Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo vaikui priteisimo

Civilinė byla Nr. e2A-438-755/2023

Proceso Nr. 2-08-3-02943-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 3.3.1.18.1

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 29 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Loretai Girdziušienei,

dalyvaujant: ieškovei R. S., jos atstovui (duomenys neskelbtini),

atsakovui apeliantui N. S., jo atstovui (duomenys neskelbtini),

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. J.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka naudojant ir nuotolines vaizdo-garso priemones (ZOOM platforma) išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo N. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023-03-24 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui N. S. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo bei atsakovo priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. S. ieškiniu prašė pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021-03-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1815-940/2021 nustatytą N. S. bendravimo su nepilnamečiais vaikais: L. S., gimusia (duomenys neskelbtini), ir T. S., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką, nustatant ją tokią: 1) tėvas bendrauja su vaikais II ir IV mėnesio savaitgalį, pasiimdamas juos iš jų gyvenamosios vietos/ugdymo įstaigos atitinkamo savaitgalio penktadienį nuo 16.00 val. ir grąžindamas į vaikų gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 18.30 val.; 2) tėvas bendrauja su vaikais kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas juos iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba mokslo atostogų metu iš gyvenamosios vietos 14.00 val. ir grąžindamas į vaikų gyvenamąją vietą 19.30 val.; 3) lyginiais kalendoriniais metais tėvas bendrauja su vaikais Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.) ir Šv. Velykų antrąją dieną, pasiimdamas juos iš jų gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą 19 val.; 4) nelyginiais kalendoriniais metais tėvas bendrauja su vaikais Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) bei Šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimdamas juos iš jų gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą 19 val., o taip pat per Naujųjų Metų šventę, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos Naujųjų Metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) 16 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.) 16 val.; 5) kiekvienais metais tėvas bendrauja su vaikais Tėvo dieną, paimdamas juos 11.00 val. iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19.00 val.; 6) Motinos dieną kiekvienais metais vaikai praleidžia su mama; 7) Vaikai atostogauja su tėvu kiekvienais metais 1 mėnesį, atostogas skaidant dalimis ne daugiau kaip po 2 savaites. Planuojamų atostogų laiką ir trukmę tėvas suderina su vaikų mama ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius; 8) vaikų buvimo pas tėvą laiku, tėvas užtikrina galimybę mamai susisiekti ir bendrauti su vaikais ryšio priemonėmis; 9) negalėdamas paimti vaikų bendravimo tvarkoje numatytu laiku, tėvas ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) dieną informuoja vaikų mamą; 10) šalys įsipareigoja nedelsiant informuoti viena kitą apie gyvenamosios vietos bei telefono numerio ar kitų kontaktinių duomenų, kurie yra naudojami bendravimui vaikų klausimais, pasikeitimą.

2. Nurodė, jog Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021-03-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1815-940/2021 nutraukė ginčo šalių santuoką bendru sutikimu ir patvirtino Sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (toliau ir Sutartis). Teismas šalių nepilnamečių vaikų (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatė su jų motina ir patvirtino vaikų tėvo bendravimo su jais tvarką.

3. Pažymėjo, kad teismo sprendimas nėra vykdomas. Atsakovas negrąžino dukters į teismo sprendimu nustatytą jos gyvenamąją vietą, dukrą nuteikinėja prieš motiną, draudžia palaikyti ryšį. Be to, dėl tokių atsakovo veiksmų yra trikdomas brolio ir sesers bendravimas. Būtina nustatyti konkrečiai apibrėžtą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.

4. Atsakovas N. S. priešieškiniu prašė pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021-03-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1815-940/2021 patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, nustatant, kad (duomenys neskelbtini) gyvens su juo, o (duomenys neskelbtini) gyvens su motina R. S.; Sutarties 4 punktą prašė išdėstyti taip:,,R. S. ir N. S. turi visas lygias teises ir pareigas bendrauti su nepilnamečiais vaikais bei dalyvauti jų auklėjime. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio sutarimu. Jeigu jie nesusitaria, ginčijamus klausimus spendžia teismas. Būdami su vaikais, dalyvaudami jų auklėjime, mokyme bei visais kitais atvejais, jie įsipareigoja nenuteikinėti vaikų kito iš tėvų atžvilgiu, savo tėvų teisėmis nepiktnaudžiauti, jomis naudotis sąžiningai, nenaudoti tėvų valdžios priešingai vaikų interesais, taip pat tinkamai vykdyti savo pareigas dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata ir išlaikyti, atsižvelgiant į fizinę ir protinę būklę, sudaryti vaikams palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Tiek ieškovei, tiek atsakovui nebus ribojamas bendravimas su vaikais“. Taip pat prašė nustatyti, jog atsakovas nepilnamečio sūnaus (duomenys neskelbtini) išlaikymui per mėnesį iki vaiko pilnametystės skirs po 180 Eur sumą, o ieškovė nepilnametės dukters (duomenys neskelbtini) išlaikymui per mėnesį skirs po 180 Eur sumą iki vaiko pilnametystės.

5. Nurodė, kad po (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo nepilnametė dukra faktiškai visą laiką gyvena su juo, tokia yra jos valia. Teismas patvirtino šalių taikų susitarimą dėl bendravimo su vaikais tvarkos ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau jie susitarė, jog nekliudys vaikams pasirinkti, su kuo gyventi ir kiek laiko praleisti su kiekvienu iš tėvų. Teismas vaikų gyvenamąją vietą nustatė kartu su atsakove, nes to reikalauja įstatymai.

6. Mano, kad dukros gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su juo. Tai atitinka dukros valią. Be to, ji lanko progimnaziją, muzikos mokyklą, užsiėmimus bažnyčioje ir šokių būrelį, kurie yra šalia dabartinės gyvenamosios vietos. Atsakovė su dukra gali netrukdomai bendrauti ir pasiimti ją pas save, kada nori.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023-03-24 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021-03-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1815-940/2021 nustatytą N. S. bendravimo su nepilnamečiais vaikais: (duomenys neskelbtini) tvarką, nustatant, kad tėvas bendrauja su vaikais: 1) II ir IV mėnesio savaitgalį, pasiimdamas juos iš jų gyvenamosios vietos/ugdymo įstaigos atitinkamo savaitgalio penktadienį nuo 16.00 val. ir grąžindamas į vaikų gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 18.45 val.; 2) kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas juos iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba mokslo atostogų metu iš gyvenamosios vietos 14.00 val. ir grąžindamas į vaikų gyvenamąją vietą 19.30 val.; papildomai tėvas bendrauja su vaikais kiekvieną pirmadienį, pasiimdamas juos iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba mokslo atostogų metu iš gyvenamosios vietos 14.00 val. ir grąžindamas į vaikų gyvenamąją vietą 19:45 val.; 3) lyginiais kalendoriniais metais Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.) ir Šv. Velykų antrąją dieną, pasiimdamas juos iš jų gyvenamosios vietos 10.30 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą kitą dieną 10 val., 4) nelyginiais kalendoriniais metais Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) bei Šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimdamas juos iš jų gyvenamosios vietos 10.30 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą kitą dieną 10 val., per Naujųjų Metų šventę, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos Naujųjų Metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) 16 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.) 16 val.; 5) kiekvienais metais Tėvo dieną, paimdamas juos 10.30 val. iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19.30 val.; taip pat nustatant, kad 6) Motinos dieną kiekvienais metais vaikai praleidžia su mama; 7) Vaikai atostogauja su tėvu kiekvienais metais 1 mėnesį, atostogas skaidant dalimis ne daugiau kaip po 2 savaites. Planuojamų atostogų laiką ir trukmę tėvas suderina su vaikų mama ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius arba kitą protingą terminą; 8) vaikų buvimo pas tėvą laiku, tėvas užtikrina galimybę mamai susisiekti ir bendrauti su vaikais ryšio priemonėmis, o vaikų buvimo pas motiną laiku, motina užtikrina galimybę tėvui susisiekti ir bendrauti su vaikais ryšio priemonėmis; 9) negalėdamas paimti vaikų bendravimo tvarkoje numatytu laiku, tėvas ne vėliau kaip prieš 1 dieną informuoja vaikų mamą; 10) šalys įsipareigoja nedelsiant informuoti viena kitą apie gyvenamosios vietos bei telefono numerio ar kitų kontaktinių duomenų, kurie yra naudojami bendravimui vaikų klausimais, pasikeitimą, o ieškovė papildomai įpareigojama informuoti vaikų tėvą apie vaikų ligas, pasiekimus, poreikius. Kitos ieškinio dalies teismas netenkino, priešieškinį atmetė, priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 1 602,06 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo 12 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

8. Teismas konstatavo, kad pagal į bylą pateiktus įrodymus nėra pakankamo teisinio pagrindo pakeisti nepilnametės šalių dukros nuolatinę gyvenamąją vietą, ją nustatant kartu su atsakovu jo gyvenamojoje vietoje. Tokią išvadą teismas motyvavo tuo, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė po teismo sprendimo priėmimo dukrą buvo atidavusi ją auginti kitiems asmenims, įskaitant atsakovą, ir taip būtų pritarusi vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimui. Priešingai, susiklosčius nepalankiai situacijai, kai su mažamečiu sūnumi turėjo vykti į sanatoriją, t.y. dėl objektyvių priežasčių, laikinai dukrą paliko tėvo (atsakovo) žinioje, tačiau vėliau atsakovas vaiko ieškovei negrąžino.

9. Teismas pasisakė, kad nėra duomenų, kad atsakovas dukrai būtų išaiškinęs teismo sprendimą dėl jos ir brolio nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su jų motina, o kartu dukros pareigą vykdyti šį teismo sprendimą ir pereiti gyventi pas ieškovę.

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė, kaip ir atsakovas, gyvena (duomenys neskelbtini). Be to, ji (duomenys neskelbtini)e ir dirba, kai atsakovas dėl darbo pobūdžio (dirba gidu) dažnai būna išvykęs iš (duomenys neskelbtini), keliauja.

11. Vertino, kad aplinkybė, jog ieškovė neturi įsigijusi gyvenamojo būsto, nesuteikia pagrindo manyti, kad kartu su ja negali augti dukra. Juolab, kad pas ieškovę gyvena sūnus. Teismas sprendė, kad byloje duomenų, jog ieškovė neužtikrina vaikui (vaikams) tinkamų gyvenimo sąlygų ar netinkamai jais rūpinasi, nėra. Tokių aplinkybių nepatvirtino ir išvadą teikianti institucija.

12. Teismas pažymėjo, kad liudytoja apklausta G. M. parodė, jog ieškovė yra geras žmogus, atsakinga, pareiginga, labai prižiūrinti savo vaikus.

13. Teismas vertino, kad tai, jog dukra lanko (duomenys neskelbtini), šalia atsakovo gyvenamosios vietos esančią progimnaziją, muzikos mokyklą, šokių ansamblį, bažnyčią, savaime nesuteikia pagrindo manyti, kad dėl to turi būti keičiama vaiko gyvenamoji vieta, nes ir ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini). Byloje nesurinkta duomenų, jog tuo atveju, jeigu (duomenys neskelbtini) gyventų kartu su motina, pastaroji neleistų lankyti aukščiau nurodytos ugdymo įstaigos ar užklasinių veiklų.

14. Iš bylos medžiagos, bylos šalių pasisakymų negalima nustatyti ir tai, jog dukros pasiekimai ugdymo įstaigoje ir užklasinėje veikloje yra nulemti vien tik atsakovo veiksmų, o ne kartu ir ieškovės veiksmų. Pažymėjo ir tai, jog juo vaikas yra didesnis, juo labiau jo pasiekimų rezultatus lemia jo paties (vaiko) indėlis į pasiekimų rezultatus.

15. Teismas nenustatė, kad tarp pačių vaikų būtų susiklostę priešiški santykiai ar jiems būtų geriau augti atskirai.

16. Atkreipė dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) pabendravus su šalių sūnumi, jis nurodė, jog pasiilgo sesės ir norėtų, kad ji gyventų kartu, jie matosi retai. Teismas vertino, jog visa tai rodo, kad tarp vaikų jau buvo susiformavęs emocinis ryšys ir jų tarpusavio atskyrimas neigiamai juos veikia.

17. Teismas pažymėjo, kad faktinis vaikų atskyrimas įvyko po tėvų skyrybų, kuomet dukra liko pas tėvą, o ieškovė su sūnumi (duomenys neskelbtini) išvyko į sanatoriją. Vaikų atskyrimas jų gyvenamąsias vietas nustatant pas skirtingus tėvus neatitinka ir pačių vaikų geriausių interesų – toliau gyventi kartu ir vystyti emocinį ryšį, priešingai, toliau būtų keliama tarp vaikų emocinė įtampa, jie būtų nuteikinėjami prieš motiną, formuojant neigiamą nuomonę apie ją, daroma žala vaikų emociniam ir psichologiniam vystymuisi.

18. Teismas nurodė, kad atsakovas kaip pagrindinius argumentus dėl dukros gyvenamosios vietos pakeitimo nurodė vaiko norą gyventi kartu su juo ir tai, kad dabartinėje gyvenamojoje vietoje yra dukros daiktai. Tinkamas dukrai gyventi pas atsakovą sąlygas, jo rūpinimąsi vaiku ir dukros norą gyventi su juo, teisme paliudijo liudytojai (duomenys neskelbtini), bet teismas pasisakė, kad nėra ginčo ir dėl to, kad ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti abiem vaikais.

19. Teismas sprendė, kad, jeigu šalių dukra persikeltų nuolatinai gyventi pas ieškovę, tai niekaip neigiamai jos nepaveiktų, nes mergaitė šiuo metu yra jau (duomenys neskelbtini), lanko būrelius; su tėčiu, su šokių kolektyvu dažnai keliauja į užsienį. Iš šalių teisme duotų paaiškinimų, iš atsakovo atstovo (duomenys neskelbtini) papildomai pateiktos medžiagos, kitų bylos duomenų matyti, jog vaikas savo noru yra linkęs keisti savo buvimo vietą. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad vaiko faktinės gyvenamosios vietos pasikeitimas vykdant teismo sprendimą, t.y. jai persikėlus nuolatinai gyventi pas motiną, prieštarautų jos interesams. Apklausų metu ji to nenurodė.

20. Atsižvelgęs į (duomenys neskelbtini) Teismo psichologijos ekspertizės akto išvadą, jog šalių dukra negali ir civilinės bylos nagrinėjimo metu negalėjo išreikšti savarankiškos nuomonės dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vienu iš tėvų nustatymo dėl išgyvenamo lojalumo konflikto bei patiriamo abiejų tėvų tiesioginio ir/ar netiesioginio poveikio, teismas atmetė atsakovo argumentą, jog tai, kad šiuo metu dukra gyvena pas jį, lemia vaiko noras.

21. Teismas pažymėjo, kad tokie argumentai negali pakeisti teismo sprendimo, kuriuo dukros nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta kartu su ieškove (jos motina), nevykdymo. Atsakovas nenurodė aplinkybių, kurios teismui suteiktų pagrindą suabejoti minėtu ekspertizės aktu.

22. Teismas atmetė atsakovo priešieškinį dėl nepilnametės (duomenys neskelbtini) nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo šiam vaikui teikimo.

23. Teismo konstatavo, kad siekiant išspręsti šalių ginčą, yra tikslinga apibrėžti/nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais – (duomenys neskelbtini), kurių nuolatinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu nustatyta kartu su ieškove (vaikų motina), tvarką, nes ji nėra vykdoma.

24. Teismas, nustatydamas atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, atsižvelgė į vaikų užimtumą mokymosi įstaigoje, užklasinėje, kitoje veikloje, atsakovo raštu išdėstytus atsikirtimus, planuojamas išvykas su vaikais.

25. Teismas pasiūlė šalims, atsižvelgiant į realią situaciją (vaikams išvykus su atsakovu į keliones kelioms dienoms, esant kitoms aplinkybėms), pačioms tarpusavio sutarimu koreguoti teismo nustatytą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, nustatyti papildomą bendravimą su vaikais laiką.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

26. Atsakovas N. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023-03-24 sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovės ieškinys ir atmestas jo priešieškinis ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti.

27. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo motyvų nepakanka, kad teismo sprendimą dėl dukros (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos palikimo su ieškove laikytu teisėtu ir pagrįstu.

28. Pažymi, kad teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą dukrai išaiškino tiek jis, tiek ieškovė. Teismas neįvertino, kad duktė su juo gyvena nuo gimimo. Jis neišklausė dukros nuomonės. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė, nutraukus santuoką, išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), po to į (duomenys neskelbtini), kur gyveno jos draugas ir tai nesusiję su sūnaus sveikata.

29. Dukra su motina gali bendrauti be jokių apribojimų. Duktė aiškiai išsakė, jog nori gyventi su tėvu. Ji prisirišusi prie gyvenamosios vietos, jaučiasi saugi, jai sudarytos puikios sąlygos. Šalia gyvena jo tėvai, (duomenys neskelbtini) seneliai. Nurodo, kad dukrai žinoma apie šios bylos nagrinėjimą, ji bijo, kad jai teks gyventi su mama. Byloje atliktos ekspertizės išvados rodo, kad (duomenys neskelbtini) bus sunku susitaikyti su svetimu vyru (mamos draugu) šeimoje.

30. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad turi būti atsižvelgiama į vaiko nuomonę dėl gyvenamosios vietos nustatymo. Mano, kad pirmosios instancijos teismas į šalių dukros interesus neatsižvelgė. Ekspertizės akte nurodyta, kad šalių duktė gali savarankiškai suformuluoti ir išreikšti jos betarpiškai kylančius norus ir poreikius susijusius su kasdiene veikla bei pomėgiais. (duomenys neskelbtini), nenorėdama gadinti santykių su mama, neišsako kategoriškos nuomonės su kuriuo iš tėvų nori gyventi. Atkreipia dėmesį, kad šiame akte pabrėžiamas tėvo ir dukros glaudus ryšys.

31. Dukra su sūnumi gyvena tame pačiame mieste ir jie gali laisvai pasimatyti, atsakovas netrukdo dukrai bendrauti su mama. Šalia dukros dabartinės gyvenamosios vietos, yra tiek mokykla, tiek būreliai ir kitos dukros lankomos užsiėmimų vietos. Dukrai sekasi, ji gauna daug pagyrimų ir diplomų už savo veiklas.

32. Nurodo, kad ekspertizės akte pažymėta, jog (duomenys neskelbtini) elgesyje ima rastis priešiškumas mamai, kuris vertinamas kaip išgyvenamo lojalumo konfliktas, bei iš tėvų poveikio kylančios įtampos ir nerimo pasekmės. Apeliantas nurodo, jog akivaizdu, kad ieškovė daro poveikį dukrai ir ši bijo, kad teks su mama gyventi. Ieškovei grįžus į (duomenys neskelbtini), jos ir dukros santykiai išliko šalti. Dukra susitinka su ja, ją lanko, bet negyvena. Tam įtakos turi ir ieškovės draugas, tai, kad (duomenys neskelbtini) mamos namai jai svetimi.

33. Apeliantas teigia, kad, nutraukiant santuoką buvo susitarta, kad vaikų teisė pasirinkti su kuo praleisti daugiau laiko, su kuo iš tėvų gyventi yra absoliuti. Dėl (duomenys neskelbtini) užimtumo nebus galima įgyvendinti nustatytos bendravimo su tėvu tvarkos.

34. Apeliaciniame skunde dėstoma kasacinio teismo praktika ir teisinis reglamentavimas aktualus ginčo klausimui.

35. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimo išlaidas.

36. Ieškovė akcentuoja Ekspertizės akto išvadų ginčo klausimui svarbą. Pagal jas leidimas dukrai pačiai spręsti dėl gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų bei laiko, praleidžiamo su kiekvienu iš tėvų, ne tik neatitinka geriausių vaiko interesų, bet ir tokios situacijos užtęsimas reiškia, jog vaikas ir toliau gyvens didžiulėje įtampoje.

37. Mano, kad apeliantas ir toliau renkasi vaikui kenkiantį elgesio variantą, kuris tik didina emocinį spaudimą dukrai, o ne rodo rūpinimąsi geriausiais vaiko interesais. Ignoruodamas šalių susitarimą, patvirtintą teismo sprendimu, dukters šiltą santykį tiek su mama, tiek su broliu, psichologės - ekspertės išvadas, apeliantas siekia patenkinti išimtinai savo poreikius.

38. Pabrėžia, kad ieškovas dirba gidu, jam tenka vykti į komandiruotes, kurios tęsiasi keletą dienų ar ilgiau. Ieškovas bando nuneigti motinos ir dukros ryšį bei jį sumenkinti.

39. Nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra nurodoma, jog sprendžiant, su kuriuo iš tėvų turėtų gyventi vaikas, ar juo labiau, sprendžiant dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo, turi būti atsižvelgiama į atstumą tarp kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos ir vaiko ugdymo įstaigos. Nėra duomenų, kad atsakovė negalėtų užtikrinti vaiko nuvykimo į ugdymo įstaigas, juolab, kad atstumas nuo jos gyvenamosios vietos iki vaiko ugdymo įstaigų taip pat nėra didelis, o ir dukra yra savarankiška.

40. Argumentas, kad pas tėvą yra vaiko daiktai ir augintiniai rodo, kad trūksta tėvų konstruktyvaus bendravimo siekiant įgyvendinti teismo patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Augintinių klausimas gali būti nesudėtingai išspręstas (pavyzdžiui, vieną ar abu augintinius (duomenys neskelbtini) pasiimant kartu su savimi), o savo daiktus mergaitė persikeldama galės pasiimti.

41. Sutinka su teismo vertinimu, kad vaikas savo noru yra linkęs keisti buvimo vietą. Tikimybės, jog gyvenamosios vietos pakeitimas persikeliant į mamos namus galėtų pažeisti vaiko interesus, nenustatė ir teismo ekspertė. Vien apelianto nesutikimas su teismo eksperto išvadomis ar jų nesupratimas (sąmoningai klaidingas interpretavimas) nėra pagrindas ekspertizės aktu nesivadovauti.

42. Pabrėžia abiejų ginčo šalių vaikų ryšio svarbą ir tai, kad dukra skaudžiai išgyvena atskyrimą nuo brolio.

43. Nurodo, kad ieškovas pradėjo vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo procedūrą, kreipdamasis dėl mediacijos, praėjus vos devynioms dienoms po teismo sprendimo, kuriuo nustatyta nuolatinė dukros gyvenamoji vieta su motina, įsiteisėjimo. Dukros gyvenamosios vietos pakeitimui nėra teisinių pagrindų.

44. Mano, kad atsakovo priešieškinis pareikštas siekiant užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą ir per tą laikotarpį susilpninti dukters ryšius su mama. Toks elgesys netoleruotinas ir laikytinas akivaizdžiu piktnaudžiavimu procesine teise.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

45. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas taip pat nėra, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

46. Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021-03-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1815-940/2021 nutraukė (duomenys neskelbtini) santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį (toliau ir Sutartis), kuria ginčo šalys be kitų klausimų išsprendė, kad nepilnamečiai jų vaikai - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo lieka gyventi kartu su ieškove (duomenys neskelbtini). Sprendimu teismas patvirtino N. S., vaikų tėvo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią,,gyvendami skyrium R. S. ir N. S. turi visas lygias teises ir pareigas bendrauti su nepilnamečiais vaikais bei dalyvauti jų auklėjime. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio sutarimu. Jeigu jie nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Būdami su vaikais, dalyvaudami jų auklėjime, mokyme bei visais kitais atvejais, jie įsipareigoja nenuteikinėti vaikų kito iš tėvų atžvilgiu, savo tėvų teisėmis nepiktnaudžiauti, jomis naudotis sąžiningai, nenaudoti tėvų valdžios priešingai vaikų interesais, taip pat tinkamai vykdyti savo pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata ir išlaikyti, atsižvelgiant į fizinę ir protinę būklę sudaryti vaikams palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Pareiškėjui N. S. neribojamas bendravimas su vaikais, tačiau apie vaikų pasiėmimą (išsivežimą), vaikams su tuo sutinkant, tėvas N. S. mamą R. S. privalo informuoti telefonu ar žodžiu nurodant kada, kur su vaiku (vaikais) bus ir kada vaikas (vaikai) grįš pas pareiškėją R. S..“

47. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro teismo sprendimo dalis, kuria iš dalies tenkinti ieškovės reikalavimai dėl šalių abiejų nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos su tėvu (atsakovu) nustatymo ir atmesti atsakovo priešieškinio reikalavimai pakeisti šalių dukters gyvenamąją vietą, nustatant ją su atsakovu, ir atitinkamai perskirstant tarp tėvų vaikų išlaikymo išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

48. Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Taigi, pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir LAT) 2019-08-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

49. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu (kas aktualu ir sprendžiant gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą) orientuoja teismus vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, LAT 2005-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko kaip sveikos, dorovingos, tvirtos ir intelektualios asmenybės raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų jaustis ir būti saugiu, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan.

50. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad tokiais atvejais būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi, ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (LAT 2013-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Keisti vaiko gyvenamąją vietą galima, jei ji jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (LAT 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

51. Kaip jau minėta, ginčo šalys, nutraukdamos santuoką, savo nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą išsprendė Santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi, kurią jų prašymu patvirtino teismas.

52. Byloje nėra ginčo, kad teismo sprendimo dalis, kuria šalių nepilnametės dukros (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta su motina, iki apeliaciniu skundu ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo nebuvo nevykdoma. Tačiau, kaip galima spręsti iš bylos duomenų, nepaisant ginčo šalių skirtingų pozicijų šiuo klausimu, šis susitarimas iš motinos pusės nebuvo pradėtas savalaikiai ((duomenys neskelbtini) įsiteisėjus teismo sprendimui) vykdyti dėl objektyvių aplinkybių – šalių sūnaus poreikių, kuomet ieškovė su juo išvyko į sanatoriją (duomenys neskelbtini), o vėliau į (duomenys neskelbtini), kur jis lankė privačią ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Beje, byloje esanti Institucijos išvada patvirtina, kad ieškovė jau (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, nurodydama, kad atsakovas nevykdo teismo sprendimo šioje dalyje. Pastarasis to neneigė, argumentuodamas, kad atsižvelgia į dukros norus gyventi su juo.

53. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad nėra teisinio pagrindo pakeisti šalių dukros nuolatinę gyvenamąją vietą, ją nustatant kartu su atsakovu, grindė tuo, kad nėra duomenų, jog ieškovė būtų atidavusi dukrą auginti kitiems asmenims, įskaitant atsakovą; kad atsakovas dukrai būtų išaiškinęs teismo sprendimą ir kartu pareigą jį vykdyti bei pereiti gyventi pas mamą; ir teismui nenustačius esminiai pasikeitusių aplinkybių, kurios kliudo įvykdyti teismo sprendimą.

54. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, nes byloje nenustatyta, jog nepilnametės šalių dukros gyvenamosios vietos pakeitimas yra pateisinamas ir būtinas. Svarbu ir tai, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo metu paaiškėjo nauja reikšminga ginčo klausimui aplinkybė, kad nuo (duomenys neskelbtini) pabaigos, t.y. beveik 5 mėnesius šalių dukra gyvena motinos gyvenamojoje vietoje - su ja ir broliu, kas atitinka Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021-03-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1815-940/2021 nustatytą šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą.

55. Nepaisant šių pokyčių, atsakovas laikosi pozicijos, kad šalių nepilnametės dukros interesus labiau atitiktų jos gyvenamosios vietos nustatymas su juo. Nors kartu nepaneigė teismo posėdyje ieškovės nurodomų aplinkybių, kad jo darbinės veiklos specifika (kelionių organizavimas ir vykdymas užsienyje) nesudaro galimybių jam tinkamai, nepertraukiamai rūpintis kartu gyvenančiu nepilnamečiu vaiku. Netoliese gyvenantys atsakovo tėvai nebegali padėti rūpintis dukra jo nebuvimo namuose laikotarpiu dėl prastos atsakovo tėvo sveikatos būklės.

56. Atsakovo po faktinės situacijos pasikeitimo, teikiami argumentai, kad jo buto lokalizacija yra patogesnė dukrai, nes yra arčiau dukros lankomos progimnazijos ir būrelių, nei ieškovės gyvenamoji vieta, pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia. Byloje esantys duomenys leidžia spręsti, kad ieškovė turi visas galimybes, ir jas yra įgyvendinusi užtikrinti puikias abiejų ginčo šalių vaikų gyvenimo ir lavinimo sąlygas. Tai, kad jos gyvenamoji vieta yra kiek tolimesniu atstumu nuo dabartinės dukros ugdymo įsitaigos, kurią, beje, ji baigs po poros metų, nes ugdymas progimnazijoje vykdomas iki 9 klasės, nesudaro prielaidų keisti teismo sprendimu nustatytą vaiko gyvenamąją vietą su mama.

57. Atsakovas nepaneigė, kad turi visas galimybes bendrauti su dukra, su ja keliauja, kad ji lankosi jo namuose, tad vien tai, kad pas jį yra likę jos daiktų, ar augintiniai, nesuponuoja vertinimo, kad nepilnametės dukros interesus šiai dienai labiau atitiktų gyvenamosios vietos pakeitimas, ją nustatant su tėčiu.

58. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo klausimui ne mažiau svarbus ir brolio ir sesers ryšio išsaugojimas, kuris, atsižvelgiant tiek į Tarnybos pateiktus duomenis, tiek į teismo ekspertizės išvadą, abiems šalių vaikams yra reikšmingas, ir neabejotinai atsižvelgiant į jų amžių, į tai, kad jie iki tėvų skyrybų visada gyveno kartu, geriau užtikrinamas ir toliau jiems gyvenant kartu.

59. Nesutiktina ir su argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių vaiko nuomonei išklausyti. Tiek tarptautiniuose (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), tiek nacionaliniuose teisės aktuose (CK 3.177, 3.164 straipsniai) teismas, sprendžiantis vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, įpareigojamas išsiaiškinti vaiko nuomonę, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi, tačiau juose nenustatyta, jog visais atvejais ši teismo pareiga turi būti įgyvendinama tiesiogiai, t. y. per teismo posėdį.

60. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad,,neįmanomumo“ apklausti vaiką per teismo posėdį sąlyga turėtų būti suprantama ne tik kaip objektyvus vaiko negalėjimas dalyvauti teismo posėdyje (pvz., dėl ligos), tačiau ir kaip negalėjimas dalyvauti dėl to, kad gali būti pažeisti jo interesai. Atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes (vaiko jautrumą, galimą apklausos žalą jo psichinei būklei, įtaką neigiamų jausmų (baimės, nerimo, nesaugumo) formavimuisi ir kt.), apklausti vaiką teismo posėdyje gali būti nerekomenduojama ar netikslinga. Dėl to teismas pasirengimo bylos teisminio nagrinėjimo stadijoje gali pavesti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, pedagogams, kitiems socialiniams darbuotojams ar asmenims išsiaiškinti, su kuriuo iš tėvų vaikas norėtų gyventi (LAT 2013-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

61. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas vienu iš ekspertei užduotų klausimų ir siekė išsiaiškinti ar nepilnametė šalių dukra gali išreikšti savo pažiūras, nuomonę aptariamu klausimu. Teismo psichologė ekspertė išvadose konstatavo, kad šalių dukra (duomenys neskelbtini) negali ir civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpiu negalėjo išreikšti savarankiškos nuomonės byloje nagrinėjamais klausimais (dėl gyvenamosios vietos ir dėl bendravimo tvarkos su vienu iš tėvų nustatymo), dėl išgyvenamo lojalumo konflikto bei patiriamo abiejų tėvų tiesioginio ir/ ar netiesioginio poveikio. Nepaisant to, ekspertizės metu, (duomenys neskelbtini) išsakė savo tikrąjį norą – jog šeima vėl būtų kartu, kas ekspertės vertinimu atitinka jos amžių, jai būdinus individualius ypatumus, poreikius, jos santykio su abiem tėvais ypatumus.

62. Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

63. Taigi, ginčijamą sprendimą priėmęs teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, ėmėsi visų būtinų procesinių galimybių išsiaiškinti šalių nepilnametės dukros poziciją šiuo klausimu. Pirmiau aptartą ekspertizės akto išvadą sustiprina ir ta aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) atsakovo akcentuojamą norą dėl gyvenamosios vietos, jau yra pakeitusi, kai (duomenys neskelbtini) gegužės mėnesį nusprendė apsigyventi su mama ir broliu. Jokių papildomų duomenų, kurie leistų spręsti, kad pasikeitusi faktinė situacija visgi neatitinka vaiko interesų gyventi saugioje, jo poreikius atitinkančioje aplinkoje, su mama ir broliu, nei atsakovas, nei Tarnyba, nepateikė. Priešingai, Tarnybos atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad nuo ginčijamo teismo sprendimo priėmimo, dėl vaikų teisių pažeidimo šioje šeimoje pranešimų daugiau negauta.

64. Apeliaciniame skunde dėstomi atsakovo nuogąstavimai dėl ieškovės asmeninio gyvenimo pokyčių po santuokos nutraukimo kuriant artimus santykius su kitu vyru, nesudaro prielaidų spręsti, kad dėl to šalių dukros gyvenimas su mama ir broliu, neatitiktų jos interesų, jai keltų baimę ar kitas neigiamas emocijas. Juolab, kad atsakovas tokių nuogąstavimų kito vaiko atžvilgiu neišsako.

65. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo situacijos pokyčiai įvykių aktualiu laikotarpiu, leidžia spręsti, kad nepilnamečio vaiko – L. S. motina užtikrina saugią, stabilią ir disciplinuotą dukros gyvenamąją aplinką, kuri padeda puoselėti artimą ryšį tiek su kartu gyvenančiu jaunesniuoju broliu, tiek su skyrium gyvenančiu tėvu. Duomenų, kad ieškovė nesirūpintų dukros poreikiais, kad vaiko gyvenamoji aplinka būtų nesaugi, nestabili, ar dėl kitų priežasčių būtų žalinga nepilnametės emocinei būsenai, jos kaip asmenybės vystymuisi, byloje nėra.

66. Aptartų aplinkybių pagrindu, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas tiek materialiosios teisės normų dėl sąlygų pakeisti vaiko gyvenamąją vietą nustatymo, tiek proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, pagrįstai atmetė atsakovo priešieškinį dėl nepilnamečio vaiko (dukros (duomenys neskelbtini)) gyvenamosios vietos pakeitimo, ir atitinkamai dukros išlaikymui būtinų lėšų priteisimo iš ieškovės.

67. Apeliaciniu skundu yra suformuluotas reikalavimas panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria tenkinta ieškinio dalis dėl atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais nustatymo. Apeliaciniame skunde šiuo klausimu lakoniškai nurodoma, kad pagal dukros amžių ji laisvai gali pasirinkti su kuo iš tėvų ir kokiu laiku bendrauti, todėl tikslus bendravimo laikas nebūtinas nustatyti, o nustatyta tvarka nebus vykdoma, dėl dukros užimtumo būreliuose. Dėl bendravimo tvarkos su sūnumi, atsakovas argumentų neteikia.

68. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad vaikų tėvų santykiai yra konfliktiški. Kad iki ginčijamo teismo sprendimo priėmimo tiek ieškovė, tiek atsakovas teikė skundus Tarnybai būtent dėl bendravimo tai su vienu, tai su kitu vaiku, priešingos šalies neužtikrinimo, patvirtina šios institucijos į bylą pateikta medžiaga.

69. Pirmiau paminėto Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 3 dalis kaip tik ir numato, kad kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant, tvarką nustato teismas.

70. Šiuo atveju, akivaizdu, kad teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka buvo pernelyg apibendrinta, pagrįsta šalių susitarimo galimybe, tad akivaizdu, kad esant priešiškiems santykiams, jos vykdymas tapo apsunkintas, kas neatitiko nei vaikų, nei tėvų poreikių ir teisėtų interesų palaikyti tarpusavio ryšį, dalyvauti vaikų auklėjime ir pan. Tad apelianto argumentai, kad jo bendravimo tvarkos su vaikais nustatymui, ypač įvertinus koks buvo priimtas procesinis sprendimas byloje, nebuvo poreikio, atmestini kaip nepagrįsti.

71. Apeliantas nepateikė argumentų, kuri tiksliai ginčijamu teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos dalis negali būti įgyvendinama, neišsakė tokių pastabų ir apeliacinio skundo žodinio nagrinėjimo metu, tad teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinimui, kad pirmosios instancijos teismas šį klausimą išsprendė netinkamai.

72. Teismo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka yra pakankamai intensyvi, jis turi galimybę su vaikais bendrauti ne tik II ir IV mėnesio savaitgaliais, bet ir darbo dienomis, kartu atostogauti 1 mėnesį per metus, kartu yra numatyta, jog jei tėvas negali pasiimti vaikų numatytu laiku, jis tiesiog apie tai turi informuoti ieškovę.

73. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia atsakovo bendravimo su vaikais tvarka atitinka vaikų interesus, turėti artimą ir stiprų ryšį su juo, kuris kaip galima spręsti iš atsakovo pozicijos jam labai svarbus. Nustatytas bendravimo būdas ir darbo savaitės dienomis, leidžia tėčiui, gyvenančiam skyrium, dalyvauti vaikų rutinoje, įsitraukiant į jų ugdymą, popamokines veiklas, atliepiant vaikų kasdienius poreikius.

74. Sykiu primintina šalims, kad įgyvendinant skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką su vaiku (-ais) ypatingai svarbus abiejų tėvų bendradarbiavimas ir geranoriškumas. O pasikeitus gyvenimiškoms aplinkybėms, tiek susijusioms su pačių tėvų veikla, užimtumu, tiek su vaikų socialiniais poreikiais, bet kuris iš tėvų gali kreiptis dėl bendravimo tvarkos pakeitimo dar kartą.

75. Kiti apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys esminės teisinės reikšmės skundžiamos teismo sprendimo dalies teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

76. Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, susijusias su nustatytos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos keitimu, ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymu, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos šiais klausimais. Įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo nenustatyta. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

77. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

78. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 4 235 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą: atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (1 815 Eur), pasirengimą teismo posėdžiui (420 Eur) ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (2 000 Eur).

79. Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) (redakcija nuo 2015-03-20) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius: už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (8.11 punktas) – 2 470,39 Eur (paskaičiavimas: 1 900,30 Eur (2022 m. IV ketvirčio VDU) x 1,3); už 1 val. pasirengimo teismo posėdžiui ir 1 val. atstovavimo – 200 Eur (8.19 punktas) – (paskaičiavimas: 2 000,10 Eur (2023 m. II ketvirčio VDU) x 0,1).

80. Ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus jų dydžio. Spręsti, kad šios išlaidos neatitinka suteiktų teisinių paslaugų pobūdžio, apimties, būtinų jam parengti laiko sąnaudų teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo. Tačiau išlaidos, susijusios su pasirengimu teismo posėdžiui ir atstovavimu apeliacinės instancijos teisme, įvertinus, kad byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi ar nauji teisiniai klausimai, jog ieškovę nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atstovavo tas pats advokatas, kuriam ginčo situacija jau buvo žinoma, juolab, kad jis rengė ir atsiliepimą, vertinamos kaip per didelės, todėl jos mažintinos.

81. Teisėjų kolegijos vertinimu, pasirengti teismo posėdžiui turėjo pakakti 2 val., dėl ko atsižvelgus į pirmiau aptartas aplinkybes, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus yra pagrindas iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 300 Eur tokių išlaidų. Advokatas teismo posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu, o pats posėdis truko valandą, tad atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos mažintos iki 200 Eur. Taigi, atmetus apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovo viso priteistina 2 315 Eur teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023-03-24 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. S. 2 315 Eur (du tūkstančius tris šimtus penkiolika eurų) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

Teisėjai Eigirdas Činka

Rita Dambrauskaitė

Laimantas Misiūnas