Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

Civilinė byla Nr. e2A-416-739/2023

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02160-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.4.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 29 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Ritos Dambrauskaitės ir Dalios Pranckienės (pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-53-940/2023 pagal ieškovės G. G. ieškinį atsakovui A. A. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė G. G. (toliau – ir ieškovė, ir apeliantė, ir G. G.) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) atidalyti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančius 0,26 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 2) atsakovui A. A. (toliau – ir atsakovas, ir A. A.) nuosavybės teisėmis priklausančią ½ dalį šio turto priteisti ieškovei G. G., o iš ieškovės už priteistą jai atsakovo turimą ½ dalį turto, priteisti sumokėti atsakovui 8 150 Eur kompensaciją; 3) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad šalys 2015 m. spalio 12 d. ir 2021 m. gegužės 5 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis po ½ dalį įgijo namų valdą, kurią sudaro 0,26 ha žemės sklypas, gyvenamas namas, viralinė, penki ūkiniai pastatai, pirtis, kiti kiemo statiniai (toliau – ir namų valda), esančią (duomenys neskelbtini).

3. Namų valdoje jau daug metų kartu su tėvais, kurie mirė atitinkamai 2015 ir 2020 metais, gyveno ieškovė. Ji kartu su tėvais ir po jų mirties Namų valdą naudojo, ja rūpinosi bei prižiūrėjo, o atsakovas iš namų valdos išsikėlė maždaug prieš 20 metų, atsakovas namų valdoje negyvena, ja nesinaudoja, jos netvarko ir niekaip ja nesirūpina. Aiškino, kad dėl namų valdos tvarkymo, naudojimo bei jos priežiūros tarp šalių kyla nuolatiniai konfliktai, nes atsakovas niekaip neprisideda prie bendro turto išlaikymo. Taip pat nurodė, kad namų valdą realiai atidalyti galimybė būtų, tačiau tokiu atveju būtų padaryta neproporcinga žala gyvenamajam namui bei jo paskirčiai ir pareikalautų neproporcingų išlaidų. Gyvenamajame name yra tik vienas šildymo katilas, viena laiptinė, bendra vonia ir katilinė; antrame aukšte yra du kambariai, pirmame – keturi; yra bendra šildymo sistema ir virtuvė. Taigi dviejų turtinių vienetų suformavimas šiame name pareikalautų iš esmės jį perstatyti, o tai būtų neracionalu ir pareikalautų labai daug išlaidų, nes namas senas.

4. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti iš ieškovės visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

5. Atsakovas paaiškino, kad ieškovė su sutuoktiniu gyvena ir valdo sodybą niekaip neinformuodami atsakovo apie galimai atliekamus darbus ir investicijas, negavę jo pritarimo ir sutikimo. Taip pat be jo leidimo nugriovė seną garažą ir pastatė naują, didesnį, namų valdoje be jo žinios viskas buvo išparduota, taip pat ieškovė su savo sutuoktiniu sodyboje, pažeisdami bendraturčio teises, išgabeno pakankamai didelį kiekį per ilgą laiką sukaupto metalo laužo ir niekaip su atsakovu neatsiskaitė, dėl ko atsakovas buvo kreipęsis į policiją. Ieškovė nėra atlikusi jokių namo remonto darbų, tik prižiūri aplinką ir nupjauna žolę. Nurodė, kad atsakovas namų valdoje laiko kombainą ir kitus daiktus, kadangi šalia namų valdos yra atsakovo žemės, kuriose jis vykdo ūkinę veiklą, o per javapjūtę kartais namų valdoje reikia likti nakvoti. Taip pat nesutiko, kad tarp jo ir ieškovės vyksta esminiai konfliktai. Teigė, kad ieškovės pateiktas specialisto (architekto techniko) parengtas gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektas patvirtina, kad namą galima atsidalinti ir taip tenkinti tiek ieškovės, tiek atsakovo interesus įrengiant du butus. Atsakovas pažymėjo, jog į gyvenamąjį namą yra du atskiri įėjimai, o į antrąjį aukštą galima patekti per abu įėjimus, o ūkiniai pastatai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), jau dabar yra praktiškai atidalinti, kadangi yra visi tarpusavyje sublokuoti, durys yra iš abiejų pusių, per vidurį – siena, tad reikia tik pasirinkti norimą pusę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės G. G. atsakovui A. A. 1 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, grąžino ieškovei 105,00 Eur žyminio mokesčio permoką, grąžino atsakovui A. A. 200,00 Eur likusią avanso dalį, priteisė iš ieškovės G. G. bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

7. Teismas nurodė, kad ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pareiškusi ieškovė, prašydama taikyti išimtinį turto atidalijimo būdą (atsakovo turto dalies kompensavimą pinigais), šioje byloje turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad ginčo nekilnojamojo turto atidalijimas natūra nėra galimas arba atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, ir jos siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias bei nepažeis kito bendraturčio teisių ir teisėtų interesų. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį, turėjo pateikti argumentus, išdėstydamas jo interesų pažeidimus, galinčius atsirasti įgyvendinant ieškovės siūlomą atidalijimo būdą, taip pat turėjo teisę pasiūlyti aiškias alternatyvias atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes. Teismas pažymėjo, kad nei viena iš ginčo šalių neteikė statybos techninius reglamentus atitinkančio namų valdos atidalijimo, naudojimo tvarkos bei inžinerinių tinklų tvarkymo projekto, tačiau ieškovė, siekdama atsidalijimo ir prašydama jai priteisti visą turtą natūrą, taip pat neįrodinėjo, kad tokio atskiro nuosavybės objekto nebūtų galima suformuoti ir nepateikė jokių oficialių įrodymų, kad ginčo objektu esantis nekilnojamasis turtas yra nedalus (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis). Priešingai, ieškovė neneigė, kad realiai įmanoma namų valdą atidalinti natūra, o pasirinkto išimtinio atidalijimo būdo, išmokant kitam bendraturčiui (atsakovui) piniginę kompensaciją, pagrįstumą grindė tokiomis aplinkybėmis: 1) atidalijus natūrą būtų padarytą neproporcinga žala daiktui – vienai šeimai skirtam gyventi gyvenamajam namui, ir tai pareikalautų neproporcingai didelių išlaidų; 2) atsakovas, skirtingai nei ieškovė, turi kito nekilnojamojo turto ir jo suinteresuotumas bei poreikis namų valdai, kuria jis visiškai nesirūpina, nėra esminis ir reikšmingas; 3) šalių santykių konfliktiškumu.

8. Pasak teismo, atsakovas byloje prašė skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, kas parodo, jog svarstė galimybę dėl ieškovės jam siūlomo nuosavybės atidalijimo būdo priimtinumo, bet po ekspertizės atlikimo atnaujinus bylos nagrinėjimą su ieškovės reikalaujamu turto atidalijimo būdu nesutiko, nurodydamas, kad neįrodyta, jog gyvenamojo namo neįmanoma atidalyti natūra nepadarant neproporcingos žalos, o ieškovės siūloma 8150 Eur kompensacijos suma yra neprotingo dydžio už jam priklausančią nuosavybės, kuri jam yra reikalinga ir svarbi morališkai, dalį.

9. Nurodė, kad nepaneigus, jog turto atidalijimo galimybė realiai egzistuoja, ieškovės įrodinėtina atidalijimo darbams reikalinga preliminari lėšų suma (atitinkamai 13982,47 Eur ir 12959,37 Eur), įvertinus ieškovės prašomą iš jos priteisti 8150 Eur kompensaciją atsakovui, nėra pripažintina neproporcingai didele. Ieškovės išdėstyti motyvai, kad atidalijant natūra reikėtų iš esmės perstatyti naujai namą, įrengti inžinerinius tinklus, nėra pagrįsti. Atkreipė dėmesį, kad ir šiuo metu namo būklė, kaip ir kitų pastatų, nėra itin gera, statinio konstruktyvai nusidėvėję, o vidaus apdailos ir inžinerinės įrangos būklė bloga.

10. Taip pat nurodė, kad aplinkybė, kuriam iš bendraturčių turtas labiau reikalingas natūra, svarstytina tik tuo atveju, kai sprendžiama dėl viso turto priteisimo natūra vienam iš bendraturčių, o kitam – kompensacijos pinigais išmokėjimo, tačiau šis atidalijimo būdas, nesant visų bendraturčių sutikimo, paprastai taikomas tik tada, kai nėra galimybės nei atidalyti turtą natūra, nei nustatyti naudojimosi juo tvarką.

11. Pasak teismo, nors bylos duomenys patvirtina, jog šalys nėra linkusios kooperuotis ir bendradarbiauti, ir šiuo metu praktiškai tarpusavyje nebendrauja, tarp šalių buvo kilę nesutarimai dėl namų valdos metalinės tvoros, metalo pardavimo, šiuo metu teisme taip pat yra nagrinėjamas ginčas dėl galimos žalos padarytos atsakovo kombainui, ieškovei atliekant statybos darbus ginčo objektu esančioje namų valdoje, atlyginimo, inicijuotas atsakovo A. A., nurodytos egzistuojančios subjektyvaus pobūdžio aplinkybės – abiejų bendraturčių tarpusavio santykiai, ieškovės noras, kad namų valdą būtų priteista jai, nėra lemiančios dėl galimybės atidalyti bendraturčius iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra. Byloje duomenų sudarančių pagrindą spręsti, kad šalių santykiai, kaip teigia ieškovė yra ypatingai konfliktiški, ir jų nesutarimai būtų esminė priežastis, dėl kurios jų bendro turto atidalijimas natūra nebūtų galimas ir tai lemtų būtinybę taikyti išimtinį atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą, teismo vertinimu, nenustatyta.

12. Nors daikto atidalijimo procese esminę reikšmę turi pagrindinis daiktas, galintis būti savarankišku teisinių santykių objektu, teismas pažymėjo, kad ieškovė visiškai nieko nepasisakė dėl žemės sklypo atidalijimo ir naudojimo galimumo (negalimumo) formuojant du atskirus turtinius vienetus.

13. Nurodė, kad nuosavybės teisę sudaro ne tik teisė naudotis turtu, bet taip pat jį valdyti ir juo disponuoti, todėl faktas, kad atsakovas turi kito jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamo turto, savaime negali paneigti jo nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Tik esant pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog nėra galima ginčo turto atidalinti natūra be neproporcingos žalos daiktų paskirčiai, gali būti taikomas išimtinis turto atidalijimo būdas – piniginės kompensacijos vienam iš bendraturčių sumokėjimas už kitam bendraturčiui natūra tenkančią turto dalį. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė išimtinio atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo taikymo būtinybės. Sprendė, kad ieškovė siekdama atidalyti bendro turto dalį kitam bendraturčiui išmokant kompensaciją, nesvarstydama kito, priimtino bendraturčiui, atidalijimo varianto galimybės, neišnaudojo galimybių atidalyti nuosavybę nepažeidžiant bendraturčio interesų.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

14. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį patenkinti ir atidalinti ieškinyje nurodytą nekilnojamąjį turtą ieškovės prašomu būdu.

14.1. Teigia, kad pirmos instancijos teismo sprendimas atmesti ieškovės reikalavimą, pažeidžia jos, kaip bendraturtės, interesus, akivaizdžiai iškelia atsakovo interesus aukščiau ieškovės interesų, kadangi atsakovas ne tik nebendradarbiavo su ieškove dėl gyvenamo namo galimo atsidalijimo, bet teisminio nagrinėjimo metu iš esmės nevykdė procesinės pareigos įrodyti, kad ieškovės siūlomas atidalijimo variantas pažeidžia jo teises ir interesus. Priešingai nei nurodoma skundžiamame sprendime, byloje nėra įrodymų, leidžiančių spręsti, kad atsakovas ieškovei siūlė nors vieną nuosavybės teise valdomo turto atidalijimo variantą ar būdą.

14.2. Be to, mano, kad pirmos instancijos teismas sprendime nepaneigia, jog šalių santykiai pagal bylos duomenis yra konfliktiški. Ieškovė ir jos atstovas savo procesiniuose dokumentuose teismui ir baigiamosiose kalbose teigė, jog, šiuo atveju, atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant kompensaciją yra vienintelis ieškovės pareikštas ir konstruktyvus atidalijimo būdas (kitokio būdo atsakovas nepasiūlė), jis labiau atitinka bendraturčių interesus, atsižvelgus į tarp šalių susiklosčiusius bendravimo santykius valdant bendrą turtą.

14.3. Paaiškina, kad ieškovė įrodinėjo, jog, šiuo konkrečiu atveju, bendrasavininkams turtas negali būti padalytas natūra tiek dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretaus turto netikslinga atskirti dėl techninių savybių (namas suprojektuotas vienai šeimai), tiek dėl ekonominių pobūdžio aplinkybių, tiek ir dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti turtą, dėl bendrasavininkių poreikių naudotis namu.

14.4. Apeliantės manymu, perplanuoti ar įrengti namą taip, kad jame būtų įmanoma atidalinti atsakovui priklausiančias dalis į atskirą gyvenamąją patalpą be neproporcingos žalos jo paskirčiai, yra iš esmės neįmanoma. Atidalijus, vienai šeimai pastatytas namas iš esmės netenka savo tikrosios paskirties, tampa ekonomiškai nenaudingas, nepatogus ir nekomfortiškas naudojimui, neatitinka dabartinių bendrasavininkų interesų ir užprogramuoja ateities konfliktus tarpų jų dėl bendro namo valdymo.

14.5. Teigia, kad ieškovė ir jos atstovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu ne kartą pažymėjo, kad atsakovas nesiekia nustatyti naudojimosi daiktais tvarkos, kad atsakovas turi kitą gyvenamąjį plotą bei stato naują gyvenamą namą savo šeimai (šią aplinkybę patvirtino pats atsakovas), nuo įgijimo iki šiol ginčo turtu nesinaudojo. Todėl, pasak apeliantės, neabejotinai pripažintina, kad jo interesas naudotis ginčo namų valda nėra itin svarbus.

14.6. Pažymi, kad pats atsakovas sumokėjo už teismo paskirto eksperto atliktą namų valdos vertinimą didelę piniginę sumą, ieškovė sutiko ir sutinka su teismo eksperto nustatyta galutine namų valdos rinkos verte, patikslino ieškinį ir prašo atsakovui priteisti teisingą sumą. Tačiau atsakovas nebesutiko ir nebesutinka su ieškovės pasiūlymu, prieštarauja ginčo turto atidalijimui pagal ieškovės siūlomą variantą, tačiau nepateikia savo pasiūlymų. Šios bylos aplinkybės neabejotinai įrodo, jog atsakovas siekia iš susidariusios situacijos tik nepagrįsto pasipelnymo ieškovės sąskaita.

14.7. Mano, kad teismas atliko subjektyviomis prielaidomis grįstą vertinimą, jog ginčo gyvenamą namą galima atidalyti į du turtinius vienetus. Ieškovė pateikdama į byla sąmatą ir rekonstrukcijos projektą, nesiekė įrodyti, kad negalima ginčo namo atidalyti į du turtinius vienetus, o tik siekė įrodyti, jog tai daryti neekonomiška ir sukurtų tarp šalių dar didesnes konfliktines situacijas. Dėl to, ieškovė kartu su apeliaciniu skundu teikia įrodymus, kad ginčo namo atidalijimas į du turtinius vienetus neįmanomas, nes pažeistų visus galimus statybos reglamentus, kad ginčo gyvenamo namo rekonstrukcija pagal teismo sprendimo 29 punkte įvardytą architekto R. V. parengtą projektą (atidalijant į du turtinius vienetus po vienu stogu) negalima ir nesuteiks sukurtiems dviem turtiniams vienetams esminės saugos ir neužtikrins eksploatuotojams pastatų energetinio naudingumo tenkinimo įverčio, kad esamą statinį rekomenduojama demontuoti, griauti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų

16. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismui apeliantė pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2023 m. balandžio 4 d. sutartį Nr. TP-220201, kvalifikacijos atestatus Nr. 31913, Nr. 0438; aukštojo mokslo diplomą; Techninio vertinimo, ekspertizės konsultacinis aktą. Atsižvelgus į tai, kad teismui pateikti nauji pateikti įrodymai yra susiję su nagrinėjamo ginčo esme ir gali turėti teisinės reikšmės ginčo baigčiai, į tai, kad rašytiniai įrodymai pateikti kartu su apeliacinius skundu, todėl atsakovas turėjo galimybę su jais susipažinti ir pateikti savo nuomonę dėl jų, apeliantės pateikti nauji rašytiniai įrodymai priimtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl ginčo esmės

17. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama atidalyti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančius 0,26 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); atsakovui A. A. nuosavybės teisėmis priklausančią ½ dalį šio turto priteisti ieškovei G. G., o iš ieškovės už priteistą jai atsakovo turimą ½ dalį turto, priteisti iš ieškovės atsakovui 8 150 Eur kompensaciją.

19. Ieškinio reikalavimus grindė tuo, kad šalys ginčo turtą paveldėjo, tačiau turtu realiai naudojasi tik ieškovė, dėl turto valdymo, priežiūros ir naudojimo su atsakovu kyla konfliktai, todėl, atsižvelgusi į tai, kad ginčo turtas atsakovui nėra būtinas, kad turto atidalijimas natūra nebūtų ekonomiškai naudingas, prašė ginčo turtą priteisti ieškovei, atsakovui iš ieškovės priteisiant kompensaciją.

20. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė išimtinio atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo taikymo būtinybės, konstatavo, kad ieškovė, siekdama atidalyti bendro turto dalį kitam bendraturčiui, išmokant kompensaciją, nesvarstydama kito, priimtino bendraturčiui, atidalijimo varianto galimybės, neišnaudojo galimybių atidalyti nuosavybę nepažeidžiant bendraturčio interesų, todėl ieškovės ieškinį atmetė.

21. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog jokio kito ginčo turto atidalijimo būdo atsakovas nesiūlė, iš esmės sutiko, kad jam būtų priteista kompensacija, tačiau nesutiko su jos dydžiu, be to, mano, kad teismo argumentai, jog ginčo turtą galima atidalinti į du atskirus turtinius vienetus yra nepagrįsta, paremta tik subjektyviais teismo samprotavimais.

22. Byloje nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis, kiekvienam po ½ dalį, pagal 2015 m. spalio 12 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. PD-3892 ir 2021 m. gegužės 5 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 1844 priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai (šulinys, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka minėtu turtu nėra nustatyta.

23. CK

24. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė neneigė, jog realiai įmanoma namų valdą atidalinti natūra, o pasirinkto išimtinio atidalijimo būdo, išmokant kitam bendraturčiui (atsakovui) piniginę kompensaciją, pagrįstumą grindė aplinkybe, kad atidalijus natūra būtų padarytą neproporcinga žala daiktui.

25. Pirmosios instancijos teismui ieškovė pateikė architekto R. V. statinio skaičiuojamosios kainos nustatymo projektą, o teismas nustatė, kad šiame projekte išlaidos paskaičiuotos dviem atskiriems turtiniams vienetams su atskirais įėjimais, kurių vieno plotas 52,75 kv. m., o kito 47,19 kv. m. Pagal pateiktus skaičiavimus I butui (52,75 kv. m) įrengti būtų reikalinga rekonstruoti katilinę, keisti esamo katilo kryptį, ardyti dalį esamų pertvarų, įrengti angas iš katilinės į lauką ir į vidaus patalpas, montuoti gipso kartono pertvaras, įrengti vonios kambarį, naujose angose montuoti duris, laukines duris keisti į plastikines, koreguoti vandentiekį bei elektros instaliaciją, atlikti dalinius apdailos darbus, o II butui (47,19 kv. m) – rekonstruoti šildymo sistemą, sumontuoti siurblį oras-vanduo, montuoti radiatorius, užtaisyti angas, jungiančias patalpas su kitu butu, naujose angose montuoti duris, koreguoti vandentiekį, įrengti elektros instaliaciją, atlikti dalinius apdailos darbus. Nustatyta, kad pagal pateiktas lokalines sąmatas I buto rekonstrukcijos į atskirą turtinį vienetą kaina būtų 12 959,34 Eur su PVM, o II buto – 13 982,47 Eur su PVM. Kiekvienas butas turėtų po atskirą įėjimą, du kambarius, virtuvę, tambūrą, ir sanitarinį mazgą. I buto kambariai būtų pirmame aukšte, o II butui priskirta laiptinė ir du kambariai antrame aukšte. Esama katilinė rekonstruojama, o II bute siūloma įrengti šildymo sistemą oras – vanduo. Šiais duomenimis ieškovė siekė įrodyti, kad turto atidalijimas natūra nėra ekonomiškai naudingas, o namo atidalijimas į du atskirus turtinius vienetus padarytų neproporcingą žalą daikto paskirčiai, kadangi namas yra skirtas vienai šeimai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atidalijimo darbams reikalinga preliminari lėšų suma (atitinkamai 13 982,47 Eur ir 12 959,37 Eur), įvertinus ieškovės prašomą iš jos priteisti 8 150 Eur kompensaciją atsakovui, nėra pripažintina neproporcingai didele, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokia situacija, kai kitam bendraturčiui priteistina kompensacija (pagal teismo ekspertizės akte nustatytą vertę – 8 150 Eur) yra ženkliai mažesnė nei turto atidalijimui galimai reikalinga suma (viso beveik 26 000 Eur), neleidžia daryti išvados, kad gyvenamojo namo atidalijimo natūra išlaidos yra protingos ir toks atidalijimas nėra finansiškai brangus.

26. Visgi, apeliacinės instancijos teismui ieškovė pateikė naujus įrodymus, kuriais siekia įrodyti, kad namo atidalijimas į du atskirus turtinius vienetus padarytų neproporcingą žalą daikto paskirčiai, kadangi, norint tai padaryti, statinį iš esmės reikėtų nugriauti. Pačios ieškovės teismui teikti įrodymai yra prieštaringi, kadangi pirmos instancijos teismui pateiktame architekto R. V. statinio skaičiuojamosios kainos nustatymo projekte nurodoma kaip galėtų būti padalintas ginčo nekilnojamasis turtas, o kitame - apeliacinės instancijos teismui pateiktame pagal ieškovės 2023 m. balandžio 4 d. sudarytą sutartį su MB „Statinių diagnostika auditas“ surašytame Techninio vertinimo, ekspertizės konsultaciniame akte nurodoma, kad toks atidalijimas iš esmės nėra galimas. Šiame akte nustatyta, kad gyvenamojo namo rekonstrukcija pagal pateiktą projektą (atidalinimas į du turtinius vienetus po vienu stogu) negalima ir nesuteiks statiniams esminės saugos ir neužtikrins eksploatuotojams pastatų energetinio naudingumo tenkinamo įverčio, taip pat jame gyvenamąjį namą rekomenduojama demontuoti, griauti. Be to, apeliantės pateiktas naujas įrodymas – Techninio vertinimo, ekspertizės konsultacinis aktas nėra priskirtinas ekspertiniam vertinimui ir dokumentas stokoja informacijos apie tai, kokiu atliktu tyrimu yra grindžiamos jame užfiksuotos aplinkybės ir padarytos išvados, tačiau tai nereiškia, kad naujai pateiktas įrodymas neturėtų būti vertinamas.

27. Atsižvelgus į tai, kad byloje surinkti įrodymai yra prieštaringi, į tai, kad naujai pateiktame Techninio vertinimo, ekspertizės konsultaciniame akte užfiksuotos naujos aplinkybės dėl gyvenamojo namo atidalijimo negalimumo, teisėjų kolegija sprendžia, jog ginčo turto atidalijimo natūra galimumas pirmosios instancijos teisme turėtų būti vertinamas iš naujo byloje esančių įrodymų kontekste, o esant poreikiui ir šalims sutinkant, pasitelkiant specialiųjų žinių turinčius asmenis.

28. Kaip teisingai cituota kasacinio teismo praktika skundžiamame sprendime, CK

29. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, laikomasi nuostatos, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę pateikti savo atidalijimo variantą, teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-403/2019 19 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

30. Šiuo konkrečiu atveju, svarbu tai, kad atsakovas, nesutikdamas su ieškovės ieškiniu ir siekdamas, kad turtas būtų atidalintas natūra, turėjo teisę pasiūlyti, jo manymu, priimtinesnį turto atidalijimo būdą, tačiau, paprašęs skirti teismo ekspertizę ginčo turto vertei nustatyti, kas iš esmės gali suponuoti jo sutikimą su ieškovės reikalavimu atidalinti turtą ir priteisti atsakovo dalį ieškovei, pareiškė nesutinkantis su kompensacijos priteisimu, tačiau pats teismui nepateikė, jo manymu, atsakovo turtinių teisių nepažeidžiančio ginčo turto atidalijimo projekto.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, atmetus ieškinį, lieka neišspręstas tarp šalių kilęs ginčas dėl bendro turto valdymo, naudojimosi juo ir pan., tikėtina, kad tokiu būdu tik užprogramuojami nauji ginčai ateityje dėl šio turto valdymo ir naudojimo bei tik dar labiau apsunkinamos ginčo šalių turtinės teisės. Nors skundžiamame sprendime nurodyta, kad ieškovė neįrodė itin konfliktiškų santykių su atsakovu, skundžiamame sprendime taip pat konstatuota, kad šalys praktiškai tarpusavyje nebendrauja, tarp šalių buvo kilę nesutarimai dėl namų valdos turto, teisme nagrinėjamas ginčas dėl galimos žalos padarymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek prieš tai paminėtos teismo nustatytos aplinkybės, tiek ta aplinkybė, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, rodo, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendro turto, tarp šalių kyla akivaizdūs konfliktai, be to, ir atsakovo teisme užimta pozicija iš esmės nesutikti su ieškovės reikalavimais, nesiūlant jokio jam priimtino ginčo sprendimo būdo, nerodo taikių šalių santykių ir racionalių sprendimų dėl bendro turto priėmimo. Manytina, kad atsižvelgiant į šalių konfliktą, pirmosios instancijos teismo sprendimas turi užkirsti galimybę kilti tolimesniems ieškovės ir atsakovo ginčams dėl turto, nes būtent dėl to buvo kreiptasi į teismą.

32. Be to, pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad namų valdoje be gyvenamojo namo yra: 1) viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2I1p, užstatytas plotas 19 m2, pastato būklė vidutinė; 2) ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 3I1m, užstatytas plotas 16 m2, statybos metai 1972, pastatas sublokuotas su ūkiniu pastatu 4I1p, buvę medžio karkasinės sienos perstatytos iš blokelių, viduje viena patalpa, grindys betono, pastato būklė vidutinė; 3) ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 4I1p, užstatytas plotas 28 m2, pastatas sublokuotas su ūkiniais pastatais 3I1m ir 5I1m, viduje viena patalpa, pastato būklė vidutinė; 4) ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 5I1m, užstatytas plotas 34 m2, pastatas sublokuotas su ūkiniu pastatu 4I1p, viduje viena patalpa, pastato būklė patenkinama; 5) ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 6I1p, užstatytas plotas 2 m2, pastatas priblokuotas prie gyvenamojo namo, viduje viena patalpa, pastato būklė gera; 6) pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 7I1m, užstatytas plotas 6 m2, pirties krosnis sugriuvusi, kitos pirčiai būdingos įrangos nėra, todėl pastatas neeksploatuotinas pagal tiesioginę paskirtį, pastato būklė patenkinama; 7) kiemo statiniai (šulinys, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 1975, kiemo statinių būklė gera. Taip pat nustatyta, kad šalims priklauso 0,26 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

33. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašė atidalinti ne tik gyvenamąjį namą, bet ir visus kitus aukščiau paminėtus nekilnojamojo turto objektus, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendime pasisakyta tik dėl ginčo gyvenamojo namo, o argumentų, kodėl teismas atmeta ieškinio reikalavimus dėl kitų ginčo nekilnojamojo turto objektų, sprendime nėra, kas leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendime pasisakyta ne dėl visų ieškinio reikalavimų.

34. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas panaikinti ginčijamą sprendimą, kuriuo atmesti ieškovės reikalavimai dėl ginčo turto atidalijimo, ir perduoti pirmosios instancijos teismui ginčą nagrinėti iš naujo. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, šalims bus suteikta galimybė iš naujo apsvarstyti kiekvienai jų priimtiniausią sprendimo variantą, atsakovui toliau deklaruojant poreikį dėl turto naudojimosi dėl šalia esančios jo žemės, pateikti pasiūlymus dėl ginčo turto atidalijimo, neapsiribojant tik gyvenamuoju namu, įvertinant galimybę vienokiu ar kitokiu būdu atsidalinti kitus kiemo statinius ir žemės sklypą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas turi atlikti išsamų ir visapusišką įrodymų tyrimą ir vertinimą, pagal naujai ieškovės pateiktus įrodymus įvertinti gyvenamojo namo ir kitų statinių dalumo klausimą, tokiu būdu siekiant visų ginčo šalių teisėtų interesų sąžiningos pusiausvyros be neproporcingos žalos kuriai nors šaliai, o esant poreikiui ir šalims pageidaujant, įvertinti turto dalumo galimybę, pasitelkiant specialių žinių turinčių ekspertų pagalbą. Tokį faktinių aplinkybių ir įrodymų tyrimą ir vertinimą atlikus apeliacinės instancijos teisme, nebūtų užtikrinama šalių teisė į apeliaciją, kadangi apeliacinės instancijos teismas tik patikrina skundžiamą pirmosios instancijos sprendimą (jo dalį) apeliacinio skundo argumentų ribose, tačiau nenagrinėja bylos iš naujo (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

35. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas), kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1, 2 dalys), bei procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą (CPK 183, 185 straipsniai). Kadangi įrodymų rinkimas, tyrimas ir jų vertinimas reikštų bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme iš naujo, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą) ir apriboja šalių teisę į apeliaciją, todėl, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

36. Kadangi skundžiamas sprendimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsni 5 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 21 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai

Eigirdas Činka

Rita Dambrauskaitė

Dalia Pranckienė