Dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-14/2012 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-19194-2010-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 34.5

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės ir Egidijaus Laužiko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. B., atstovaujamos pagal įstatymą A. B., kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. B. ir A. B. atstovės pagal įstatymą A. B. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo; suinteresuotas asmuo – G. B..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškimo esmė

Pareiškėjos A. B. ir A. B., pagal įstatymą atstovaujama motinos A. B., prašė pratęsti A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamai atstovės pagal įstatymą A. B., praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui po A. B. mirties priimti. Pareiškėjos nurodė, kad 2010 m. birželio 7 d. mirė A. B., kuris yra pareiškėjų A. B. ir A. B. senelis. Po A. B. mirties visą palikimą priėmė sutuoktinė G. B. Palikėjo A. B. ir G. B. sūnus – pareiškėjų tėvas – A. B. mirė 1995 m. rugpjūčio 8 d. Pareiškėjos yra A. B. vaikaitės ir įpėdinės pagal įstatymą paveldint atstovavimo teise (CK 5.12 straipsnis). Pareiškėja A. B. ir A. B. atstovė pagal įstatymą nežinojo, kad turi teisę paveldėti atstovavimo teise po senelio A. B. mirties, todėl dėl palikimo priėmimo į notarinę kontorą nesikreipė. Pareiškėjos apie šią teisę sužinojo iš notarės, po senelio mirties jau praėjus trims mėnesiams, įstatymui nustatytam terminui, kai suinteresuotam asmeniui G. B. buvo atsisakyta išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą. Mirus pareiškėjų seneliui A. B., liko jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas Kauno mieste ir Kaišiadorių rajone. Pareiškėjos palikimo atsiradimo dieną buvo jauno amžiaus (19 m. ir 16 m.), teisiškai neišprusios, todėl laiku nesikreipė dėl palikimo priėmimo; be to, jos, negyvendamos kartu su seneliu, nepriėmė palikimo faktiškai pradėdamos jį valdyti. Pareiškėja A. B. nurodė, kad ji gyvena Didžiojoje Britanijoje, Lietuvoje lankėsi tik du kartus. Pareiškėjos prašė pripažinti, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį pratęsti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 14 d. nutartimi pratęsė A. B. ir A. B., atstovaujamai atstovės pagal įstatymą A. B., praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui po A. B. mirties priimti.

Teismo nuomone, pareiškėjos praleido terminą palikimui priimti dėl svarbių priežasčių, todėl jį pratęsė. Teismas nurodė, kad abi įpėdinės, paveldinčios atstovavimo teise, yra itin jauno amžiaus, teisiškai neišprususios, jų tėvas mirė 1995 m., apie senelio palikimą galėjo ir nežinoti, be to, buvo suklaidintos senelės G. B., kuri, prašydama išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą, notarei nenurodė, jog esama ir kitų paveldėtojų. Paveldėtoja A. B. negali įgyvendinti savo teisių pati dėl to, kad neturi civilinio procesinio veiksnumo, todėl tai gali padaryti tik per atstovą pagal įstatymą – motiną, kurios užsiėmimas nesusietas su teise, neapsaugojo savo dukters turtinių teisių, ir todėl buvo praleistas įstatymo nustatytas terminas. Teismas nurodė, kad pareiškėja A. B. negali atsakyti už kito asmens veiksmus. Ji gyvena Didžiojoje Britanijoje ir 2010 m. į Lietuvą buvo grįžusi tik du kartus, tai irgi trukdė laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja A. B. gyvena su motina A. B. seneliams nuosavybės teise priklausančiame name, atstovė pagal įstatymą jokio nekilnojamojo turto neturi. A. B., paveldėjus senelio turto dalį, įgytų nuosavybės teises, pagerintų savo turtinę padėtį ir užsitikrintų stabilesnę ateitį. Be to teismas, nurodė, kad terminą palikimui priimti pareiškėjos praleido nedaug – du mėnesius, todėl pripažino, kad jos ir atstovė pagal įstatymą elgėsi kaip sąžiningi, atidūs ir rūpestingi asmenys.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens G. B. atskirąjį skundą, 2011 m. liepos 12 d. nutartimi panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės atmetė pareiškėjų A. B. ir A. B., atstovaujamos pagal įstatymą motinos A. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui G. B. dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo atmetė.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimamas trimis būdais: 1) pradėjus jį faktiškai valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, 3) padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Taigi CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu terminą pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.

Kolegija nutarė, kad suinteresuotas asmuo G. B. pagrįstai teigia, jog pareiškėjos nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad palikimo priėmimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių, kurios nepriklausė nuo pareiškėjų valios (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad vertinant pareiškėjų elgesį pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į tai, ar jos buvo atidžios, sąžiningos ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos aplinkybes, privalėjo taikyti ne vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus ir rūpestingo elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. pareiškimą ir pagal suinteresuotų asmenų B. N., V. N. ir G. B. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. M., atstovaujančios nepilnamečiams vaikams J. M. ir J. M., pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-46/2006). Teisėjų kolegija, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, padarė išvadą, kad pareiškėjos, žinodamos apie senelio A. B. mirtį, laiku nesiėmė jokių veiksmų, kad priimtų palikimą, nors tam turėjo visas galimybes. Kolegija, remdamasi Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 28 d. nutartimi, padarė išvadą, kad savo galimybes dėl atsiradusio palikimo pareiškėjos atstovė pagal įstatymą A. B. iš dalies įgyvendino, bandydama gauti teismo leidimą atsisakyti palikimo dalies, priklausančios nepilnametei dukrai A. B.

Teisėjų kolegija sprendė, kad pareiškėjų nurodomas nežinojimas, jog po senelio mirties egzistavo turtas, kurį jos turi teisę paveldėti, kaip ir nebendravimas su palikėjo žmona, savo senele ir vaikaite, viso paveldimo turto nežinojimas nepateisina įstatymo reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys).

Teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėjos neatliko aktyvių veiksmų tam, kad po senelio mirties priimtų palikimą per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, kad pareiškėjų galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po senelio mirties nebuvo suvaržyta bei jos žinojo, jog suinteresuotas asmuo G. B. yra pirmesnės eilės įpėdinė, negu gali būti kiti asmenys. Teisėjų kolegija konstatavo, kad dėl netinkamo materialiosios teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, taikymo pirmosios instancijos teismas priėmė teisiškai nepagrįstą nutartį.

III. Kasacinio skundo bei atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėja A. B., atstovaujama pagal įstatymą motinos A. B., prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 12 d. nutarties dalį dėl pareiškėjos A. B. atstovės pagal įstatymą A. B. pareiškimo dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo atmetimo, patenkinti pareiškėjos A. B., atstovaujamos pagal įstatymą atstovės A. B., pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo.

Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nevertino įrodymų visumos. Teismas, pagrįsdamas savo nutartį tuo, kad A. B. kreipėsi dėl leidimo atsisakyti palikimo dalies, neatsižvelgė į tai, kad kreipimasis į teismą dėl palikimo atsisakymo buvo atliekamas jau praleidus terminą palikimui priimti, o suinteresuotas asmuo reikalavo pateikti atsisakymą, nes notarė nesutiko išduoti paveldėjimo teisės liudijimą nepateikus tokio kitų įpėdinių atsisakymo. Teismas nevertino civilinėje byloje esančių įrodymų: 1) kad nėra išduoto paveldėjimo teisės liudijimas po palikėjo mirties, todėl nebus pažeistas civilinių santykių stabilumas, nebūtų ypač neigiamai paveikti suinteresuoto asmens interesai; 2) kad terminas palikimui priimti praleistas nedaug (du mėnesius); 3) kad pareiškėja A. B. ir ją pagal įstatymą atstovaujanti motina neturi jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, todėl nepratęsus termino palikimui priimti būtų pažeistas viešasis interesas; 4) kad suinteresuotas asmuo pareiškime apie palikimo priėmimą nurodė, jog nėra kitų įpėdinių, taigi, elgėsi nesąžiningai.

2. Bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos dėl termino palikimui priimti pratęsimo, kai įpėdinis yra nepilnametis asmuo, atstovaujamas atstovo pagal įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė, kad palikėjo įpėdinė A. B. yra nepilnametė, taigi savarankiškai negalėjo išreikšti valios priimti palikimą po senelio mirties. Jos negalėjimas atstovauti savo interesams laikytinas svarbia termino palikimui priimti pratęsimo priežastimi. Ar konkrečios priežastys palikimui priimti pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismas turi spręsti įvertindamas, kokios yra vaikų materialinės gyvenimo sąlygos tam, kad, atsisakius pratęsti terminą palikimui priimti nepagrįstai nukentėtų vaikų interesai, nes to reikalauja viešasis interesas. Kai pareiškėja, prašanti pratęsti terminą palikimui priimti, yra nepilnametė, jos teisių gynimo teisme galimybė nagrinėtina ne tik individualaus, bet ir viešojo intereso aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. M., atstovaujančios nepilnamečiams vaikams J. M. ir J. M., pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. D., atstovaujamos pagal įstatymą L. D., pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-258/2007).

Pareiškimu dėl prisidėjimo pareiškėja A. B. sutinka su kasacinio skundo argumentais ir prašo patenkinti kasacinį skundą.

Atsiliepimu į pareiškėjos A. B., atstovaujamos pagal įstatymą A. B., kasacinį skundą suinteresuotas asmuo G. B. prašo jį atmesti ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą bei nurodo tokius nesutikimo argumentus:

1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatyto palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjų Z. U. ir J. P. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-103/2007).

2. Kasatorė nurodo, kad esminė priežastis, nulėmusi įstatymo nustatyto termino praleidimą – jos nepilnametystė, tačiau ši aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo pripažinti, jog terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbios priežasties – civilinio veiksnumo neturėjimo, nes šią savo teisę kasatorė turėjo galimybę įgyvendinti per atstovę pagal įstatymą motiną A. B. (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. B. atstovė pagal įstatymą A. B. kreipėsi į teismą, prašydama išduoti teismo leidimą atsisakyti palikimo dalies priklausančios jos nepilnametei dukteriai. Ši aplinkybė taip pat parodo, kad kasatorės atstovė pagal įstatymą turėjo pakankamai teisinių žinių, jog buvo apsisprendusi palikimo nepriimti, o pavėluotas kreipimasis į teismą paaiškina A. B. neveikimą. Taip pat A. B., pagal įstatymą atstovaudama A. B., minėtame prašyme nurodė, jog atsisakius palikimo nepilnametės dukters interesai nenukentėtų, nes dukteriai yra užtikrintos geros gyvenimo sąlygos. Jeigu įpėdinis, žinodamas apie atsiradusį palikimą ir galėdamas jį priimti, per įstatymo nustatytą terminą nepareiškia valios priimti palikimą arba nepradeda jo faktiškai valdyti, tai laikoma, jog teisė į palikimo priėmimą lieka neįgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje V. A., R. A. v. I. P., Šiaulių miesto 3-iasis notarų biuras, Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-89/2007).

3. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog suinteresuotas asmuo elgėsi nesąžiningai, t. y. notarui pateiktame pareiškime neparašė, kad yra kitų įpėdinių, tačiau įstatymas nenumato pareigos vieną iš įpėdinių informuoti palikimo atsiradimo vietos notarą apie kitų įpėdinių buvimą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinio teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi kasacinio skundo bei atsiliepimo į jį teisinius argumentus bei motyvus, neišeidama už kasacinio skundo ribų, ar apeliacinės instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias termino palikimui priimti pratęsimą, ar nepažeidė proceso teisės normų, nustatančių įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo taisykles.

Dėl termino palikimui priimti pratęsimo, kai įpėdinis yra nepilnametis asmuo, atstovaujamas atstovo pagal įstatymą priežasčių vertinimo

Palikimas atsirado galiojant CK 5.50 straipsnio 2 dalies redakcijai: atsiradęs palikimas galėjo būti priimamas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti; 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo (neteko galios 2011 m. lapkričio 1 d.); 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas nurodyti veiksmai turėjo būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste, ypač atsižvelgti į tai, jei palikimą prašoma priimti nepilnamečių vaikų interesais, bei įvertinti, kokios yra vaikų materialinės gyvenimo sąlygos tam, kad, atsisakius pratęsti terminą palikimui priimti, nepagrįstai nenukentėtų nepilnamečių vaikų interesai, nes to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. M., atstovaujančios nepilnamečiams vaikams J. M. ir J. M., pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. D., atstovaujamos pagal įstatymą L. D., pareiškimą; bylos Nr. 3K-3-258/2007). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas.

Šioje civilinėje byloje kasatorė, t. y. viena iš pareiškėjų, prašančių pratęsti terminą palikimui priimti, yra nepilnametė, taigi jos teisių gynimo teisme galimybė nagrinėtina ne tik individualaus, bet ir viešojo intereso aspektu. Pareiškėjos motina, atstovė pagal įstatymą, per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Byloje nustatyta, kad palikėjas yra pareiškėjos senelis, pareiškėja – įpėdinė, pagal įstatymą paveldinti jos mirusiam tėvui tenkančią palikimo dalį atstovavimo teise (CK 5.12 straipsnis). Teismai nustatė, kad pareiškėja gyvena su motina jos seneliams (motinos tėvams) priklausančiame name, pareiškėja ir jos motina nekilnojamojo turto neturi.

Suinteresuotas asmuo G. B., priėmusi mirusiojo palikimą, yra pareiškėjos senelė. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsisakymas pratęsti terminą palikimui priimti, kurį pareiškėja praleido ne dėl savo kaltės, nes ji, būdama nepilnametė, neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose (CK 2.8 straipsnis), pažeistų pareiškėjos interesus. Tai, kad pareiškėjos motina, kaip jos atstovė pagal įstatymą, laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti neigiamų padarinių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo pareiškėjai. Atsižvelgtina ir į tai, kad praleisto termino trukmė (du mėnesiai nuo termino palikimui priimti pabaigos) nėra nepateisinamai didelė, jog būtų pagrindas atsisakyti pratęsti praleistą terminą, vertinant termino pratęsimo galimybę civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo aspektu.

Teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje kasacinis teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti pratęsimas ypač neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus. Tokias aplinkybes turėjo įrodyti suinteresuotas asmuo (CPK 178 straipsnis), tačiau ji tokių įrodymų nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme. Taigi termino palikimui priimti pratęsimas šiuo atveju nevertintinas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis suinteresuotų asmenų teises.

Viešasis interesas prioritetiškai ginti ir saugoti vaikų interesus geriausiai užtikrinamas teismui sprendžiant dėl leidimo leisti vaiko atstovams pagal įstatymą priimti ar atsisakyti priimti palikimą vaiko vardu išdavimo (neišdavimo). Siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių nepilnamečiam vaikui, taip pat atsižvelgiant į CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo turinį ir tikslus, darytina išvada, kad teismo leidimas yra būtina sąlyga (conditio sine qua non) minėtam sandoriui sudaryti, t. y. tėvams nepilnamečio vaiko vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą. Taigi teismo leidimų institutas yra sukurtas tam, kad būtų apsaugoti vaiko interesai. Jonavos rajono apylinkės teismas nutartimi atsisakė priimti A. B., pagal įstatymą atstovaujančios A. B. interesams, prašymą atsisakyti palikimo. Vadinasi, A. B., pagal įstatymą atstovaujama A. B., neatsisakė palikimo dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 28 d. nutartimi padarė išvadą, kad A. B. savo galimybes dėl atsiradusio palikimo iš dalies įgyvendino, bandydama gauti teismo leidimą atsisakyti palikimo dalies, priklausančios jos nepilnametei dukteriai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas privalėjo įvertinti, kad prašymas atsisakyti nuo palikimo dalies teismui buvo pateiktas po įstatymo nustatyto termino palikimui priimti, taigi ši aplinkybė pagrindžia pareiškėjos argumentą, kad apie galimybę gauti palikimo dalį ji sužinojo tik po įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino. Be to, A. B., atstovaudama pagal įstatymą dukters A. B. interesams, Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 28 d. nutartimi nurodytų trūkumų nepašalino, tai įrodo, kad kasatorė vis dėlto neišreiškė valios atsisakyti palikimo.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, netinkamai išaiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias termino nepilnamečiam asmeniui, atstovaujamam atstovo pagal įstatymą, palikimui priimti pratęsimą, pažeidė proceso teisės normas, nustatančias įrodymų įvertinimą, todėl naikintina apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl pareiškėjos A. B., pagal įstatymą atstovaujamos motinos A. B., pareiškimo atmetimo ir dėl šios dalies paliktina galioti pirmosios instancijos teismo nutartis (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kadangi kasaciniu skundu ir pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo skundžiama Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 12 d. nutarties dalis dėl pareiškėjos A. B., atstovaujamos pagal įstatymą motinos A. B., pareiškimo praleistam terminui palikimui priimti pratęsimo atmetimo, todėl dėl nutarties dalies, kuria nagrinėtas A. B. pareiškimas praleistam terminui palikimui priimti pratęsimo, kasacinio teismo teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Tenkinant kasacinį skundą ir panaikinant apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Kasaciniame teisme patirta 98,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinant kasacinį skundą šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš suinteresuoto asmens G. B.

Be to, iš suinteresuoto asmens priteistina A. B., atstovaujančiai pagal įstatymą pareiškėjai A. B., 137 Lt už žyminį mokestį, A. B. sumokėtą paduodant kasacinį skundą (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 12 d. nutarties dalį dėl pareiškėjos A. B., atstovaujamos pagal įstatymą atstovės A. B., pareiškimo dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo atmetimo panaikinti ir dėl šios dalies palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartį.

Kitą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 12 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens G. B. (duomenys neskelbtini) A. B. (duomenys neskelbtini) pagal įstatymą atstovaujančiai pareiškėjai A. B., 137 (šimtą trisdešimt septynis) Lt žyminio mokesčio už paduotą kasacinį skundą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens G. B. (duomenys neskelbtini) 98,30 Lt (devyniasdešimt aštuonis litus 30 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai

Virgilijus Grabinskas

Birutė Janavičiūtė

Egidijus Laužikas