Baudžiamoji byla Nr. 2K-83-813/2026 Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00555-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.5; 2.4.7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. gegužės 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Dariaus Kantaravičiaus (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei,
išteisintojo A. P. gynėjai advokatei Egidijai Belevičienei,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Vitoldo Guliavičiaus skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 16 d. nuosprendžio.
Tauragės apylinkės teismo 2025 m. sausio 31 d. nuosprendžiu A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir 260 straipsnio 2 dalį aštuonerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaitytas suėmimo laikas nuo 2024 m. sausio 6 d. iki 2025 m. sausio 30 d. Priteista iš A. P. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1963,96 Eur ekstradicijos išlaidų atlyginimo.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 16 d. nuosprendžiu, tenkinus A. P. apeliacinį skundą, panaikintas Tauragės apylinkės teismo 2025 m. sausio 31 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis – A. P. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir 260 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Nepriteista iš A. P. Policijos departamentui 1963,96 Eur ekstradicijos išlaidų atlyginimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokurorės bei išteisintojo gynėjos paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. P. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad veikdamas su asmens, dėl kurio byla išskirta į atskirą tyrimą, suburta ir vadovaujama organizuota grupe, susidedančia iš paties A. P., M. P., kuris 2023 m. mirė, G. G., E. B., kurie buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ir dar šešių asmenų, dėl kurių byla išskirta į atskirą tyrimą, turinčia tikslą neteisėtai disponuoti psichotropinėmis medžiagomis, vykdyti jų prekybą ir taip gauti neteisėtų pajamų, ir visiems organizuotos grupės nariams pasiskirsčius vaidmenimis ir užduotimis, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, kartu vykdydamas jam paskirtą vaidmenį ir atlikdamas atskirą užduotį, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo, gabeno, laikė ir išplatino didelį kiekį psichotropinių medžiagų, tai yra 2021 m. gruodžio 1 d. apie 19 val. 46 min. iš nenustatytos vietos į Kalnėnų kaimą, Jurbarko seniūnijoje, Jurbarko rajone, į negyvenamą sodybą (koordinatės 55.06771, 22.73115) neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, automobiliu „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atgabeno didelį kiekį psichotropinės medžiagos – šešis vienetus plastiko paketuose supakuotų 607,890 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje rasta 54,532 g amfetamino, skirto kitiems organizuotos grupės nariams toliau platinti, ir šias medžiagas paslėpė sodyboje esančioje tuščioje šuns būdoje bei šias medžiagas minėtoje slėptuvėje neteisėtai laikė, iki policijos pareigūnai jas surado ir pakeitė į civilinėje apyvartoje neuždraustą medžiagą. A. P., toliau vykdydamas savo atskirą užduotį, susijusią su psichotropinių medžiagų paskirstymu tarp organizuotos grupės narių, 2021 m. gruodžio 1 d. apie 19 val. 46 min. palikęs savo atgabentas psichotropines medžiagas ir būdamas įsitikinęs, kad šioje slėptuvėje kitų organizuotos grupės narių yra padėtas didelis kiekis psichotropinių medžiagų – trys plastiko paketai su juose esančiais 289,23 g miltelių, kurių sudėtyje yra 39,204 g amfetamino, turėdamas tikslą jas platinti, paėmė slėptuvėje esančius tris paketus ir taip pasikėsino neteisėtai įgyti didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 39,204 g amfetamino – bei šį didelį kiekį psichotropinių medžiagų neteisėtai išgabenti iš slėptuvės įrengimo vietos nenustatyta kryptimi, tačiau savo nusikalstamos veikos nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi slėptuvėje buvusios psichotropinės medžiagos policijos pareigūnų jau anksčiau buvo surastos ir paimtos, o slėptuvėje esančios psichotropinės medžiagos pakeistos civilinėje apyvartoje neuždrausta medžiaga.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka pagal A. P. apeliacinį skundą, panaikino pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priėmė naują – išteisinamąjį nuosprendį. Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje, kadangi byloje nėra surinkta pakankamai A. P. kaltę patvirtinančių įrodymų, kurie neabejotinai pagrįstų, jog A. P. neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis.
III. Kasacinio skundo argumentai
3. Kasaciniu skundu prokuroras V. Guliavičius prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 16 d. nuosprendį ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo 2025 m. sausio 31 d. nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas, padarydamas priešingą išvadą nei pirmosios instancijos teismas dėl įrodymų pakankamumo, patikimumo ir jų sąsajumo A. P. kaltei pagrįsti, privalėjo ne tik imtis priemonių, kad visapusiškai patikrintų išteisintojo versiją dėl bylos aplinkybių, bet ir įvertinti visus kitus bylos duomenis, sugretindamas juos tarpusavyje, neteikdamas prioriteto vieniems prieš kitus, ir vertinti duomenų viseto įrodomąją reikšmę. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, buvo pažeistas esminis įrodinėjimui keliamas išsamumo ir nešališkumo bei visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo vadovaujantis įstatymu reikalavimas. Apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas šioje byloje turi esminių trūkumų, kurie sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, todėl padarytas esminis BPK pažeidimas, susijęs su įrodymų vertinimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).
3.2. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 331 straipsnio 2 dalies reikalavimus, visiškai nenurodė motyvų, kuriais remdamasis atmetė pirmosios instancijos teismo nustatytus įrodymus. Kartu pažymėtina, kad, pažeisdamas šiuos reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas nenurodė naujai apeliacinės instancijos teisme nustatytų aplinkybių ir, netgi priešingai, apeliacinės instancijos teisme apklaustų policijos pareigūnų (Š. P., L. S., D. M.) parodymus, kurie iš esmės patvirtina pirmosios instancijos teisme nustatytus įrodymus, ignoravo, o sprendimo, kuriuo buvo atmesti visi pirmosios instancijos teismo nustatyti įrodymai, visiškai nemotyvavo.
3.3. Apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas A. P., apsiribojo A. P. išsakytos versijos, kad policijos pareigūnai, vykdydami 2021 m. gruodžio 1 d. slaptą sekimą, suklydo, nurodydami, kad psichotropines medžiagas padėjo ir paėmė iš slėptuvės jis, įvertinimu kaip nepaneigtos. Pažeisdamas BPK 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus įrodymų vertinimo principus, nustatančius, kad nė vienam duomenų šaltiniui nėra teikiamas prioritetas, iš įrodymų grandinės apeliacinės instancijos teismas pašalino ir nevertino A. P. kaltę patvirtinančių, ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų, taip pat įrodymų, kurie buvo naujai nustatyti apeliaciniame procese (liudytojų D. M., Š. P. parodymų), visiškai neišdėstė teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ar jų atmetimo motyvų. Apeliacinės instancijos teismas, motyvuodamas sprendimą išteisinti A. P., apsiribojo tik teiginiu, kad atnaujinus įrodymų tyrimą surinkti duomenys taip pat neleidžia daryti neabejotinos išvados dėl A. P. kaltės padarius nusikalstamą veiką. Tačiau pirmosios instancijos teismas buvo padaręs visiškai priešingą išvadą, kad A. P. kaltė yra įrodyta.
3.4. Pažymėtina, kad teismas 2025 m. birželio 5 d. protokoline nutartimi įpareigojo prokurorą organizuoti įvykio vietos apžiūrą, kas ir buvo padaryta, o ne vykdyti kitus procesinius veiksmus. Pagal BPK 196 straipsnį, parodymų patikrinimas vietoje savo esme yra visiškai kitoks procesinis veiksmas, kurio metu patikrinami ar patikslinami liudytojų parodymai dėl įvykio vietos arba situacijos. Nors atliktą įvykio vietos apžiūrą teismas ir aprašė nuosprendyje, tačiau liko neaišku, ar teismas ja rėmėsi, ar atmetė jos metu nustatytas aplinkybes, ar turėjo tikslą šią apžiūrą įvertinti kartu su liudytojų parodymais, juos tikslinti ir pan.
3.5. Nuosprendyje teismas, paminėdamas 2021 m. gruodžio 3 d. slaptų veiksmų atlikimo protokolą, aplinkybę, kad joje nurodomas 2021 m. gruodžio 1 d. atpažintas asmuo – A. P., kartu minėdamas ir policijos pareigūno Š. P. 2021 m. gruodžio 1 d. tarnybinį pranešimą apie A. P. 2021 m. gruodžio 1 d. atliktus veiksmus, visiškai nemotyvavo, kodėl šie įrodymai yra atmetami. Išvada apie šių įrodymų atmetimą darytina tik pagal galutinį teismo sprendimą – išteisinti A. P., kadangi apeliacinės instancijos teismo sprendime dėl minėtų įrodymų vertinimo motyvų nėra. Nevertindamas šių svarbių procesiniuose dokumentuose nurodomų aplinkybių (o kartu, kaip suprantama iš priimto sprendimo, atmesdamas ir apklaustų liudytojų parodymus), apeliacinės instancijos teismas visiškai apsiribojo, o kartu ir suteikė prioritetinę reikšmę A. P. išsakytai įvykių versijai. Tuo tarpu dėl kitų įrodymų, patvirtinančių A. P. kaltę, teisinių argumentų jis neišdėstė.
3.6. Pirmosios instancijos teisme buvo apklausti liudytojai E. B., G. G., kurie buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu. Taip pat pagarsinti mirusio M. P. parodymai. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šiais liudytojų parodymais rėmėsi konstatuodamas A. P. kaltę, jo vaidmenį organizuotoje grupėje. Taip pat pirmosios instancijos teismas rėmėsi ir 2021 m. rugsėjo 18 d., 2021 m. rugsėjo 25 d. slapto P. S. (asmens, dėl kurio byla atskirta) sekimo metu užfiksuotais P. S. ir A. P. tarpusavio pokalbiais apie narkotines medžiagas, slėptuves. Šie įrodymai apeliacinės instancijos teismo sprendime visiškai neaptariami ir paminimi tik aprašant A. P. gynėjo apeliacinį skundą, tačiau jokio teisinio vertinimo teismas nepateikė.
3.7. Liudytojų E. B., G. G., M. P., slapto P. S. 2021 m. rugsėjo 18 d., 2021 m. rugsėjo 25 d. sekimo metu fiksuotų pokalbių, taip pat ir 2021 m. gruodžio 3 d. slaptų veiksmų atlikimo protokolo, 2021 m. gruodžio 1 d. tarnybinio pranešimo kartu su liudytojų Š. P., D. M., L. S. parodymais apeliacinės instancijos teismas kaip įrodymų apskritai nevertino ir šiuos įrodymus ignoravo, išėmė iš įrodymų visumos. Šių įrodymų apeliacinės instancijos teismas neaptarė ir nepasisakė, kodėl juos laiko nereikšmingais ir negalinčiais turėti įtakos sprendimui dėl A. P. kaltės, nors, būtent šiuos įrodymus vertinant kartu su kitais bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl A. P. kaltės yra teisėtas ir pagrįstas.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro V. Guliavičiaus kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
5. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduoti kasaciniai skundai, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis). Dėl šių nuostatų taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy03MC04OTUvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-70-895/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-70-895/2018">2K-7-70-895/2018</a>, 2K-P-58-697/2019, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-788/2021">2K-P-31-788/2021</a>, 2K-7-39-1073/2022). Kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali patikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus nagrinėjant bylą kasacine tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-788/2021">2K-P-31-788/2021</a>).
6. Šioje baudžiamojoje byloje prokuroro kasacinis skundas paduotas dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų, taikant BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir 260 straipsnio 2 dalį, laikymosi apeliacinės instancijos teisme. Prokuroro kasaciniame skunde ginčijamos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, pateikiamos savos byloje tirtų įrodymų interpretacijos ir nuomonės dėl atskirų bylos duomenų vertinimo, jų įrodomosios reikšmės nustatant byloje įrodinėtinas aplinkybes. Remiantis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais dėl kasacinės instancijos teismo kompetencijos ribų, tokio pobūdžio kasacinio skundo argumentai bus nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų
7. Kasaciniame skunde ginčijamas apeliacinės instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis A. P., jo neteisėtumas grindžiamas neteisingai, nesilaikant BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, įvertintais įrodymais. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas apsiribojo A. P. nurodyta įvykio versija, kad jis nedalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Skunde teigiama, kad apygardos teismas nemotyvavo, kodėl atmeta ar kitaip vertina pirmosios instancijos teismo įrodymus dėl A. P. kaltės, kad neišdėstė teisinių argumentų ir dėl apeliaciniame procese ištirtų įrodymų vertinimo. Prokuroras mano, kad apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas šioje byloje turi esminių trūkumų, kurie sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Teisėjų kolegija su tokiais kasacinio skundo argumentais dėl padarytų esminių BPK pažeidimų nesutinka.
8. Nagrinėjamoje byloje žemesnės instancijos teismai priėmė skirtingus sprendimus. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių A. P. kaltę, nuteisė jį pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir 260 straipsnio 2 dalį dėl disponavimo dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų veikiant organizuota grupe. Apeliacinės instancijos teismas, kitaip įvertinęs tuos pačius bylos įrodymus ir pripažinęs juos nepakankamais A. P. kaltei pagrįsti, taip pat atlikęs papildomą įrodymų tyrimą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, remdamasis in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principu, išteisino jį dėl nurodyto kaltinimo, nes neįrodyta, kad A. P. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
9. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą teisės taikymo aspektu, atsižvelgdama į kasacinio skundo argumentus ir skirtingas teismų išvadas dėl A. P. inkriminuotos veikos padarymo, patikrina, ar skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje teismo atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus išsamiai ir nešališkai išnagrinėti ir įvertinti visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, ar šiais aspektais nuosprendis atitinka kitus jam keliamus BPK nustatytus reikalavimus.
10. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYtNjg5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-26-689/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-26-689/2018">2K-26-689/2018</a>, 2K-78-648/2020). Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų laikytini įrodymais, kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad inkriminuojama nusikalstama veika (ne)turi baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose ne kartą yra konstatavęs, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu tik tais atvejais, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzYtMzAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-176-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-176-303/2015">2K-7-176-303/2015</a>, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-121-697/2020, 2K-270-628/2020, 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022 ir kt.).
11. BPK 331 straipsnyje nenurodyta jokių specifinių naujo nuosprendžio surašymo taisyklių, tačiau apeliacinės instancijos teismo priimtame naujame nuosprendyje (apkaltinamajame ar išteisinamajame) paprastai sukritikuojamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nustatytų bylos aplinkybių, kitaip įvertinami byloje esantys ar naujai gauti įrodymai, nurodomos naujos aplinkybės ar atkreipiamas dėmesys į tas nusikalstamos veikos teisiniam įvertinimui pagal baudžiamąjį įstatymą reikšmingas aplinkybes, į kurias pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio arba netinkamai vertino atskirus bylos įrodymus jas nustatydamas. Apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinys apie pirmosios instancijos teismo išvadų, padarytų dėl bylos aplinkybių ir jų įrodytumo bei bylos tyrimo išsamumo, pagrįstumą turi būti aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTkwLTY0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-190-648/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-190-648/2018">2K-190-648/2018</a>, 2K-112-895/2019, 2K-204-719/2023).
12. Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, priėmęs naują išteisinamąjį nuosprendį A. P., kasaciniame skunde nurodytų procesinių pažeidimų nepadarė. Spręsdamas A. P. baudžiamosios atsakomybės klausimą, apeliacinės instancijos teismas tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įvertino visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus bei jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes ir pagrįstai vadovavosi in dubio pro reo principu. Šio teismo nuosprendyje atliktas įrodymų vertinimas tokių trūkumų, kuriuos nurodo prokuroras, neturi. Priešingai, atskiri įrodymai vertinti nepažeidžiant BPK nuostatų, išvados padarytos įvertinus įrodymų visumą, aiškiai argumentuota, kodėl tiek atskiri įrodymai, tiek jų visuma yra nepakankami A. P. kaltei pagrįsti. Skundžiamas nuosprendis atitinka jo turiniui BPK keliamus reikalavimus, kai panaikinamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 331 straipsnio 2 dalis).
13. Įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, taip pat tai, kad apeliacinės instancijos teismas kitaip nei pirmosios instancijos teismas vertino įrodymus, savaime nereiškia įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTcwLTY5OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-170-699/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-170-699/2016">2K-170-699/2016</a>, 2K-42-507/2017, 2K-365-719/2018, 2K-224-628/2024 ir kt.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą pagal A. P. apeliacinį skundą, dar kartą įvertino pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, tačiau padarė kitokias išvadas dėl bylai reikšmingų faktų tikrumo. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, šis teismas bendrame kitų bylos duomenų kontekste, be kita ko, vertino šiuos surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus: 2021 m. gruodžio 3 d. slaptų veiksmų atlikimo protokolą ir 2021 m. spalio 7 d., 2021 m. gruodžio 1 d. tarnybinius pranešimus, kadangi, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, motyvai dėl A. P. kaltės buvo grindžiami būtent šiais įrodymais. Kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino kitų byloje esančių įrodymų, kuriais buvo grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis (liudytojų parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga), nepagrįstas, kadangi visi kiti kasaciniame skunde nurodomi bylos duomenys yra susiję tik su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog A. P. dalyvavo kaltinime nurodytos organizuotos grupės veikloje (BPK 20 straipsnio 3 dalis).
14. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas papildomas įrodymų tyrimas: apklausti slaptą sekimą atlikę ir 2021 m. gruodžio 3 d. slaptų veiksmų atlikimo protokolą pasirašę pareigūnai D. M., L. S., Š. P. Be to, prokuroras įpareigotas atlikti papildomus tyrimo veiksmus: padaryti įvykio vietos apžiūrą ir įvykio vietos schemą, apžiūros protokole nurodyti vietas, kuriose buvo pareigūnai slapto sekimo metu, nurodyti atstumus, iš kurių jie stebėjo įvykį, nurodyti vietą, kur atvyko automobilis, schematiškai nurodyti vietą, per kur atėjo asmuo iki šuns būdos, kada pareigūnai pamatė A. P., kada jį stebėjo, kadangi nebuvo panaudotos jokios specialiosios priemonės. Nepaisant to, teismui buvo pateiktas ir teismo posėdžio metu ištirtas tik papildomas 2025 m. rugpjūčio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame teismo prašomos informacijos nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas išdėstė motyvus, paaiškinančius, kodėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl padarytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nustatant A. P. kaltę yra nepagrįstos, nurodyta, kad ir atlikus papildomą įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme nėra pakankamai duomenų išvadai, kad A. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir 260 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismo išvados argumentuotos, logiškos, paremtos įrodymų visumos vertinimu, atsižvelgiant į įrodymų sąsajumą, pakankamumą ir patikimumą.
15. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje A. P. kaltė dėl disponavimo dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu iš esmės buvo grindžiama 2021 m. gruodžio 3 d. slaptų veiksmų atlikimo protokolu ir 2021 m. gruodžio 1 d. tarnybiniu pranešimu, t. y. slapto sekimo metu nustatytomis aplinkybėmis, kuriuose nurodyta, kad stebėtas asmuo apšviestame kelio ruože buvo atpažintas kaip A. P. ir kad byloje nėra jokių kitų objektyvių bei patikimų įrodymų, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą, jog A. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaip matyti iš pirmiau nurodytų slaptų veiksmų atlikimo protokolo ir tarnybinio pranešimo, asmuo įvykio vietoje buvo stebėtas tamsiu paros metu (2021 m. gruodžio 1 d. 19 val. 50 min. – 19 val. 54 min.) ir nė vienas iš apeliacinės instancijos teisme apklaustų pareigūnų, tarp jų ir 2021 m. gruodžio 3 d. protokolą bei 2021 m. gruodžio 1 d. tarnybinį pranešimą surašęs pareigūnas Š. P., negalėjo patvirtinti, jog įvykio vietoje matė būtent A. P., kokiu atstumu jį stebėjo ir kuris pareigūnas identifikavo asmenį kaip A. P. Atliekant slaptą sekimą techninės priemonės nebuvo naudotos, įvykio vietoje nebuvo užfiksuoti jokie pėdsakai, kurie leistų nustatyti asmens tapatybę, asmuo nebuvo sulaikytas. Taigi apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog šiuo atveju nėra galimybės padaryti neabejotinos išvados, kad pareigūnai negalėjo suklysti dėl asmens tapatybės. A. P. viso proceso metu kaltės nepripažino ir nurodė, kad policijos pareigūnai, vykdydami 2021 m. gruodžio 1 d. slaptą sekimą, suklydo, nurodydami, kad psichotropines medžiagas padėjo ir iš slėptuvės paėmė būtent jis, kad tai galėjo padaryti į jį vizualiai panašus M. P. Ši išteisintojo gynybos versija objektyviais ir patikimais įrodymais nebuvo paneigta.
16. Nagrinėjamoje byloje pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiškai ir besąlygiškai įrodytas, o teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą pagrįstos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-232/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-232/2014">2K-232/2014</a>, 2K-12-648-2021). Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzMvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-173/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-173/2014">2K-7-173/2014</a>, 2K-219-693/2017, 2K-224-628/2024). Priešingai nei teigia kasatorius, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes ir nustatęs pirmosios instancijos teismo padarytus įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, pažeidimus, juos ištaisė. Teismas atliko papildomą įrodymų tyrimą ir ėmėsi visų įmanomų priemonių bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, vertino visus proceso metu surinktus bylai išspręsti reikšmingus įrodymus, išdėstė teisinius argumentus dėl ištirtų įrodymų vertinimo, savo išvadas dėl A. P. nekaltumo padarė atsižvelgdamas į tai, kad byloje net ir po papildomo įrodymų tyrimo nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių A. P. kaltę padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir 260 straipsnio 2 dalyje, todėl pagrįstai vadovavosi in dubio pro reo principu ir konstatavo, jog A. P. negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinės bylos nagrinėjimo ribas ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis tinkamai motyvuotas, yra neprieštaringas, išsamus, atitinka bylos medžiagą, neturi teisinio pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo įrodymų vertinimo rezultatu.
17. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nepadarė kasatoriaus nurodomų esminių baudžiamojo proceso įstatymo – BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 331 straipsnio 2 dalies nuostatų – pažeidimų, sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Dėl to nėra pagrindo tenkinti prokuroro kasacinį skundą ir panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį prokuroro nurodytais kasacinio skundo argumentais (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Vitoldo Guliavičiaus kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Algimantas Valantinas
Daiva Pranytė-Zalieckienė
Darius Kantaravičius
