Dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu

Civilinė byla Nr. e2A-506-755/2023

Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00049-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1.; 2.6.1.6.1.;2.6.7.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 29 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimanto Misiūno ir Dalios Pranckienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023-05-22 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patikslintą ieškinį atsakovams R. P. ir G. P. dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir VMI) ieškiniu prašė: pripažinti atsakovų (duomenys neskelbtini) sudarytą dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį Nr. (duomenys neskelbtini) (įvardintas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (notaro pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini)), negaliojančia nuo sudarymo momento; taikyti restituciją natūra – grąžinti R. P. nekilnojamąjį turtą – butą, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad pagal Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenis, atsakovas turėjo 25 368,18 Eur skolą ieškovei (pridėtinės vertės mokestis - 25 368,18 Eur, delspinigiai - 725,95 Eur). Jis (duomenys neskelbtini) padovanojo savo motinai butą, nors jo neįvykdyta mokestinė nepriemoka tuo metu buvo jau 26 040,77 Eur dydžio.

3. Mano, kad egzistuoja actio Pauliana sąlygų visuma, nes (duomenys neskelbtini) ginčijamo sandorio sudarymo metu skolininko nepriemoka, kuri susidarė nuo (duomenys neskelbtini), egzistavo, ši ieškovės reikalavimo teisė neabejotina ir galiojanti. Be to, ginčo sandoris sukėlė teisines pasekmes, pažeidė kreditorės teises, nes jo pagrindu neatlygintinai buvo perleistas (duomenys neskelbtini) buvęs skolininko turtas, į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas.

4. Galimai išieškoti iš užsienio valstybėje atsakovo valdomo turto būtų neekonomiška ir ilgai užtruktų, ieškovė neturi pareigos ir galimybės dažnai kreiptis į užsienio valstybės kompetentingas institucijas dėl informacijos surinkimo.

5. Lietuvoje atsakovas turi tik 4 260 Eur vertės automobilį, kitokio turto ar lėšų, į kurias galėtų būti nukreiptas išieškojimas, nėra.

6. Mano, kad atsakovas dovanojimo sandorio sudaryti neprivalėjo, todėl taikytina CK 6.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sandorio šalys buvo nesąžiningos, nes atsakovas sudarė neatlygintinį sandorį su savo motina. Atsakovas siekia išvengti prievolės vykdymo, gera valia nevykdė su juo sudarytų mokestinės paskolos sutarčių.

7. Nurodė, kad ieškinio senatis ieškiniui pareikšti nepraleista.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2023-05-22 sprendimu ieškinį atmetė.

9. Teismas nustatė, kad atsakovas vykdė individualią veiklą. Nuo (duomenys neskelbtini) jis deklaravo pridėtinės vertės mokestį (toliau ir PVM), tačiau jo nesumokėjo, buvo paskaičiuoti delspinigiai. Kreipiantis į teismą, mokestinės nepriemokos suma sudarė 25 368,18 Eur. Atsakovo su ieškove (duomenys neskelbtini) metų laikotarpiu sudarytos Mokestinės paskolos sutartys buvo nutrauktos.

10. Pirmiau aptartų aplinkybių pagrindu, teismas sprendė, kad ginčo sandorio metu ieškovė turėjo neabejotiną bei galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą, atsiradusią iki ginčijamo sandorio sudarymo, todėl ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra įrodyta.

11. Teismas pasisakė, kad pagal teismų praktiką „kitoks“ kreditoriaus teisių pažeidimas siejamas su skolininko praradimu galimybės visiškai ar iš dalies atsiskaityti, o ne su aplinkybėmis, kad skolininkas Lietuvoje neturi turto, iš kurio būtų galima išieškoti, tačiau tokio turto turi užsienio valstybėje.

12. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė nenurodė faktinių aplinkybių apie tai, kad atsakovas nuosavybės teise valdo nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini) Respublikoje.

13. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, gindamasis nuo ieškinio, nurodė, kad po ginčijamo sandorio sudarymo jo turtinė padėtis niekaip nepasikeitė, nes jis turi likvidaus didelės vertės nekilnojamojo turto užsienio valstybėje, kur gyvena, be to, jam nepranešus, buvo priimtas ieškovės sprendimas nukreipti mokestinės nepriemokos išieškojimą į pinigines lėšas, kurias jis gali gauti užsienio valstybėje.

14. Teismas nustatė, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) užpildė formą FR0283, kurioje nurodė duomenis apie tai, kad nuo (duomenys neskelbtini) m. gyvena užsienyje – (duomenys neskelbtini) Respublikoje, užsiima individualia veikla, nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kurio rinkos vertė ne mažiau 480 000 Eur.

15. Ieškovė (duomenys neskelbtini) m. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) Respublikos mokesčių administratorių suteikti informaciją apie atsakovo gyvenamąją vietą šioje valstybėje, pajamas ir turtą skoloms išieškoti, darbą, banko sąskaitas. Gautas atsakymas patvirtina, kad atsakovo vardu bankuose yra atidarytų sąskaitų, kad jis turi turto (duomenys neskelbtini) Respublikoje, tačiau turi ir skolų (duomenys neskelbtini) Respublikos mokesčių įstaigos apskaitoje, paliko ieškovei spręsti, ar, atsižvelgiant į pateiktą informaciją apie atsakovo finansinę padėtį, yra prasmės pradėti išieškojimo veiksmus.

16. Ieškovė (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką užsienio valstybėje, ją perdavė vykdyti, motyvavo tuo, kad prašančioje valstybėje buvo taikomos atitinkamos reikalavimo vykdymo procedūros, tačiau visa reikalavimo suma nebus išieškota, nes akivaizdu, kad prašančioje valstybėje nėra turto, iš kurio galima išieškoti skolą, arba, kad taikant reikalavimo vykdymo procedūras, visa suma nebus išieškota, o prašančioji institucija turi informacijos, kad asmuo turi turto valstybėje, į kurią kreipiamasi.

17. Atsakovas pateikė (duomenys neskelbtini) Respublikos Žemės nekilnojamojo turto registro išrašą, kuris patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypo, kurio plotas 765 kv.m., ½ dalis. Taip pat pateikė įmonės „RE/MAX P&1“ patvirtinimą, kad atsakovas ir jo sutuoktinė buvo sudarę sutartį dėl žemės sklypo pardavimo, sutarta žemės sklypo pirminė pardavimo kaina – 650 250 Eur. Atsakovo teigimu, duomenys apie jo skolą (duomenys neskelbtini) Respublikoje dar yra tikrinami, jeigu pasitvirtintų esant mokestinę nepriemoką, ji būtų apie 2 000 Eur dydžio. Be to, nurodė, kad jis siūlė ieškovei (duomenys neskelbtini) Respublikoje nustatyta tvarka garantuoti, kad po nekilnojamojo daikto pardavimo reikiama gautų lėšų suma būtų perduota jo mokestinei nepriemokai padengti, tačiau tokio pasiūlymo ieškovė nepriėmė.

18. Teismas konstatavo, kad atsakovas dovanojimo sandorio pagrindu neteko nuosavybės teisių į 42 400 Eur vidutinės rinkos vertės butą ir taip sumažino turto į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas apimtį, tačiau likusio turto, ieškovei neįrodžius priešingai, pakanka išieškoti mokestinę nepriemoką. Ieškovė neįrodinėjo, jog atsakovas neturi jo nurodyto didelės vertės nekilnojamojo turto užsienio valstybėje, jog šio turto neužteks prievolei įvykdyti, ar, kad nukreipus sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo vykdyti užsienio valstybėje, jis dėl kokių nors priežasčių nebus įvykdytas.

19. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovui sudarius ginčijamą dovanojimo sandorį, jis nebeturi pakankamai turto ieškovės reikalavimams patenkinti, kad jo mokumas pakito taip, kad jis nebegali visiškai ar iš dalies atsiskaityti, taigi neįrodė esant actio Pauliana taikymui būtinosios sąlygos – kreditoriaus teisių pažeidimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų teisiniai argumentai

20. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023-05-22 sprendimą civilinėje byloje ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį dėl (duomenys neskelbtini) sudarytos dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje Nr. (duomenys neskelbtini) (buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pripažinimo negaliojančia nuo sudarymo momento ir restitucijos taikymo.

21. Nurodo, kad pagal Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (duomenys neskelbtini) duomenis, atsakovas turėjo 25 368,18 Eur skolą VMI o (duomenys neskelbtini) dienai jo įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 32 925,62 Eur (PVM 31 983,04 Eur ir 942,58 Eur delspinigių).

22. Ieškovė, nagrinėdama duomenis apie skolininko turimą ir turėtą turtą dėl išieškojimo užtikrinimo galimybės, nustatė, kad atsakovas savo mamai G. P. (duomenys neskelbtini) padovanojo 42 400 Eur vertės butą. Sutartyje nurodoma, kad šio buto vertė 80 000 Eur.

23. Ieškovės vertinimu, atsakovų sudaryta dovanojimo sutartis pažeidė jos, kaip kreditorės, interesus, nes sudaryta galimai siekiant tikslo, kad VMI neturėtų galimybės išieškoti skolų valstybės biudžetui. Apeliantės įsitikinimu, egzistuoja visos šiam institutui taikyti būtinos sąlygos.

24. (duomenys neskelbtini) sandorio metu skolininko nepriemoka VMI buvo 26 040,77 Eur (pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka susidarė nuo (duomenys neskelbtini)), todėl ieškovė turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu.

25. Atsakovas jau nuo (duomenys neskelbtini) metų žinojo apie įsiskolinimą valstybės biudžetui, (mokestinės nepriemokos susidarymo šaltinis – deklaruotas pridėtinės vertės mokestis už laikotarpius: nuo (duomenys neskelbtini)), todėl sąlyga dėl neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės skolininkui turėjo tenkinama.

26. Ieškovė įsitikinusi, kad ginčijama dovanojimo sutartis pažeidė jos, kaip kreditorės, teises. Sudarytas sandoris sukėlė teisines pasekmes, nes jo pagrindu buvo perleistas skolininko turtas, į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas.

27. Atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, registruotas automobilis BMW 530, kuriam taikomas areštas ir kurio vidutinė vertė 4 260 Eur. Daugiau turto ar lėšų, į kurias galėtų būti nukreiptas išieškojimas, nėra.

28. Sudarydamas ginčo sandorį, atsakovas neteko turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos valstybei išieškojimą, tokiu būdu buvo pabloginta jo turtinė padėtis bei pažeisti valstybės, atstovaujamos VMI, interesai. Sudaryti dovanojimo sutarties nebuvo teisinio privalomumo.

29. Tai, kad atsakovas sandorį sudarė su savo mama rodo, jog jis siekė išvengti prievolės kreditorei įvykdymo, todėl konstatuotina, kad abi sandorio šalys buvo nesąžiningos.

30. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė actio Pauliana taikymui būtinos sąlygos – kreditoriaus teisių pažeidimų, jog atsakovui sudarius ginčijamą sandorį, jis nebeturi pakankamai turto ieškovės reikalavimams patenkinti, kad jo mokumas pakito taip, kad jis nebegali visiškai ar iš dalies atsiskaityti.

31. Apeliantė mano, kad teismas nevertino aplinkybės, jog atsakovas turi skolinių įsipareigojimų ir (duomenys neskelbtini) Respublikoje, tačiau jų dydis ir apimtis nežinomi. Atsakovo teiginiai, kad skola minėtos šalies mokesčių administratoriui yra apie 2 000 Eur, nėra pagrįsta įrodymais.

32. Teismo vertinimas, kad atsakovas turi didelės vertės turto (duomenys neskelbtini) Respublikoje ginčytinas, kadangi vien (duomenys neskelbtini) Respublikos įmonės patvirtinimas, kad atsakovas ir jo sutuoktinė buvo sudarę sutartį dėl žemės sklypo pardavimo niekaip nepatvirtina realios atsakovo turimo turto užsienio valstybėje vertės bei neįrodo, jog minimas žemės sklypas nėra įkeistas ar jam taikomi kiti apribojimai.

33. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė kreipėsi į (duomenys neskelbtini) Respublikos atsakingą instituciją priimdama sprendimą išieškoti nepriemoką užsienio valstybėje. Iki (duomenys neskelbtini) datos nepriemoka neišieškota ir minėtai datai sudaro jau 32 925,62 Eur. Nurodo, kad atsakovo mokestinės nepriemokos išieškojimas tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienio valstybėje nevyksta sklandžiai, o geranoriškai mokestinių prievolių jis nevykdo ir įsipareigojimai valstybės biudžetui tik didėja.

34. Atsakovas R. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

35. Nurodo, kad jis privalėjo sudaryti buto dovanojimo sandorį. Sutinka su atsakovės pateikta informacija dėl buto privatizavimo aplinkybių. Jis niekada nebuvo tikrasis buto savininkas, nemokėjo mokesčių, nedarė remonto ir nedalyvavo buto reikalų tvarkyme. Tikrieji buto savininkai buvo atsakovė ir jos sutuoktinis.

36. Sandoris buvo sąžiningas. Atsakovė nežinojo apie jo skolas, vykdomos veiklos detalių, turimo turto. Sudarant sandorį atsakovė nežinojo ir negalėjo žinoti apie skolą VMI. Atsakovas neturėjo tikslo pakenkti, nenorėjo ir nepakenkė kreditorei.

37. Prieš pasirašant dovanojimo sutartį buvo įsitikinta, kad nekilnojamas turtas neparduotas, nedovanotas, neįkeistas, neišnuomotas, neperduotas panaudai ar kitaip neapsunkintos apdovanotojo (atsakovės) įgyjamos naudojimo, valdymo ar disponavimo dovanojamu turtu teisės, kad šis turtas nėra areštuotas ir jam nėra uždėti draudimai ar apribojimai. Buvo patikrinta ar atsakovas - dovanotojas nėra gavęs iš jokių valstybės institucijų pranešimų apie ketinimą apriboti jo nuosavybės teises, teisių tretiesiems asmenims bei su dovanojamo buto nuosavybės teise susijusiu papildomų pareigų nustatymu.

38. Padovanotam turtui (butui), negali būti taikoma restitucija, negali būti taikomos bet kokios apsaugos priemonės, areštuojamas ar dar kaip nors suvaržomos apdovanotojo teisės į padovanotą turtą.

39. Nors ieškovė teisme ir apeliaciniame skunde nurodė, kad kreipėsi į (duomenys neskelbtini) kompetentingas institucijas dėl skolos išieškojimo, tačiau prašymas dar nėra įvykdytas, vyksta procedūros. Ši aplinkybė įrodo, kad ieškovė turi visas galimybes dėl skolos išieškojimo užsienio valstybėse.

40. (duomenys neskelbtini)

41. Atsakovas pateikė (duomenys neskelbtini) Respublikos nekilnojamo turto įmonės „RE/MAX P&1“ patvirtinimą, kad jis ir jo sutuoktinė buvo sudarę sutartį dėl žemės sklypo pardavimo, sutarta pradinė žemės sklypo pardavimo kaina - 650 250 Eur. Ieškovė bando paneigti nurodytą vertę, tačiau nepateikia įrodymų dėl kitokios vertės, nors turi tokią galimybę.

42. Atsakovas nusprendė dabar nepardavinėti sklypo. Pardavus sklypą, jo turto dalis sudarytų apie 325 125 Eur, o tai yra daugiau nei pakankamai, kad padengti ieškinyje nurodytą sumą.

43. Atsakovo mokumas nėra pakitęs taip, kad jis negalėtų atsiskaityti su ieškove, kreditoriaus teisių pažeidimo ieškovė neįrodė.

44. Atsakovas siūlė ieškovei (duomenys neskelbtini) Respublikoje nustatyta tvarka garantuoti, kad po nekilnojamojo daikto pardavimo reikiama gautų lėšų suma bus perduota jo mokestinei nepriemokai padengti, tačiau tokio pasiūlymo ieškovė nepriėmė.

45. Menama skola (duomenys neskelbtini) mokesčių inspekcijai nėra patvirtinta. Net jei ir paaiškėtų, kad skola yra, tai esamo turto pakanka padengti ir ieškovės skolai, ir skolą (duomenys neskelbtini) Respublikos mokesčių inspekcijai.

46. Ieškovas dar nėra gavęs tam tikrų išmokų iš (duomenys neskelbtini) Respublikos įmonės (duomenys neskelbtini) už COVID-19 nukentėjusiems verslams, išmokos suma paaiškės po metinių deklaracijų patikslinimo. Kompensacijos išmokama suma atsakovui gali siekti iki 30 000 Eur.

47. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) atliko įmoką VMI, jis siekia sudaryti mokestinių prievolių mokėjimo sutartį su mokėjimų grafiku, tačiau VMI atstovai tai ignoruoja.

48. Atsakovė G. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

49. Nurodo, kad sūnus gyvena (duomenys neskelbtini), yra mokus, ten vykdo komercinę - ūkinę veiklą, turi nekilnojamojo turto į kurį gali būti nukreiptas ieškovės reikalavimas.

50. Be to, atsakovas privalėjo sudaryti dovanojimo sandorį, nes tikraisiais buto savininkais buvo ji ir jos sutuoktinis. Ji yra sąžininga buto įgyjėja. Butas yra jos ir sutuoktinio vienintelė gyvenamoji vieta, kito turto neturi. Bute gyvena nuo tada, kai jis jai buvo suteiktas. Buto paėmimas prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.

51. Butą, esantį (duomenys neskelbtini) ji gavo kaip darbuotoja iš (duomenys neskelbtini) miesto namų valdybos. (duomenys neskelbtini) su ja sudaryta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis, jai išduotas Gyvenamosios patalpos pasas. (duomenys neskelbtini) m. leidus privatizuoti butus, ji su sutuoktiniu privatizavo butą savo asmeniniais investiciniais čekiais, pinigais. Sūnus R. P. mokėsi aukštojoje mokykloje (duomenys neskelbtini), savo lėšų neturėjo, nedirbo.

52. Jai išduota pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad atsakingu gyvenamojo ploto nuomininku yra ji, o bute gyvena P. R. g. (duomenys neskelbtini)(išregistruotas, mok.) P. R., g. (duomenys neskelbtini), (išregistruotas, mok.).

53. Su sūnumi (duomenys neskelbtini) susitarė, kad butą įsigys atsakovė su vyru sau, tačiau taip pat susitarė, kad formaliais dalies buto savininkais bus ir atsakovas R. P. bei kitas sūnus A. P., nes taip būsią lengviau tvarkyti buto reikalus. Tarnyboje nurodė, kad turi būti vienas savininkas, todėl ir buvo nutarta, kad formaliai vienu savininku bus atsakovas, nes ji su sutuoktiniu ketino vykti dirbti į užsienį. Buto privatizavimo sutartis atsakovo vardu sudaryta (duomenys neskelbtini). Ši sutartis yra apsimestinė, tikrąja sandorio šalimi buvo ji ir jos sutuoktinis.

54. Bendrijos pirmininkas pareikalavo, kad ji būtų nurodyta kaip buto savininkė, todėl ir buvo sudaryta dovanojimo sutartis.

55. Nesutinka, kad šiuo atveju egzistuoja actio Pauliana sąlygos. Jeigu sandoris būtų pripažintas negaliojančiu, tai ji reikštų reikalavimą dėl privatizavimo sandorio pripažinimo apsimestiniu

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

56. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

57. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai (duomenys neskelbtini) sudarė dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas padovanojo savo motinai G. P. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Ginčo sandorio sudarymo metu atsakovo skola - mokestinė nepriemoka buvo 26 040,77 Eur. Ieškovė (duomenys neskelbtini), remiantis Direktyvos 2010/24/ES 5 straipsniu, Europos Sąjungos – Norvegijos susitarimo 22 straipsniu, pateikė prašymą užsienio valstybei (Austrijos Respublikai) suteikti informaciją apie skolininką R. P. (2 t., b.l. 53-57). (duomenys neskelbtini) gautas atsakymas iš kompetentingos institucijos, kuriuo ieškovė informuota, kad R. P. 5 sąskaitas bankinėse įstaigose, yra laisvai samdomas darbuotojas, turi turto (duomenys neskelbtini)e, skolų Austrijos mokesčių įstaigos apskaitoje ir pasiūlyta pačiai ieškovei spręsti ar yra prasminga pradėti išieškojimo veiksmus prieš skolininką (2 t., b.l. 58-63). VMI (duomenys neskelbtini) pateikė ieškinį pirmosios instancijos teismui dėl aptariamo dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, atsakovo gyvenamąją vietą nurodydama Lietuvos Respublikoje. Pirmosios instancijos teismas tą pačią dieną nustatė terminą tokiam ir kitiems ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 8 punktu, Lietuvos Respublikos ir Austrijos Respublikos sutartimi „Dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir dokumentais, kuriais remiantis nustatyta mokestinė nepriemoka“, (duomenys neskelbtini) priėmė Sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką užsienio valstybėje (2 t., b.l.64). Prašymas vykdyti reikalavimą (duomenys neskelbtini) kompetentingai institucijai persiųstas (duomenys neskelbtini) gauta pastaba iš (duomenys neskelbtini) institucijos, kad yra neužpildyti prašyme būtini 8 reikalavimo 4 ir 9 punktai (2 t., b.l. 83). Kaip galima suprasti iš pateikto dokumento, ieškovė trūkstamus punktus užpildė. (duomenys neskelbtini) išrašas iš (duomenys neskelbtini) Respublikos Žemės/nekilnojamojo turto registro patvirtina, kad atsakovas pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu (duomenys neskelbtini) įgijo žemės sklypo ½ dalį (duomenys neskelbtini) (3 t., b.l.8). Teismo posėdžio, vykusio (duomenys neskelbtini), metu atsakovas patvirtino, kad turi ir kito nekilnojamojo turto šioje šalyje – namą. Atsakovas pateikė įmonės „RE/MAX P&I“ patvirtinimą, kad jis buvo sudaręs sutartį su šia bendrove dėl jam priklausančios žemės sklypo dalies pardavimo už 650 250 Eur sumą (3 t., b.l. 14). Atsakovė pateikė įrodymus dėl ginčo sutarties objekto – buto privatizavimo eigos (2 t., b.l. 164-169).

58. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas 2023-10-24 nutartimi pasiūlė ieškovei pateikti papildomus duomenis apie išieškojimo iš R. P. A. Respublikoje eigą, to rezultatus, turto sudėtį ir kitus galimai svarbius įvykius (faktus), abejoms šalims -pateikti kitą, galinčią būti vertinga sprendžiant ginčą, informaciją.

59. Apeliantė 2023-11-14 pateikė jau byloje esančius (duomenys neskelbtini) prašymą suteikti informaciją; (duomenys neskelbtini) mokesčių inspekcijos atsakymą; VMI prie FM (duomenys neskelbtini) sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką užsienio valstybėje; VMI prie FM (duomenys neskelbtini) prašymą ir naują įrodymą - (duomenys neskelbtini) Apskaitos kortelės balansą. Rašte nurodė, kad (duomenys neskelbtini) datai atsakovo skola yra 54 087,92 Eur. Nuo (duomenys neskelbtini), kuomet priimtas skundžiamas sprendimas, iki (duomenys neskelbtini) atsakovas valstybės biudžetui sumokėjo tik 8,85 Eur bei pažymėjo, kad atsakovo įsiskolinimas valstybės biudžetui ne tik nemažėja, tačiau ženkliai didėja, geranoriškai skola nedengiama, priverstinai išieškoti nepriemokos nepavyksta. Apskaitos kortelės balansas leidžia spręsti, kad 8,85 Eur suma yra išieškota priverstinai, nes ją į VMI sąskaitą pervedė ne pats skolininkas, bet antstolė.

60. Atsakovai papildomų duomenų teismui pagal nutarties siūlymą nepateikė.

61. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškia reikalavimus atsakovams CK 6.66 straipsnio pagrindu. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko nemokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir LAT) Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

62. Teismų praktikoje išskiriamos tokios būtinosios actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (LAT 2021-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-611/2021).

63. Kadangi actio Pauliana instituto taikymas, susijęs su sutarties laisvės principo ribojimu, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu ir taikyti teisines sandorio negaliojimo pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Taigi, nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana taikymo sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (LAT 2023-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-684/2023). Teismai, taikydami actio Pauliana institutą, turi siekti ne tik apsaugoti kreditoriaus teises, bet ir užtikrinti kreditoriaus, skolininko bei jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą.

64. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LAT 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2021-08-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 80 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023).

65. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė sąlygos, kad ginčo sandoriumi buvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“ yra nepagrįsta, ji prieštarauja pateiktiems į bylą įrodymams, padaryta neatsižvelgiant į reikšmingas aplinkybes, susijusias su išieškojimo trukme ir jo efektyvumu, su atsakovo R. P. veiksmais, kad turima mokestinė prievolė būtų įvykdyta, su tuo kada ginčo sandoris sudarytas. Svarbios ir naujos aplinkybės, paaiškėjusios pagal teismo nutarties pasiūlymą gavus papildoma informaciją,-R. P. turtinė prievolė skola) biudžetui tik didėja, atsakovas jos nė dalies gera valia neįvykdė. Tas leidžia vertinti, jog ginčo sandoriu perleidus turtą į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas, kreditorės galimybės pasiekti skolos sumokėjimo sumažėjo ir tas pažeidžia VMI kaip kreditorės (jos atstovaujamos Lietuvos Respublikos) teises.

66. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (LAT 2012-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (LAT 2006-01-11nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas. Kita vertus, nustatant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima (LAT 2017-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 51, 52 punktai).

67. Tais atvejais, kai, sudarius actio Pauliana pagrindu ginčijamą sutartį, nelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriais ir įvykdyti prievoles, yra pagrindas konstatuoti, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kreditorių teisės (LAT 2023-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023).

68. Į bylą pateikti nauji duomenys leidžia spręsti, kad atsakovas savo skolinių įsipareigojimų ieškovei gera valia nevykdo, turima skola didėja. Ginčo, kad ieškovė dovanojimo sandorio sudarymo metu turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą, atsiradusią iki šio sandorio sudarymo, nėra, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismo vertinimas šiuo klausimu yra pagrįstas, ir plačiau dėl šios sąlygos apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

69. Ginčo, kad skolininkas Lietuvos Respublikoje negyvena, joje registruoto nekilnojamojo turto neturi, o jo vardu registruotai transporto priemonei taikomas areštas nėra. Taigi, iš Lietuvos Respublikoje atsakovo vardu registruoto turto, ieškovės reikalavimas negali būti pilna apimtimi patenkintas, ko neneigė ir skolininkas.

70. Nors atsakovas tvirtina, jog užsienyje turi vertingo nekilnojamojo turto į kurį galima nukreipti išieškojimą, savaime nereiškia, jog atsakovo R. P. turtinė padėtis po sandorio sudarymo liko tokia pat, labiau tikėtina, su kreditoriumi nebus visiškai atsiskaityta. Perleidus Lietuvoje turėtą nekilnojamąjį turtą, atsakovui Lietuvoje negaunant pajamų į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą, ieškovės galimybės gauti įsiskolinimo sugrąžinimą sumažėjo.

71. Sprendžiant dėl to ar po turto perleidimo kreditorius teisės į įsiskolinimo susigrąžinimą pasikeitė, atsižvelgiama ir į tai, jog nuo (duomenys neskelbtini), kai buvo inicijuotas išieškojimas užsienyje, iki šiol lėšų neišieškota. Atsakovo R. P. įsiskolinimas biudžetui padidėjo iki 54 087,92 Eur, t.y. beveik 30 000 Eur. Nėra duomenų, jog šios skolos pagrįstumas būtų ginčijamas,o atsakovas būtų ėmęsis kokių nors veiksmų įsiskolinimui sumažinti. Tarp atsakovo ir VMI buvo sudarytos trys Mokėjimo paskolos sutartys dėl skolos mokėjimų išdėstymo, paskutinės termino pabaiga (duomenys neskelbtini), bet sutartys neįvykdytos (mokėjimų atsakovas neatliko).

72. Likus iki trečiosios sutarties pabaigos maždaug mėnesiui (duomenys neskelbtini) atsakovai sudaro ginčo sutartį, o lapkričio pabaigoje atsakovas teikia VMI prašymą dėl dar vienos mokėjimo paskolos sudarymo. Iš atsakovo VMI (duomenys neskelbtini) pateiktos Fizinio asmens anketos matyti, jog jis deklaravo, jog (duomenys neskelbtini) metais iš individualios veiklos gavęs bent 126 tūkst. Eur pajamų. Kur ir kaip naudojo šias lėšas atsakovas, nors kolegija siūlė pateikti papildomą reikšmingą informaciją, neatskleidė. (duomenys neskelbtini) mokesčių administratoriaus pateiktų duomenų matyti, jog atsakovas (duomenys neskelbtini) bankuose turi bent 5 sąskaitas, bet lėšų šiose sąskaitose nėra. Atsakovas anketoje nurodė turįs tik 200 Eur grynaisiais. Nors siūlomame mokėjimo grafike jis nurodė, jog (duomenys neskelbtini) sumokės 2 000 Eur, gruodį - 1 500 Eur ir t.t.(bylos dokumentai DOK-(duomenys neskelbtini)), bet iš kokių realių šaltinių tai ketinta daryti, jeigu reikšmingesnė skolos dalis nesumokama nuo (duomenys neskelbtini) metų, neatskleidžiama.

73. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovas užsienyje turi „vertingo turto“, kurio pakaks atsiskaitymui su mokesčių administratoriumi. Tokia išvada vertinama kaip nepakankamai pagrįsta. Atsakovo R. P. turimo sklypo dalies vertė turto vertinimu ir kitokiu panašiu įrodymu nėra konstatuota. Ketinto parduoti sklypo, kurio bendras plotas 765 kv. m., tad atsakovo dalis būtų apie 380 kv. m., pradinė pardavimo kaina-apie 620 tūkst. Eur, kuri, kaip galima spręsti, iš sutarties dėl pardavimo, nurodyta pardavėjų ir tarpininko nuožiūra. Kiek ši kaina reali, tad buvo galima tikėtis sandorio dėl turto pardavimo sudarymo, nežinoma. Nors atsakovas tvirtina, kad užsienyje turimo vertingo nekilnojamojo turto pardavimo atveju gautų lėšų pakaks su kreditoriumi(-iais) atsiskaityti, kolegijos vertinimu, yra pakankamo pagrindo abejoti tokio teiginio pagrįstumu. Iš su tarpininkų sudarytos dėl turto pardavimo sutarties turinio galima spręsti, kad galiojo vos du mėnesius (iki (duomenys neskelbtini)). Iš atsakovo pozicijos teisme galima daryti išvadą, jog sklypas nebuvo parduotas ir kol kas atsakovas nutarė jo neparduoti. Dėl kokių priežasčių šio sumanymo atsisakyta atsakovas neatskleidė. Pastebima, jog duomenys apie turtą neatnaujinti.

74. Pasakyta kolegijai sudaro pagrindą spręsti, jog skolininko realus mokumas sumažėjo. Išieškojimo proceso trukmė (nuo (duomenys neskelbtini) metų), jo nerezultatyvumas, skolų biudžetui didėjimas, ženklių pajamų gavimo deklaravimas, sykiu nemažinant turimos skolos ir neteikiant informacijos apie jų panaudojimą, realiai turimo ir, tikėtina, likvidaus turto Lietuvos Respublikoje neatlygintinis perleidimas, sykiu teikiant prašymą toliau tęsti įsiskolinimo sumokėjimo, kurio realumas realiai veiksmais neužtikrinamas, procesus, turimo (duomenys neskelbtini) Respublikoje turto realizavimo sustabdymas leidžia daryti labiausią tikėtiną išvadą, jog R. P. realiai nededa adekvačių pastangų, kad realiai atsiskaityti su kreditoriumi. Visą tai, leidžia daryti labiausia pagrįstą išvadą, jog nekilnojamąjį turtą, turėtą Lietuvoje, padovanojus, VMI galimybė nukreipti išieškojimą į atsakovo turtą ir taip pasiekti realaus skolos sugrąžinimo sumažėjo, o tikimybė, kad ieškojimas bus sėkmingas (duomenys neskelbtini) Respublikoje tėra hipotetinė.

75. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, daroma išvada, jog ieškovė įrodė esant actio Pauliamas sąlygų visumos, kas būtina, kad ieškinys tuo pagrindu galėtų būti tenkintas, buvimą, todėl ieškinys tenkintinas. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas - ieškinį tenkinti.

76. Nors atsakovai apeliacinio skundo dėl teismo išvadų, jog kitos, išskyrus „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, actio Pauliana sąlygos nustatytos, neteikė, bet abu atsiliepimuose teigia, jog ne R. P., o jo motina G. P. su sutuoktiniu buvo (yra) „tikrieji“ buto savininkai, todėl dėl šio argumento pasisakoma.

77. Kolegijos vertinimu, toks teiginys įrodymais nepagrįstas ir deklaratyvus. Pirma, buto privatizavimo metu galiojęs (iki (duomenys neskelbtini)) Butų privatizavimo įstatymas leido teisę naudotis butu turintiems asmenims susitarti kas bus buvo savininku (5 straipsnis). Atsakovė pateikė (duomenys neskelbtini) sutikimo kopiją iš kurios turinio matyti, jog buvo susitarta, kad butą pirks (taigi, taps savininku) R. P.. Dėl kokių priežasčių tuo metu teisę naudotis butu turėję asmenys taip susitarė neturi teisinės reikšmės. Nei susitarimas, nei jį realizavusi buto pirkimo-pardavimo sutartis nepakeisti. Kas ir kokiomis lėšomis mokėjo už butą, kas po buto privatizavimo juo naudojosi, jį išlaikė ir pan., nuosavybės teisių apimčiai teisiškai nereikšminga, nes butu naudotis teisę turintys asmenys juo ir toliau gali naudotis kitais (ne nuosavybės) teisiniais pagrindais (12 straipsnis). Antra, atsakovė pateikė teismui (duomenys neskelbtini) Skolos grąžinimo sutartį, pasak kurios už R. P. skolas (virš 81 tūkst. Eur) pagal jo ir G. P. (duomenys neskelbtini) metų sutartį už (duomenys neskelbtini) laikotarpį jis dovanos G. P. ginčo butą. Toks susitarimas leidžia daryti išvadą, jog „tikruoju“ buto savininku pačių atsakovų vertinimu buvo (yra) būtent R. P., o ne kitas asmuo (-menys), nes už jo paties neva egzistuojančią prievolę ir atsiskaitoma, o ne neatlyginimai grąžinama G. P. tai, kas jai, kaip atsakovai teigia, ir taip „priklauso“ po buto privatizavimo 1991 metais.

Dėl restitucijos taikymo

78. Tais atvejais, kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu, paprastai taikoma dvišalė restitucija, t. y. šalys grąžinamos į buvusią iki nuginčyto sandorio sudarymo padėtį (CK 6.222 straipsnio 1 dalis, 6.145–6.153 straipsniai). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant restituciją įprastai šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki sutarties sudarymo (LAT 2023-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023). Pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį, išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Actio Pauliana institutą reglamentuojančio CK 6.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas.

79. Kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra kliūčių taikyti restituciją natūra ir grąžinti šalis iki sutarties sudarymo buvusią padėtį – grąžinti R. P. nekilnojamąjį turtą – butą, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Dėl bylos procesinės baigties, bylinėjimosi išlaidų

80. Pagal CPK 93 str. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Sutinkamai su CPK 96 straipsniu, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

81. Šiuo atveju, ieškinį patenkinus bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti atsakovai. Ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo buvo atleista, todėl jis priteisiamas iš atsakovų lygiomis dalimis.

82. Ginčo sandoriu perleisto turto vidutinė rinkos vertė yra 42 400 Eur.Žyminis mokestis nuo šios sumos būtų 861 Eur (CPK 85 straipsnio 11 punktas). Kitos procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teismo procese išlaidos - 39,55 Eur tarp atsakovų irgi paskirtomis lygiomis dalimis (po 19,77 ir 19,78). Ieškinį patenkinus,atsakovės patirtos išlaidos neatlyginamos

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

apeliacinį skundą tenkinti.

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023-05-22 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

pripažinti R. P., a.k (duomenys neskelbtini) ir G. P., a.k (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarytą dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį Nr. (duomenys neskelbtini)(butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

Taikyti restituciją natūra – grąžinti R. P., a.k (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą – butą, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti valstybei iš R. P., a.k(duomenys neskelbtini) 450,28 Eur (keturi šimtai penkiasdešimt Eur 28 ct) ir iš G. P., a.k(duomenys neskelbtini) 450,27 Eur (keturi šimtai penkiasdešimt Eur 27 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Panaikinti teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – įrašą VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini).

Teisėjai Eigirdas Činka

Laimantas Misiūnas

Dalia Pranckienė