D. M. pagal BK 28 str. 3 d., 129 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-253-699/2018

Teisminio proceso Nr. 1-50-9-00172-2014-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.1.8.1.1; 1.1.8.6.3; 1.2.3.1.1

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Aldonos Rakauskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Antanui Stepučinskui,

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. S.,

nuteistajam D. M.,

jo gynėjui advokatui Gediminui Bukauskui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. S. bei jos atstovo advokato Kastyčio Paspirgėlio kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 19 d. nuosprendžio.

Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu D. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 28 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Iš D. M. priteista nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. S. 1895,16 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 1396,43 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. S. atmesta.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 19 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendis pakeistas:

D. M. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 28 straipsnio 3 dalies ir 129 straipsnio 1 dalies į BK 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas laisvės atėmimas aštuoneriems metams. Iš D. M. priteista nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. S. 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kita Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Šioje byloje S. I. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Dėl jo kasacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. M. pagal BK 28 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams nuteistas už tai, kad 2011 m. vasario 20 d. apie 5.00 val. kieme šalia namo, esančio Norvegijos Karalystėje, (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, viršydamas būtinosios ginties ribas, panaudodamas peilį, tyčia smogė juo šešis kartus į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam T. M., taip padarė jam durtinę žaizdą kairiajame smilkinyje su kaukolės ir galvos smegenų pažeidimu, paviršinę durtinę žaizdą kairiajame smilkinyje, išeinančią į paviršių nosies srityje, durtinę nekiauryminę žaizdą krūtinės ląstos kairėje pusėje ties pažastimi, durtinį nekiauryminį krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimą, prasidedantį prie kairiojo spenelio ir pasibaigiantį į kairę nuo vidurio linijos, durtinę nekiauryminę žaizdą krūtinės kairėje pusėje, į kairę nuo vidurio linijos ir virš bambos, durtinę nekiauryminę žaizdą krūtinės dešinėje pusėje vidinėje spenelio pusėje. Dėl durtinės žaizdos galvoje ir dėl jos kilusio kraujo išsiliejimo bei smegenų patinimo nukentėjusysis 2011 m. vasario 21 d. Oslo ligoninėje mirė, t. y. D. M. tyčia nužudė T. M..

2. Apeliacinės instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs pagal nuteistojo D. M., Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro A. Navicko, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. S. apeliacinius skundus, pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė – D. M. nusikalstamą veiką iš BK 28 straipsnio 3 dalies, 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikavo į BK 129 straipsnio 1 dalį ir paskyrė jam laisvės atėmimą aštuoneriems metams.

II. Kasacinio skundo argumentai

3. Kasaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. S. bei jos atstovas advokatas K. Paspirgėlis prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 19 d. nuosprendį, paskiriant D. M. laisvės atėmimo bausmę trylikai metų. Kasatoriai skunde nurodo:

3.1. D. M.

3.2. Teismai nepagrįstai nustatė vieną D. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, įtvirtintą BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą. Pagal baudžiamąjį įstatymą, ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažintina tik tuo atveju, kai atlyginama visa nusikalstama veika padaryta žala. Nagrinėjamu atveju iki apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo D. M. atlygino tik dalį, t. y. 1600 Eur iš 3495,16 Eur, rašytiniais įrodymais pagrįstos ir jo neginčytos padarytos turtinės žalos. Jei būtų pripažinta, kad dalinio žalos atlyginimo pakanka atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, nustatytai BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, konstatuoti, turėjo būti atsižvelgta į tai, per kiek laiko ir koks žalos dydis, lyginant su visu padarytos žalos dydžiu, buvo atlygintas, taip pat įvertintos kitos svarbios aplinkybės. D. M. yra sveikas ir darbingas jauno amžiaus žmogus, todėl jis turėjo galimybę gerokai anksčiau atlyginti padarytą žalą, o ne bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pabaigoje. Įvertinus bylos aplinkybes (nuteistasis išvyko iš Norvegijos Karalystės, kad sutrukdytų tyrimui, nepripažino nusikalstamos veikos padarymo ir nesigailėjo, kėlė įvairias versijas, kad nebūtų nustatytos tikrosios bylos faktinės aplinkybės, neatsiprašė nukentėjusiosios ir nesiūlė jai jokios pagalbos) 1600 Eur sumokėjimas laikytinas D. M. siekiu, kad jam būtų sušvelninta bausmė, ir nerodo nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kritiško vertinimo. Teismai pernelyg sureikšmino nuteistojo pinigų sumokėjimą, netinkamai įvertino tai kitų aplinkybių, reikšmingų skiriant bausmę (BK 54 straipsnio 2 dalis), kontekste, taip pažeidė BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas.

3.3. Teismai, parinkdami D. M. bausmės dydį, tinkamai neįvertino jo neigiamos asmenybės. Nuteistasis padarė nusikalstamą veiką, būdamas teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą. Jis po T. M. nužudymo padarė naują smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką. Be to, D. M. beveik niekada oficialiai nedirbo. Neigiamai nuteistojo asmenybę apibūdina ir anksčiau minėtas jo elgesys baudžiamojo proceso metu. Tai, kad D. M. yra vedęs, turi vaiką ir mokosi, neleidžia daryti priešingos išvados dėl jo asmenybės. Be to, skundžiamuose nuosprendžiuose pakankamai neįvertintas nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis. D. M. nusikalstama veika sukeltos neatkuriamos pasekmės – nužudytas žmogus. Nuteistasis be jokios priežasties nužudė T. M. peiliu, nors šis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir fiziškai silpnesnis. Tai patvirtina, kad D. M. veiksmai buvo neadekvatūs susiklosčiusiai situacijai.

3.4. Nors apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas teisme neužtruko nepateisinamai pernelyg ilgai, tačiau nepagrįstai sutiko su pirmosios instancijos teismu, kad praėjo pakankamai daug laiko nuo D. M. nusikalstamos veikos padarymo iki bausmės paskyrimo už ją, todėl sumažėjo bausmės efektyvumas, o labai griežtos bausmės paskyrimas prieštarautų bausmės paskirčiai ir teisingumo principui. Kasatorių nuomone, nenustačius, kad baudžiamasis procesas byloje nepateisinamai užtruko, ir atsižvelgus į BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 2 dalies ir 61 straipsnio nuostatas, nuteistajam nebuvo teisinio pagrindo skirti tokią švelnią laisvės atėmimo bausmę.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. S. bei jos atstovo advokato K. Paspirgėlio kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl nuteistajam D. M. paskirtos bausmės dydžio

5. Kasaciniu skundu, paduotu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, prašoma pakeisti teismų sprendimus – paskirti nuteistajam D. M. laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų, nes paskirtoji 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė yra per švelni, paskirta pažeidžiant BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, nepagrįstai nustatant nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nurodytą BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), o tai reiškia, kad byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Be to, pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Dėl to šiuo atveju bausmės dydžio klausimas nagrinėtinas ne konkretaus dydžio nustatymo aspektu, o išsiaiškinant, ar skiriant bausmę nebuvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-11/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-11/2012">2K-11/2012</a>, 2K-436-489/2016, 2K-143-628/2018 ir kt.).

6. BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta bausmės paskirtis, šios dalies 5 punkte nurodyta, kad ji turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šio principo įgyvendinimas pirmiausia yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog BK 61 straipsnio 2 dalyje yra išvardyti kriterijai, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą ir nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Taigi BK 61 straipsnio 2 dalies nuostata parinkti bausmės dydį skaičiuojant nuo jos vidurkio reguliuoja bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, o ne nustato bausmės dydžio skyrimo taisyklę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTExLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-511/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-511/2010">2K-511/2010</a>, 2K-194/2011, 2K-95/2014, 2K-238-139/2015, 2K-48-303/2016). Be to, teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjAzLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-603/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-603/2010">2K-603/2010</a>, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-28/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-28/2012">2K-28/2012</a>, 2K-184-746/2016 ir kt.).

7. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. M. už T. M. nužudymą, kvalifikuotą pagal BK 28 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį, buvo paskirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė, D. M. padarytą nusikaltimą iš BK 28 straipsnio 3 dalies, 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikavo į BK 129 straipsnio 1 dalį ir paskyrė aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę.

8. BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas D. M. skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydžio klausimą, atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltės formą ir rūšį (D. M. nusikalstamai veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą; įvertino nuteistojo asmenybę (kaip nurodoma šio teismo nuosprendyje, D. M. anksčiau buvo teistas už viešosios tvarkos pažeidimus ir veikos padarymo metu turėjo neišnykusį teistumą, taip pat ne kartą buvo baustas už įvairius administracinius teisės pažeidimus), jo šeiminę padėtį (vedęs ir augina mažametį vaiką) bei tai, kad jis mokosi ir mokymosi įstaigos charakterizuojamas teigiamai. Be to, šios instancijos teismo nuosprendyje nepripažinta, kad byloje proceso trukmė buvo nepateisinamai pernelyg ilga, tačiau įvertinta, kad nuo D. M. padarytos nusikalstamos veikos iki bausmės paskyrimo už ją praėjo ilgas laikas, todėl sumažėjo bausmės efektyvumas, o labai griežtos bausmės paskyrimas prieštarautų bausmės paskirčiai ir teisingumo principui. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, iš esmės pažeidė baudžiamojo įstatymo nuostatas, susijusias su bausmės skyrimu. Tačiau teisėjų kolegija pripažįsta, kad kasatoriai pagrįstai nurodo, jog D. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nustatyta nepagrįstai. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasmę žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas savo noru pats ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygina visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji G. S. civiliniu ieškiniu prašė iš kaltininkų priteisti jai padarytą 3495,16 Eur turtinę ir 25 595,54 Eur neturtinę žalą. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu D. M. per du kartus atlygino nukentėjusiajai iš viso 1600 Eur turtinės žalos (20 t., b. l. 23, 40). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į D. M. sumokėtą pinigų sumą, apkaltinamuoju nuosprendžiu iš nuteistojo priteisė G. S. atlyginti likusią padarytos turtinės žalos dalį – 1895,16 Eur, o civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai atmetė. Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, iš D. M. priteisė G. S. atlyginti 5000 Eur neturtinės žalos. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka, buvo pateikti dokumentai, iš kurių matyti, kad po nuosprendžio įsiteisėjimo ir perdavimo jį vykdyti nukentėjusiajai D. M. šeimos nariai atlygino 1900 Eur turtinės žalos. Tačiau, kaip minėta, BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama, kai kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą, pagal teismų praktiką – ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali būti konstatuojama, kai žala (paties kaltininko ar jo valia kitų asmenų) nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui atlyginama iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. S. visa turtinė žala iki bylos apeliacinės instancijos teisme nebuvo atlyginta, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas pritaikytas netinkamai, o tai yra pagrindas pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį padidinant D. M. paskirtą 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmę iki laisvės atėmimo 9 (devyneriems) metams. Atsižvelgdama į kitas apeliacinės instancijos teismo nustatytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, sugriežtinti D. M. paskirtą bausmę iki laisvės atėmimo 13 metų teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 19 d. nuosprendį pakeisti iš nuosprendžių aprašomųjų dalių pašalinant nustatytą D. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis savo noru atlygino dalį turtinės žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 19 d. nuosprendį pakeisti: D. M. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirtą 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmę padidinti iki laisvės atėmimo 9 (devyneriems) metams.

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 19 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Audronė Kartanienė

Aldona Rakauskienė