E. I. pagal BK 183 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-467/2006

Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.14.9.(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2006 m. birželio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

sekretoriaujant D. Šatienei,

dalyvaujant prokurorei A. Japertienei,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. I. kasacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo E. I. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams dviem mėnesiams, įpareigojant jį per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu nukentėjusiajam K. Š. padarytos turtinės žalos neatlygintą dalį – 1900 Lt.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė E. I. paskirta laisvės apribojimas vieneriems metams aštuoniems mėnesiams, įpareigojant jį per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu K. Š. padarytos turtinės žalos neatlygintą dalį – 1900 Lt. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas bausmės, atliktos pagal Pakruojo rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 23 d. nuosprendį, laikas.

Iš E. I. nukentėjusiajam K. Š. priteista 1900 Lt žalos atlyginimas.

Skundžiama taip pat Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, kuria nuteistojo E. I. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

E. I. nuteistas už tai, kad, dirbdamas R. M. ir jo partnerių TŪB (duomenys neskelbtini) vadybininku, 2001 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, tiksliau nenustatytu laiku, K. Š. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme iš K. Š. paėmė 3900 Lt – pinigų sumą, kurią K. Š. buvo skolingas R. M. ir jo partnerių TŪB (duomenys neskelbtini) už jam parduotą kurą, kuriuos pažadėjo K. Š. vardu įnešti į R. M. ir jo partnerių TŪB (duomenys neskelbtini) kasą, tačiau šių K. Š. jam patikėtų pinigų į R. M. ir jo partnerių TŪB (duomenys neskelbtini) kasą neįnešė, o juos pasisavino ir taip nukentėjusiajam K. Š. padarė 3900 Lt turtinę žalą.

Kasaciniame skunde nuteistasis E. I. prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 29 d. nuosprendį, Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Skunde kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai taikė BK 183 straipsnio 1 dalį, o teismų sprendimuose išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Kasatorius teigia, kad pinigus iš K. Š. paėmė kaip fizinis asmuo, norėdamas padaryti jam paslaugą ir jo vardu įnešti pinigus į R. M. ir jo partnerių TŪB (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Paimdamas pinigus, kasatorius neturėjo tikslo juos pasisavinti ir ketino savo pažadą, kaip visada, įvykdyti. Anot kasatoriaus, tai patvirtina ir tas faktas, kad jis pasirašė ant 2001 m. rugsėjo 25 d. teismo antstolio raginimo geruoju įvykdyti sprendimą. Be to, nurodo, kad 2001 m. gruodžio 22 d. sumokėjo 2000 Lt į R. M. ir jo partnerių TŪB (duomenys neskelbtini) sąskaitą, o likusius 1900 Lt išleido bendrovei priklausiusiam automobiliui išlaikyti, jį remontuoti.

Nuteistojo E. I. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinės instancijos teismas patikrina priimtus teismų nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, jeigu jis nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nagrinėjant bylą kasacine tvarka netikrinamas. Įrodymų vertinimo, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimo faktinėms bylos aplinkybėms klausimai yra apeliacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo apeliacinį skundą, pripažino, kad priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Priimtoje nutartyje į apeliacinio skundo argumentus, kurie iš esmės yra tokie patys, kaip ir kasaciniame skunde, atsakyta ir paaiškinta, kodėl jie atmetami.

Objektyviajam turto pasisavinimo nusikalstamos veikos sudėties požymiui – veikai – būdinga tai, kad kaltininkas pasisavina jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą. Turtas yra svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Teismų praktikoje pripažįstama, kad patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtai kaltininko valdomas svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus, o turto pasisavinimas – tai veiksmai, kuriais patikėtas ar esantis kaltininko žinioje turtas neteisėtai, neatlygintinai paverčiamas savo turtu. Pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad įstatymas nenustato reikalavimo, jog turtas būtų patikėtas norminiu aktu ar rašytine sutartimi. Be to, svetimo turto pasisavinimas yra padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai.

Kolegija sutinka su teismų priimtais sprendimais sprendžiant E. I. kaltės dėl turto pasisavinimo iš K. Š. klausimą. Pagal teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas nuteistojo veikai pritaikytas tinkamai, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 1 dalį kaip turto pasisavinimas, todėl tenkinti E. I. skundą – panaikinti teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą jam nutraukti – nėra teisinio pagrindo.

Bylos medžiaga sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad E. I, dirbdamas R. M. ir jo partnerių TŪB (duomenys neskelbtini) vadybininku, paėmęs iš K. Š. 3900 Lt, kuriuos šis buvo skolingas R. M. ir jo partnerių TŪB (duomenys neskelbtini), ir pažadėjęs K. Š. vardu įnešti į R. M. ir jo partnerių TŪB (duomenys neskelbtini) kasą, tačiau šių pinigų į bendrovės kasą neįnešęs, jam patikėtus pinigus neteisėtai, neatlygintinai pavertė savo turtu, t. y. pasisavino.

Byloje nustatyta ir kasatorius pats to neneigia, kad jis paėmė iš K. Š. jam priklausiusius 3900 Lt, įsipareigodamas juos įnešti į R. M. ir jo partnerių TŪB (duomenys neskelbtini) kasą ir, atlikus šiuos veiksmus, 2001 m. spalio 1 d. atsiųsti tai pavirtinantį kvitą K. Š. Savo įsipareigojimus E. I. patvirtino ant 2001 m. rugsėjo 25 d. teismo antstolio raginimo geruoju įvykdyti sprendimą, nurodydamas: „TŪB (duomenys neskelbtini), E. I. gavo iš (duomenys neskelbtini) K. Š. 3900 (tris tūkstančius devynis šimtus litų). Kvitą atsiųsime 2001.10.1 d.“ ir pasirašydamas (T. 1, b. l. 79). Taigi E. I. paimtų, jam patikėtų svetimų pinigų atžvilgiu turėjo teisiškai apibrėžtus įgalinimus, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad savo įsipareigojimų, kaip to reikalavo jo ir nukentėjusiojo susitarimas, E. I. nevykdė ir jam svetimą K. Š. priklausiusį turtą – pinigus – neteisėtai, neatlygintinai pavertė savo turtu, nes K. Š. pinigų į bendrovės sąskaitą nepervedė, o išleido juos savo nuožiūra.

E. I. iš K. Š. pasisavino 3900 Lt, o padarytos žalos dalinis atlyginimas (t. y. tai, jog E. I. K. Š. vardu pervedė 2000 Lt į R. M. ir jo partnerių TŪB (duomenys neskelbtini) sąskaitą) po nusikaltimo pasibaigimo yra viena iš aktyviosios atgailos formų ir veikos kvalifikavimui įtakos neturi. Į šią aplinkybę teismas atsižvelgė spręsdamas klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės priemonių parinkimo kaltininkui bei tenkindamas K. Š. civilinį ieškinį. Veikos kvalifikavimui nereikšminga ir tai, kad kasatorius 1900 Lt išleido bendrovei priklausiusiam automobiliui išlaikyti, remontuoti, nes, kaip nurodyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje, E. I. pinigus pasisavino ne iš R. M. ir jo partnerių TŪB (duomenys neskelbtini), o iš K. Š.

Nustatyti E. I. veikos objektyvieji požymiai leidžia daryti išvadą apie jo padarytos veikos subjektyviuosius požymius. Iš byloje esančių ir teismų ištirtų bei įvertintų duomenų matyti, kad E. I. suvokė savo neteisėtų veiksmų pobūdį, suprato, kad taip elgiantis atsiras pavojingų pasekmių, ir vis tiek elgėsi nusikalstamai. Byloje nustatyti konkretūs E. I. padaryti veiksmai rodo, kad jis, suvokdamas pavojingą daromų veikų pobūdį, norėjo taip veikti ir veikė. E. I. 3900 Lt gavo 2001 m. rugsėjo pabaigoje, tačiau jų iš karto į R. M. ir jo partnerių TŪB (duomenys neskelbtini) sąskaitą nepervedė, o dalis pinigų – 2000 Lt – į bendrovės sąskaitą buvo pervesti tik 2001 m. gruodžio 22 d., t. y. tą pačią dieną, kai (duomenys neskelbtini) policijos komisariate buvo gautas R. M. ir jo partnerių TŪB (duomenys neskelbtini) pareiškimas dėl baudžiamosios bylos E. I. iškėlimo, o tai rodo, kad jis suprato, jog pasielgė neteisėtai, ir stengėsi ištaisyti padėtį.

Taigi darytina išvada, kad E. I. padaryta veika pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius visiškai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, todėl yra kvalifikuota teisingai.

Nesant BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų, pakeisti ar panaikinti skundžiamus teismų sprendimus nėra pagrindo. Kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis neperžengiant kasacinio skundo ribų pripažintini teisėtais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo E. I. kasacinį skundą.

Teisėjai Aldona Rakauskienė

Benediktas Stakauskas

Antanas Klimavičius