Baudžiamoji byla Nr. 2K- 437/2006
Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.8.10.
1.2.7.2.
1.2.7.4 (S)
2006 m. birželio 27 d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Masioko, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
sekretoriaujant R. Skaisgirienei,
dalyvaujant prokurorui L. Beinarytei,
gynėjui J. Klipštui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. kasacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 21 d. nutarties.
Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu D. K. nuteistas pagal BK 149 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams ir pagal BK 150 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams. Priteista iš D. K. solidariai su T. K. 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 1000 Lt nukentėjusiosios E. T. advokato atstovavimo išlaidų ir 877 Lt proceso išlaidų valstybei.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir T. K., tačiau jis nuosprendžio kasacine tvarka neskundžia.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. vasario 21 d. nutartimi nuteistųjų D. K. ir T. K. apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimus,
n u s t a t ė :
D. K. nuteistas už tai, kad 2004 m. lapkričio 1 d., apie 2 val. nakties, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su T. K., panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiosios E. T. atžvilgiu, t. y. D. K. sudavus vieną kartą ranka nukentėjusiajai E. T. į nosį ir atėmus iš pastarosios mobiliojo ryšio telefoną, kad ji negalėtų prisišaukti pagalbos, T. K. vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz“ prievarta nusivežė nukentėjusiąją į (duomenys neskelbtini) esantį mišką, kur E. T. pabandžius pabėgti iš automobilio, T. K. ir D. K. įspyrė nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip du kartus bei pagrasino, kad E. T. atsisakius su jais lytiškai santykiauti bei tenkinti lytinę aistrą oraliniu būdu, ji bus paskandinta šalia esančiame tvenkinyje ir išžaginta dešimties nepažįstamų vaikinų, tokiu būdu palaužus nukentėjusiosios valią, T. K. atliko vieną prievartinį lytinį aktą automobilyje „Mercedes Benz“, v.n. (duomenys neskelbtini) su E. T. prieš jos valią, t. y. ją išžagino. D. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, išlipus nukentėjusiajai E. T. iš automobilio, miške, paėmęs E. T. už plaukų ir palenkęs jos galvą prie savo lytinio organo, tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu su E. T. prieš jos valią, t. y. ją seksualiai prievartavo. Seksualiai išprievartavęs nukentėjusiąją E. T., D. K., toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu atliko vieną prievartinį lytinį aktą su gulinčia ant žemės E. T. prieš jos valią, t. y. ją išžagino.
Kasaciniu skundu nuteistasis D. K. prašo teismą panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 25 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 21 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti arba pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 25 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 21 d. nutartį. Jo veiką perkvalifikuoti iš BK 149 straipsnio 2 dalies ir BK 150 straipsnio 2 dalies į BK 150 straipsnio 2 dalį ir sušvelninti paskirtąją bausmę.
Skunde kasatorius teigia, kad jis yra nuteistas remiantis vien tik nukentėjusiosios parodymais, kurie yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Nors pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad kasatoriaus kaltę be nukentėjusiosios parodymų patvirtina kiti įrodymai (liudytojų parodymai, teismo medicinos specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kt.), tačiau, kasatoriaus manymu, šių įrodymų nepakanka kasatoriaus baudžiamajai atsakomybei.
Visa eilė aplinkybių patvirtina, kad nukentėjusiosios ikiteisminio ir teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai yra iš esmės skirtingi. Apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjos 2004 m. lapkričio 10 d. nukentėjusioji neminėjo, kad bandė pabėgti iš automobilio, tuo tarpu šią aplinkybę nukentėjusioji parodė apklausta teisminio bylos nagrinėjimo metu. Šio teismo posėdžio metu nukentėjusioji taip pat parodė apie kaltinamųjų grasinimus paskandinti ją ežerėlyje, nors tokia aplinkybė nebuvo nurodyta kaltinamajame akte.
Nors ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji teigė, kad kasatorius panaudojo fizinį smurtą jos pasipriešinimui įveikti (sudavęs kumščiu į nosį atėmė mobiliojo ryšio telefoną), tačiau teismo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad kasatorius paėmė jos mobiliojo ryšio telefoną, o apie smūgių sudavimą neužsiminė. Jei smurtas buvo panaudotas ne siekiant įveikti nukentėjusiosios pasipriešinimą, o užvaldant mobiliojo ryšio telefoną, veika negali būti įvertinta kaip išžaginimas.
Apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjos 2004 m. lapkričio 10 d. nukentėjusioji nenurodė, kad jai buvo įspirta, o apie spyrius parodė tik teisminio bylos nagrinėjimo metu. Be to, nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusiajai būtų įspirta. Teismo medicinos ekspertas, apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu, parodė, kad nuketėjusiajai padaryti sužalojimai galėjo atsirasti tiek dėl panaudoto fizinio smurto, tiek susižalojus į medžių šakas. Taip pat tik teismo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad jai buvo grasinta iškviesti dar dešimt vaikinų, kurie ją išžagins, nors ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji apie grasinimus neužsiminė ir parodė, kad jai buvo pasiūlyta pasimylėti su abiem kaltinamaisiais.
Kasatorius taip pat skunde pažymi, kadangi veikos, už kurių padarymą kasatorius yra nuteistas, buvo padarytos tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje ir esant vieningam nusikalstamam sumanymui, jos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį ir turi būti kvalifikuotos pagal vieną BK straipsnį, numatantį baudžiamąją atsakomybę už išžaginimą arba už seksualinį prievartavimą.
Nuteistojo D. K. kasacinis skundas iš dalies tenkintinas
Dėl D. K. nuteisimo pagal BK 149 straipsnio 2 dalį ir BK 150 straipsnio 2 dalį
Kasatorius neigia padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios E. T. parodymais ir kitais bylos duomenimis, iš kurių galima spręsti, kad kasatorius, panaudodamas fizinį smurtą esamam nukentėjusiosios pasipriešinimui įveikti, lytiškai santykiavo ir tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu prieš nukentėjusiosios valią, t. y. padarė BK 149 ir 150 straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas. Teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą dėl šių nusikaltimų padarymo.
BK 149 ir 150 straipsniai nustato baudžiamąją atsakomybę už lytinį santykiavimą ar lytinės aistros tenkinimą su žmogumi prieš jo valią, jei minėta veika padaroma panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Taigi, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 149 ir 150 straipsnį būtina įrodyti fizinį smurtą, grasinimą tuoj pat jį panaudoti, kitokį atėmimą galimybės priešintis ar pasinaudojimą bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle ir lytinį santykiavimą. Be to, šie veiksmai yra atliekami prieš lytinį santykiavimą ar lytinės aistros tenkinimą ir yra nukreipti nukentėjusiojo esamam ar galimam pasipriešinimui įveikti.
Sutinkamai su nukentėjusiosios parodymais, atvažiavus į mišką, T. K. pasiūlė jai lytiškai santykiauti ir liepė atiduoti mobiliojo ryšio telefoną. Jai pradėjus priešintis, nuteistasis D. K. sudavė kumščiu į nosį ir atėmė mobiliojo ryšio telefoną, todėl ji atsidariusi automobilio dureles bandė iššokti į lauką, tačiau T. K. sugriebė ją už rankos ir suplėšė striukę. Išlipusi iš automobilio, nukentėjusioji pradėjo bėgti mišku, bet D. K. ir T. K. ją pasivijo, pradėjo spardyti, o T. K. pagrasino paskandinti nukentėjusiąją šalia esančiame ežerėlyje ir atiduoti išžaginti kitiems vaikinams, kuriems T. K. ir D. K. skambino mobiliojo ryšio telefonais nukentėjusiosios akivaizdoje. Visą tą laiką nukentėjusioji verkė ir prašė, kad ją paleistų. T. K. baigus lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja, šis pakvietė D. K. D. K., nusivedęs nukentėjusiąją į mišką, iš pradžių lytinę aistrą tenkino oraliniu būdu, bet neišsiliejus spermai, liepė nukentėjusiajai gultis ant žemės ir įvedė savo varpą į nukentėjusiosios makštį, tačiau lytinio akto nebaigė. Grįžus D. K. į automobilį, T. K. jo paklausė „ar čiulpė?..“, o šis atsakė „taip“. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji vienodai nurodė nusikaltimo padarymo aplinkybes ir įvykių seką, todėl teismas neturėjo pagrindo ja netikėti. Tai, kad D. K. taip pat lytiškai santykiavo ir tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąja, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir nuteistasis T. K., parodęs, kad, baigęs lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja, pakvietė D. K. ir pasakė, jog šis gali toliau santykiauti su nukentėjusiąja, o grįžus D. K. iš miško, paklausė jo „ar padarei?..“ (t. 1, b. l. 120). Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu T. K. parodė, kad paklausdamas D. K. „ar padarei?“ turėjo omeny ne lytinius santykius, teismas pagrįstai tai įvertino kaip siekį padėti D. K. išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Nors nuteistasis D. K. neigia naudojęs prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą, be pačios nukentėjusiosios parodymų, tai patvirtino teismo medicinos specialisto išvada, kuria nustatyta, kad nukentėjusiajai dviem trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais, turinčiais ribotą paviršių, kas galėjo būti kumštis ar koja, apmauta batu, buvo padaryti odos nubrozdinimai nosyje ir kairiame kelyje, kas kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 55-56). Be to, teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas medicinos ekspertas L. G. patvirtino šią išvadą ir parodė, kad sužalojimai nukentėjusiosios nosyje galėjo būti padaryti suduodant kumščiu, todėl buvo ne dinaminis poveikis, o tiesioginis kontaktas, t. y. arba žmogus pats atsitrenkė, arba jam buvo suduota, tuo tarpu odos nubrozdinimas kairio kelio vidiniame paviršiuje galėjo būti padarytas tik suduodant iš šonų (t. 2, b. l. 79-80). Kasatoriaus teiginys, kad jei fizinis smurtas ir buvo panaudotas, tai buvo padaryta siekiant užvaldyti nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefoną, yra nepagrįstas, nes iš bylos medžiagos matyti, kad mobiliojo ryšio telefonas nukentėjusiajai buvo gražintas.
Pagal BK 149 ar 150 straipsnį lytinis santykiavimas ir lytinės aistros tenkinimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik tais atvejais, kai tai daroma prieš nukentėjusiojo asmens valią. Lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas prieš nukentėjusiojo asmens valią yra tada, kai tai daroma nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą. Nesutikimas turi būti išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos, arba kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti, naudojant prieš jį fizinį ar psichinį poveikį, arba kitais būdais. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji išreiškė lytinių santykių nenorą tiek žodžiu apie tai pasakant, tiek kitokio pobūdžio veiksmais, t. y. verkiant, stengiantis pabėgti. Kad nukentėjusioji priešinosi ir stengėsi pabėgti, patvirtino abu nuteistieji, todėl D. K. suvokė, kad jis lytiškai santykiavo ir tenkino lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios valią šiai akivaizdžiai išreiškus nenorą lytiškai santykiauti.
Kaip parodė pati nukentėjusioji, T. K. baigus su ja lytiškai santykiauti, ji lytinę aistrą oraliniu būdu tenkino ir lytiškai santykiavo su D. K. nesipriešindama. Tačiau tais atvejais, kai kaltininkas nukentėjusiojo valiai palaužti naudoja fizinį smurtą, grasinimus arba pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiosios būkle, ar lytinių santykių siekia keli kaltininkai, nukentėjusysis gali išoriškai neišreikšti savo nesutikimo dėl panaudoto prieš jį smurto, sukelto skausmo ar baimės patirti fizinį smurtą, ar bejėgiškos būklės, tačiau kaltininkas ar kaltininkai turi suvokti, kad lytiniai santykiai ar lytinės aistros tenkinimas vyksta prieš nukentėjusiojo valią. Dar iki lytinio santykiavimo su T. K. pradžios, D. K. naudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios esamam pasipriešinimui įveikti, be to, abu nuteistieji grasino nukentėjusiąją paskandinti ežerėlyje ir atiduoti išžaginti kitiems vaikinams, todėl nukentėjusiosios pasipriešinimas jai tenkinant lytinę aistrą oraliniu būdu ir lytiškai santykiaujant su D. K. jau buvo palaužtas, o D. K. suvokė, kad nukentėjusioji nesipriešina dėl baimės patirti fizinį smurtą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorius pagrįstai nuteistas dėl padarytų veikų pagal BK 149 straipsnio 2 dalį ir 150 straipsnio 2 dalį.
Dėl paskirtų bausmių bendrinimo būdo (BK 63 straipsnis)
Nuteistasis D. K. kasaciniame skunde teigia, kad esant nusikalstamų veikų sutapčiai jo padarytos veikos turi būti kvalifikuotos tik pagal vieną BK specialiosios dalies straipsnį. Sutinkamai su BK 63 straipsnio 1 dalimi, esant nusikalstamų veikų sutapčiai kiekviena į sutaptį įeinanti veika kvalifikuojama atskirai ir bausmė už kiekvieną iš nusikalstamų veikų skiriama atskirai.
BK baudžiamoji atsakomybė už prievartinius lytinius santykius, priklausomai nuo lytinių santykių ir lytinės aistros tenkinimo būdo, nustatyta dviejuose BK straipsniuose (BK 149 ir 150 straipsniai), todėl asmens, kuris su nukentėjusiuoju lytiškai santykiavo ir tenkino lytinę aistrą veikos sudaro nusikaltimų sutaptį ir kvalifikuojamos pagal BK 149 ir 150 straipsnių atitinkamas dalis. Kadangi nuteistasis D. K. tenkino su nukentėjusiąja lytinę aistrą oraliniu būdu, o po to lytiškai su ja santykiavo, t. y. padarė dvi nusikalstamas veikas, teismas pagrįstai nuteistojo D. K. padarytas veikas kvalifikavo pagal BK 149 ir 150 straipsnį, paskyrė už kiekvieną nusikalstamą veiką bausmę ir paskirtas bausmes bendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio nuostatomis. Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jei padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Teismas subendrintą bausmę paskyrė bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios iš paskirtųjų bausmių iš dalies pridėdamas švelnesnę. Tačiau teismas nenurodė tokio sprendimo motyvų.
Nusikalstamų veikų sutaptis gali būti realioji ir idealioji. Pagal įstatymo prasmę realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas keliomis savarankiškomis veikomis, esant tarp jų laiko tarpui, padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose ar straipsnių dalyse. Idealioji nusikalstamų veiku sutaptis suprantama kaip atvejis, kai kaltininkas viena veika (vienu ar keliais kūno judesiais) tuo pat metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose Baudžiamojo kodekso straipsniuose. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sutaptis yra idealioji ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, bet visi veiksmai sekė vienas paskui kitą, buvo padaryti per labai trumpą laiko tarpą, esant bendram sumanymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 2K-92/2005). Kaltininko padarytas lytinis santykiavimas ir lytinės aistros tenkinimas, iš principo, gali sudaryti ir realią, ir idealią nusikalstamų veikų sutaptį. Sprendžiant klausimą, kokią nusikalstamų veikų sutaptį sudaro lytinis santykiavimas ir lytinės aistros tenkinimas, reikia įvertinti: a) kiek veikų padarė kasatorius; b) ar veika kelis kartus pažeistas tas pats ar pažeisti skirtingi BK straipsniai; c) ar tarp veikų yra laiko tarpas ir ar galima padarytas veikas vertinti kaip padarytas tuo pat metu; d) ar padarytas veikas sieja vieningas sumanymas. Priklausomai nuo šių požymių sprendžiama, ar padarytos veikos sudaro realią ar idealią nusikalstamų veikų sutaptį.
Jei asmuo su nukentėjusiuoju lytiškai santykiavo ir iš karto po to tenkino lytinę aistrą arba atvirkščiai, padarytos veikos sudaro idealiąją išžaginimo ir seksualinio prievartavimo sutaptį. Toks lytinis santykiavimas ir lytinės aistros tenkinimas laikomi padarytais tuo pačiu metu, jei kaltininkas iš pradžių tenkina lytinę aistrą oraliniu, analiniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu, tačiau nebaigęs tenkinti lytinės aistros (neišliejęs spermos), iš karto po to jis pradeda su nukentėjusiąja lytiškai santykiauti arba atvirkščiai. Kaip idealioji išžaginimo ir seksualinio prievartavimo sutaptis vertintini taip pat tokie atvejai, kai asmuo baigia lytinį aktą su moterimi ir iš karto po to, be pertraukos, imasi lytinės aistros tenkinimo oraliniu, analiniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu arba atvirkščiai. Tuo tarpu, jei lytinis santykiavimas ir lytinės aistros tenkinimas padaryti keliomis skirtingomis veikomis, tarp jų yra laiko tarpas ir skirtingi sumanymai, padarytos veikos sudaro realiąją nusikaltimų sutaptį.
Nuosprendžio nustatomojoje dalyje nustatyta, kad D. K. po T. K. atlikto prievartinio lytinio akto, išlipus nukentėjusiajai E. T. iš automobilio, miške, paėmęs ją už plaukų ir palenkęs jos galvą prie savo lytinio organo, tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu su E. T. prieš jos valią, t. y. ją seksualiai prievartavo. Seksualiai išprievartavęs nukentėjusiąją E. T., toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu atliko vieną prievartinį lytinį aktą su gulinčia ant žemės E. T. prieš jos valią, t. y. ją išžagino. Taigi D. K. iš pradžių tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąja E. T. oraliniu būdu. Kaip parodė nukentėjusioji, tai truko apie 5 min., tačiau nebaigęs tenkinti lytinės aistros (neišsiliejus spermai), nuteistasis toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja (apie 3 - 5 min.), bet lytinio akto nebaigė. Kadangi nuteistasis, nebaigęs tenkinti lytinės aistros oraliniu būdu, iš karto įvedė savo varpą į nukentėjusiosios makštį, akivaizdu, kad lytinis santykiavimas ir lytinės aistros tenkinimas nors ir buvo padaryti keliomis veikomis, bet jos sekė viena po kitos per trumpą laiko tarpą ir buvo apimtos vieningo sumanymo, todėl sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.
BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas numato, kad esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai paskirtas bausmes teismas bendrina apėmimo būdu. Teismas, D. K. paskirtas bausmes už išžaginimą ir seksualinį prievartavimą bendrindamas iš dalies sudedant, pažeidė baudžiamąjį įstatymą. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis keistini: vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu už atskiras nusikalstamas veikas D. K. paskirtos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 25 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 21 d. nutartį. Pagal BK 149 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę laisvės atėmimą ketveriems metams ir pagal BK 150 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti D. K. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą ketveriems metams.
Kitą Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 21 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Vytautas Masiokas
Albinas Sirvydis
Vytautas Piesliakas
