Civilinė byla Nr. e2A-514-940/2023
Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00144-2022-3
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.1.1;
(S)
2.1.2.4.1.2; 2.1.2.4.1.4; 2.6.7; 2.6.11.6; 2.6.15; 3.2.4.11; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 29 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. M. (buvusi pavardė T.) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-40-335/2023 pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovams A. K., A. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir atsakovų A. K., A. K. priešieškinį ieškovei G. M. dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, K. S., L. S., L. D., S. J., (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė V. J..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. M. (buvusi pavardė T.) ieškiniu prašė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.81 straipsnyje (viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančio sandorio negaliojimas), CK 1.90 straipsnyje (dėl suklydimo sudaryto sandorio negaliojimas), CK 1.91 straipsnyje (dėl apgaulės, susidėjusių sunkių aplinkybių sudaryto sandorio negaliojimas) nurodytais pagrindais pripažinti negaliojančia 2021 m. rugpjūčio 26 d. ieškovės sudarytą dovanojimo sutartį, kuria ieškovė padovanojo atsakovams A. K. ir A. K. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), o atsakovai žemės sklypus priėmė; taikyti restituciją – grąžinti G. T. (dabar M.) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovų valstybės turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
2. Nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 26 d. ieškovė sudarė dovanojimo sutartį (toliau ir Dovanojimo sutartis), kuria atsakovams dovanojo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), o atsakovai žemės sklypus priėmė. Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 25 000 Eur, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 25 000 Eur.
3. Ieškovė prašė už parduodamus žemės sklypus 50 000 Eur, atsakovai derėjosi, siekė sumažinti kainą, vėliau pasiūlė 15 000 Eur mokėti dalimis ir įsipareigojo išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutarties pagrindu ieškovę – prižiūrėti, aprūpinti maistu, pilnai išlaikyti ir kitaip ieškovę remti materialiai iki gyvenimo pabaigos, o ieškovė sutiko perleisti atsakovams žemės sklypus su sąlyga, kad jie ieškovę išlaikys iki jos mirties. 2021 m. rugpjūčio 26 d. nuvykus pas notarą, ieškovei galimai dėl susijaudinimo ir streso pablogėjo sveikata, ieškovė sunkiai orientavosi esamoje situacijoje. Notarė ieškovei nepaaiškino kokio turinio dokumentus pasirašo. Ieškovė suprato, kad pasirašo išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutartį, kurios sąlygas buvo suderinusi su atsakovais iš anksto. Ieškovė matė, kad atsakovai mokėjo pinigus notarei, o taip pat pinigų (sumos nežino) davė ir ieškovei, tačiau ji pinigų neėmė. Atsakovai atvežė ieškovę į namus, padavė jai sutarties egzempliorių ir 5000 Eur.
4. Ieškovė norėjo ir tikėjosi sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, o ne dovanojimo sutartį. Ieškovė buvo suklaidinta, apgauta nesąžiningų atsakovų. Atsakovai pasinaudojo ieškovės sunkia sveikatos būkle ir ribotu suvokimu bei negalėjimu suvokti savo veiksmų ir sudaromo sandorio esmės ir paskirties.
5. Nurodė, kad žemės sklypai priklausė ne tik ieškovei, bet ir likusiems keturiems jos giminaičiams – broliams ir seserims, kurie į bylą įtraukti trečiaisiais asmenimis. 1996 m. balandžio 15 d. ieškovės mama L. S. perleido jai teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą buvusio savininko senelio G. K. A. 4 ha žemės sklypą, o ieškovė turėjo atgautą žemę lygiomis dalimis paskirti visiems L. S. vaikams, t. y. padalinti į penkias dalis.
6. Pažymėjo, kad ieškovė gauna 130 Eur neįgalumo pensiją, 140 Eur šalpos pensija, savo būsto neturi, butą nuomoja, siekia gauti socialinį būstą. Ieškovė serga (duomenys neskelbtini), vartoja raminamuosius vaistus, be to, serga (duomenys neskelbtini). Esant sunkiai sveikatos būklei, ieškovė neketino ir neturėjo tikslo savo turtą neatlygintinai perlesti jai nepažįstamiems žmonėms.
7. Ieškovei nėra aišku, kaip atsakovai gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) dokumentus ir sutikimą perleisti ieškovei priklausančius žemės sklypus. 2021 m. rugpjūčio 25 d. ieškovė kreipėsi į NŽT, nurodydama, kad nori parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypus registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). NŽT Molėtų skyrius ieškovei 2021 m. rugsėjo 10 d. atsakė, kad žemės sklypai pagal 2021 m. rugpjūčio 26 d. dovanojimo sutartį priklauso kitiems asmenims.
8. Pažymėjo, kad ieškovei sumokėta 5 000 Eur pinigų suma rodo, kad sudaryta dovanojimo sutartis neatitinka šios sutarties požymių, nes dovanojimas nėra atlygintinis sandoris. Tai, kad atsakovai mokėjo ieškovei pinigus rodo, kad jie nesiekė gauti dovanų, nes mokėjo už įsigytą turtą.
9. Atsakovai A. K. ir A. K. priešieškiniu prašė: 1) ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti – pripažinti 2021 m. rugpjūčio 26 d. (duomenys neskelbtini) notaro biure patvirtintą Dovanojimo sutartį (notarinio reg. Nr. 7319), kuria ieškovė padovanojo, o atsakovai priėmė dovaną – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), apsimestine sutartimi, kuria siekta pridengti pirkimo-pardavimo sandorį; 2) pripažinti 2021 m. rugpjūčio 26 d. (duomenys neskelbtini) notaro biure patvirtintą Dovanojimo sutartį (notarinio reg. Nr. 7319) pirkimo-pardavimo sutartimi, kuria ieškovė pardavė, o atsakovai nupirko už bendrą 6 000 Eur kainą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš ieškovės atsakovų naudai žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
10. Nurodė, kad 2021 m. vasarą internete atsakovai rado skelbimą apie parduodamą 10 ha žemės sklypą prie ežero (duomenys neskelbtini). Susisiekus su pardavėja (ieškove), vėliau išaiškėjo, kad parduodamas 10 ha žemės sklypas jai nepriklauso, nes yra nesutvarkyti nuosavybės teisių atkūrimo dokumentai ir pan. Tuomet ieškovė nurodė, kad turi kitų sklypų pardavimui, o taip pat ir ginčo žemės sklypus, kuriuos nori skubiai parduoti. Atsakovai pasiūlė 6 000 Eur už abu ginčo žemės sklypus, ieškovė sutiko. Suderinę su ieškove kainą, atsakovai pateikė NŽT 2021 m. liepos 27 d. Žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo (fizinio asmens) deklaraciją dėl sutikimo įsigyti 3,99 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypus ir gavo NŽT sutikimą įsigyti deklaracijoje nurodytus du 3,99 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovė teigė, kad jai yra skubiai reikalingi pinigai, todėl pasiūlė sudaryti ginčo žemės sklypų dovanojimo sutartį, o pinigus sumokėti jai grynais. Atsakovai tam neprieštaravo, kadangi visas pardavimo sąlygas jau buvo suderinę, todėl atsakovai surado notarų biurą, pateikė notarei visus dokumentus ir paprašė parengti žemės sklypų dovanojimo sutartį.
11. Paskirtą sandorio sudarymo dieną (2021 m. rugpjūčio 26 d.) atsakovai kartu su ieškove atvyko į notarų biurą, visi susipažino su parengta sutartimi, pasirašė, atsakė į notarės klausimus, notarė sutartį patvirtino. Notarines išlaidas 228,91 Eur apmokėjo atsakovai. Už perleistus žemės sklypus atsakovai ieškovei sumokėjo sutartą pardavimo kainą, iš viso 6 000 Eur. Sandorio dieną ši pinigų suma buvo nuimta iš atsakovės A. K. banko sąskaitos, pačios ieškovės parodytame bankomate, netoli notarų biuro. Už grynųjų pinigų nuėmimą atsakovai patyrė 40 Eur išlaidas. Prieš tai buvo padidintas ir grynųjų pinigų išėmimo paros limitas nuo 2000 iki 7000, kad atsakovai galėtų išimti atsiskaitymui su ieškove reikalingą pinigų sumą grynais.
12. Nurodė, kad jokių susitarimų dėl išlaikymo su atsakovams absoliučiai svetimu žmogumi jie nesudarinėjo ir objektyviai sudaryti negalėjo, kadangi turi savo šeimas, savo tėvus ir išlaikyti bei prižiūrėti ieškovę atsakovai neturėjo nei noro, nei ketinimų, nei jokių galimybių.
13. Teigė, kad, sudarydami ginčijamą sandorį, tiek atsakovai, tiek ir ieškovė iš tiesų turėjo tikslą sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį ir su ieškove už perleistą turtą atsakovai atsiskaitė. 6 000 Eur kaina, skirtingai negu įrodinėja ieškovė, iš esmės atitiko ir šio turto rinkos kainą. Byloje pateiktoje konsultacijoje dėl ginčo turto kainos nustatyta ginčo turto galima kaina rinkoje 2021 m. rugpjūčio 26 d. yra 6 400 Eur. Papildomai pažymėjo, kad ginčo žemės sklypai, kurių paskirtis yra žemės ūkio, buvo apleisti, neprižiūrėti. Be to, žemės sklypai yra suformuoti atliekant tik preliminarius matavimus, nėra suformuotų kelių komunikacijų ir t. t. Atsakovų vienintelis ketinimas ir tikslas buvo nusipirkti ieškovės parduodamus du žemės sklypus, o ieškovės – parduoti atsakovams tuos žemės sklypus.
14. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – ir ŽŪPŽĮĮ) 5 straipsnyje įtvirtinta pirmumo teisės įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę įgyvendinimo tvarka, kuri šiuo atveju nebuvo įgyvendinta, nes ieškovės iniciatyva ir prašymu buvo sudaryta ginčo žemės sklypų apsimestinė dovanojimo sutartis, tačiau ŽŪPŽĮĮ 8 dalis numato, kad, jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie tai dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnyje įtvirtintą eiliškumą, nei pirmos eilės suinteresuotų asmenų (žemės sklypo bendraturčių), nei antros eilės suinteresuotų asmenų (parduodamo žemės sklypo naudotojų, su papildomomis sąlygomis) nėra ir šiuo atveju pirmumo teisę būtų galėję realizuoti tik galimai trečios eilės (besiribojančio žemės sklypo savininkas fizinis asmuo, įregistravęs ūkininko ūkį ar juridinis asmuo, kurio pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 proc. visų pajamų) ar net tik galimai ketvirtos eilės (fizinis asmuo, įregistravęs ūkininko ūkį ir deklaravęs gyvenamąją vietą parduodamo žemės sklypo savivaldybės teritorijoje ar besiribojančių savivaldybių teritorijoje ar įregistravęs buveinę juridinis asmuo, kurio pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 proc. visų pajamų) suinteresuoti asmenys, tačiau iki šios dienos niekas nesikreipė dėl savo galimai pažeistų teisių, niekas nepareiškė apie savo ketinimus pirkti ginčo žemės sklypus, nors ginčo sandoris įvyko jau beveik prieš metus. Todėl, nesant suinteresuoto asmens, reikalaujančio ginti jo galimai pažeistą pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę, toks pažeidimas nevertintinas esminiu. Be to, ŽŪPŽĮĮ nėra numatyta, kad sandoris, sudarytas pažeidus šią pirmumo teisę pirkti žemės ūkio paskirties žemę, yra negaliojantis.
15. Papildomai pažymėjo, kad atsakovai patys, be ginčo žemės sklypų, nuosavybės teise valdo ir 3,3980 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį tos pačios savivaldybės teritorijoje (duomenys neskelbtini), o nuo 2011 m. rugpjūčio 5 d. atsakovas A. K. yra įregistravęs ir Ūkininko ūkį. Atsakovai augina avis, deklaruoja pasėlius ir t. t.
16. Nurodė, kad jeigu teismas visgi spręstų, jog negalioja ir apsimestiniu dovanojimo sandoriu pridengtas pirkimo-pardavimo sandoris, tokiu atveju turėtų būti taikoma dvišalė restitucija, t. y. ieškovei turėtų būti grąžintas nekilnojamasis turtas, o atsakovams iš ieškovės – sumokėti pinigai. Be to, kadangi apsimestinis dovanojimo sandoris buvo sudarytas išimtinai ieškovės iniciatyva ir prašymu, ieškovė atsakovams taip pat privalėtų atlyginti ir jų patirtas išlaidas – 40 Eur už grynųjų pinigų nuėmimą, kad atsiskaityti su ieškove jos pageidaujama forma, bei 228,91 Eur notarines išlaidas už ginčo sandorio patvirtinimą, taigi viso ieškovė privalėtų atsakovams grąžinti 6 268,91 Eur. Pažymėjo, kad ieškovė pinigų jau nebeturi, todėl restitucijos taikymo natūra atveju ieškovė atgautų perleistą turtą, o atsakovai turėtų pradėti priverstinio vykdymo veiksmus, nukreipiant išieškojimą į tą patį ginčo turtą, todėl šiuo atveju spręstinas klausimas ir dėl restitucijos būdo pakeitimo ar net jos netaikymo apskritai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
17. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2023 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, o atsakovų priešieškinį tenkino – pripažino 2021 m. rugpjūčio 26 d. (duomenys neskelbtini) notarų biure patvirtintą dovanojimo sutartį (notarinio reg. Nr. 7319) dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įgijimo apsimestiniu sandoriu, bei pripažino dovanojimo sutartį pirkimo-pardavimo sutartimi (notarinio reg. Nr. 7319), kuria G. T. (dabar M.) už šešis tūkstančius eurų pardavė, o A. K. ir A. K. už šią kainą nupirko abu sklypus.
18. Teismas, įvertinęs liudytojos R. Č. paaiškinimus, byloje pateiktą NŽT rašytinę informaciją ir jos atstovės L. K. paaiškinimus teismo posėdžio metu, nustatė, jog pačiai ieškovei sutikus buvo sudarytas jos ginčijamas apsimestinis sandoris šiomis aplinkybėmis: šalims aiškiai sutarus dėl 6 000 Eur sklypų kainos, atsakovai 2021 m. liepos 30 d. kreipėsi į NŽT Molėtų skyrių su prašymu išduoti sutikimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės – 3,99 ha bendro ploto, užpildė pirkėjų deklaraciją ir 2021 m. rugpjūčio 10 d. tokį sutikimą gavo, kas atitiko ŽŪPŽĮĮ 3 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 25 d. (sandorio išvakarėse) irgi išsiuntė minėtai institucijai pranešimą apie sprendimą parduoti sklypus po 6 000 Eur ir jie buvo užregistruoti sekančią dieną, 2021 m. rugpjūčio 26 d., t. y. sandorio sudarymo dieną. 2021 m. rugsėjo 10 d. institucija raštu pranešė ieškovei negalinti tenkinti prašymo, nes sklypai nuosavybės teise jau priklausė kitiems asmenims pagal dovanojimo sutartį.
19. Teismas, remdamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat nustatė, kad abiejų sklypų savininkė nuo 2007 m. iki ginčijamo sandorio sudarymo buvo ieškovė G. T. (dabar M.). Todėl sprendė, jog nagrinėjamos bylos kontekste nereikšmingas yra kaip įrodymas pateiktas ieškovės, ankstesne J. pavarde 1996 m. surašytas pasižadėjimas žemę, sutvarkius dokumentus savo vardu, pasidalinti į penkias dalis po lygiai su broliais bei seserimis (trečiaisiais asmenimis).
20. Teismas kritiškai vertino ieškovės išsakytus teiginius, esą ji maniusi notarų kontoroje pasirašanti žemės perleidimą pagal rentą, sutarties, kurią neva jai liepta pasirašyti, neskaičiusi, net gautų iš atsakovų pinigų neskaičiavusi ir pan. Sprendė, jog ieškovė neįrodė ir jokie bylos duomenys nepatvirtino tarp šalių buvus susitarimui dėl to, kad (duomenys neskelbtini) gyvenantys atsakovai – jauna šeima, už įgytą žemę teiktų ieškovei, kaip svetimam, su jais giminystės ar kitokiais artimesniais ryšiais visiškai nesusijusiam žmogui, išlaikymą (rentą) ir prisiimtų įsipareigojimą ją, gyvenančią (duomenys neskelbtini) mieste, prižiūrėti iki gyvos galvos.
21. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė savo mieste, kur gyvena, notarų biure, iš anksto žinodama apie vizitą, o ne kažkur atsakovų paskubomis nuvežta į jai neįprastą aplinką, taigi nebūdama sutrikdyta, ramios būsenos pasirašė būtent dovanojimo sutartį. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės pačios surašytų daugelio raštų, pareiškimų ir skundų byloje turinio, sprendė, jog ieškovė yra teisiškai išprususi, turi didelę žmogišką ir gana blogą bylinėjimosi patirtį. Dėl to neįtikino teismo, jog ji nebuvo tiek atidi, nuovoki ir rūpestinga, kad nesuvoktų kokį sandorį sudaro su atsakovais. Teismas atmetė nepagrįstus ieškovės teiginius apie tariamą nesusigaudymą situacijoje, buvimą neadekvačios būsenos, blogos sveikatos būklės ir suklaidinimo bei apgavimo jos manymu nesąžiningų atsakovų, nes tokie deklaratyvūs teiginiai jokiais patikimais įrodymais nėra paremti.
22. Teismas sprendė, jog pateikti duomenys apie ieškovės sveikatą neduoda pagrindo spręsti, jog ji negalėjo suprasti savo veiksmų ir buvo piktavališkai ja pasinaudota. Teismas rėmėsi ginčo sandorį tvirtinusios notarės paaiškinimais, jog ji, tvirtindama sandorį, patikrino ieškovės veiksnumą ir notarei nekilo jokių abejonių dėl ieškovės, kuri jautėsi puikiai, gebėjimo suvokti sudaromo sandorio esmę bei pasekmes, kurios jai buvo išaiškintos. Teismas taip pat sprendė, jog nėra jokių duomenų apie tai, kad ar būnant notaro kontoroje, ar prieš tai, ar po to artimiausiu metu ieškovei būtų sutrikusi sveikata, ji būtų praradusi orientaciją, nuovoką ir jai prireikę neatidėliotinos medicinos pagalbos.
23. Teismas, atsižvelgdamas į dovanojimo sutartyje nurodytą sklypų vidutinę rinkos kainą, byloje pateiktą UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ konsultaciją, nesant byloje pačios ieškovės pateiktų kompetentingų institucijų parengtų dokumentų apie žemės sklypų rinkos vertes, įvertinęs tai, jog sklypai suformuoti atlikus tik preliminarius matavimus, juose nėra elektros įvado, jie nesiriboja su (duomenys neskelbtini) ežero pakrante, sprendė, jog pačios ieškovės ar trečiųjų asmenų savo nuožiūra nusistatyta žemės sklypų vertė yra visiškai nereali ir teismas nesutiko su ieškovės samprotavimais esą ji vertingą turtą dėl suklydimo perleido pusvelčiui.
24. Teismas, nustatęs, jog 2021 m. rugpjūčio 26 d. Panevėžio miesto bankomate A. K. išsigrynino 6 000 Eur, kuriuos sumokėjo ieškovei, konstatavo, jog faktiškai buvo sudarytas ne dovanojimo, bet pirkimo-pardavimo sandoris, atitinkantis tokiam sandoriui keliamus bendruosius reikalavimus.
25. Teismas sprendė, jog byloje nustatytos aplinkybės ir faktiniai duomenys nesudaro pagrindo ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu ieškinyje nurodytais pagrindais, būtent CK 1.81 straipsnyje (viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančio sandorio negaliojimas), CK 1.90 straipsnyje (dėl suklydimo sudaryto sandorio negaliojimas), CK 1.91 straipsnyje (dėl apgaulės, susidėjusių sunkių aplinkybių sudaryto sandorio negaliojimas). Tačiau, esant pagrindui tenkinti priešieškinį, jį teismas pripažino apsimestiniu, siekiant pridengti sklypų pirkimo-pardavimo sandorį, kurį šalys iš tikrųjų siekė sudaryti ir kas atitiko tikrąją jų valią (CK 1.87 straipsnio 1 dalis), todėl restitucijos netaikė.
26. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog notarė, ieškovės nepagrįstai įtraukta atsakove, turėjo teikti atsiliepimą į ieškinį, sprendė, jog yra pagrindas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovės. Tačiau, įvertinęs tai, kad ieškovė yra senatvės pensinio amžiaus, ligota, nuo 2019 m. gruodžio 31 d. jai neterminuotai nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, taip pat į ieškovės sunkią turtinę padėtį, į tai, kad ji byloje laikytina silpnesne proceso šalimi, sprendė mažinti iš jos priteistinas bylinėjimosi išlaidas ir atsakovės A. K. naudai priteisė 2 500 Eur, notarės naudai – 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą ieškovė nėra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo proceso šalims, todėl netenkino ieškovės prašymo priteisti iš atsakovų valstybei 1 560 Eur išlaidų už ieškovei teiktą teisinę pagalbą, kadangi tam nėra teisinio pagrindo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
27. Apeliaciniu skundu ieškovė G. M. (buvusi pavardė T.) prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2023 m. gegužės 11 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teismui.
28. Nurodo, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nuotoliniu būdu, ieškovė nieko nesuprato. Apeliantės teigimu, bylos nagrinėjimo metu jai nebuvo leista tinkamai paaiškinti faktinių aplinkybių ir įrodymų; ieškovės atstovo advokato A. Biguzo prašymai nebuvo užfiksuoti, o teikti įrodymai buvo atmesti; teismas leido atsakovų atstovei kalbėti ilgą laiką ir teikti melagingus/išgalvotus įrodymus, už kuriuos yra baudžiama.
29. Nurodo, kad pasikeitus bylą nagrinėjančiam teisėjui, byla turėjo būti pradėta nagrinėti iš naujo, tačiau tai nebuvo atlikta. Apeliantės nuomone, naujai paskirta teisėja Roma Rimkienė nebuvo susipažinusi su byla, o apeliantė prašė bylą nagrinėti iš naujo.
30. Apeliantė pažymi, kad ji prisiekė byloje sakyti tiesą ir teikė savo paaiškinimus, tačiau jai neaišku, kodėl bylos nagrinėjime (teismo posėdžiuose) asmeniškai nedalyvavo atsakovas A. K., o jo atstovė paaiškinimus teismui teikė neprisiekusi. Apeliantė nurodo, kad A. K. dalyvavimas teismo posėdyje turėjo būtų pripažintas būtinu. Apeliantė kelia klausimą, kodėl byloje buvo leista teikti paaiškinimus atsakovei A. K. nors ji neturėjo sutuoktinio įgaliojimo. Apeliantė nurodo, kad su A. K. ji niekada nebendravo ir nebuvo jos mačiusi.
31. Apeliantė kelia klausimą, kodėl nekilnojamojo turto brokerei buvo leista Nacionalinės žemės tarnybos Molėtų skyriui ir notarei pateikti jos dokumentus apie ginčo sklypus. Nurodo, kad iš viso nežinojo apie ketinamą sudaryti ginčo sandorį, kadangi viskas buvo daroma be ieškovės žinios. Apeliantės teigimu, notarė neleido jai susipažinti ir perskaityti ginčo sutarties projekto, tik liepė pasirašyti. Apeliantė taip pat nesutinka su 2 000,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidomis, priteistomis notarei, kadangi ji ir jos atstovė bylos nagrinėjime nedalyvavo.
32. Pažymi, kad teismas atmetė ieškovės ir jos atstovo prašymus. Nurodo, kad byloje turėjo būti vykstama į vietą ir surašytas apžiūros protokolas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 210 straipsnį. Apeliantės manymu, teismas dirbo aplaidžiai ir skubiai.
33. Nurodo, jog ieškovė tikrai buvo apgauta po sunkios ligos patikėjusi atsakovų žodžiais, kad atsakovai ją prižiūrės iki mirties. Ieškovei buvo pasakyta nepasakoti apie sandorį nei vaikams, nei seserims, pasiūlyta važiuoti į sanatoriją.
34. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovai A. K. ir A. K. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš ieškovės atsakovės A. K. naudai papildomas 1 500 Eur išlaidas už advokato paslaugas apeliaciniame procese.
35. Nurodo, kad apeliantė nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kurie paneigtų teismo išvadas; kad jokie bylos duomenys nepatvirtina tarp šalių buvus susitarimui dėl to, kad atsakovai už įgytą žemę teiktų ieškovei išlaikymą (rentą) ir prisiimtų įsipareigojimą ją prižiūrėti iki gyvos galvos. Apeliaciniame skunde taip pat nėra ir jokių pagrįstų argumentų, paneigiančių bylos duomenimis teismo padarytas išvadas, kad, tvirtindama ginčo sandorį, notarė V. J. jai pavestas funkcijas atliko preciziškai ir itin kruopščiai.
36. Pažymi, kad įstatyme įtvirtintomis šalies teisėmis, įskaitant teise duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, ieškovė laisvai ir nevaržomai naudojosi viso bylos nagrinėjimo metu. 2022 m. lapkričio 16 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovė teikė savo paaiškinimus nuo 13:49:12 iki 15:22:03 (su 5 min. pertrauka), taip pat išsamiai dėl visų aplinkybių teikė paaiškinimus ir raštu, tiek teismui pateiktame 2023 m. sausio 11 d. prašyme, tiek ir kituose prašymuose, o 2023 m. balandžio 19 d. vykusio teismo posėdžio metu, jau pasikeitus ir teismo sudėčiai, ieškovė dar kartą pasisakė dėl ginčo esmės, atsakė į klausimus, taip pat pasisakė ir baigiamosiose kalbose, pasinaudojo net replikos teise.
37. Teigia, kad teismo veiksmai įrodinėjimo procese atitiko įstatymo reikalavimus, o proceso vilkinimo netoleravimas, siekiant kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių byloje, iškeltoje dar 2022 m. balandžio 6 d., yra tinkamas koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimas civiliniame procese. Ieškovė teikė teismui prašymus dėl įrodymų išreikalavimo, kurie buvo išspręsti įstatymo nustatyta tvarka, vadovaujantis leistinumo ir sąsajumo reikalavimais. 2022 m. spalio 26 d. Utenos apylinkės teismo nutartimi patenkintas ieškovės prašymas išreikalauti papildomus duomenis iš NŽT Molėtų skyriaus, nurodyta raštu pateikti informaciją, taip pat pareikalauta visa su ginčo sandorio tvirtinimu susijusi informacija iš (duomenys neskelbtini) notarų biuro. 2022 m. lapkričio 9 d. Utenos apylinkės teismo nutartimi atmestas ieškovės prašymas išreikalauti duomenis iš Valstybinės miškų tarnybos, kadangi jie nėra susiję su nagrinėjamoje byloje pareikštais reikalavimais. Be kita ko, buvo patenkinti ieškovės prašymai ir į teismo posėdį paaiškinimų davimui iškviestas NŽT Molėtų skyriaus atstovas, taip pat liudytoja apklausta ir nekilnojamojo turto agentė. CPK 210 straipsnis šiuo atveju netaikytinas. Apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo konstatuoti nei CPK 179 straipsnio, nei CPK 210 straipsnio pažeidimo.
38. Nurodo, kad ieškovė nepagrindė, kodėl advokatų atstovaujami ir išsamius atsiliepimus byloje pateikę notarė V. J. ar atsakovas A. K. privalėjo dalyvauti bylos nagrinėjime. Pažymi, kad atsakovas A. K. šeimoje dirba vienas, o kol vyko bylos nagrinėjimas, atsakovams gimė antras vaikas ir šeimos išlaidos dar padidėjo, todėl, siekiant neprarasti pajamų, bylos nagrinėjime dalyvavo tik atsakovė A. K., kuri davė išsamius paaiškinimus dėl ginčo aplinkybių.
39. Pažymi, kad apeliantės argumentai, kad ji neva prašė, o teismas neva nenagrinėjo bylos iš naujo, atmestini kaip aiškiai nepagrįsti, kadangi nei bylą perdavus teisėjai Romai Rimkienei, nei vėliau bylą nagrinėjant iš esmės jokių papildomų prašymų, prieštaravimų dėl bylos nagrinėjimo ir pan. ieškovė nereiškė.
40. Nurodo, jog ši byla buvo išnagrinėta nuotoliniu būdu ir viso bylos nagrinėjimo metu ieškovė, be kita ko, atstovaujama ir advokato, laisvai, nevaržomai teikė paaiškinimus, nuolat reiškė savo prašymus, puikiai susigaudė ir viską suprato, ką patvirtina ir teismo posėdžių garso įrašai.
41. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė V. J. prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti nepakeistą 2023 m. gegužės 11 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-40-335/2023 bei priteisti iš ieškovės trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės V. J. naudai visas šioje civilinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
42. Nurodo, kad ieškovė ir jos atstovas turėjo teisę pateikti ne tik procesinio pobūdžio prašymus, bet taip pat ir paaiškinimus dėl ginčo esmės, juos pateikė, o teismas priimdamas sprendimą juos įvertino kartu su visa kita bylos medžiaga. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad atsakovai ir/ar jų atstovė būtų teikusi tikrovės neatitinkančią (melagingą) informaciją ir/ar įrodymus.
43. Pažymi, jog iš bylos medžiagos matyti, jog nei ieškovė, nei jos atstovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nebuvo pareiškę nei raštu, nei žodžiu, jog prieštarauja, kad byla po teisėjo pasikeitimo būtų nagrinėjama toliau nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus ji buvo atidėta. Todėl šie ieškovės apeliacinio skundo argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti ir teikiami ne laiku.
44. Teigia, jog atsakovo A. K. dalyvavimas nebuvo pripažintas būtinu, nes visos aplinkybės buvo išsamiai paaiškintos jo atstovės, o taip pat buvo pateikti jo sutuoktinės – kitos atsakovės – A. K. paaiškinimai. Byloje nebuvo pagrindo pripažinti A. K. dalyvavimą būtinu, todėl tokie ieškovės ir jos atstovo prašymai pagrįstai nebuvo tenkinami.
45. Nurodo, kad ieškovės teiginiai, kad viskas buvo daroma be jos žinios ir sutikimo, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, kadangi byloje nustatyta, kad visus reikiamus dokumentus ginčo sandorio sudarymui atsakovams pateikė pati ieškovė, t. y. leido padaryti jų nuotraukas asmeninio susitikimo metu. Tiek ieškovė, tiek atsakovai turėjo laiko susipažinti su ginčo sutarties projektu, t. y. jį perskaityti. Taip pat sutarties turinys ir teisinės pasekmės dar kartą buvo paaiškintos šalims notarės prieš jos pasirašymą ir notarinį patvirtinimą. Notarė neprisimena, kad prieš pasirašant sutartį ir/ar jos pasirašymo metu jos biure ieškovei būtų sutrikusi sveikata, kad jai reikėtų suteikti kokią nors pagalbą ir/ar kad ji dėl galimo sveikatos sutrikimo būtų praradusi gebėjimą suprasti, kokį sandorį ji atvyko sudaryti ir kokį sudarė. Be kita ko, nurodytu pagrindu (CK 1.89 straipsnis) ieškovė sandorio neginčijo.
46. Atkreipia dėmesį, jog teismo priteistos notarės bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos dar iki jos procesinės padėties pakeitimo iš atsakovės į trečiąjį asmenį, todėl buvo neišvengiamos. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta, todėl teismo sprendime nėra nustatyta, kad notarė būtų netinkamai atlikusi jai įstatymu pavestas funkcijas ir pareigas. Jokios aplinkybės apie ieškovės ir atsakovų kitus galimus tarpusavio susitarimus, kurie nebuvo atskleisti notarei, jai nebuvo žinoma.
47. Nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti, kad dalis ieškovės ir jos atstovo procesinių prašymų proceso metu buvo patenkinti. Kiti ieškovės ir/ar jos atstovo procesiniai prašymai, kurių teismas netenkino, buvo nepagrįsti (pvz. 2023 m. kovo 21 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovės atstovo prašymas apžiūrėti sklypų vietą, kad įvertinti jų vertę; ar 2023 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio metu ieškovės pareikštas prašymas, kad ginčo sklypus nufilmuotų (duomenys neskelbtini) girininkas). Minėti prašymai netenkinti, nes nebuvo pagrįsta kaip sklypų apžiūra ar nufilmavimas padės teismui spręsti dėl sklypų vertės nustatymo.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
48. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
49. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškinys dėl Žemės sklypų dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir tenkintas priešieškinis dėl Žemės sklypų dovanojimo sutarties sandorio pripažinimo apsimestiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl termino patikslintam apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo
50. Panevėžio apygardos teisme 2023 m. rugpjūčio 10 d. gautas ieškovės patikslintas apeliacinis skundas dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-40-335/2023. Ieškovės atstovo prašymas atnaujinti terminą ir patikslintas apeliacinis skundas apeliacinės instancijos teisme pakartotinai gautas 2023 m. lapkričio 7 d.
51. Nustatyta, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas 2023 m. gegužės 11 d., terminas apeliaciniam skundui pateikti baigėsi 2023 m. birželio 12 d. (CPK 74 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 1 dalis), o ieškovės patikslintas apeliacinis skundas pateiktas 2023 m. rugpjūčio 10 d., tai yra praleidus įstatymo nustatytą 30 dienų, skaičiuojamų nuo sprendimo priėmimo, terminą.
52. Apeliantės atstovas prašo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui (patikslintam) pateikti, nurodydamas, jog terminas praleistas dėl objektyvių aplinkybių: (1) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl teisinės pagalbos teikimo ieškovei priimtas tik 2023 m. birželio 13 d.; (2) ieškovės atstovo turimo didelio darbo krūvio; (3) ieškovės sveikatos būklės, dėl kurios nebuvo galimybės visada su ja bendrauti; (4) paties atstovo laikino nedarbingumo 2023 m. birželio 23 d. – 2023 m. liepos 1 d.
53. Pagal CPK 307 straipsnio 2 dalį, apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas, prie jo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 4 dalis, 302 straipsnis). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323 straipsnis).
54. Termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu jos egzistavo dar terminui nepasibaigus ir atėmė galimybę arba sutrukdė asmeniui atlikti per nustatytą terminą reikiamus veiksmus, be to, šios priežastys turi pateisinti termino praleidimo laikotarpį. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017, 33 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
55. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės atstovas prašydamas atnaujinti praleistą terminą, tik abstrakčiai teigia, jog terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas dėl atstovo didelio darbo krūvio ir ieškovės sveikatos būklės, tačiau tokių savo teiginių detaliau neatskleidžia ir nepateikia juos pagrindžiančių konkrečių argumentų bei įrodymų. Pažymėtina, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas du mėnesius, nors sprendimas dėl teisinės pagalbos teikimo ieškovei buvo priimtas dar 2023 m. birželio 13 d., todėl prašyme nurodytos aplinkybės dėl sprendimo teikti teisinę pagalbą ieškovei nesavalaikio priėmimo ir ieškovės atstovo laikino nedarbingumo nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių ir objektyvių priežasčių. Nurodytais motyvais ieškovės atstovo prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui (patikslintam) paduoti netenkinamas ir patikslintas apeliacinis skundas nėra priimamas (CPK 75 straipsnio 1 dalis, 323 straipsnis).
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
56. Apeliantė prašė apeliacinės instancijos teismo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymą iš esmės grindė tuo, kad pirmosios instancijos teisme: (1) byla buvo nagrinėjama nuotoliniu būdu; (2) byloje nebuvo apklaustas atsakovas A. K., o jo vardu be įgaliojimo kalbėjo jo sutuoktinė A. K.; (3) byloje nebuvo apklausta notarė V. J..
57. Pagal bendrąją CPK 321 straipsnio 1 dalyje nurodytą taisyklę, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis (jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas).
58. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą ir jame išdėstytus argumentus, atsiliepimų į jį motyvus, byloje surinktų įrodymų visetą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis).
Dėl ieškovės procesinių teisių (ne)užtikrinimo
59. Apeliantė, be kita ko, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė, kad: (1) jai nebuvo leista tinkamai paaiškinti faktinių aplinkybių ir įrodymų; (2) visi ieškovės atstovo prašymai ir teikti įrodymai buvo atmesti; (3) pasikeitus bylą nagrinėjančiam teisėjui, byla turėjo būti pradėta nagrinėti iš naujo, tačiau tai nebuvo atlikta, nors apeliantė to prašė; (4) atsakovo A. K. dalyvavimas byloje turėjo būti pripažintas būtinu, tačiau jis bylos nagrinėjime nedalyvavo, o jo atstovė paaiškinimus teikė neprisiekusi; (5) byloje turėjo būti organizuojama vietos apžiūra ir surašytas apžiūros protokolas; (6) teismas dirbo aplaidžiai ir skubiai. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais neturi teisinio pagrindo sutikti.
60. Vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Šiam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Pagal CPK 16 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai bylos nagrinėjimo metu keičiasi teisėjų sudėtis, bylos nagrinėjimas turi būti atidėtas, o po to ji turi būti pradėta nagrinėti nuo pat pradžios, išskyrus atvejus, kai byloje dalyvaujantys asmenys neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama toliau nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus ji buvo atidėta. Ši išimtis numatyta siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą bei šių principų derinimą. Pagal byloje esančius duomenis, 2023 m. sausio 16 d. pasikeitus teisėjui, bylos nagrinėjimas, numatytas 2023 m. sausio 18 d. buvo atidėtas ir toliau byla buvo nagrinėjama 2023 m. vasario 21 d. teismo posėdyje. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė ir/ar jos atstovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės būtų pareiškę raštu ar žodžiu, jog prieštarauja, kad byla po teisėjo pasikeitimo būtų nagrinėjama toliau nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus ji buvo atidėta. Pagrindo išvadai, kad šiuo atveju buvo padaryti esminiai procesiniai pažeidimai, neužtikrintos šalių procesinės teisės, kuriose įtvirtinti rungtyniškumo bei proceso šalių lygiateisiškumo principai, vien dėl to, kad pasikeitus teisėjų sudėčiai byla nebuvo pradėta nagrinėti nuo pradžių ir tai galėjo lemti neteisingą bylos išsprendimą ar (ir) esminį ieškovės teisių suvaržymą, nėra.
61. Vertinant apeliantės nurodomus argumentus dėl atsakovo A. K. ir nedalyvavimo teismo posėdžiuose, teisėjų kolegija pažymi, kad CPK suteikia teismui diskreciją nuspręsti, kada yra reikalingas byloje dalyvaujančių asmenų asmeninis dalyvavimas ir jų pozicijos tiesioginis išklausymas teismo posėdyje, o kada pakanka faktų išdėstymo procesiniuose dokumentuose ar per atstovus. Pagal bendrąją taisyklę šalių dalyvavimas teismo posėdžiuose nėra privalomas, nes šalies apklausai prilyginama atstovo apklausa (CPK 186 straipsnio 5 dalis), tačiau teismo posėdžio pirmininkas, siekdamas tinkamai įgyvendinti CPK 158 straipsnyje nustatytas pareigas, gali pripažinti, kad dalyvaujantys byloje asmenys būtinai turi atvykti į teismo posėdį (CPK 160 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo atsakovo ir notarės dalyvavimą pripažinti būtinu, kadangi byloje buvo pakankamai duomenų faktinėms bylos aplinkybėms nustatyti. Pažymėtina ir tai, jog atsakovas A. K. buvo atstovaujamas advokatės, kuri išsamiai paaiškino visas ginčo aplinkybes (CPK 177 straipsnis, 186 straipsnio 5 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 186 straipsnio 6 dalį pareiga prisiekti taikoma tik šaliai ir trečiajam asmeniui, turintiems procesinį veiksnumą, taip pat jų atstovams pagal įstatymą, bet ne advokatui.
62. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, teismo posėdžių garso įrašais, sprendžia, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, būtų ribotos ieškovės ir/ar jos atstovo teisės teikti teismui procesinio pobūdžio prašymus ir su jais susijusius paaiškinimus. Ieškovės teiginiai, kad jai ir/ar jos atstovui buvo ribojama teisė pasisakyti, teikti įrodymus, nenurodant jokių konkrečių aplinkybių ir nedetalizuojant kokių bylai reikšmingų įrodymų ji negalėjo pateikti, yra vertintini kaip deklaratyvūs, todėl atmetami kaip nepagrįsti. Bylos duomenys patvirtina, jog dalis ieškovės ir jos atstovo procesinių prašymų proceso metu buvo patenkinti (išreikalauta informacija iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Molėtų skyriaus ir notaro biuro, aplinkybių paaiškinimui iškviestas liudytoju Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Molėtų skyriaus atstovas ir kt.), o kitų prašymų pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino, ieškovei nepagrindus jų sąsajos su nagrinėjama byla.
Dėl ginčo esmės ir teismo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo
63. Byloje nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 26 d. dovanojimo sutartimi, patvirtinta (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės V. J., notarinio registro Nr. 7319 (toliau – ir Dovanojimo sandoris), ieškovė G. M. (buvusi pavardė T.) padovanojo atsakovams A. K. ir A. K. nekilnojamąjį turtą: 2,1000 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 1,8900 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypai).
64. Ieškovė prašė teismo pripažinti Dovanojimo sandorį negaliojančiu CK 1.81 (viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančio sandorio negaliojimas), 1.90 (dėl suklydimo sudaryto sandorio negaliojimas), 1.91 (dėl apgaulės, susidėjusių sunkių aplinkybių sudaryto sandorio negaliojimas) straipsniuose nurodytais pagrindais ir taikyti restituciją – grąžinti ieškovei Žemės sklypus. Atsakovai pateiktu priešieškiniu prašė Dovanojimo sandorį pripažinti apsimestiniu ir pripažinti jį pirkimo - pardavimo sandoriu (CK 1.87 straipsnis).
65. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visetą, konstatavo, jog faktiškai buvo sudarytas ne dovanojimo, bet pirkimo - pardavimo sandoris, atitinkantis tokiam sandoriui keliamus bendruosius reikalavimus. Teismas sprendė, jog byloje nustatytos aplinkybės ir faktiniai duomenys nesudaro pagrindo ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.81, 1.90, 1.91 straipsniuose nurodytais pagrindais, tačiau, esant pagrindui tenkinti priešieškinį, jį teismas pripažino apsimestiniu, siekiant pridengti sklypų pirkimo - pardavimo sandorį, kurį šalys iš tikrųjų siekė sudaryti ir kas atitiko tikrąją jų valią, todėl restitucijos netaikė.
66. CK 6.465 straipsnyje įtvirtinta dovanojimo sutarties samprata. Šio straipsnio 1 dalis nustato, jog pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui.
67. CK 1.87 straipsnis nustato, kad sandoriui, sudarytam kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės, t. y. ginčijamas sandoris vertinamas ne pagal išoriškai išreikštą, o tikrąją jį sudariusių asmenų valią. Tikrojo sandorio, kurį slepia apsimestinis, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti turtą ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali būti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti. Dovanojama gali būti siekiant padėkoti ar padėti ir pan., be to, paprastai dovanojimo sutartys sudaromos tarp artimų žmonių.
68. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Tikrųjų šalių ketinimų nustatymas sudarant ginčijamą sandorį leidžia atskleisti, ar šalys sudarė apsimestinį sandorį, skirtą kitam sandoriui pridengti. Šalių siekiamas sandorio tikslas, iš šio sandorio kylančios pasekmės parodo, kokį tikrąjį sandorį šalys sudarė. Ne sandorio pavadinimas ir forma, o jo turinys lemia konkretaus sandorio rūšį ir tikrojo šalių sudaryto sandorio nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016, 18-19 punktai).
69. Pažymėtina, jog pagrindinis ir būtinas dovanojimo sutarties požymis yra jos neatlygintinumas (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). Ieškovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad atsakovai po Dovanojimo sutarties sudarymo jai perdavė 5000 Eur. Atsakovai teigė, kad už Žemės sklypus ieškovei sumokėjo 6000 Eur ir šiai aplinkybei pagrįsti byloje pateikė atsakovės A. K. banko sąskaitos išrašą, patvirtinantį, jog Dovanojimo sandorio sudarymo dieną atsakovė išsigrynino 6 000 Eur sumą. Įvertinus bylos faktines aplinkybes, šalių paaiškinimus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus dėl lėšų išsigryninimo, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad labiau tikėtina, jog už ginčo Žemės sklypus ieškovei faktiškai buvo sumokėta 6 000 Eur suma. Be to, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenys patvirtina, jog likus dienai iki Dovanojimo sandorio sudarymo, t. y. 2023 m. rugpjūčio 25 d., ieškovė kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Molėtų skyrių, pranešdama, jog parduoda Žemės sklypus, kas taip pat suponuoja išvadą apie ieškovės ketinimą sudaryti ne dovanojimo, o pirkimo - pardavimo sandorį. Nurodytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog ginčo šalys siekė sudaryti ir faktiškai sudarė ne dovanojimo, o pirkimo - pardavimo sandorį. Pagrindo spręsti, kad šalių tikrieji ketinimai ir valia buvo sudaryti dovanojimo ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, nėra (CPK 185 straipsnis).
70. Tačiau nagrinėjamos bylos kontekste ypač svarbu pabrėžti tai, kad ginčo Žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties, o tokios paskirties žemės sklypų pirkimo - pardavimo santykius be bendrųjų teisės normų reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas (nauja redakcija nuo 2018 m. sausio 1 d., TAR, 2017, Nr. 2017-19742), kurio 1 straipsnyje nustatyta, kad jo reguliavimu siekiama užkirsti kelią žemės ūkio paskirties žemės spekuliacijai ir išsaugoti tradicines ūkininkavimo formas, sudaryti sąlygas racionaliai tvarkomoms žemės valdoms suformuoti ir žemės konsolidacijai bei skatinti racionalų žemės ūkio paskirties žemės naudojimą. Taigi, ginčo sandorio specialiam objektui – žemės ūkio paskirties žemės sklypams perleisti ir įsigyti (pirkti ir parduoti) taikomas specialus reglamentavimas įtvirtintas ŽŪPŽĮĮ.
71. ŽŪPŽĮĮ 5
72. ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta žemės sklypo savininko pareiga informuoti apie parduodamą žemės sklypą ir pardavimo sąlygas: žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba Nacionalinei žemės tarnybai. Pranešime apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą žemės savininkas privalo nurodyti žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotoją (naudotojus), jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypą naudoja kitas asmuo, ir pardavimo sąlygas. Žemės sklypo savininkui draudžiama nustatyti žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo sąlygą, įtvirtinančią, kad šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytas pirmumo teisę turintis asmuo gali pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą tik kartu su kitais parduodamais žemės sklypais, išskyrus atvejus, kai visi parduodami žemės sklypai ribojasi tarpusavyje. Jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavėjo pranešimas pateikiamas notarui, šis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jo gavimo dienos pranešimą perduoda Nacionalinei žemės tarnybai.
73. Nacionalinė žemės tarnyba apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos raštu praneša parduodamo žemės sklypo naudotojui (naudotojams), asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, savivaldybės pagal žemės buvimo vietą administracijos direktoriui ar kitai žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotai institucijai, jeigu parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, ir valstybės įmonei Valstybės žemės fondui. Nacionalinė žemės tarnyba informaciją apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyti asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos taip pat paskelbia Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje. Šie asmenys savo sutikimą (sprendimą, kai žemė įsigyjama valstybės nuosavybėn) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti Nacionalinei žemės tarnybai ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo arba pranešimo paskelbimo Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje dienos (ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalis).
74. Kai turintys pirmumo teisę asmenys atsisako pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą arba nustatytu laiku nepateikia sutikimo pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, Nacionalinė žemės tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pabaigos dienos išduoda pažymą, kad siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo nepageidavo pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti pagal šio straipsnio nuostatas, ir žemės sklypo savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims. Kai žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas kitiems asmenims už mažesnę kainą ir (ar) kitomis sąlygomis, negu buvo nurodyta pirminiame žemės savininko pranešime, šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka turi būti pateikiamas pakartotinis pranešimas (ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 6 dalis).
75. Kasacinis teismas, aiškindamas pirmiau nurodytas ŽŪPŽĮĮ nuostatas, yra pažymėjęs, kad nustatytas reguliavimas reiškia, jog: pirma, žemės ūkio paskirties žemės savininkas negali visiškai laisvai ja disponuoti – norėdamas parduoti nuosavybės teise turimą žemės ūkio paskirties žemės sklypą jis privalo per NŽT pasiūlyti jį įsigyti pirmumo teisę turintiems asmenims, atitinkamai pirmumo teisę turinčių asmenų interesas įsigyti žemės ūkio paskirties žemę yra ginamas įstatymo; antra, ŽŪPŽĮĮ nevaržoma savininko teisė parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą atskirai arba kartu su besiribojančiais kitos paskirties sklypais, taip pat nustatyti parduodamos žemės kainą bei kitas pardavimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-469/2020, 29 punktas; 2022 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-313/2022, 36 punktas).
76. Bylos duomenimis ieškovė prieš ginčo sandorio sudarymą kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Molėtų skyrių dėl Žemės sklypų pardavimo, tačiau pardavimo procedūra, reglamentuojama ŽŪPŽĮĮ, nebuvo pradėta, kadangi ieškovė perleido Žemės sklypus, sudarydama su atsakovais apsimestinį dovanojimo sandorį, kuriam nėra taikomi ŽŪPŽĮĮ numatyti reikalavimai. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovai neatitinka ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatytų kriterijų ir nepatenka į asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti ginčo objektu esančius žemės ūkio paskirties sklypus, sąrašą.
77. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių sudaryta dovanojimo sutartis vertintina kaip apsimestinis sandoris, sudarytas siekiant pridengti kitą, tai yra ginčo Žemės sklypų pirkimo – pardavimo sandorį, kuris su atsakovais galėjo būti sudarytas tik tokiu atveju, jeigu būtų atlikta procedūra, įtvirtinta ŽŪPŽĮĮ, ir jei kiti asmenys, turintys pirmumo teisę įgyti Žemės sklypus, nebūtų siekę įgyvendinti įstatyme įtvirtintos jų pirmenybės teisės pirkti parduodamus Žemės sklypus. Konstatuotina, kad šalys realiai siekė sudaryti ne dovanojimo sandorį, o pirkimo - pardavimo sutartį, taip išvengiant imperatyvios pareigos taikyti ŽŪPŽĮĮ reikalavimus (nutarties 70 – 74 punktai).
78. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikšmę suderintiems šalių tarpusavio ketinimams. Šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšminga visuomeninės savireguliacijos priemone. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-219/2016, 52 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Šalims galioja bendrasis reikalavimas sutarties laisve naudotis sąžiningai, teisingai ir protingai, nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų ir viešosios tvarkos.
79. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, labai svarbią reikšmę turi sutarties šalių ketinimai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, jog pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019).
80. Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką teismas, nustatęs, kad sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (CK 1.80 straipsnis), turi ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu bei taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Taigi teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiškus tokį reikalavimą, tiek jo nepareiškus, ir kiekvienu atveju sprendžia dėl niekinio sandorio teisinių padarinių, nes tik išsprendus dėl negaliojančio sandorio teisinių padarinių užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013; 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-969/2015).
81. Kaip jau minėta nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ginčo šalys faktiškai sudarė apsimestinį dovanojimo sandorį, siekiant pridengti pirkimo - pardavimo santykius ir tuo pažeidžiant nutarties 70 – 74 punktuose nurodytą įstatyminį reglamentavimą, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių faktiškai sudarytas pirkimo - pardavimo sandoris atitinka tokiam sandoriui keliamus bendruosius reikalavimus, nėra pagrįsta. Teisėjų kolegija vertina, kad Žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis šiuo atveju negalėjo būti sudaryta, kadangi nebuvo laikytasi specialaus reglamentavo įtvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme (nauja redakcija nuo 2018 m. sausio 1 d., TAR, 2017, Nr. 2017-19742). Be kita ko, tenkindamas priešieškinį, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad už Žemės sklypus buvo sumokėta grynais, o tai reiškia imperatyvios ŽŪPŽĮĮ 2 straipsnio 3 dalies normos, nustatančios, kad žemės pirkimo-pardavimo sandoriai turi būti vykdomi tik bankinių atsiskaitymų būdu, pažeidimą.
82. Vadovaudamasi išdėstytu, teisėjų kolegija, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, sprendžia, jog yra pagrindas šalių sudarytą apsimestinę Dovanojimo sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia CK 1.80, 1.81 straipsniuose nurodytais pagrindais. Pripažinus Dovanojimo sandorį negaliojančiu spręstinas klausimas dėl civilinių teisių gynimo būdo – restitucijos taikymo (CK 1.138 straipsnio 2 punktas).
83. Restitucijos, kaip prievolinio teisinio pažeistų teisių gynimo būdo, kai ji taikoma kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu ab initio teisinė pasekmė, esmė – šalys, gavusios tam tikrą turtą nuginčyto sandorio vykdymo metu, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkurdamos status quo ante (buvusioji padėtis). Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau negali gauti ir daugiau, nei turėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124-706/2015; 2018 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-363-421/2018 29 punktas).
84. Byloje nustatyta, jog Dovanojimo sandoriu atsakovams buvo perleisti ieškovei priklausę Žemės sklypai, už kuriuos atsakovai ieškovei sumokėjo 6 000 Eur kainą. Atsižvelgiant į tai, šalių Dovanojimo sandorį pripažintus niekiniu ir negaliojančiu, yra pagrindas taikyti dvišalę restituciją natūra – grąžinti Žemės sklypus ieškovei nuosavybės teise, o iš ieškovės atsakovams lygiomis dalimis priteisti 6 000 Eur sumą (CK 1.138 straipsnio 2 punktas, CK 6.17 straipsnis, 6.145, 6.146 ir 6.147 straipsniai). Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad tokia restitucija yra neįmanoma, neproporcinga arba, kad tai pažeis šalių interesų pusiausvyrą ar sukels didelių nepatogumų šalims, todėl atsakovų nurodytos aplinkybės dėl sudėtingos ieškovės turtinės padėties ir abejotinos galimybės išsiieškoti priteistą sumą, nesudaro pagrindo nagrinėjamos bylos kontekste restitucijos netaikyti ar taikyti kitu nei nurodytu būdu.
85. Atsakovų priešieškinyje nurodytas reikalavimas, pripažinus Dovanojimo sandorį negaliojančiu, atlyginti atsakovų patirtas išlaidas – 40 Eur už grynųjų pinigų nuėmimą, kad atsiskaityti su ieškove jos pageidaujama forma, bei 228,91 Eur notarines išlaidas už ginčo sandorio patvirtinimą, nėra pagrįstas. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovai, prieš sudarydami Dovanojimo sandorį, 2021 m. liepos 30 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Molėtų skyrių dėl sutikimo įsigyti ginčo Žemės sklypus gavimo, kas leidžia spręsti, jog atsakovams buvo žinomi ir suprantami ŽŪPŽĮĮ reikalavimai, nustatyti žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo sandoriams. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, taip pat įvertinus tai, jog atsakovas A. K. yra ūkininkas, be ginčo žemės sklypų nuosavybės teise valdantis ir daugiau žemės ūkio paskirties žemės, spręstina, jog atsakovai turėjo pakankamai žinių suvokti, jog sudaromas apsimestinis Dovanojimo sandoris pažeidžia ŽŪPŽĮĮ nustatytus imperatyvius reikalavimus, bei įvertinti tokio sandorio galimas pasekmes. Pažymėtina ir tai, jog teisės teorijoje bei teismų jurisprudencijoje galioja bendrasis principas, kad iš neteisės teisė neatsiranda (lot. ex in juria non oritur jus), todėl iš neteisėtų veiksmų jokie ginčo šalių teisėti lūkesčiai negali susiformuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 60 punktas).
86. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų ir remiantis bylos medžiaga konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo ir taikė materialinės teisės normas, imperatyviai reglamentuojančias žemės ūkio paskirties žemės pirkimo - pardavimo santykius (ŽŪPŽĮĮ, CK 1.80 straipsnis, 1.81 straipsnis), todėl atmesdamas ieškinį ir tenkindamas priešieškinį, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikinamas, ir priimamas naujas sprendimas ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti, taikyti dvišalę restituciją natūra – Žemės sklypus grąžinti ieškovei nuosavybės teise, o atsakovams iš ieškovės priteisti lygiomis dalimis 6 000 Eur sumą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
87. Teisėjų kolegijai nusprendus ieškovės ieškinį bei apeliacinį skundą iš esmės tenkinti, o atsakovų priešieškinį atmesti, ir panaikinti teismo sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys buvo atmestas, o atsakovų priešieškinis – tenkintas, atitinkamai paskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
88. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Priimant naują sprendimą ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos perskirstomos (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
89. Bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ieškovei buvo teikta 100 procentų apmokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius byloje pateikė duomenis apie patirtas 1 560,00 Eur atstovavimo išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (civilinės bylos Nr. e2-40-335/2023). Duomenų apie Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas atstovavimo išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme nepateikta. Atsakovai, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (civilinės bylos Nr. e2-40-335/2023), sumokėjo 135,00 Eur žyminį mokestį ir patyrė 3 625,00 Eur atstovavimo išlaidų bei 242,00 Eur kitų išlaidų už UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ parengtą Konsultaciją dėl turto kainos rinkoje, iš viso patyrė 4 002,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovai patyrė 1 500,00 Eur atstovavimo išlaidų.
90. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Pažymėtina, jog, apskaičiuojant priteistiną žyminį mokestį, šiuo atveju taikomas CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas, nurodantis, jog ieškinio suma bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457-686/2016). Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje byloje taikoma restitucija, ieškovei grąžinant Žemės sklypus, o atsakovams – 6 000 Eur sumą, ieškinį ir apeliacinį skundą patenkinus, iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės pajamas priteisiamas 135,00 Eur žyminis mokestis (6 000 Eur x 3 proc. x 75 proc.); taip pat 1 560,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos ir 241,12 Eur procesinių dokumentų siuntimo pirmosios instancijos teisme išlaidos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93, 96 straipsniai). Ieškovės apeliacinį skundą tenkinus ir atsakovų priešieškinį atmetus, atsakovų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtos bylinėjimosi išlaidos paliktinos neatlygintinos.
91. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė V. J. pirmosios instancijos teisme patyrė 3 217,09 Eur atstovavimo išlaidų. Taip pat, po bylos apeliacine tvarka išnagrinėjimo iš esmės, pateikė prašymą atnaujinti terminą ir priteisti 605,18 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, priteisimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tuo atveju, jeigu teismo sprendimas priimtas tos šalies (ieškovo arba atsakovo) naudai, kurios interesus gynė trečiasis asmuo (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-833-553/2022; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2008). Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo notarė V. J. palaikė atsakovų poziciją – pirmosios instancijos teisme prašė ieškinį atmesti, o apeliacinės instancijos teisme – atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą 2023 m. gegužės 11 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-40-335/2023. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys ir apeliacinis skundas yra tenkinami, o atsakovų priešieškinis atmetamas, trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, neatlygintinos ir prašymas dėl termino patirtoms išlaidoms pagrįsti atnaujinimo nespręstinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023 m. gegužės 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį tenkinti. Priešieškinį atmesti.
Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento (ab initio) 2021 m. rugpjūčio 26 d. dovanojimo sutartį, patvirtintą (duomenys neskelbtini) notaro biure, notarinio registro Nr. 7319, kuria G. M. (buvusi pavardė T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) padovanojo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2,1000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1,8900 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Taikyti dvišalę restituciją natūra ir grąžinti 2,1000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1,8900 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ieškovei G. M. (buvusi pavardė T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise, o iš ieškovės G. M. (buvusi pavardė T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovams A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 6 000 Eur (šešių tūkstančių eurų) sumą.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 135,00 Eur (vieno šimto trisdešimt penkių eurų) žyminį mokestį, įmokos kodas 5660; 1 560,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimties eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą; ir 241,12 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt vieno euro ir 12 ct) procesinių dokumentų siuntimo pirmosios instancijos teisme išlaidas.
Teisėjai Eigirdas Činka
Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė
Dalia Pranckienė
