Dėl nuostolių atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-30/2012

Teisminio proceso Nr. 2-07-3-05746-2010-7

Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. B. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Armila“ ieškinį atsakovui V. B. dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Šiaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-291-332/2009 atsakovas pripažintas kaltu padaręs BK 208 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą; civiliniam ieškovui UAB „Armila“ pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, klausimas dėl jo dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 66 104,52 Lt nuostolių atlyginimo, teismo posėdžio metu reikalavimą sumažino iki 56 490,77 Lt. Jis nurodė, kad atsakovas ėjo UAB „Nordfarma“ direktoriaus–provizoriaus pareigas, todėl žinojo apie įmonės nemokumą, sunkią finansinę padėtį, akivaizdžiai gresiantį bankrotą, tačiau 2004 m. spalio 5 d., atstovaudamas UAB „Nordfarma“, su UAB „Limedika“ pasirašė susitarimą dėl 800 000 Lt skolinių įsipareigojimų ir tą pačią dieną sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Nordfarma“ pardavė UAB „Limedika“ materialiojo turto už 305 040,33 Lt, o 2004 m. spalio 29 d. – vaistų likučių už 669 552,26 Lt. Šiaulių apygardos teismo 2004 m. spalio 29 d. nutartimi UAB „Nordfarma“ iškelta bankroto byla, o 2005 m. kovo 14 d. nutartimi patvirtinti kreditorių 3 034 031,68 Lt reikalavimai, tarp jų ieškovui UAB „Armila“ – 268 431,30 Lt (su delspinigiais), be delspinigių – 244 831,56 Lt. Ieškovas nurodė, kad sudarytų sandorių pagrindu sumažinta skola UAB „Limedika“, tačiau padaryta turtinės žalos jam ir kitiems kreditoriams; prašė priteisti iš atsakovo 56 490,77 Lt nuostolių atlyginimo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas vertino bylos įrodymus ir sprendė, kad dėl atsakovo nusikalstamų veiksmų (sudarytų sandorių) UAB „Nordfarma“ prarado turto, kurio vertė – 974 592,59 Lt. Teismas rėmėsi bankroto bylos, UAB „Nordfarma“ iškeltos Šiaulių apygardos teismo 2004 m. spalio 29 d. nutartimi, duomenimis, kad pirmos eilės kreditorių reikalavimai sudaro 1535,11 Lt, antros – 242 342,82 Lt, ir sprendė, jog trečios eilės kreditorių reikalavimams, kurie sudaro 2 189 477,21 Lt (be delspinigių), atitekusio turto vertė, jei atsakovas nebūtų įvykdęs nusikalstamos veikos, būtų 730 714,66 Lt (974 592,59 Lt – 1535,11 Lt – 242 342,82 Lt). Teismas pažymėjo, kad dėl atsakovo ir UAB „Limedika“, kuris yra trečios eilės kreditorius, sudarytų sandorių sumažinti trečios eilės kreditorių reikalavimai; sandorių nesudarius, trečios eilės kreditorių reikalavimai sudarytų 3 164 069,80 Lt (2 189 477,21 Lt + 974 592,59 Lt), ir tokiu atveju kiekvieno šios eilės kreditoriaus, taigi ir ieškovo, būtų patenkinta 23,1 proc. teismo patvirtintų reikalavimų (730 714,66 : 3 164 069,80 x 100). Teismas konstatavo, kad dėl atsakovo nusikalstamos veikos ieškovo patirta žala yra 56 556,09 Lt (244 831,56 Lt x 23,1 proc.).

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2011 m. gegužės 11 d. nutartimi paliko nepakeistą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo byloje pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant taip pat į baudžiamojoje byloje konstatuotus faktus apie UAB „Nordfarma“ iki 2004 m. spalio 5 d., kai buvo pasirašytas susitarimas su UAB „Limedika“ dėl skolinių įsipareigojimų, susidariusią situaciją, šios bendrovės skolas kreditoriams ir jų reikalavimų eiliškumą UAB „Nordfarma“ bankroto byloje. Kolegija pripažino teisinga pirmosios instancijos teismo sprendime padarytą išvadą, kad dėl atsakovo neteisėtos veikos ieškovui UAB „Armila“ padaryta 56 490,77 Lt žalos ir ji pagrįstai priteista. Atsakydama į atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl neįrodyto žalos dydžio, kolegija rėmėsi Šiaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 27 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje (bylos Nr. 1A-291-332/2009) nustatyta aplinkybe, kad atsakovas neteisėtai sudarytais sandoriais perleido turto, kurio vertė – 974 592,59 Lt (305 040,33 Lt ir 669 552,26 Lt); kolegija taip pat pažymėjo tinkamą pirmosios instancijos teismo ieškovui padarytos žalos apskaičiavimo metodiką. Ieškovas ja taip pat rėmėsi ir nurodė, kad, esant įprastinei situacijai, bankroto byloje teismo patvirtinti kreditorių reikalavimai būtų tenkinami nustatyta eile ir ieškovo reikalavimas būtų padengtas iš dalies. Kolegija sprendė, kad atsakovo civilinei atsakomybei taikyti nustatytos visos būtinos sąlygos (CK 6.249, 6.251, 6.263 straipsniai): konstatuoti atsakovo kaip bendrovės direktoriaus padaryti neteisėti veiksmai, jo kaltė, nustatytas atsakovo neteisėtų veiksmų, sudarant sandorius su UAB „Limedika“, ir turtinės žalos, kuri ieškovui nebuvo atlyginta bankroto procese, priežastinis ryšys. Kolegija atmetė apeliacinio skundo argumentus, kad teismai nesvarstė ir nepasisakė dėl galimybių sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (CK 6.251 straipsnio 2 dalis). Kolegijos vertinimu, atsakovas nepateikė prašymo ir įrodymų, kurie yra reikšmingi, taikant pirmiau nurodytą įstatymo normą; dėl to teismui nesudaryta prielaidų spręsti dėl civilinės atsakomybės netaikymo ar dalinio taikymo; atsakovas tokį prašymą pirmą kartą pateikė apeliaciniame procese.

Tai, kad 2004 m. spalio 29 d. vaistų grąžinimas UAB „Limedika“ įformintas, surašant PVM sąskaita–faktūrą, bet ne pirkimo–pardavimo sutartį, kolegijos vertinimu, nepaneigia ieškovui padarytų nuostolių dydžio; atsakovo veiksmai atlikti, turint vieną tikslą – siekiant patenkinti tik vieno kreditoriaus – UAB „Limedika“ – reikalavimus; atsakovas neįrodė, kad UAB „Limedika“ grąžinti iš šios bendrovės įsigyti vaistai. Tai, kad įsiteisėjusiame Šiaulių apygardos teismo 2006 m. balandžio 6 d. sprendime byloje pagal ieškovo BUAB „Nordfarma“ kreditoriaus UAB „Armila“ netiesioginį ieškinį atsakovui UAB „Limedika“ (bylos Nr. 2-106-368/2006) ginčo 2004 m. spalio 29 d. sutartis laikyta vaistų likučių, įsigytų iš UAB „Limedika“, grąžinimo sutartimi, kolegijos vertinimu, atsakovo neatleidžia nuo civilinės atsakomybės; jo neteisėti veiksmai, t. y. prieš bankroto bylos iškėlimą bendrovės turto perdavimas ar grąžinimas tik vienam iš kreditorių, pažeidė kitų kreditorių teises ir šis faktas konstatuotas teismo nuosprendyje bei šią bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo sprendime.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu kasatorius (atsakovas) prašo panaikinti tą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties dalį, kuria ieškovui iš atsakovo priteista 50 614,81 Lt žalos atlyginimo, ieškinį dėl šios dalies atmesti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą nustatančių CPK normų netinkamo taikymo. Bylą nagrinėję teismai dėl civilinio ieškinio dydžio, perduoto jiems nagrinėti BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, išsprendė, pažeidę CPK 176 straipsnio 1 dalį, 177 straipsnio 1, 2 dalis, 178, 182, 185 straipsnius; baudžiamojoje byloje priimtame Šiaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 27 d. nuosprendyje nustatyta kasatoriaus kaltė dėl padarytos žalos, bet ne jos dydis; teismui neužteko duomenų išvadai apie tai, kokią civiliniais ieškovais pripažintų UAB „Armila“, UAB „Alaja ir KO“ ir UAB „Medikona“ ieškinio reikalavimų dalį sudaro dėl kasatoriaus veiksmų patirta žala; civilinę bylą nagrinėję teismai šio klausimo neišsprendė, nenustatė žalos ir netyrė būtinų įrodymų, rėmėsi įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Ši CPK norma susijusi su CPK 279 straipsnio 4 dalimi, kad, sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Šiuo atveju ginčas dėl byloje sudarytų sandorių išnagrinėtas ir priimtas jau įsiteisėjęs Šiaulių apygardos teismo 2006 m. balandžio 6 d. sprendimas (bylos Nr. 2-106-368/2006), kuriame 2004 m. spalio 29 d. sandoris, pagal kurį UAB „Limedika“ grąžinti jam priklausantys vaistai, pripažintas teisėtu; sprendimas paliktas nepakeistas po kasacinio bylos išnagrinėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Nordfarma“ kreditorius UAB „Armila“ v. UAB „Limedika“, bylos Nr. 3K-3-146/2007). Pirmosios instancijos teismas šioje byloje apie tai nepasisakė, nors tai buvo vienas iš kasatoriaus argumentų; apeliacinės instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad šiuo įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės neturi įtakos civilinės atsakomybės taikymui, tačiau abiejų instancijų teismai nepagrįstai netyrė ne tik to, kaip vaistų sugrąžinimas jų teisėtam savininkui pažeidė ieškovo UAB „Armila“ kreditoriaus interesus, bet ir kasatoriaus veiksmų ir žalos ieškovui priežastinio ryšio. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar jų padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis; kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi. Teisiamojo veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus; šių bylų įrodinėjimo dalykai skirtingi, tačiau yra atvejų, kai baudžiamosiose bylose nustatyti faktai patenka į įrodinėjimo dalyką civilinėje byloje (nusikalstama veika padarytos turtinės žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginiai pasekmių, kt.). Šios teismo nuosprendyje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią civilinėje byloje (CPK 182 straipsnio 3 punktas).

2. Dėl CK 6.251 straipsnio 2 dalies. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.251 straipsnio 2 dalyje nustatytas žalos atlyginimo taisykles, nesvarstė ir nepasisakė dėl galimybių sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, atsižvelgiant į šioje įstatymo normoje nustatytus kriterijus. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta visiško nuostolių atlyginimo principo išimtis; ji konkretizuota CK 6.251 straipsnio 2 dalyje; apeliacinės instancijos teismas nutartyje nepagrįstai nurodo, kad dėl to, jog kasatorius nepateikė pirmosios instancijos teismui prašymo spręsti dėl nuostolių atlyginimo sąlygų taikymo, šio klausimo nesvarstytina apeliaciniame teisme; iš įstatymo, taip pat teismų praktikos išplaukia, kad teismui sutekta teisė savo iniciatyva spręsti dėl visiško nuostolių atlyginimo taisyklės išimties taikymo.

3. Dėl vienodos teismų praktikos. Teismai nesivadovavo teismų praktikos nuostatomis, išdėstytomis dėl prejudiciją, įrodinėjimą, įrodymų vertinimą ir visiško nuotolių atlyginimo principo išimties taikymą nustatančių teisės normų taikymo išaiškinimų.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti. Jis nurodo, kad kasatorius neišreiškė pozicijos dėl CK 6.251 straipsnio 2 dalies taikymo; jis nepateikė įrodymų, kad visiško nuostolių atlyginimo principo taikymas sukeltų kasatoriui labai sunkių pasekmių. Atmestini kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Pirma, baudžiamojoje byloje priimtame nuosprendyje aiškiai nustatyta nusikaltimu padaryta žala – 974 592,59 Lt; civilinę bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai rėmėsi baudžiamosios bylos medžiaga ir tinkamai sprendė, jog tokio dydžio žalos padaryta dėl kasatoriaus įvykdytos nusikalstamos veikos pagal BK 208 straipsnio 1 dalį. Taigi, esant nustatytam kasatoriaus nusikaltimu padarytos žalos dydžiui, civilinę bylą nagrinėję teismai pagrįstai vadovavosi metodika, kad, iškėlus UAB „Nordfarma“ bankroto bylą, ieškovo UAB „Armila“ kreditoriaus reikalavimas būtų padengtas iš dalies dėl kasatoriaus sudarytų ginčo sandorių, kurių pagrindu perleistas turtas UAB „Limedika“. Atmestini kasacinio skundo argumentai, kad teismai netyrė ir nepasisakė dėl vienos iš atsakomybės sąlygų – priežastinio ryšio. Įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje konstatuotas kasatoriaus neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos priežastinis ryšys; civilinę bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nutartyje taip pat nurodė, kad būtent dėl kasatoriaus konkrečių veiksmų – sudarytų sandorių prieš pat bankroto bylos UAB „Nordfarma“ iškėlimą ši neteko turto už 974 592,59 Lt, kurie galėjo būti skirti kreditorių reikalavimams patenkinti. Taigi teismai nustatė kasatoriaus veiksmų sudarant sandorius ir 2004 m. spalio mėnesį atsiradusios žalos, kuri nebuvo atlyginta per bankroto procedūros laikotarpį, priežastinį ryšį. Kasatoriaus argumentai dėl CPK 182 straipsnio netinkamo taikymo atmestini. Prejudiciniu faktu jis nurodo Šiaulių apygardos teismo 2006 m. balandžio 6 d. įsiteisėjusiame sprendime nurodytą aplinkybę, kad UAB „Nordfarma“ ir UAB „Limedika“ PVM sąskaitos–faktūros pagrindu 2004 m. spalio 29 d sudaryta sutartis laikytina vaistų likučių grąžinimo UAB „Limedika“ sutartimi. Ši aplinkybė nenustatyta teismo, todėl pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nelaikytina prejudicine. Teismas netyrė aplinkybių ir įrodymų, kurie pagrįstų, kad iš nemokaus pirkėjo UAB „Nordfarma“ perduoti UAB „Limedika“ vaistų likučiai prieš tai buvo iš šio įsigyti. Baudžiamojoje byloje priimtame apkaltinamajame nuosprendyje teismas šią aplinkybę ištyrė, specialisto išvados ir kitų įrodymų pagrindu konstatavo, kad UAB „Limedika“ grąžinti vaistai neidentifikuoti, grąžinant buvo siekiama vieno tikslo – patenkinti kreditoriaus UAB „Limedika“ reikalavimus. Be to, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje, išdėstydamas pripažintas įrodytomis kasatoriaus padarytos veikos aplinkybes, nurodė, jog 2004 m. spalio 29 d. sandoriu UAB „Limedika“ parduota vaistų likučių už 669 552,26 Lt. Kasatorius nepateikė įrodymų, kad šio sandorio pagrindu UAB „Nordfarma“ būtų grąžinusi UAB „Limedika“ vaistų, įsigytų būtent iš UAB „Limedika“, likučius.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl įsiteisėjusio teismo nuosprendžio ir sprendimo kitoje civilinėje byloje prejudicinės reikšmės

Kasaciniame skunde keliamas žalos dydžio klausimas iš esmės priklauso nuo vertinimo, kokią įtaką nagrinėjamam ginčui turi įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 27 d. nuosprendžiu nustatyti prejudiciniai faktai.

Įsiteisėjusio teismo nuosprendžio teisinė reikšmė susijusiai civilinei bylai įtvirtinta CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuriame nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškinant ir taikant šią teisės normą teismų praktikoje suformuluotos aktualios nagrinėjamai bylai taisyklės, kad CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą prejudicinių faktų galią turi teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jų civilinės teisinės pasekmės, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, taip pat tai, ar ją padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Šios aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, civilinėje byloje yra prejudiciniai faktai ir negali būti iš naujo įrodinėjamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje S. U., G. U. ir kt. v. D. N., Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato bei Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriaus, ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje AB „Turto bankas“ ir A. Č. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-554/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje J. B.–W. ir kt. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-378/2009; kt.).

Nagrinėjamai bylai prejudicinę reikšmę turi Šiaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 27 d. nuosprendis, kuriuo kasatorius pripažintas kaltu padaręs BK 208 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą – skolininko nesąžiningumas, t. y. dirbdamas UAB,,Nordfarma“ direktoriumi, žinodamas apie įmonės nemokumą ir akivaizdžiai gresiantį bankrotą, nesant galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų (įmonei turint skolinių įsipareigojimų 33 įmonėms už 2 661 983,62 Lt), pasirašė susitarimą dėl skolinių įsipareigojimų su UAB,,Limedika“ už 800 000 Lt, 2004 m. spalio 5 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB,,Nordfarma“ pardavė UAB,,Limedika“ materialiojo turto už 305 552,26 Lt, 2004 m. spalio 29 d. UAB,,Nordfarma“ pardavė vaistų likučių UAB,,Limedika“ už 669 552,26 Lt, taip patenkino tik vieno kreditoriaus – UAB,,Limedika“ – reikalavimus ir padarė turtinės žalos kitiems kreditoriams. Civiliniam ieškovui UAB „Armila“ tuo pačiu teismo nuosprendžiu pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, klausimas dėl jo dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

BK 208 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nustatyta, kad pagal šį įstatymą atsako tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos kitiems kreditoriams. Akivaizdu, kad neteisėti kasatoriaus veiksmai, sudarantys delikto sudėties elementą šioje civilinėje byloje, buvo įrodyti baudžiamojoje byloje kaip nusikaltimo, kurį įvykdęs kasatorius pripažintas kaltu, sudėties elementas. Dėl tokių aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl turi prejudicinių faktų teisinę reikšmę ir negali būti kvestionuojami.

Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmeta kasacinio skundo argumentus dėl Šiaulių apygardos teismo 2006 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje BUAB „Nordfarma“ kreditorius UAB „Armila“ v. UAB „Limedika“, (bylos Nr. 2-106-368/2006), kuriuo, kasatoriaus teigimu, 2004 m. spalio 29 d. sandoris, pagal kurį UAB „Limedika“ grąžinti jam priklausantys vaistai, pripažintas teisėtu, prejudicinės galios.

Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsitesėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Dėl šios proceso teisės normos aiškinimo ir taikymo kasacinio teismo praktikoje suformuluotos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, bylos Nr. 3K-3-37/2008; kt.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių apygardos teismo 2006 m. balandžio 6 d. sprendimas civilinėje byloje pagal BUAB „Nordfarma“ kreditoriaus UAB „Armila“ netiesioginį ieškinį UAB „Limedika“ (bylos Nr. 2-106-368/2006) neturi prejudicinės galios nagrinėjamai bylai dėl dvejopo pobūdžio aplinkybių: pirma, kasatorius nebuvo toje byloje dalyvaujančiu asmeniu, t. y. procesinė situacija neatitinka būtinos prejudiciniam faktui konstatuoti sąlygos, kad abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvautų tie patys asmenys; antra, toje civilinėje byloje nagrinėjimo ir įrodinėjimo dalykas – ne kasatoriaus civilinės deliktinės atsakomybės klausimai, kasatoriaus veiksmų, atsiskaitant su vienu iš kreditorių, teisėtumas kitų nemokios įmonės kreditorių turtinių interesų atžvilgiu nebuvo vertinamas ir nebuvo konstatuota, kad kasatoriaus veiksmais žalos nepadaryta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatoriaus teiginiai, jog teismai nenustatė padarytos žalos dydžio, nepagrįsti. Teismų procesiniuose sprendimuose nurodytas žalos apskaičiavimo principas ir būdas – ieškovui priteista tiek, kiek jis būtų gavęs bankroto byloje, jeigu nebūtų buvę neteisėtų kasatoriaus veiksmų. Kasatorius nepateikia argumentų dėl žalos dydžio apskaičiavimo neteisingumo skundžiamuose teismų sprendimuose.

Dėl CK 6.251 straipsnio 2 dalies netaikymo skundžiamuose teismų sprendimuose

Nagrinėjant civilines bylas dėl deliktinės civilinės atsakomybės, žalos faktą ir dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, tuo tarpu aplinkybes, dėl kurių žalos atlyginimas turėtų būti sumažintas, – žalą padaręs asmuo. CK 6.251 straipsnio 2 dalyje teismui suteikta teisė, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Ši teisės norma gali būti taikoma ne tik sutartinės, bet ir deliktinės civilinės atsakomybės atveju (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.263 straipsnis). Nuo visiško nuostolių atlyginimo principo gali būti nukrypta ir CK 6.282 straipsnio pagrindu, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltę ar žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas, kaip vieno iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo – išimtis, turi būti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jos taikymo sąlygos, ir sąžiningumas, protingumas ir teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje SB „Šermukšnėlė“ V. J. Z., bylos Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje AB RST v. UAB,,Veritas ana“, bylos Nr. 3K-3-118/2010, kt.).

Kasatorius neprašė teismo sumažinti žalos atlyginimo CK 6.251 straipsnio 2 dalyje ar 6.282 straipsnyje įtvirtintais pagrindais, byloje nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindas taikyti nurodytas įstatymo normas, todėl kasacinio skundo argumentai, kad teismai turėjo nukrypti nuo visiško nuostolių atlyginimo principo, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl išdėstytų argumentų visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo procesinį sprendimą.

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu

Iš kasatoriaus Lietuvos valstybei priteistina 30,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 3 d. pažymoje (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 30,50 Lt (trisdešimt litų 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Sigita Rudėnaitė

Vincas Verseckas