Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-321-365/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01589-2020-8
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos:
16.9.3;16.9.10; 21.11.10;21.11.11.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 2 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nutarimo,
n u s t a t ė :
I. Priimto sprendimo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nutarimu R. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2020-04-15 14.30 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino bei iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 9, 126, 222 punktų reikalavimus, ir taip padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, nes eismo įvykio metu padaryta žala viršijo penkiolika bausmių ir nuobaudų dydžių.
2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus ir nustatęs, jog R. B. važiuodamas (duomenys neskelbtini) g. kliudė kitą stovintį automobilį ir jį apgadino, padarydamas 949,64 euro dydžio žalą, konstatavo, kad jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. Be to, nustatęs, jog R. B. žinodamas, jog sukėlė eismo įvykį ir yra apgadintas svetimas automobilis, sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET reikalavimus, konstatavo, kad R. B. veikoje yra visi ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties elementai. Skundžiamu 2020 m. liepos 16 d. nutarimu R. B. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, padarymą skirta 10 (dešimties) eurų dydžio bauda; už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirta 1550 (vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, R. B. paskirta galutinė nuobauda – 1550 (vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio bauda. Vadovaujantis ANK 426 straipsnio 7 dalimi, jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 (vieneriems) metams.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu R. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-16 nutarimą toje dalyje, kurioje buvo nutarta R. B. paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams ir neskirti R. B. poveikio priemonės.
3.1. Skunde apeliantas nurodo, kad jis (R. B.) 2020-04-15 važiavo transporto priemone Audi A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu V. K., į darbo susitikimą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Automobilį vairavo darbo metu ir blaivus. Važiuojant (duomenys neskelbtini) g. į automobilio navigaciją įvedinėjo tikslo adresą, pravažiavęs (duomenys neskelbtini) sankryžą ir tęsdamas kelionę (duomenys neskelbtini), pajuto pašalinį garsą. Manė, kad nežymiai atsitrenkė į kelio bortą. Nepajuto jokio stipraus ar ženklaus smūgio. Automobilio prietaisų skydelis taip pat nerodė jokių pažeidimų ar klaidų. Skubėdamas pilnai neįvertino situacijos ir nuvažiavo toliau nesustojęs, nes nesuvokė, kad užkliudė kitą transporto priemonę.
3.2. Tvirtina, jog apelianto veiksmuose nebuvo tyčios, jis savo veiksmais nesiekė sąmoningai pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Tai buvo atlikta iš nerūpestingumo, kuomet dėl riboto fizinio judėjimo (lūžusios kojos) ir vedamo adreso į GPS sistemą, trūko dėmesio transporto priemonės vairavimui. Mano, jog aptartos aplinkybės turi būti vertinamos kvalifikuojant ir individualizuojant jo padarytą veiką. Pabrėžia, kad suvokęs, jog dėl pastarojo veiksmų bus sukelta žala kito asmens turtui, jis ypatingai skaudžiai tai išgyveno, jautė gėdą ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, savo veiksmus pripažino pilna apimtimi.
3.3. Pasak apelianto, nurodyti argumentai ir priežastys 3.1 ir 3.2 punktuose, rodo kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybė bei jo atlikti veiksmai, buvo netinkamai individualizuoti, kas įtakojo pernelyg didelės nuobaudos ir poveikio priemonės paskyrimą. Atkreipiamas dėmesys, kad ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų už nusižengimo, numatyto šio straipsnio 2 dalyje padarymą, nėra privalomas atlikus tokio pobūdžio administracinį nusižengimą, o ir Teismų praktikoje konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą.
3.4. Mano, jog skundžiamu nutarimu buvo paskirta neproporcinga poveikio priemonė, kuri administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį varžo labiau nei reikia, jog būtų pasiekti administracinės atsakomybės taikymo tikslai ir tampa labiau formalia baudimo, nei auklėjimo priemone. Pažymi, kad visi ANK keliami tikslai jau yra pasiekti, nes administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo pamokytas ir gailisi savo veiksmų. Todėl galima tikėtis, kad ateityje nebepažeis įstatymo. Atkreipiamas dėmesys, kad R. B. yra studentas ir siekia įgyti magistro laipsnį (duomenys neskelbtini) srityje. Be to, yra ypatingai teigiamai charakterizuojamas, t.y. sąžiningas, atsakingas, pareigingas, pastabus bei darbštus asmuo, kuris yra ne tik, kad vertas pasitikėjimo, tačiau ir teigiamas pavyzdys kitiems asmenims. Apelianto vertinimu, šios aplinkybės yra laikomos išimtinėmis bei svarbiomis tiek charakterizuojant administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, tiek individualizuojant jam skiriamą poveikio priemonę, kuri akivaizdu, kad nėra tikslinga tokiam asmeniui, kuris nėra linkęs nusikalsti, charakterizuojamas ypatingai teigiamai, yra dirbantis ir gerbiantis visuomenės normas bei norminius teisės aktų reikalavimus.
3.5. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog R. B. vairavimo teisė labai reikalinga: tenkinant būtinuosius šeimos, kurioje auga nepilnametis vaikas, poreikius; darbo funcijoms atlikti sunkiu pandemijos laikotarpiu ir sumažėjus darbų užsakymams bei darbo vietų išlaikymui įmonėje, kuriai vadovauja R. B.. Akcentuojama, kad dėl pandemijos laikotarpio įmonėje vis dar patiriami finansiniai nuostoliai, o jo darbas reikalauja nuolatinio kontakto su kitais asmenimis. Todėl netekus teisės vairuoti, apeliantas R. B. galimai neteks darbo, nes jo užimamos pareigos reikalauja turėti teisę vairuoti, dėl ko jis gali netekti ir pajamų, po ko nukentės ir jo šeima.
3.6. Apibendrindamas apeliacinio skundo argumentus administracinėn atsakomybėn patrauktas R. B. mano, jog skundžiamo nutarimo dalis, kurioje buvo paskirta poveikio priemonė, yra nepagrįsta ir neteisėta. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų sunkumo, jo asmenybės, tyčios nebuvimo, ko eigoje netinkamai individualizavo jo asmenybę bei skiriamą poveikio priemonę. Pasak apelianto, paskirta poveikio priemonė, kurios galima neskirti, varžo administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį labiau nei to reikia administracinio nusižengimo atsakomybėms taikymo tikslams pasiekti. Apelianto tvirtinimu, atsižvelgus į R. B. asmenybę ir tai, kad tokį nusižengimą jis padarė pirmą kartą, galiojančių nuobaudų nėra ir yra charakterizuojamas ypatingai teigiamai, piniginė nuobauda, neskiriant teisės vairuoti atėmimo, pasieks savo tikslus.
4. Atsiliepimas į R. B. apeliacinį skundą negautas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš skundo turinio bei prie skundo pridėtų papildomų dokumentų seka, jog apeliantas R. B. neginčija kaltės dėl ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo ir už tai jam paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nesutinka su jo veiksmų kvalifikacija pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį ir administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, paskyrimu.
Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje
6. ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė vairuotojui už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Už šį administracinį nusižengimą, R. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis vairuodamas automobilį Audi A6, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį VW Golf, ir jį apgadino, po aptarto eismo įvykio policijai apie tai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, eismo įvykio metu padarydamas žalą, kuri viršijo penkiolika bausmių ir nuobaudų dydžių.
7. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas R. B. neneigia sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta žala. Tačiau tvirtina, kad savo veiksmais nesiekė sąmoningai (tyčia) pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nurodydamas, jog tai buvo atlikta iš nerūpestingumo, kuomet dėl riboto fizinio judėjimo (lūžusios kojos) ir vedamo adreso į GPS sistemą, jam trūko dėmesio transporto priemonės vairavimui, dėl ko nepajuto jokio stipraus ar ženklaus smūgio ir nesuvokė, kad kliudė kitą transporto priemonę. Aukštesnės instancijos teismas su tokiais apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nesutinka, kadangi apeliaciniame skunde nurodyti motyvai prieštarauja administracinio nusižengimo byloje esantiems duomenims.
8. Iš byloje surinktų įrodymų – N. S., automobilio VW Golf savininkės-valdytojos, rašytinio paaiškinimo (b.l. 11), policijos registruojamų įvykio registro duomenų (b.l. 7-8), policijos pareigūnų D. M. ir A. L. tarnybinių pranešimų (b.l. 6,12) matyti, kad apeliantas po sukelto eismo įvykio iš eismo įvykio vietos pasitraukė apie eismo įvykį nepranešęs policijai, kaip to reikalauja KET 222 punktas. Apeliantas teigia, jog jis nepajuto jokio stipraus ar ženklaus smūgio ir manė, kad nežymiai atsitrenkė į kelio bortą. Toks R. B. teiginys yra nepagrįstas. Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad apžiūrėjus automobilį VW Golf nustatyta, jog apgadinti šio automobilio: priekinis bamperis, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės kairės pusės ir užpakalinės kairės pusės durys, priekinis ir užpakalinis kairės pusės ratai, užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, priekinis kairės pusės žibintas (10 b. l.). Šie apgadinimai užfiksuoti ir fotonuotraukose (23 b. l.), žalos sąmatoje (23-24 b. l.). Todėl įvertinus nustatytus sugadinimus, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad šio eismo įvykio metu buvo padaryti žymūs apgadinimai, ką patvirtina ir automobilio remonto darbų kaina - 949,64 Eur (23-24 b. l.). R. B. vairuotam automobiliui Audi A6 taip pat užfiksuoti akivaizdūs ir žymūs automobilio apgadinimai: dešinės pusės priekinio sparno, galinio dešinės pusės sparno apgadinimai (b.l. 19, 26). Taigi aptarti objektyvus duomenys apie abiems automobiliams nustatytus žymius sugadinimus, kontakto pobūdis – R. B. vairuodamas automobilį kliudė (brėžė) stovinčią ir nejudančią transporto priemonę, patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad R. B., turintis didelę vairavimo patirtį (vairuotojo pažymėjimą įsigijęs 1997 metais, b.l. 21), turėjo suprasti, jog dėl tokio automobilių kontakto bus apgadinti automobiliai, taigi turėjo suprasti ir padarytos žalos mastą, suvokti savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir neturėjo jokio pagrindo teigti, kad apsiriko ir galvojo, jog kliudė kelio bortą.
9. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia pasišalinti iš įvykio vietos, šiuo atveju svarbus ir kaltininko elgesys po eismo įvykio. Policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų užfiksuotais duomenimis (b.l. 12) nustatyta, kad po sukelto eimo įvykio (t.y. 2020-04-15 14.30 val.) policijos pareigūnai A. L. ir A. M. tą pačią dieną (nepraėjus dviem valandom po eismo įvykio, t.y. 2020-04-15 apie 16.15 val.) iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), automobilyje Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) salone su užvestu varikliu miega vyras, aiškinantis gauto pranešimo aplinkybes buvo nustatyta, kad tai R. B., kuris atsibudęs nesiorientavo aplinkoje, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, koordinacija sutrikusi, kalbėjo nerišliai, pareigūnams pastebėjus, kad automobilis Audi A6 yra apgadintas (dešinės pusės priekinis sparnas, galinis dešinėspusės sparnas), R. B. negalėjo paaiškinti iš kur atsirado apgadinimai. Ši aplinkybė aiškiai patvirtina, kad R. B. į įvykio vietą sugrįžti nesiruošė, policijos pareigūnams apie sukeltą eismo įvykį pranešti neketino, kas suponuoja neabejotiną išvadą, kad R. B. norėjo ir tikėjosi išvengti jam gresiančios atsakomybės, siekdamas apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą. Dėl to apygardos teismas pripažįsta, kad R. B. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, o ne sąžiningai klysdamas, kaip teigiama apeliaciniame skunde, o pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. B. veikoje yra visi ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties elementai, yra pagrįsta visapusišku ir nešališku bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu.
10. Pasisakant ir atmetant apeliacinio skundo argumentus R. B. teigiant, jog jo veiksmams įtakos turėjo ribotas fizinis judėjimas (lūžusi koja) ir vedamas adresas į GPS sistemą – neįrodo, jog jis nesiekė nuslėpti tam tikrų aplinkybių ir iš eismo įvykio vietos pasišalino netyčia (kaip teigiama skunde dėl nerūpestingumo). Kiti apeliaciniame skunde nurodyti motyvai ir tikslai (vykimas į darbo susitikimą su potencialiu darbų užsakovu, automobilio techninė būklė, dėmesio stoka ir kt.) atsakomybei pagal ANK 426 straipsnį atsirasti nėra būtini, šių aplinkybių nustatinėti pasišalinimo iš eismo įvykio atvejais nereikia – užtenka tik paties fakto, kad vairuotojas tyčia pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo.
11. Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. B. taip pat nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone, manydamas, jog ji neproporcinga ir administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį varžo labiau nei reikia, jog būtų pasiekti administracinės atsakomybės taikymo tikslai ir tampa labiau formalia baudimo, nei auklėjimo priemone. Tačiau aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo paskirta administracinio poveikio priemonė ir jos terminu.
12. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, ši administracinio poveikio priemonė pagal ANK 426 straipsnio 7 dalį asmenims, padariusiems šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, numatyta kaip neprivaloma, tačiau nagrinėjamu, įvertinus padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, R. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidėjo asmenybę, pritartina teismo išvadai, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti tikslinga jam uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.
13. Nors apeliantas tvirtina, jog dėl šio nusižengimo jis buvo pamokytas ir dėl savo veiksmų gailisi, atlygino žalą, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu šie argumentai nėra pagrindas išvadai, kad paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota netinkamai. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nors ir akcentuoja skunde, jog jis savo kaltę pripažino pilna apimtimi ir dėl to gailisi, vis tik jo parodymai duoti teisme ir argumentai apeliaciniame skunde rodo, jog R. B. nėra nuoširdus, nes pripažindamas, jog jo vairuojamas automobilis kontaktavo su automobiliu VW Golf, teigia, jog pasišalinimas iš eismo įvykio vietos buvo atliktas ne iš tyčios, o iš nerūpestingumo, dėmesio stokos, nors aukščiau įvertinti įrodymai bei aptartas apelianto elgesys po eismo įvykio, šį jo tvirtinimą paneigia.
14. Sprendžiant administracinio poveikio priemonės – atėmimo teisės vairuoti transporto priemones – skyrimo klausimą, svarbu įvertinti ne tik pažeidėjo padarytą veiką, kuri pagal teismų praktiką vertinama šiurkščiu KET pažeidimu, bet ir jo asmenybę. Nors R. B. apeliaciniame skunde nurodo eilę jį kaip asmenį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, susijusių su darbu, mokymusi tačiau, šie duomenys nepaneigia jo įstatymų nepaisymo, nenoro laikytis visuomenėje įtvirtintų normų ir nelemia pagrindo netaikyti administracinio poveikio priemones. Šiuo atveju itin didelę reikšmę turi R. B. kaip vairuotoją apibūdinantys duomenys, o šie duomenys jo charakterizuoti teigiamai neleidžia. Iš Administracinių nusižengimo registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, matyti, kad R. B. pakankamai daug kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus – nustatyto greičio viršijimą, naudojimąsi mobiliojo ryšio telefonu rankų pagalba. Tokie duomenys apie ankstesnius jo baustumus neigiamai charakterizuoja apeliantą ir rodo, kad jis negerbia ir piktybiškai nepaiso saugaus eismo keliuose reikalavimų, todėl nebuvo teisinio pagrindo neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Įvertinus eismo įvykio aplinkybes ir tai, kad R. B. paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam sankcijoje numatytam laikotarpiui, vertinama, kad šis terminas nėra per daug ilgas, atitinka apelianto asmenybę ir jo padaryto nusižengimo (ANK 426 str. 2 d.) sunkumą. R. B. nurodomi nepatogumai, kuriuos jis patirs netekęs teisės vairuoti transporto priemones, atsižvelgus į anksčiau paminėtas aplinkybes, nesudaro pagrindo jam neskirti aptariamos administracinio poveikio priemonės. Pažymėtina, kad asmeniniai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Skiriant administracines nuobaudas, prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų padarinių, nes per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.
15. Tačiau sutiktina su apelianto R. B. pateiktu argumentu, jog šio nagrinėjamo įvykio metu jis neturėjo galiojančių nuobaudų. Kaip matyti iš Administracinių nusižengimo registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (b.l. 4-5) paskutinį kartą R. B. protokolu su administraciniu nurodymu nubaustas 2018-09-06 pagal ANK 417 str. 3 d., jam skirta nuobauda sumokėta 2018-09-21, už dar ankstesnius nusižengimus, jam skirtos baudos taip pat sumokėtos (įvykdytos), todėl suėjus ANK 40 straipsnyje nustatytiems terminams, jis laikomas nebaustu. Kadangi skundžiamo nutarimo teiginys, kad R. B. turi tebegaliojančių nuobaudų nepagrįstas ir klaidingas, jis turi būti pašalintas iš nutarimo. Tačiau ši klaida nevertinama kaip esminis pažeidimas, dėl kurio reikėtų keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą.
16. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir 2020 m. liepos 16 d. priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti R. B. apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo. Todėl skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistu, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas netenkintinas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Iš nutarimo motyvuojamosios dalies pašalinti teiginius, jog R. B. šiuo nagrinėjamu atveju turi galiojančių nuobaudų.
Nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną.
Teisėjas Gintaras Dzedulionis
