Byla Nr. 1S-247-626/2020
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2;
2.5.19
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 2 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo I. R. (I. R.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria atsisakyta patenkinti nuteistojo I. R. skundą dėl Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 59-104, kuriuo nuteistajam netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos,
n u s t a t ė :
1. I. R. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2001 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 105 straipsnio 8 punktą, 12 punktą (nužudymas), 206 straipsnį (piliečių asmeninių dokumentų pagrobimas), 205 straipsnio 1 dalį (dokumentų pagrobimas, sunaikinimas, sužalojimas ar paslėpimas), 18 straipsnio 4 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 108 straipsnio 8, 12 punktus (pasikėsinimas nužudyti), 35 straipsnį, 42 straipsnį nuteistas - 20 metų laisvės atėmimu su turto konfiskavimu, pirmus bausmės 10 metų atliekant kalėjimo rėžimu. BK 26 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu pripažintas itin pavojingu recidyvistu. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. birželio 24 d. nutartimi veika iš 1961 m. BK 105 straipsnio 8, 12 punktų perkvalifikuota į naujo BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (nužudymas dėl savanaudiškų paskatų), iš veikos pagal 1961 m. BK 18 straipsnio 4 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 108 straipsnio 8, 12 punktus į veiką pagal naujo BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, paliekant 20 metų laisvės atėmimo bausmę, panaikinant turto konfiskaciją. Pripažintas pavojingu recidyvistu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartimi paleistas lygtinai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartimi lygtinis paleidimas panaikintas ir I. R. grąžintas atlikti Vilniaus apygardos teismo 2001 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį – 4 metus 4 mėnesius 9 dienas laisvės atėmimo. Vilniaus pataisos namų pateiktais duomenimis, I. R. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2018 m. lapkričio 2 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. kovo 11 d., lygtinio paleidimo terminas suėjo 2020 m. kovo 10 d.; neatliktos bausmės dalis 2020 m. birželio 25 d. - 2 metai 8 mėnesiai 14 dienų.
2. Komisijos 2020 m. birželio 29 d. priimtu nutarimu Nr. 59-104 nutarta netaikyti nuteistajam I. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Šį Komisijos nutarimą nuteistasis apskundė teismui.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi nuteistojo I. R. skundas dėl Komisijos nutarimo atmestas. Apylinkės teismas tokį sprendimą priėmė atsižvelgęs į tai, jog teigiamai charakterizuojančios nuteistąjį aplinkybės nepaneigia jo pavojingumo bei polinkio nusikalsti ir nesudaro pagrindo teigti, jog išėjęs į laisvę, jis pasirinks tinkamą elgesio modelį, laikysis įstatymų ir nebenusikals.
4. Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 2 d.. nutartimi, nuteistasis I. R. pateikė skundą apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą.
4.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad yra atlikęs didžiąją dalį jam paskirtos bausmės, kalėjime išbuvo 10 metų, visą laiką dirbo, dalyvavo įvairiose renginiuose, vėliau buvo perkeltas į Pataisos namus, kuriuose taip pat elgėsi tinkamai, dirbo, įgijo naujas specialybes – pakrovėjo, elektriko, vairuotojo. Išleistas 2016 m. lygtinai iš pataisos įstaigos, stengėsi gyventi dorai, dirbo, sukūrė šeimą. Žmonai sunkiai susirgus, ją slaugė, todėl teko imti paskolas. Pripažįsta, kad elgėsi netinkamai, pažeidė Probacijos sąlygas, dėl ko buvo paieškomas. Tačiau naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų nepadarė, alkoholio, narkotikų nevartojo. Suvokdamas, kad darbą jam bus sunku susirasti, pats paskambino policijos pareigūnams, kad būtų sulaikytas. Pataisos namuose dirbo dvejuose darbuose (valgykloje, žuvininku), be išeiginių, stengiasi atlyginti nusikaltimais padarytą žalą, ieškiniai išieškomi tiek iš jo, tiek iš sutuoktinės uždarbio. Dėl to nesutinka su nurodymu, kad jis nemoka ieškinio. Neatitinka tikrovės ir tai, kad jis padarė pažeidimą pataisos įstaigoje, nuteistojo teigimu, jis nubaustas neteisėtai, be to, nuobaudos galiojimas pasibaigęs. Per 18 metų, praleistų atliekant laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis tik vieną kartą nusižengė, o skatintas ir apdovanotas dešimtis kartų, todėl jo manymu, bausmės tikslai jau seniai yra pasiekti ir jis pasižada vykdyti Probacijos sąlygas, sąžiningai gyventi ir tikrai neketina daryti naujų nusikaltimų.
5. Atsiliepimų į skundą negauta.
6. Nuteistojo skundas atmetamas.
7. Apygardos teismas išnagrinėjęs bylą konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti pagrindo nėra.
8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.), jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja BVK 157 straipsnio redakcija, todėl sprendžiant dėl apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, neišeinant už skundo ribų, apygardos teismas vadovaujasi įstatymo, galiojusio skundžiamos nutarties (pastaba - o ne Komisijos nutarimo, kaip nurodyta skundžiamojoje nutartyje) priėmimo metu, nuostatomis (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MVMtMTgwLTEwNzYvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1S-180-1076/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1S-180-1076/2019">1S-180-1076/2019</a>).
9. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 1 dalyje 1-3 punktuose numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus.
10. BVK 8 straipsnyje ir 9 straipsnyje įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
11. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad I. R. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas (pastaba – taip ir praeityje teismas taikė nuteistajam lygtinį paleidimą net 2 kartus), tačiau jis pažeidė nustatytas vykdymo sąlygas. Taigi, teigiamos įtakos šio instituto taikymas jo elgesiui neturėjo. Pakartotinai yra pateikęs prašymą Komisijai taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo Komisija ir apylinkės teismas, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu gali būti lygtinai paleistas.
12. Įvertinus I. R. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir skunde, apygardos teismui nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, buvo vieną kartą skatintas, pataisos namuose mokėsi, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko artimus ryšius su artimaisiais. Kartu pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, aukštesniojo teismo įsitikinimu, šiuo metu nėra pakankama I. R. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
13. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą naudojant „OASys“ metodiką nustatyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra 86 balai ir priskiriama vidutinei rizikos grupei. Todėl sutiktina, kad skunde nurodomos aplinkybės, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos įstaigoje elgiasi gerai, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, mokosi, teigiamai apibūdina nuteistąjį ir rodo jo norą pasitaisyti, tačiau pažymėtina, jog tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir negali būti laikomas besąlygišku pagrindu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
14. Pateiktos teismui medžiagos duomenimis, nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir buvo nustatyta vidutinė, tačiau pakartotinio smurtinio elgesio rizika, taikant HCR-20 metodiką, yra aukšta. Duomenų, kad I. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminiai veiksniai, kurie kinta priklausomai nuo nuteistojo elgesio bei mąstymo pokyčių, būtų mažėję, nėra. Socialinio tyrimo išvadoje ir nutarime nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu nuteistasis tik dalinai vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: kaupia darbinę patirtį, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau nėra stebimas jo įsitraukimas į tikslingas intervencines priemones, nukreiptas į pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymą, išlieka nuteistojo galimos bedarbystės problema po paleidimo iš pataisos įstaigos, nėra stebima su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejamų reikšmingų kriminogeninių veiksnių valdymo pokyčių. Šiuo atveju taip pat matyti, kad I. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro dinaminiai balai (61), kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę ir privalo juos sumažinti. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.
15. Šių duomenų kontekste akcentuotina ir tai, kad vadovaujantis „OASys“ metodika nuteistajam I. R. nustatomi keturi statiniai kriminogeniniai veiksniai: didelis teistumų skaičius, sulaukus pilnametystės (3); didelis atskirų atvejų, kai buvo nuteistas su laisvės atėmimu susijusia bausme, skaičius, teismo įpareigojimų ir probacijos sąlygų pažeidimas, būdinga smurtinių nusikaltimų modelis, pripažinimas itin pavojingu recidyvistu. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad jis nepasiduoda nusikalstamų asmenų įtakai ir nedarys naujų nusikaltimų, tačiau šis teiginys nėra teisingas. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti Socialinio tyrimo išvadoje nurodytais kriminogeniniais rizikos veiksniais (tiek statiniais, tiek dinaminiais), kadangi jie nustatyti atsižvelgiant tiek į nuteistojo praeitį, tiek į jo elgesį bausmės atlikimo metu. Tais atvejais, kai nustatomi nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui, bei kad jis yra orientuotas po bausmės atlikimo adaptuotis visuomenėje, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.
16. Vertinant I. R. kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesniam jo elgesiui, atkreiptinas dėmesys į nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys yra labiau siejamas su jo sąmoningu sprendimu veikti nusikalstamai, aplink save asocialios aplinkos sukūrimu, bet ne pasidavimu jos įtakai. Nuteistąjį charakterizuojantys duomenys: santykinai didelė gyvenimo dalis praleista laisvės atėmimo įstaigose, darbo neturėjimas laisvėje, vengimas vykdyti teismo įpareigojimus, laikytis probacijos sąlygų, pakartotinai įvykdytos itin sunkios nusikalstamos veikos leidžia kelti prielaidas, kad I. R. pasirinktas gyvenimo stilius pasižymi asocialumu ir gali būti susijęs su jo nusikalstamu elgesiu. Nuteistasis, net ir atsižvelgdamas į savo negatyvią patirtį, negeba įvertinti savo negatyvių asmeninių savybių, nesugeba įvardinti esminių probleminių asmenybinių savo sričių, susijusių su nusikalstamu elgesiu, jo požiūris į save palankus, pabrėžia aukštą savo efektyvumo lygį. Jo požiūris į save ir savo elgesį stokoja objektyvumo, analizės, tokiu būdu apsunkindamas nuteistojo motyvaciją psichokorekcijai, siekiant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo. Nors nuteistajam anksčiau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė. Bylos duomenimis nustatyta, kad šis teistumas I. R. nėra pirmasis ir jis buvo pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas pagal ankstesnį nuosprendį atlikdamas bausmę, dėl ko lygtinis paleidimas buvo panaikintas. Anksčiau teistas du kartus, tame tarpe ir už žmogžudystę. Kaip ir buvo paminėta, teismo pripažintas itin pavojingu recidyvistu. Todėl pažymėtina, jog nusikaltimai, už kuriuos šiuo metu atliekama laisvės atėmimo bausmė ir ankstesni, yra labai sunkūs ir tai tik sustiprina teismo įsitikinimą, jog nuteistasis yra linkęs nusikalsti. Be to, turint omeny, kad ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys nebuvo išimtinai nepriekaištingas: smurtavo prieš kitus asmenis pataisos įstaigoje (2007 m.), vieną kartą baustas už tvarkos pažeidimą. Todėl pagrįsta išvada, jog drausminių pažeidimų egzistavimo faktas rodo nuteistojo polinkį, net ir esant nuolatinei kontrolei bei priežiūrai, nesilaikyti nustatytų elgesio taisyklių, o tai yra reikšmingas vertinamasis kriterijus, juo labiau, kad būdamas laisvėje, jis pažeidė Probacijos sąlygas ne vieną kartą.
17. Netenkinant I. R. skundo akcentuotinas ir galimas jo finansinis nestabilumas šiam išėjus į laisvę lygtinio paleidimo atveju. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, iš nuteistojo yra priteistas civilinis ieškinys, paties nuteistojo teigimu, jis turi didelių finansinių įsiskolinimų, kurie ir buvo priežastis pažeisti Probacijos sąlygas. Pataisos įstaiga yra gavusi vykdomuosius dokumentus nuteistojo vardu ir juos vykdo priverstinai iš I. R. pataisos namuose gaunamo darbo užmokesčio, taip pat padeda skolas grąžinti šeimos nariai. Jokių duomenų apie savanorišką nuteistojo vykdomųjų dokumentų dengimą skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra. Aktualu įvertinti tai, kad nuteistasis turi didelius įsipareigojimus tiek dėl priteistų ieškinių, tiek ir dėl neišmokėtų skolų, o būdamas laisvėje ne visuomet siekė legalaus pragyvenimo šaltinio. Šių aplinkybių visuma suponuoja pagrįstą išvadą, jog lygtinio paleidimo atveju nuteistojo finansiniai sunkumai, atsižvelgiant dar ir į tai, kad skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų apie laisvėje esantį asmens turtą, kurį galima būtų nukeipti į nuteistojo vykdomųjų dokumentų padengimą, tokiu būdu palengvinant jo finansinę naštą laisvėje, gali būti neįveikiami ir paskatinti jį nusikalsti pakartotinai. Juo labiau, jog Specialisto išvadoje konstatuota, kad jo įvykdytas nusikaltimas gali būti siejamas su finansinėmis paskatomis bei nepakankamais nuteistojo lėšų paskirstymo įgūdžiais.
18. Įvertinus paminėtas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią I. R. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kas leidžia pagrįstai konstatuoti, jog nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad I. R. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
n u t a r i a :
nuteistojo I. R. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėjai Vitalija Norkūnaitė
