Baudžiamoji byla Nr. 2K–468/2006 nuasmeninta
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.8.
1.2.29.1.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Gintaro Godos,
sekretoriaujant E. Jasionienei,
dalyvaujant prokurorui D. Čaplikui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 3 d. nuosprendžio.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. vasario 17 d. nuosprendžiu A. M. buvo nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės subendrintos, taikant dalinio bausmių sudėjimo būdą, ir paskirta galutinė subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 4 straipsnio 2 dalies 1 punktu, paskirta bausmė sumažinta vienu penktadaliu.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. spalio 11 d. nutartimi A. M. apeliacinį skundą atmetė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą kasacine tvarka, 2005 m. kovo 8 d. nutartimi iš dalies tenkinusi A. M. kasacinį skundą, panaikino Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 11 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, iš naujo išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, 2006 m. kovo 3 d. nuosprendžiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. vasario 17 d. nuosprendį pakeitė: nustatė, kad A. M. nuo 1994 m. rugpjūčio mėnesio iki 1997 m. gegužės 6 d. apgaule užvaldė didelės vertės svetimą turtą – 41 804,33 Lt; nuo 1995 m. sausio 4 d. iki 1996 m. gruodžio 19 d. suklastojo ir panaudojo 8 suklastotus kasos orderius ir taip apgaule užvaldė 4101,82 Lt; vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, A. M. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė nustatyta dveji metai ir šeši mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 4 straipsnio 2 dalies 1 punktu, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis A. M. sumažinta vienu penktadaliu.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
nustatė:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. vasario 17 d. nuosprendžiu A. M. buvo nuteistas už tai, kad apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą. Būdamas pensininkas, gaudamas pensiją iš Rusijos Federacijos pasiuntinybės Lietuvos Respublikoje ir ją pasiimdamas AB „Lietuvos taupomasis bankas“ Klaipėdos skyriuje, veikdamas bendrai su AB „Lietuvos taupomasis bankas“ Klaipėdos skyriaus kasos operatore B. P., turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, gavęs žodinį pasiūlymą iš B. P. atsidaryti savo vardu dvi papildomas sąskaitas kituose AB „Lietuvos taupomasis bankas“ Klaipėdos skyriaus filialuose, jas atsidarė, į jas B. P., įrašiusi į kompiuterio atmintį neteisingus duomenis ir taip suklastojusi jo bylą bei pensijų pervedimo žiniaraštį, nuo 1994 m. sausio iki 1997 m. birželio mėnesio į A. M. papildomas indėlių sąskaitas filialuose (duomenys neskelbtini) nepagrįstai pervedė 38 805,17 Lt. A. M. šiuos pinigus nenustatytu laiku pasiėmė, žinodamas, kad pinigai jam nepriklauso, ir pusę jų atidavė B. P., o likusius užvaldė pats.
Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, A. M., veikdamas bendrai su AB „Lietuvos taupomasis bankas“ Klaipėdos skyriaus kasos operatore B. P., turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, minėto banko tarnybinėse patalpose Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), nuo 1995 m. sausio iki 1997 m. gegužės mėnesio suklastojo 21 kasos orderį, ant kurių A. M. pasirašė, ir panaudodamas žinomai melagingą oficialų dokumentą banko operacijų salės pagrindinio kasininko kasoje pasiėmė 7939,72 Lt, iš kurių pusę atidavė B. P., o likusius užvaldė pats.
Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus A. M., būdamas pensininkas, gaudamas pensiją iš Rusijos Federacijos pasiuntinybės Lietuvos Respublikoje, ją pasiimdamas AB „Lietuvos taupomasis bankas“ Klaipėdos skyriuje, veikdamas bendrai su AB „Lietuvos taupomasis bankas“ Klaipėdos skyriaus kasos operatore B. P., turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą apgaule, B. P. tarnybinėse patalpose Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), nuo 1997 m. sausio iki 1997 m. gegužės suklastojus žiniaraščius, t. y. įtraukus jo pavardę į pensininkų, kuriems išmokamos pensijos paštu, sąrašus ir nepagrįstai papildomai jam paštu pervedus 3711,66 Lt, pinigus pasiėmė, iš kurių pusę atidavė B. P., o likusius užvaldė pats.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. kovo 3 d. nuosprendžiu pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį – atlikusi papildomą įrodymų tyrimą teisme, pakeitė kaltinimo A. M. apimtį: nuteisė jį už aštuonių kasos išlaidų orderių suklastojimą; panaikino nuteisimą dėl neteisėto pinigų pasisavinimo apgaule, pervedus pinigus paštu; patikslino A. M. nusikalstamų veikų – AB „Lietuvos taupomasis bankas“ priklausančio didelės vertės svetimo turto – 41 804,31 Lt – pasisavinimo ir aštuonių kasos išlaidų orderių suklastojimo laiką, tinkamai subendrino bausmes, pritaikiusi bausmių apėmimo būdą.
Kasaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 3 d. nuosprendį.
Skunde nurodoma, kad Klaipėdos apygardos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, neištaisė kasacinės instancijos teismo nurodytų teisės taikymo klaidų.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis, anot kasatoriaus, naikintinas dėl to, kad byloje parengtinis tyrimas buvo atliktas nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai, todėl byla turėjo būti grąžinta tyrimui užbaigti; apeliacinės instancijos teismas 2006 m. kovo 3 d. nuosprendyje neteisingai teigia, kad parengtinis tyrimas atliktas įsigaliojus naujam Baudžiamojo proceso kodeksui, nors tiek parengtinis tyrimas atliktas, tiek bylos nagrinėjimas apylinkės teisme pradėtas iki 2003 m. gegužės 1 d., t. y. naujojo BPK įsigaliojimo. A. M. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesurinko ir neištyrė nė vieno tiesioginio įrodymo, apylinkės teismo teisėja buvo šališka, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą; buvo padarytas esminis BPK pažeidimas, nes iki bausmės paskyrimo kasatoriui nebuvo suteikta galimybė susipažinti su visais jam pareikštų kaltinimų įrodymais, teisme nebuvo ištirtos jo padarytos veikos aplinkybės, nuosprendis grįstas prasimanymais; apylinkės teismas, neturėdamas jokio pagrindo, pripažino negaliojančia tardymo institucijų išvadą, kad būtent B. P. grupe tariamai iš anksto susitarusių asmenų apgaule užvaldė banko pinigus stambiu mastu, nors pats teismas šios aplinkybės neištyrė ir nieko kitaip neįrodė.
A. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu nusikalstamos veikos kvalifikavimu ir teigia, kad jis neužvaldė bankui priklausančio didelės vertės turto, panaudodamas apgaulę, o padėjo B. P. tai padaryti, todėl jis turi atsakyti ne kaip vykdytojas, o kaip padėjėjas. Skunde nurodoma, kad nuosprendyje neteisingai teigta, jog A. M. kaltė įrodyta revizijos aktu ir kasatoriaus parodymais, nes tiek revizijos aktas, tiek A. M. apklausos protokolas, užpildytas ne jo žodžiais, buvo suklastoti. Kasatorius nurodo, kad kasos išlaidų orderių kopijos nebuvo tirtos pirmosios instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuosprendyje pasisakė, kad A. M. kaltė įrodyta 21 kasos išlaidų orderio kopijomis, nepagrįstai teigta, kad kasatorius pripažino jam pareikštus visus kaltinimus; taip pat neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodoma, kad kasatorius banko pinigus išgrynino nenustatytu laiku, nors kiekviename banko dokumente yra įrašyta konkreti data, be to, buvo neteisingai nurodyta, kad papildomos sąskaitos turi numerius – (duomenys neskelbtini), nes tokios sąskaitos iš viso neegzistuoja – dėl tokios teismo klaidos kasatorius klaidingai surašęs tiek apeliacinio, tiek kasacinio skundų atitinkamus argumentus.
Taip pat kasatorius teigia, kad egzistuoja trys skirtingi pagal turinį 2004 m. vasario 17 d. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiai. Į prašymą, kas, kokiu tikslu ir kada klastojo nuosprendį, A. M. nebuvo atsakyta, nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisakė. Apygardos teismo 2006 m. kovo 3 d. nuosprendyje kaltinimai dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo inkriminuoti A. M. neteisėtai, nes jo veika visiškai neatitiko nei sukčiavimo esmės, nei dokumentų klastojimo – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyje pažymėjo, kad kasatorius tik padėjo užvaldyti banko pinigus B. P. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kad A. M. buvo iš anksto susitaręs su B. P. daryti nusikalstamą veiką. Anot kasatoriaus, apygardos teismas paneigė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytą išvadą, kuria pripažįstamas pirmosios instancijos teismo konstatuojamas tik pusės pinigų sumos, t. y. 20 902,15 Lt, paėmimas.
A. M. pažymi, kad apygardos teismui jis įrodė, jog į B. P. pasisavintų 388 231,90 Lt sumą yra įskaityta ir 41 804,31 Lt A. M. neteisėtai inkriminuojamų pinigų suma, nes į 162 pensininkų, padėjusių legalizuoti jos užvaldytus pinigus, sąrašą yra įrašyta ir A. M. pavardė. Tai įrodo, kad 41 804,31 Lt sumą užvaldė B. P., kasatorius tik padėjęs tuos pinigus išgryninti ir legalizuoti, o už paslaugas gavęs pusę išgrynintų pinigų sumos, t. y. 20 902,15 Lt. Apygardos teismo 2006 m. kovo 3 d. nuosprendyje iš naujo dėstoma išvada, kad 41 804,31 Lt pasisavino A. M., nors tai, anot kasatoriaus, prieštarauja tardymo pateiktai išvadai.
Kasatoriaus nuomone, Klaipėdos apylinkės teismas netinkamai kvalifikavo jo nusikalstamą veiką. B. P. veika buvo kvalifikuota pagal 1961 m. BK 275 straipsnio 2 dalį (turto pasisavinimas ir iššvaistymas, padarytas grupės iš anksto susitarusių asmenų), o jo veika – pagal 1961 m. BK 274 straipsnio 3 dalį, nors turėjo būti kvalifikuojama pagal 1961 m. BK 274 straipsnio 2 dalį. Perkvalifikavus veikas pagal naująjį BK, B. P. veika kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, o jo veika – pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – abiejų nusikalstamų veikų sankcijose numatyta laisvės atėmimo iki trejų metų maksimali bausmė; kasatorius mano, kad buvo padaryta kvalifikavimo klaida, nes B. P., pasisavinusiai 388 231,9 Lt, o jam, pareiškus kaltinimą dėl 50456,55 Lt neteisėto užvaldymo, grėsė vienoda maksimali laisvės atėmimo bausmė.
Kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo
A. M. nusikalstama veika tinkamai teismų kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas suklastojo tikrą dokumentą arba netikrą ar suklastotą dokumentą panaudojo ar realizavo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo 2005 m. kovo 8 d. nutartimi konstatavo Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos padarytą ir 2004 m. spalio 11 d. nutartyje išdėstytą pažeidimą, kurį, vadovaujantis BPK 386 straipsnio 2 dalies nuostata, iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas privalo ištaisyti. Kasacinės instancijos teismas nurodė apeliacinės instancijos teismo išvadų prieštaringumą dėl A. M., kaip nusikalstamos veikos bendrininko, veiksmų įvertinimo: iš teismo nutarties turinio sprendė, kad kasatoriaus veiksmai vertintini ir kaip vykdytojo, ir kaip padėjėjo vienu metu pasisavinant svetimą AB „Lietuvos taupomasis bankas“ priklausantį turtą apgaule, bei įpareigojo apeliacinės instancijos teismą šią teisės taikymo klaidą ištaisyti.
Sukčiavimas užvaldant svetimą turtą yra laikomas baigtu, kai turto savininkas ar valdytojas arba asmuo, kurio žinioje yra turtas, perleidžia jį kaltininkui, o šis turi realią galimybę juo naudotis ir disponuoti. Antrą kartą nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai įvertino A. M. veiksmus kaip vykdymo bendrininko sukčiaujant. Jo veika pasireiškė tuo, kad, A. M. susitarus su B. P. ir jos prašymu atidarius papildomas sąskaitas AB „Lietuvos taupomasis bankas“, B. P. į jas pervesdavo jam nepriklausančius AB „Lietuvos taupomasis bankas“ pinigus, kuriuos jis nuo sąskaitos nuimdavo ir pasidalydavo pusiau su B. P., taip pat ji jam neteisėtai išmokėjo grynais atitinkamą pinigų sumą pagal suklastotus kasos išlaidų orderius, kurią A. M. taip pat pasidalijo pusiau su B. P. Pagal A. M. kaltinamajame akte esančią formuluotę, jis „...pinigus nenustatytu laiku pasiėmė, žinodamas, kad pinigai jam nepriklauso, ir pusę jų atidavė B. P., o likusius užvaldė pats“, vadinasi, nusikalstamos veikos baigtumo momentas sietinas su realia kasatoriaus galimybe elgtis su turtu pagal savo valią – juo naudotis ir disponuoti, tokią galimybę A. M. įgijo išgrynindamas ir pasiimdamas visus pinigus. Disponavimo jais rezultatas – pasidalijimas pinigų pusiau su B. P. – veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, nes abiejų vykdymo bendrininkų – A. M. ir B. P. – tęstine nusikalstama veika buvo siekiama užvaldyti didelės vertės svetimą AB „Lietuvos taupomasis bankas“ priklausantį turtą, kiekvienas iš jų suprato, kad veikia bendrai, susitarę, kiekvieno iš jų veiksmai buvo būtina sąlyga bendram tikslui pasiekti.
Antrą kartą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atlikus papildomą įrodymų tyrimą, buvo gautos 1994–1997 m. A. M. sąskaitų (duomenys neskelbtini) išlaidas pateisinančių dokumentų kopijos bei 1995–1996 m. grynųjų pinigų išmokėjimo kasoje dokumentų kopijos. Nustatytas tikslus A. M. suklastotų dokumentų skaičius, tad apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvykdė savo procesinę pareigą ištaisyti kasacinės instancijos teismo numatytą teisės taikymo klaidą. Klastojimas objektyviai reiškėsi žinomai neteisingų duomenų patvirtinimu A. M. parašu – tai tikro dokumento suklastojimas. Galutinė subendrinta bausmė už abi nusikalstamas veikas teisingai paskirta, pritaikius bausmių apėmimo būdą.
Dėl procesinių teisių įgyvendinimo
A. M. kasaciniame skunde kaip vieną iš savo baudžiamųjų procesinių teisių pažeidimų nurodo tai, kad jam nebuvo suteikta galimybė iki bausmės paskyrimo susipažinti su visais jam pareikštų kaltinimų įrodymais. Toks kasacinio skundo argumentas nėra pagrįstas, nes, vadovaujantis iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio BPK 226 straipsniu, jam buvo paskelbta apie parengtinio tardymo pabaigimą; taip pat buvo pateikta visa baudžiamoji byla susipažinti. A. M. pateikimo kaltinamajam ir gynėjui visos bylos susipažinti protokole nurodė, kad su visa baudžiamosios bylos medžiaga susipažino išsamiai pagal byloje sudarytą susipažinimo grafiką. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jau galiojant nuo 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojusiam BPK, A. M. 2003 m. spalio 28 d. pateikė teismui prašymą susipažinti su vienu iš byloje esančių dokumentų; iš 2003 m. spalio 28 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad teisėja, kitiems bylos dalyviams neprieštaraujant, pridėjo A. M. prašymą prie bylos ir pasiūlė jam dar kartą susipažinti su visa bylos medžiaga. Apie kasatoriaus susipažinimą su bylos medžiaga liudija jo 2003 m. lapkričio 13 d. ir gruodžio 18 d. teismui pateiktų pareiškimo ir prašymo turinys. Akivaizdu, kad A. M. buvo užtikrinta teisė susipažinti su visa bylos medžiaga ir jis ja pasinaudojo.
Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti panaikintas dėl to, kad byloje parengtinis tyrimas buvo atliktas nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai, todėl byla turėjo būti grąžinta tyrimui užbaigti. Pažymėtina, kad A. M. vienasmene 2003 m. balandžio 11 d. teisėjos nutartimi atiduotas teismui vadovaujantis iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio BPK 245, 249, 250 ir 251 straipsniais. Pagal BPK 249 straipsnio 5 punktą, priimant tokią nutartį, turėjo būti išsiaiškinama, ar parengtinis tyrimas padarytas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai. Teisėja, priėmusi tokią nutartį, šią aplinkybę tinkamai įvertino. Teisminis bylos nagrinėjimas jau vyko vadovaujantis naujuoju BPK; bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo pagrindo taikyti naujojo BPK 254 straipsnio 3 dalies nuostatų, nes nebuvo nustatyta, jog surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą; taip pat nebuvo prokuroro prašymo papildyti ikiteisminį tyrimą. Tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme pirmą kartą ir iš naujo, atlikti įrodymų tyrimai, kurių metu rinkti ir nauji įrodymai, tad nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistos kasatoriaus procesinės teisės, lemiančios esminio BPK pažeidimo konstatavimą šiuo konkrečiu atveju, teismai pagrįstai laikėsi baudžiamojo proceso operatyvumo principo.
Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti kaltinamajame akte pateiktą išvadą, kad būtent B. P. grupe tariamai iš anksto susitarusių asmenų apgaule užvaldė banko pinigus stambiu mastu (pats teismas šios aplinkybės netyrė). Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu konstatavus, jog kita kaltinamoji šioje byloje mirė, jai, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 254 straipsniu, byla buvo nutraukta, vadinasi, pirmosios instancijos teismas aplinkybės, kad B. P. grupe iš anksto susitarusių asmenų apgaule užvaldė banko pinigus stambiu mastu, tirti neturėjo, nes, išnykus baudžiamojo proceso teisinio santykio subjektui, baigėsi baudžiamojo proceso teisinis santykis. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose pagrįstai buvo tirtos tik A. M. veikos.
Kasatoriaus nurodyti jo apklausos protokolo ir revizijos akto klastojimai neturi jokio objektyvaus prado, bylos nagrinėjimo metu tokių pažeidimų nebuvo nustatyta. BPK 306 straipsnio redakcija, galiojusi 2004 m. vasario 17 d., t. y. priimant apkaltinamąjį nuosprendį A. M., suteikė galimybę apylinkės teismo teisėjui surašant apkaltinamąjį nuosprendį, surašyti sutrumpintą apkaltinamojo nuosprendžio dalį. Šios procesinės galimybės esmė ta, kad teisėjas neišdėsto šioje dalyje įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvų, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus; nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų ir išvadų; bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvų; motyvų, pagrindžiančių sprendimą dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Surašyti visą aprašomąją nuosprendžio dalį teismas įgyja pareigą surašyti esant dviem BPK 306 straipsnyje nurodytiems teisiniams pagrindams: 1) gavus asmenų, kurie gali apskųsti teismo nuosprendį, rašytinius prašymus; 2) kai nuosprendis apskundžiamas apeliacinės instancijos teismui. Nesutrumpinta teisėjo pasirašyta nuosprendžio dalis tampa integralia nuosprendžio dalimi. Šiuo konkrečiu atveju nesutrumpinta nuosprendžio dalis buvo surašyta, esant antrajam teisiniam pagrindui, vadinasi, A. M. nuosprendį apskundė apeliacine tvarka, vadovaudamasis sutrumpintais nuosprendžio motyvais. Visa aprašomoji nuosprendžio dalis A. M. pirmosios instancijos teismo išsiųsta – tai patvirtina byloje esantis dokumentas, vadinasi, buvo tinkamai vadovautasi BPK 310 straipsnio nuostatomis, numatančiomis teisinę pareigą supažindinti nuteistąjį su priimtu nuosprendžiu, išsiunčiant jam jo nuorašą (apie kasatoriaus susipažinimo su visa aprašomąja nuosprendžio dalimi spręstina ir iš kasatoriaus 2004 m. gegužės 3 d. pateikto prašymo Klaipėdos apygardos teismui turinio). Pažymėtina, kad nesutrumpintoje aprašomojoje nuosprendžio dalyje teismas remiasi revizijos aktu kaip A. M. kaltę pagrindžiančiu įrodymu ir nurodo tikslius papildomų sąskaitų ir filialų numerius. Byloje esančioje pirmosios instancijos teismo nuosprendžio sutrumpintoje aprašomojoje dalyje yra įvardyti ne A. M. papildomų sąskaitų, o filialų numeriai, A. M. išsiųstame nuosprendžio su sutrumpinta aprašomąja dalimi nuoraše filialų numeriai yra įvardyti kaip „sąskaitų“ numeriai. Visa nuosprendžio aprašomoji dalis vertintina kaip visuma, o minėta darant nuorašą padaryta korektūros klaida – kaip aplinkybė, nepažeidžianti kasatoriaus procesinių teisių, nes kasatorius suprato apkaltinamajame nuosprendyje įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo A. M. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Viktoras Aidukas
Valerijus Čiučiulka
Gintaras Goda
