Dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atsakovei viešajai įstaigai Visagino pirminės sveikatos priežiūros centrui

Civilinė byla Nr. e2A-17-589/2024

Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00812-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.2; 2.6.1.4; 2.6.8.8; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 11 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimanto Misiūno ir Dalios Pranckienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-104-420/2023 pagal ieškovės viešosios įstaigos Visagino ligoninės ieškinį dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atsakovei viešajai įstaigai Visagino pirminės sveikatos priežiūros centrui, išvadą teikianti institucija byloje – Panevėžio teritorinė ligonių kasa.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Visagino ligoninė (toliau – ir ieškovė, ir ASPĮ Nr. 1) prašė priteisti iš atsakovės VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro (toliau – ir atsakovė, ir ASPĮ Nr. 2) 15 952 Eur už sutartinių įsipareigojimų pažeidimus ir visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. balandžio 20 d. buvo pasirašyta trišalė sutartis Nr. 2-74 „Dėl darbuotojų darbo funkcijų atlikimo dviem darbdaviams“ tarp ieškovės, atsakovės ir fizinio asmens gydytojo K. S. (K. S.) (toliau – ir darbuotojas). Pagal šios sutarties 1.3. papunktį ieškovė įsipareigojo darbuotojui mokėti jam priklausantį darbo užmokestį, kompensuoti kelionės išlaidas ir vykdyti kitas darbdavio pareigas, o pagal sutarties 2.7. papunktį atsakovė įsipareigojo kompensuoti ASPĮ Nr. 1 išlaidas, patirtas dėl darbuotojų siuntimo ir darbo funkcijų vykdymo ASPĮ Nr. 2 naudai. 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutraukus su K. S. darbo sutartį, 2021 m. rugsėjo 1 d. ieškovė raštu kreipėsi į atsakovę su prašymu Nr. (1.11)3-1447 kompensuoti jai už periodą nuo 2020 m. balandžio 20 d. iki 2021 m. rugpjūčio 27 d. dėl darbuotojo K. S. siuntimo ir darbo funkcijų vykdymo atsakovės naudai patirtas darbo užmokesčio sąnaudas. Negavusi atsakymo į pateiktą raštą ieškovė pakartotinai 2021 m. spalio 21 d. raštu kreipėsi į atsakovę su prašymu Nr. (1.11)3-1695 vykdyti trišalės sutarties sutartinius įsipareigojimus ir patirtų išlaidų kompensavimą, tačiau 2021 m. spalio 26 d. raštu (be numerio) atsakovė atsisakė kompensuoti ieškovei visas išlaidas, motyvuojant tuo, kad K. S. nebuvo įdarbinusi atsakovės įstaigoje ir neprivalo apmokėti darbo užmokesčio išlaidų bei pasiūlė kreiptis į Teritorinę ligonių kasą (toliau – ir TLK) dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) lėšų kompensacijos. 2021 m. lapkričio 11 d. ieškovė raštu Nr. (1.11)3-1771 „Dėl įsipareigojimų vykdymo“ atsakovei paaiškino, kad nebuvo atsakinga už karščiavimo klinikos veiklos organizavimą, todėl negali kreiptis į TLK dėl atsakovės suteiktų paslaugų apmokėjimo, o 2022 m. rugpjūčio 9 d. prašymu Nr. (1.11) 3-913 ieškovė dar kartą kreipėsi į atsakovę su reikalavimu iki 2022 m. rugpjūčio 16 d. įvykdyti trišalės sutarties 2.7. papunkčio reikalavimus ir kompensuoti darbuotojo siuntimo ir darbo funkcijų vykdymo atsakovės naudai darbo užmokesčio sąnaudas. 2022 m. rugpjūčio 12 d. atsakovė raštu Nr. (1.6Mr)4-455 atsisakė kompensuoti darbuotojo K. S. darbo užmokestį argumentuodama tuo, kad šis darbuotojas buvo įdarbintas VšĮ Visagino ligoninėje ir įstaiga iš jo darbo jokios finansinės naudos negavo, paslaugos bei nauda buvo teikiama visiems Visagino ir Ignalinos savivaldybės gyventojams gaunant kokybiškas paslaugas.

3. Ieškovė pažymėjo, kad karščiavimo klinika teikė pirminio lygio paslaugas, ieškovei šių paslaugų TLK neapmoka. Medicinos gydytojui K. S., tab. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. balandžio 9 d. iki 2021 m. rugpjūčio 27 d. ieškovė priskaičiavo 25 967,27 Eur sumą darbo užmokesčio bei 606,86 Eur darbdavio mokamų mokesčių, viso – 26 574,13 Eur sumą. Panevėžio TLK kompensavo 10 622,13 Eur (su darbdavio mokesčiais) šio darbuotojo darbo užmokesčiui didinti, todėl ieškovė patyrė 15 952 Eur darbo užmokesčio sąnaudų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2023 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu ieškovės VšĮ Visagino ligoninės ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro ieškovės naudai 15 952 Eur darbo užmokesčio sąnaudų ir 478,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybei – 22,07 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nustatė, kad karščiuojantiems ir viršutinių kvėpavimo takų simptomų turintiems pacientams pagalbos organizavimas, teikimas ir jiems suteiktų paslaugų apmokėjimas PSDF biudžeto lėšomis buvo reglamentuotas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. V-506 „Dėl Ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų turintiems pacientams teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Paslaugų teikimo tvarkos aprašas). Šio įsakymo 24 punkte buvo nustatyta, kad karščiavimo klinikoje pagalba suteikta tokiems pacientams priskiriama būtinajai pagalbai, jiems suteiktos paslaugos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis kaip paslaugos suteiktos dėl būtinosios pagalbos, o pagal minėto įsakymo 7.3. papunktį karščiavimo klinikos buvo steigiamos savivaldybių sprendimu paskiriant konkrečią asmens sveikatos priežiūros įstaigą teikti ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų turintiems pacientams. Už karščiavimo klinikoje suteiktas paslaugas apmokėjimą iš PSDF biudžeto gaudavo ta įstaiga, kuriai buvo pavesta tokias paslaugas teikti.

6. Visagino savivaldybės administracijos direktorius 2020 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. ĮVE-148 „Dėl ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų turintiems pacientams teikimo užtikrinimo“ skyrė atsakovę asmens sveikatos priežiūros įstaiga (ASPĮ), teikiančia ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugų viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų turintiems pacientams (toliau – ir karščiavimo klinika); pavedė atsakovės direktorei organizuoti karščiavimo klinikos veiklą; užtikrinti karščiavimo klinikos veiklą ir vadovaujantis Paslaugų teikimo tvarkos aprašo nuostatomis teikti ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų turintiems pacientams.

7. 2020 m. balandžio 20 d. tarp ieškovės, atsakovės ir fizinio asmens gydytojo K. S. buvo pasirašyta trišalė sutartis Nr. 2-74 „Dėl darbuotojų darbo funkcijų atlikimo dviem darbdaviams“. Pagal šią sutartį ieškovė įsipareigojo: atsiųsti savo darbuotoją vykdyti jų darbo sutartyje nustatytas darbo funkcijas ASPĮ Nr. 2 naudai ir jai vadovaujant pagal iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš dvi dienas, suderintą darbuotojų sąrašą ir jų darbo grafiką (1.1. papunktis); perduoti ASPĮ Nr. 2 darbuotojų darbo sutarčių ir kitų lokalinių teisės aktų reglamentuojančiųjų darbo pareigas kopijas (1.2. papunktis); darbuotojui mokėti jam priklausantį darbo užmokestį, kompensuoti kelionės išlaidas ir vykdyti kitas darbdavio pareigas (1.3. papunktis). Pagal šią sutartį atsakovė įsipareigojo: informuoti ASPĮ Nr. 1 apie reikiamą darbuotojų skaičių ir suderinti su ASPĮ Nr. 1 siunčiamų darbuotojų sąrašą bei jų darbo grafikus ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas iki darbo funkcijų atlikimo ASPĮ Nr. 2 naudai pradžios (2.1. papunktis); iki darbo pradžios raštu supažindinti ASPĮ Nr. 1 darbuotoją su darbo sąlygomis, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais jo darbą ASPĮ Nr. 2 naudai reglamentuojančiais teisės aktais, imtis visų priemonių ASPĮ Nr. 1 darbuotojo saugai ir sveikatai užtikrinti pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas (2.2. papunktis); ASPĮ Nr. 1 darbuotojui leisti pradėti dirbti tik tada, kai ASPĮ Nr. 1 darbuotojas yra supažindintas su jam taikomais darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais, įskaitant esamus ir galimus rizikos veiksnius ir apsisaugojimo nuo jų priemonių naudojimo ypatumus, ir yra instruktuotas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, net jeigu ASPĮ Nr. 1 jis buvo nustatyta tvarka instruktuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais (2.3. papunktis); suteikti ASPĮ Nr. 1 darbuotojams darbo priemones ir užtikrinti kolektyvines ir asmenines apsaugos priemones, kai darbuotojai vykdo savo darbo funkcijas ASPĮ Nr. 2 naudai (2.4. papunktis); atsakyti už ASPĮ Nr. 1 darbuotojų darbo sąlygos, kiek tai susiję su darbuotojų sauga ir sveikata, kai darbuotojai vykdo savo darbo funkcijas ASPĮ Nr. 2 naudai (2.5. papunktis); atsakyti už ASPĮ Nr. 1 darbuotojams padarytą žalą jiems vykdant savo darbo funkcijas ASPĮ Nr. 2 naudai (2.6. papunktis); kompensuoti ASPĮ Nr. 1 išlaidas patirtas dėl darbuotojų siuntimo ir darbo funkcijų vykdymo ASPĮ Nr. 2 naudai (2.7. papunktis). Pagal šią sutartį darbuotojas įsipareigojo: ASPĮ Nr. 1 raštišku nurodymu atlikti darbo sutartyje nustatytas darbo pareigas ASPĮ Nr. 2 patalpose (darbo vietoje) pagal ASPĮ Nr. 1 pateiktą darbo grafiką; laikytis ASPĮ Nr. 2 vidaus darbo tvarkos taisyklių, kitų įstaigos vidaus dokumentų ir lokalinių teisės aktų kiek tai susiję su darbuotojo darbo funkcijų vykdymu; tinkamai atlikti darbo sutartyje nustatytas darbo pareigas ASPĮ Nr. 2 naudai ir jai vadovaujant.

8. Iš ieškovės pateiktų gydytojo K. S. darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių teismas nustatė, kad nuo 2020 m. balandžio 20 d. šio gydytojo darbo laikas buvo apskaitomas po 4 valandas tik už jo darbą karščiavimo klinikoje, kurioje jis dirbo atsakovės naudai. Būtent už šį apskaitytą darbą karščiavimo klinikoje ieškovė skaičiavo ir mokėjo jam darbo užmokestį. Jokių darbo funkcijų ieškovės naudai per šį laiką K. S. neatliko. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoju apklaustas pats K. S..

9. Teismas pažymėjo, kad 2020 m. balandžio 20 d. pasirašyta trišalė sutartis buvo sudaryta pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintą pavyzdinę formą. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 96 straipsniu, pagal kurį, su darbuotoju sudaromoje darbo sutartyje vietoj vieno darbdavio gali būti nurodyti du ar daugiau darbdavių tai pačiai darbo funkcijai atlikti (1 dalis), kiekvienas darbdavys, atsižvelgdamas į jiems skirtą darbuotojo laiką, turi teisę darbuotojo atžvilgiu įgyvendinti darbdavio teises ir privalo vykdyti darbdavio pareigas, užtikrinti šio kodekso ir kitų darbo teisės normų taikymą (2 dalis). Teismas taip pat atsižvelgė į DK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad darbo keliems darbdaviams sutartyje darbdavių susitarimu privaloma nurodyti pirmąjį darbdavį, kuris atliks visas darbdavio funkcijas, susijusias su darbo grafiko sudarymu, darbuotojo pajamų apmokestinimu, socialinio draudimo ir kitų įmokų už šį darbuotoją sumokėjimu, informacijos apie jį pateikimu, ir šio straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad kiti darbdaviai pirmajam darbdaviui privalo kompensuoti išlaidas pagal jų sudarytą susitarimą, atsižvelgiant į darbo laiką, kurį jiems dirbo šis darbuotojas.

10. Teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, remdamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2023 m. gegužės 8 d raštu Nr. (1.1.41.Mr-14)10 ir Panevėžio TLK išvada, sprendė, kad atsakovė buvo paskirta teikti ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų turintiems pacientams; atsakovės direktorei buvo pavesta organizuoti karščiavimo klinikos veiklą, užtikrinti karščiavimo klinikos veiklą ir teikti ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų turintiems pacientams; už karščiavimo klinikoje suteiktas paslaugas apmokėjimą iš PSDF biudžeto gaudavo ta įstaiga, kuriai buvo pavesta tokias paslaugas teikti, t. y. nagrinėjamu atveju – atsakovė; atsakovė įsipareigojo, kai darbuotojas vykdo savo darbo funkcijas jo naudai, supažindinti darbuotoją su darbo sąlygomis, darbo tvarkos taisyklėmis, imtis visų priemonių darbuotojo saugai ir sveikatai užtikrinti, suteikti darbuotojui darbo priemones ir užtikrinti kolektyvines ir asmenines apsaugos priemones, atsakyti už darbuotojo darbo sąlygas, už darbuotojui padarytą žalą; ieškovė turėjo tik parinkti darbuotojus ir pasiųsti juos dirbti karščiavimo klinikoje atsakovės naudai bei mokėti jiems darbo užmokestį; ieškovė darbuotojo K. S. darbo laiką apskaičiavo ir mokėjo jam darbo užmokestį būtent už darbą karščiavimo klinikoje, kurioje jis dirbo atsakovės naudai; jokių darbo funkcijų ieškovės naudai darbuotojas K. S. per šį laiką neatliko. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas darė išvadą, jog atsakovė pagal trišalės sutarties 2.7. papunktį turi kompensuoti ieškovei darbuotojui K. S. išmokėtą darbo užmokestį už darbą atsakovės naudai, todėl ieškovės ieškinį tenkino.

11. Ieškinį patenkinęs visiškai, teismas priteisė iš atsakovės ieškovei 478,56 Eur žyminio mokesčio, o valstybei – 22,07 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Atsakovė VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, arba, netenkinus šio prašymo, ieškovės patirtas darbo užmokesčio sąnaudas proporcingai paskirstyti šalims pagal šalių kaltės laipsnį, taip pat perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir priteisti atsakovei iš ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį pagrindžiantys įrodymai teismui bus pateikti vėliau.

13. Nurodo, kad teismas netinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes sprendžiant klausimą, kieno vardu darbuotojas apskritai galėjo suvesti duomenis į VLK informacinę sistemą Sveidra, bei kas atsakingas už tai, kad darbuotojas nesuvedė pacientų apsilankymų į šią sistemą, dėl ko nebuvo gautos PSDF biudžeto lėšos. Teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, netinkamai išaiškino trišalės sutarties turinį ir atsakovės pareigą kompensuoti ieškovei šio darbuotojui sumokėtą darbo užmokestį. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl atsakovės argumentų dėl netinkamo ieškovės bendradarbiavimo pagal trišalę sutartį ir jos atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi į atsakovę dėl darbuotojo darbo užmokesčio kompensavimo.

14. Mano, kad remiantis naujais į bylą pateiktais duomenimis, galima daryti išvadą, jog pati ieškovė dėl savo kaltės prarado galimybę iš PSDF biudžeto lėšų gauti mažiausiai 5 731,39 Eur sumą, kuri galėjo būti panaudota darbuotojo darbo užmokesčio išlaidoms kompensuoti, todėl šioje dalyje ieškovės ieškinys yra nepagrįstas ir turi būti atmetamas.

15. Ieškovė VšĮ Visagino ligoninė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo atmesti atsakovės prašymą dėl jos apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

16. Nurodo, kad su atsakovės apeliacinio skundo motyvais nesutinka. Pažymi, kad už karščiavimo klinikos darbo organizavimą, paslaugų ligoniams teikiančių specialistų kiekio ir jų darbo organizavimą buvo atsakinga atsakovė. Karščiavimo klinikos komanda buvo atsakinga už tinkamą ir savalaikį duomenų suvedimą Elektroninėje sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (toliau – ESPBI IS).

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovės VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

18. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės VšĮ Visagino ligoninės ieškinys dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

19. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

20. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas). Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra teismo diskrecija, kurią įgyvendindamas teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą); ar byloje dalyvaujantiems asmenims buvo suteikti pakankamai laiko susipažinti su naujais įrodymais ir išdėstyti savo nuomonę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017 44 punktą; 2019 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 32 punktą).

21. Atsakovė VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centras su apeliaciniu skundu pateikė suvestinius duomenis iš e.sveikata.lt apie K. S. ginčo laikotarpiu aptarnautus pacientus, kurių K. S. nesuvedė į VLK informacinę sistemą Sveidra. Atsakovė prašymą priimti naują įrodymą grindė argumentu, kad poreikis surinkti ir pateikti į bylą šiuos duomenis atsirado tik susipažinus su skundžiamu sprendimu, minėti duomenys automatiškai nebuvo susisteminami, todėl atsakovei teko juos rankiniu būdu sisteminti. Atsakovė taip pat prašė atsižvelgti į tai, kad ginčas yra kilęs dėl viešų lėšų paskirstymo tarp dviejų viešųjų juridinių asmenų.

22. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovės pateiktas naujas įrodymas yra susiję su bylos nagrinėjimo dalyku, taip pat į tai, kad su šiuo nauju įrodymu ieškovė yra susipažinusi, dėl juo grindžiamų aplinkybių turėjo galimybę pateikti savo nuomonę atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą, dėl to jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nutaria naujai pateiktą įrodymą priimti ir jį vertinti kartu su kita bylos medžiaga.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

23. Nagrinėjamojoje byloje ieškovė VšĮ Visagino ligoninė prašė priteisti iš atsakovės VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro 15 952 Eur darbo užmokesčio sąnaudų, kurias ji patyrė laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 20 d. iki 2021 m. rugpjūčio 27 d. dėl darbuotojo K. S. siuntimo ir darbo funkcijų vykdymo atsakovės naudai, motyvuodama tuo, kad atsakovė nevykdė 2020 m. balandžio 20 d. pasirašytos trišalės sutarties Nr. 2-74 „Dėl darbuotojų darbo funkcijų atlikimo dviem darbdaviams“ 2.7. papunkčio sąlygų. Ieškovė teigė, kad pagal minėtą trišalės sutarties sąlygą atsakovė įsipareigojo kompensuoti ieškovei išlaidas, patirtas dėl darbuotojo siuntimo ir darbo funkcijų vykdymo atsakovės naudai. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, tvirtindama, kad ieškovės darbuotojas K. S. turėjo pareigą per ieškovės vardu jam sukurtą paskyrą suvesti duomenis apie suteiktas paslaugas pas atsakovę (karščiavimo klinikoje) į ESPBI IS ir VLK informacinę sistemą Sveidra, o ieškovė, kaip K. S. pagrindinė darbdavė, turėjo pareigą būti atidi ir rūpestinga bei laiku pasirūpinti darbuotojo darbo užmokesčio kompensavimu, t. y. pastebėti, kad darbuotojas tinkamai neapskaito savo suteiktų paslaugų pas atsakovę (karščiavimo klinikoje) ir ieškovė negauna šių paslaugų apmokėjimo iš PSDF biudžeto lėšų.

24. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino, konstatavęs, kad atsakovė, vadovaujantis trišalės sutarties 2.7. papunkčiu, turi kompensuoti ieškovei darbuotojui K. S. išmokėtą darbo užmokestį už darbą atsakovės naudai. Darydamas tokią išvadą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad atsakovė buvo paskirta teikti ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų turintiems pacientams; atsakovės direktorei buvo pavesta organizuoti karščiavimo klinikos veiklą, užtikrinti karščiavimo klinikos veiklą ir teikti ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų turintiems pacientams; už karščiavimo klinikoje suteiktas paslaugas apmokėjimą iš PSDF biudžeto gaudavo ta įstaiga, kuriai buvo pavesta tokias paslaugas teikti; atsakovė įsipareigojo, kai darbuotojas vykdo savo darbo funkcijas jos naudai, supažindinti darbuotoją su darbo sąlygomis, darbo tvarkos taisyklėmis, imtis visų priemonių darbuotojo saugai ir sveikatai užtikrinti, suteikti darbuotojui darbo priemones ir užtikrinti kolektyvines ir asmenines apsaugos priemones, atsakyti už darbuotojo darbo sąlygas, už darbuotojui padarytą žalą; ieškovė turėjo tik parinkti darbuotojus ir pasiųsti juos dirbti karščiavimo klinikoje atsakovės naudai bei mokėti jiems darbo užmokestį; ieškovė darbuotojo K. S. darbo laiką apskaičiavo ir mokėjo jam darbo užmokestį būtent už darbą karščiavimo klinikoje, kurioje jis dirbo atsakovės naudai; jokių darbo funkcijų ieškovės naudai darbuotojas K. S. per šį laiką neatliko.

25. Atsakovė su tokiomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis nesutinka, apeliacinį skundą iš esmės argumentuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė tiek sutarčių aiškinimo taisykles reglamentuojančias materialiosios teisės normas, tiek įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas.

Dėl trišalės sutarties sąlygų aiškinimo

26. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, nes netinkamai aiškino trišalės sutarties turinį ir atsakovės pareigą kompensuoti ieškovei šios darbuotojui sumokėtą darbo užmokestį už darbą atsakovės naudai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems atsakovės argumentams.

27. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; kt.). Jei šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio, taip pat atsižvelgtina į tai, kokią prasmę sutarčiai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2012).

28. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad pirmosios instancijos teismas ginčo trišalės sutarties sąlygas aiškino tinkamai taikydamas CK 6.193 straipsnyje nustatytas bei kasacinio teismo praktikoje suformuluotas sutarčių aiškinimo taisykles ir priėmė pagrįstą sprendimą priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 15 952 Eur darbo užmokesčio sąnaudų pagal trišalės sutarties 2.7. papunktį. Pagal minėtos trišalės sutarties 1.3. papunktį ASPĮ Nr. 1 (ieškovė) įsipareigojo darbuotojui mokėti jam priklausantį darbo užmokestį, kompensuoti kelionės išlaidas ir vykdyti kitas darbdavio pareigas, o pagal 2.7. papunktį ASPĮ Nr. 2 (atsakovė) prisiėmė pareigą kompensuoti ASPĮ Nr. 1 išlaidas patirtas dėl darbuotojų siuntimo ir darbo funkcijų vykdymo ASPĮ Nr. 2 naudai. Nors trišalė sutartis nedetalizuoja, kas patenka į trišalės sutarties 2.7. papunktyje nurodytą išlaidų (darbuotojų siuntimo ir darbo funkcijų vykdymo) sąvoką, sisteminis trišalės sutarties 1.3. ir 2.7. papunkčių nuostatų aiškinimas, nesant jokių kitų susitarimų, suponuoja išvadą, kad ASPĮ Nr. 1, būdama siunčiamo darbuotojo darbdaviu, siunčiamam darbuotojui moka jam jo darbo sutartyje sulygtą darbo užmokestį už faktiškai vykdytas darbo pareigas ASPĮ Nr. 2 naudai bei kompensuoja jo kelionės išlaidas, kurias jis patyrė vykdamas vykdyti darbo pareigas į ASPĮ Nr. 2. Atitinkamai ASPĮ Nr. 2 kompensuoja ASPĮ Nr. 1 siunčiamo darbuotojo darbo užmokestį, išmokėtą šiam darbuotojui už faktiškai vykdytas darbo pareigas ASPĮ Nr. 2 naudai, taip pat šio darbuotojo kelionės į ASPĮ Nr. 2 išlaidas.

29. Teisėjų kolegijos manymu, nėra pagrindo vertinti, kad trišalės sutarties šalys susitarė ne dėl to, kas joje, skaitant pažodžiui, pasakyta. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pasirašyta trišalė sutartis buvo sudaryta pagal pavyzdinę formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. V-727 „Dėl rekomendacinės darbo sutarties dviem darbdaviams formos asmens sveikatos priežiūros įstaigoms“. Analogiško pobūdžio nuostatas nustato ir DK 98 straipsnio 2 dalies nuostatos. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu.

Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo

30. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes sprendžiant klausimą, kieno vardu darbuotojas K. S. apskritai galėjo suvesti duomenis į VLK informacinę sistemą Sveidra, bei kas atsakingas už tai, kad darbuotojas nesuvedė pacientų apsilankymų į šią sistemą, dėl ko nebuvo gautos PSDF biudžeto lėšos.

31. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2012; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176-178, 185 straipsniai). Byloje surinktų duomenų visuma pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido spręsti, kad už karščiavimo klinikos darbo organizavimą, paslaugų karščiavimo klinikoje pacientams teikimą, šias paslaugas teikiančių specialistų kiekio ir jų darbo organizavimą buvo atsakinga atsakovė. Šių išvadų apeliantė neginčija.

33. Apeliacinio skundo argumentai, kad darbuotojas K. S. buvo įdarbintas pas ieškovę, ieškovė šiam darbuotojui jau buvo sukūrusi paskyrą prie VLK informacinės sistemos Sveidra ir atsakovės vardu sukurtos paskyros minėtoje sistemoje darbuotojas neturėjo iki 2020 m. birželio vidurio, darbuotojas duomenis į VLK informacinę sistemą Sveidra turėjo suvesti būtent kaip ieškovės darbuotojas, ieškovė, kaip ir atsakovė, buvo sudariusi sutartį su Panevėžio TLK, niekaip nepaneigia atsakovės pareigos organizuoti karščiavimo klinikos darbą taip, kad karščiavimo klinikos komanda tinkamai ir savalaikiai suvestų duomenis tiek į ESPBI IS, tiek į VLK informacinę sistemą Sveidra PSDF biudžeto lėšoms gauti.

34. Tiek Panevėžio TLK išvadoje, tiek Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2023 m. gegužės 8 d rašte Nr. (1.1.41.Mr-14)10 nurodoma, kad už karščiavimo klinikoje suteiktas paslaugas apmokėjimą iš PSDF biudžeto gaudavo būtent ta įstaiga, kuriai buvo pavesta tokias paslaugas teikti. Šiuo atveju nėra ginčo, kad Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. ĮVE-148 „Dėl ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų turintiems pacientams teikimo užtikrinimo“ atsakovė buvo paskirta asmens sveikatos priežiūros įstaiga, teikiančia ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugų viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų turintiems pacientams (karščiavimo klinika). Remiantis Panevėžio TLK išvadoje pateiktais duomenimis, pagal Panevėžio TLK ir atsakovės sudarytą 2020 m. kovo 18 d. sutartį Nr. 10-436 (o 2021 metais – 2021 m. kovo 16 d. sutartį Nr. 10-143) atsakovė įsipareigojimo iki kiekvieno mėnesio 10 dienos teisės aktų nustatyta tvarka įvesti tikslius duomenis į VLK informacinę sistemą Sveidra apie ataskaitinį mėnesį suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Panevėžio TLK atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovės darbuotojas K. S. duomenis apie atsakovės karščiavimo klinikoje suteiktas paslaugas į VLK informacinę sistemą Sveidra galėjo ir turėjo suvesti kaip ieškovės darbuotojas. Taigi, atsakovei turint pareigą organizuoti karščiavimo klinikos darbą, nėra pagrindo teigti, kad ieškovei tenka atsakomybė už tai, kad ieškovės darbuotojas K. S. nebuvo informuotas apie poreikį suvesti duomenis apie atsakovės karščiavimo klinikoje suteiktas paslaugas į VLK informacinę sistemą Sveidra per ieškovės vardu sukurtą paskyrą. Kitokios išvados nesuponuoja ir kita apeliantės akcentuojama aplinkybė, kad darbuotojas K. S., iki pradėdamas dirbti pas atsakovę, 11 dienų jau dirbo pas ieškovę, kas, apeliantės manymu, reiškia, kad ieškovės turėjo būti apmokytas dirbti su gydymo įstaigose įdiegtomis elektroninėmis sistemomis. Trišalėje sutartyje nebuvo numatyta ieškovės pareiga apmokyti siunčiamus pagal trišalę sutartį darbuotojus dirbti su gydymo įstaigose įdiegtomis elektroninėmis sistemomis.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir reikalavimų

35. Apeliacinis skundas taip pat grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą byloje, nepagrįstai nesirėmė CK 6.259 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, nevertino ieškovės veiksmų vykdant trišalę sutartį CK 6.200 straipsnio 3 dalies prasme. Apeliaciniame skunde prašoma skundžiamu sprendimu priteistas darbo užmokesčio sąnaudas paskirstyti šalims proporcingai pagal šalių kaltės laipsnį, netenkinus prašymą skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

36. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus tokius apeliacinio skundo argumentus ir pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas atsakovės civilinės atsakomybės klausimas, nes ieškovė neprašė jos taikyti, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai nepasisakė dėl CK 6.259 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų taikymo nagrinėjamoje byloje. Kaip minėta, būtent atsakovė turėjo pareigą tinkamai organizuoti karščiavimo klinikos darbą, savalaikiai įvesti į VLK informacinę sistemą Sveidra tikslius duomenis apie ataskaitinį mėnesį suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, tarp jų, ir suteiktas karščiavimo klinikoje. Todėl pirmiausia būtent atsakovei, vykdant tiek trišalę sutartį, tiek su Panevėžio TLK sudarytą sutartį, kilo pareiga instruktuoti karščiavimo klinikos komandos darbuotojus apie darbo ypatumus su VLK informacine sistema Sveidra, įsitikinti, ar tinkamai ir savalaikiai į šią sistemą yra suvedami duomenys apie karščiavimo klinikoje suteiktas paslaugas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepagrindžia apeliantės teiginių, kad ieškovė dėl jos pačios kaltės prarado galimybę iš PSDF biudžeto lėšų gauti 5 731,39 Eur sumą darbo užmokesčio išlaidoms kompensuoti. Dėl nurodytų priežasčių netenkinamas apeliantės prašymas atmesti ieškinio dalį dėl 5 731,39 Eur darbo užmokesčio sąnaudų priteisimo iš apeliantės.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

37. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

39. Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė neprašė priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas ir iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl šių išlaidų atlyginimas jai taip pat nepriteisiamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rita Dambrauskaitė

Laimantas Misiūnas

Dalia Pranckienė