad visas namas ar ginčo butas buvo apskaitomas savivaldybės registruose ar įtrauktas į turto apskaitą, taip pat, kad turtas buvo sukurtas viešosios nuosavybės pagrindu. Tokių duomenų bei aplinkybių pirmosios instancijos teismui neteikė ir apeliantė, kuri, turi galimybę ne tik susipažinti, tačiau ir teismui pateikti duomenis, susijusius su valstybės apskaitomais ar į registrus įtrauktais nekilnojamojo turto objektais.

17. Taigi, nagrinėjamu atveju iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino bylos duomenis, kurie galėtų patvirtinti arba paneigti aplinkybę dėl ginčo statinių priklausymo nuosavybės teise valstybei ar savivaldybei, bei padarė išvadą, kad byloje esantys duomenys neleidžia daryti pagrįstos išvados dėl turto sukūrimo kaip valstybės nuosavybės. Toks vertinimas yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais ir jo nepaneigia kartu su apeliaciniu skundu pateikiami duomenys apie tai, kad kitas butas, esantis tame pačiame name buvo įgytas privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, kadangi ši aplinkybė tik parodo privataus asmens nuosavybės įgijimo pagrindą, tačiau nesant jokių kitų duomenų apie namo, kuriame yra ginčo butas, statybą viešosios nuosavybės pagrindu ar vėlesnį tokio turto apskaitymą valstybės registruose, perėmimą valstybės reikmėms ar bet kokią apskaitą, nesudaro pagrindo vertinti, kad valstybė sukūrė, įgijo ar apskaitė ginčo butą, dėl ko jis faktiškai priklauso valstybei, o pareiškėja neturi teisės kreiptis dėl tokio buto įgijimo įgyjamosios nuosavybės tvarka.

18. Kartu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo motyvai, kurie nėra ginčijami apeliaciniu skundu bei kurie yra susiję su nuosavybės įgijimu įgyjamosios senaties pagrindu, taip pat yra visiškai pagrįsti. Šiuo atveju pareiškėjos pateikti įrodymai patvirtina, jog ji nuo 2001 m. atvirai, nepertraukiamai, teisėtai, sąžiningai ir kaip savo valdė ginčo butą. Tokią išvadą leidžia daryti pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog pareiškėja turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, nuosavybės teisės į ginčo butą nėra įregistruotos, pareiškėja dar 2001 m. buvo sudariusi elektros energijos tiekimo sutartį, kurioje nurodyta, kad vartotojas T. L. gyvena name (duomenys neskelbtini) kaime, be to pareiškėja laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2015 m. mokėjo už bendrojo naudojimo objektų administravimą, techninę priežiūrą bei kitas suteiktas įmonės paslaugas butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini).

19. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant įstatyme numatytas rūšies bylas negali būti suprantamas kaip teismo pareiga priimti konkrečiam dalyvaujančiam byloje asmeniui palankų teismo sprendimą. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su priimtu teismo sprendimu, nesudaro pagrindo spręsti esant netinkamai išnagrinėtai civilinei bylai ar priimtam neteisėtam sprendimui. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šią civilinę bylą, jokių esminių procesinės ar materialinės teisės pažeidimų, sudarančių pagrindą naikinti skundžiamą sprendimą, nenustatė.

20. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties ir kitų klausimų

21. Įvertinęs pirmiau nurodytų aplinkybių visumą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas bei priėmė pagrįstą sprendimą padarydamas išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju faktinių aplinkybių visuma neleidžia spręsti, kad pareiškėja įgijo nuosavybės teisę į butą įgyjamosios nuosavybės būdu. Dėl išdėstytų aplinkybių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Laimantas Misiūnas