Kasacinio skundo Nr. DOK-1469/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17115-2020-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. balandžio 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Aleno Piesliako, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo D. E. kasacinio skundo dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistasis D. E. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria atmestas jo apeliacinis skundas, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų pažeidimus, jie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Šios instancijos teismas bylos įrodymus įvertino netinkamai ir nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde.
Kasacinio skundo Nr. DOK-1469/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17115-2020-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. balandžio 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Aleno Piesliako, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo D. E. kasacinio skundo dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistasis D. E. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria atmestas jo apeliacinis skundas, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų pažeidimus, jie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Šios instancijos teismas bylos įrodymus įvertino netinkamai ir nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde.
Apeliacinės instancijos teismas padarė faktinių bylos aplinkybių ir pirmosios instancijos teismo išvadų neatitinkančią išvadą, kad D. E. pripažįsta už sutuoktinę pasirašęs pirkimo-pardavimo sutartyje. Iš tikrųjų minėtos sutarties jis nesurašė ir joje nepasirašė, tą pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas iš 2020 m. gegužės 6 d. vykusio D. E. ir jo sutuoktinės pokalbio neturėjo pagrindo padaryti išvadą, kad D. E. inicijavo traktoriaus įregistravimo dokumentų, o ypač pirkimo-pardavimo sutarties suklastojimą, ją suklastojo surašydamas ar pasirašydamas. Apeliacinės instancijos teismas, nesant prokuratūros apeliacinio skundo, nustatydamas visiškai kitokias aplinkybes negu nustatė pirmosios instancijos teismas, išėjo už apeliacinio skundo ribų, tuo tarpu jo apeliacinio skundo argumentų visiškai nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad pirkimo-pardavimo sutartį, surašydamas išgalvotus duomenis, suklastojo V. T. ir joje jis pasirašė už pardavėją bei pirkėją, D. E. kaltės padarant BK 228¹ straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką bendrininkaujant su V. T. nėra. D. E. pasirašė vienintelį V. T. užpildytą registravimo pažymą savo sutuoktinės vardu. Tačiau ši veika yra formalaus pobūdžio ir laikytina mažareikšme. Pasirašydamas registravimo prašyme už savo sutuoktinę, D. E. neįtarė klastojantis jos parašą, jis, atlikdamas šiuos veiksmus, nieko blogo neįžvelgė, nes ekskavatorius buvo jųdviejų kaip sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo argumentų dėl veikos mažareikšmiškumo apskritai nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y., ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNy03NDYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-27-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-27-746/2015">2K-7-27-746/2015</a>, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis D. E., nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228¹ straipsnį, 300 straipsnio 1 dalį, ginčija teismų atliktą bylos įrodymų vertinimą, jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį jų vertinimą ir pateikia savą įvykio aplinkybių interpretavimą bei teisinį jų vertinimą. Tačiau tokio pobūdžio kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami atlikto bylos įrodymų vertinimo kritika, nesutikimu su teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei subjektyviu jų vertinimu, nelaikytini teisiniais argumentais BPK 369 straipsnio prasme. Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendyje pasisakė dėl nuteistojo D. E. apeliacinio skundo argumentų, tarp jų ir dėl nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228¹ straipsnį pagrįstumo, ir dėl negalimumo nusikalstamą veiką, nurodytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, pripažinti mažareikšme. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas D. E. kaltumo klausimą būtų netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą ar pažeidęs baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas. Nuteistasis kasaciniame skunde nepateikia teisiškai pagrįstų argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumo. Kasacinio skundo teiginiai, kuriais išreikšta subjektyvi nuomonė, kaip turėtų būti vertinami bylos įrodymai, kokios aplinkybės turėtų būti nustatytos ir kaip teisiškai jos turėtų būti įvertintos, deklaratyviai nurodant, kad buvo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimai, nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti D. E. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Albinas Antanaitis
Tomas Šeškauskas
Alenas Piesliakas