Civilinė byla Nr. e3K-3-421-1075/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17367-2016-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.3; 2.1.5.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (pranešėja), Andžej Maciejevski ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Naujamiesčio būstas“ ir A. N. dėl žalos atlyginimo (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.126 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo tokiam atsakovui, kuris neprašo taikyti ieškinio senaties termino, kai ieškinys reiškiamas dviem solidariesiems atsakovams, iš kurių tik vienas prašo teismo taikyti ieškinio senatį, o kitas to neprašo, ir teismų sprendimais nėra nustatoma solidarioji atsakovų atsakomybė, taip pat dėl svarbių priežasčių atnaujinti ieškinio senaties terminą aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų 894,19 Eur žalos atlyginimą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (toliau – procesinės palūkanos).
3. Ieškovė nurodė, kad 2013 m. gegužės 14 d. buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šis butas apliejimo dieną buvo apdraustas būsto draudimu, ieškovė išmokėjo buto savininkui 899,27 Eur (3105 Lt) draudimo išmoką patirtai žalai kompensuoti ir taip perėmė reikalavimo teisę į žalą padariusius asmenis. Ieškovės teigimu, atsakovės UAB „Naujamiesčio būstas“ atsakomybė kyla tuo pagrindu, kad ji nevykdė savo, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorės, prievolių valdyti, tinkamai prižiūrėti namo bendrąją inžinerinę įrangą (CK 4.83 straipsnio 1 dalis), o atsakovas A. N. atsako kaip statinio, kurio trūkumai nulėmė žalos atsiradimą, savininkas (CK 6.266 straipsnis). Žala padaryta bendrais veiksmais, todėl atsakovų atsakomybė yra solidari (CK 6.6 straipsnis).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 2 d. sprendimu atmetė ieškinį.
5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti atsakovei UAB „Naujamiesčio būstas“ civilinę atsakomybę, nes žala atsirado ne dėl bendrojo naudojimo objekto gedimo (avarijos).
6. Teismas pažymėjo, kad reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį. Teismas nustatė, kad pirminis ieškinys, pareikštas tik atsakovei, buvo pateiktas 2016 m. gegužės 17 d., o patikslintas ieškinys, pareikštas abiem atsakovams, – 2016 m. spalio 14 d. Teismas pažymėjo, jog pati ieškovė pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti baigėsi 2016 m. gegužės 14 d. Teismas, remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, priėjo prie išvados, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą savo reikalavimui dėl žalos atlyginimo (atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Naujamiesčio būstas“) pareikšti. Teismas atsakovo A. N. civilinės atsakomybės klausimo nesprendė, ieškovės ieškinį atsakovui A. N. atmesdamas vien tuo pagrindu, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog byloje reiškiamas solidarus reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pareikštas vieno iš solidariųjų atsakovų – uždarosios akcinės bendrovės „Naujamiesčio būstas“ – prašymas taikyti ieškinio senatį, prašymas taikyti ieškinio senatį taikomas ir dėl A. N., kaip solidariojo atsakovo.
7. Teismo vertinimu, nėra pagrindo atnaujinti ieškovei (profesionaliam ūkio subjektui – draudikei) praleistą ieškinio senaties terminą. Teismas pažymėjo, jog pirminis ieškinys galėjo būti reiškiamas ne tik atsakovei, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorei, bet ir atsakovui, kaip viršutinio buto savininkui, tuo labiau kad pretenzijos dėl žalos atlyginimo buvo siųstos abiem atsakovams.
8. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą, 2018 m. kovo 6 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimą.
9. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką, esant solidariajai atsakomybei, vieno bendrininko pareikšto reikalavimo taikyti ieškinio senatį galiojimas kitiems bendrininkams pasižymi tam tikrais ypatumais: vieno bendrininko reikalavimas laikomas pareikštu ir kitų bendrininkų interesais, tačiau, vienam bendrininkui pareiškus, kad jis atsisako reikalauti taikyti ieškinio senatį, kito bendrininko reikalavimas taikyti ieškinio senatį nelaikomas pareikštu atsisakiusio taikyti ieškinio senatį bendrininko vardu. Taigi, solidariosios atsakomybės atvejais vieno bendrininko pareikštas reikalavimas taikyti ieškinio senatį galioja ir kitiems bendrininkams, jeigu šie nėra atsisakę reikalauti taikyti ieškinio senatį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzA3LTcwMS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-307-701/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-307-701/2016">e3K-3-307-701/2016</a>).
10. Teismas, remdamasis pirmiau įvardyta kasacinio teismo praktika, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl ieškinio senaties taikymo, nors tik vienas bendrininkas, t. y. atsakovė, prašė taikyti ieškinio senatį. Teismas pažymėjo, jog nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų atsisakęs reikalauti taikyti ieškinio senatį, vadinasi, reikalavimas dėl ieškinio senaties taikymo galioja ir jam.
11. Teismas pažymėjo, kad ieškinio senaties terminas naujam atsakovui (pakeitusiam pradinį ar papildomai įtrauktam) nutraukiamas nuo tos dienos, kurią ieškovas pateikė prašymą įtraukti naują atsakovą. Ieškinio senaties termino eigą gali nutraukti tik tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas (CK 1.130 straipsnio 1 dalis), ieškinio nustatyta tvarka pareiškimas nutraukia ieškinio senaties terminą tik tam asmeniui, kuris yra ginčo materialiojo teisinio santykio dalyvis, t. y. tik tinkamam atsakovui.
12. Teismas sutiko su ieškove, kad ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos, atsiradusios 2013 m. gegužės 14 d., atlyginimo pareikšti pasibaigė 2016 m. gegužės 16 d. Teismas nustatė, kad ieškovė paskutinę termino dieną pateikė savo ieškinį dėl žalos atlyginimo, tačiau ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, o ieškinio pareiškimas netinkamam atsakovui nenutraukia ieškinio senaties termino eigos. Teismas, remdamasis pirmiau nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai dėl ieškinio senaties termino praleidimo.
13. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neprašė atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino, kita vertus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ex officio (pagal pareigas) patikrino ir priėjo prie išvados, jog nėra pagrindo atnaujinti terminą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo pozicija atitinka kasacinio teismo praktiką, pagal kurią pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą sietinas tik su tokiomis svarbiomis aplinkybėmis, kurios rūpestingam, protingam, atidžiam kreditoriui objektyviai sutrukdė ginti savo pažeistą teisę. Tik teisėti, sąžiningi ir protingi asmens veiksmai gali būti pagrindas priešingai teisinio santykio šaliai ir kitiems civilinių teisinių santykių dalyviams protingai tikėtis, kad toks asmuo mano, jog jo teisė yra pažeista, ir jos neatsisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTYvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-156/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-156/2014">3K-3-156/2014</a>; 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-701/2015; 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjAtOTE1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-460-915/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-460-915/2015">3K-3-460-915/2015</a>).
14. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tą aspektą, kad ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo 894,19 Eur žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas, t. y. ieškovė prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau žalos atlyginimo reikalauja tik iš atsakovo, neginčydama skundžiamu sprendimu nustatytų aplinkybių dėl atsakovės civilinės atsakomybės nebuvimo. Teismo vertinimu, taip ieškovė savo apeliaciniu skundu iš dalies keičia ieškinio dalyką ir pagrindą.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
15. Ieškovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys atsakovui, ir priimti naują sprendimą, t. y. priteisti ieškovei iš atsakovo 894,19 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas, arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė ieškinio senaties taikymo taisykles (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Teismas nusprendė, kad yra pareikštas solidarus reikalavimas, ir, remdamasis atsakovės prašymu taikyti senatį, priėjo prie išvados, jog yra praleistas ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo (atsakovui) pareikšti. Šios apeliacinės instancijos teismo išvados yra nepagrįstos. Pažymėtina, kad prašymas dėl ieškinio senaties taikymo pateiktas tada, kai bylos procese tebuvo vienas atsakovas (atsakovė). Atsakovė nereikalavo, kad ieškinys dėl senaties termino praleidimo būtų atmestas ir atsakovui, pats atsakovas taip pat neprašė taikyti ieškinio senaties. CK 6.16 straipsnyje įtvirtinta, kad veiksmai, kuriais nutraukiamas ieškinio senaties terminas kreditoriaus ir vieno bendraskolio santykiams, turi tokią pat reikšmę to kreditoriaus santykiams su kitais bendraskoliais. Todėl, jeigu atsakovų atsakomybė būtų solidarioji, senaties terminas nebūtų praleistas abiem atsakovams, nes pirminis ieškinys buvo pateiktas laiku, t. y. nepraleidus ieškinio senaties termino. Kad ir kaip ten būtų, bylą nagrinėjant teisme nebuvo nustatyta solidarioji atsakovų atsakomybė, todėl reikalavimo pobūdis neturi įtakos senačiai.
15.2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl tų faktinių aplinkybių, kurios yra esminės sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą. Senaties terminas buvo praleistas dėl tos priežasties, kad ieškovei nebuvo žinomas vandens išsiliejimo šaltinis. Ieškovė neturėjo galimybės anksčiau gauti avarijos priežasties ir šaltinio įrodymus, šios informacijos gavimas priklausė ne nuo ieškovės, o nuo kitų asmenų valios. Būtent atsakovų nenoras bendradarbiauti ir klaidinančios informacijos teikimas nulėmė ieškinio senaties termino praleidimą.
15.3. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovė savo apeliaciniu skundu pakeitė ieškinio pagrindą ir dalyką, yra nepagrįsta. Ieškovė nekeitė šių ieškinio elementų, ji tiesiog apskundė ne visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, o jo dalį.
16. Atsakovai ir trečiasis asmuo nepateikė atsiliepimų į kasacinį skundą.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl atsakovo prašymo taikyti ieškinio senatį galiojimo kitam bendraatsakoviui
17. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).
18. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzA3LTcwMS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-307-701/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-307-701/2016">e3K-3-307-701/2016</a> 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, reikalavimas taikyti ieškinio senatį teisines pasekmes sukelia tik tada, jei to reikalauja ginčo materialiojo teisinio santykio šalis.
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senatis taikoma tik dėl tų reikalavimų, kuriems ieškinio senatį taikyti yra prašoma ir kurie nukreipti prieš prašančios taikyti ieškinio senatį ginčo šalies interesus. Vienos iš byloje dalyvaujančių ginčo materialiojo teisinio santykio šalių pareikštas reikalavimas taikyti ieškinio senatį paprastai negalioja kitoms turinčioms teisę prašyti taikyti senatį ginčo šalims. Jeigu viena iš dalyvaujančių byloje ginčo materialinio teisinio santykio šalių ieškinio senatį taikyti prašo, o kita – ne, ieškinys, pareikštas šiai šaliai, paprastai negali būti atmetamas taikant ieškinio senatį (žr. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzA3LTcwMS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-307-701/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-307-701/2016">e3K-3-307-701/2016</a> 24 punktą).
20. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad esant solidariajai atsakomybei vieno iš bendrininkų pareikšto reikalavimo taikyti ieškinio senatį galiojimas kitiems bendrininkams pasižymi tam tikrais ypatumais: vieno bendrininko reikalavimas laikomas pareikštu ir kitų bendrininkų interesais, tačiau vienam iš bendrininkų pareiškus, kad jis atsisako reikalauti taikyti ieškinio senatį, kito bendrininko reikalavimas ieškinio senatį taikyti nelaikomas pareikštu atsisakiusio taikyti ieškinio senatį bendrininko vardu. Pagal CK 6.16 straipsnio 3 dalį vieno iš solidariųjų skolininkų pareikštas atsisakymas reikalauti taikyti ieškinio senatį neturi įtakos kitiems bendraskoliams. Bendraskolis, kuris atsisakė reikalauti taikyti ieškinio senatį, netenka atgręžtinio reikalavimo teisės į kitus bendraskolius, kurių pareiga pasibaigė suėjus ieškinio senaties terminui. Taigi, solidariosios atsakomybės atvejais vieno iš bendrininkų pareikštas reikalavimas taikyti ieškinio senatį galioja ir kitiems bendrininkams, jeigu šie nėra atsisakę reikalauti taikyti ieškinio senatį (žr. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzA3LTcwMS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-307-701/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-307-701/2016">e3K-3-307-701/2016</a> 25 punktą).
21. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė taikyti solidariąją atsakovų UAB „Naujamiesčio būstas“ ir A. N. atsakomybę. Atsakovė UAB „Naujamiesčio būstas“ prašė taikyti ieškinio senatį, atsakovas A. N. tokio reikalavimo nepateikė. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo taikyti UAB „Naujamiesčio būstas“ civilinę atsakomybę. Taigi, teismas nenustatė solidariosios atsakovų atsakomybės. Ieškovė neskundė šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, todėl sprendimas šia apimtimi yra įsiteisėjęs ir įgijęs res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią. Pirmosios instancijos teismas nesprendė atsakovo A. N. civilinės atsakomybės klausimo, o ieškovės ieškinį atsakovui A. N. atmetė vien tuo pagrindu, kad yra pasibaigęs ieškinio senaties terminas, laikydamas, kad atsakovės UAB „Naujamiesčio būstas“ reikalavimas taikyti ieškinio senatį yra taikomas ir atsakovui A. N. Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutiko, argumentuodamas, kad byloje nėra duomenų, jog solidarusis atsakovas A. N. būtų atsisakęs taikyti ieškinio senatį, o tai reiškia, kad reikalavimas taikyti ieškinio senatį galioja ir kitiems bendraatsakoviams, kuriems pareikšti solidarūs reikalavimai dėl žalos atlyginimo.
22. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų padaryta išvada. Nors teismų pateiktas teisės aiškinimas, kad vieno bendraskolio prašymas taikyti ieškinio senatį galioja ir kitiems bendraskoliams, iš esmės yra tinkamas ir atitinka pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, jis negali būti taikomas nagrinėjamos bylos atveju. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atsakovės UAB „Naujamiesčio būstas“ reikalavimą taikyti ieškinio senatį taikė ir atsakovui A. N. vien tuo pagrindu, kad atsakovams yra pareikštas solidarusis žalos atlyginimo reikalavimas. Kaip nurodyta šios nutarties 21 punkte, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nėra pagrindo taikyti UAB „Naujamiesčio būstas“ civilinę atsakomybę, nepripažino žalos atlyginimo prievolės solidariąja prievole. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti solidariosioms prievolėms būdingų ypatumų, inter alia (be kita ko), pirmiau nurodyto ypatumo dėl vieno bendraskolio pareikšto reikalavimo taikyti ieškinio senaties terminą taikymo visiems bendraskoliams. Vadinasi, nėra pagrindo laikyti, kad atsakovės UAB „Naujamiesčio būstas“ prašymas dėl ieškinio senaties termino taikymo yra pareikštas ir dėl atsakovo A. N.
23. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus, konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė CK 1.126 straipsnio 2 dalį ir padarė materialiosios teisės pažeidimą.
Dėl svarbių priežasčių atnaujinti ieškinio senaties terminą aiškinimo ir taikymo
24. CK 1.131 straipsnio 2 dalis nustato, kad, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.
25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTM4LTY4NC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-138-684/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-138-684/2018">e3K-3-138-684/2018</a> 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
26. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMC0yNDgvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-20-248/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-20-248/2017">3K-3-20-248/2017</a> 35 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
27. CK arba kituose įstatymuose neįtvirtintos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius būtų pagrindas atnaujinti pasibaigusį ieškinio senaties terminą. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjAtOTE1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-460-915/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-460-915/2015">3K-3-460-915/2015</a>). Be to, svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013).
28. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo atsakovui A. N. pareikšti yra praleistas. Teismai nustatė, kad 3 metų ieškinio senaties terminas baigėsi 2016 m. gegužės 16 d., ieškinys atsakovei UAB „Naujamiesčio būstas“ pateiktas 2016 m. gegužės 16 d., o patikslintas ieškinys solidariesiems atsakovams UAB „Naujamiesčio būstas“ ir A. N. pateiktas 2016 m. spalio 14 d. Taigi ieškinio senaties terminas praleistas beveik penkiais mėnesiais. Nors ieškovė neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino, teismai šį klausimą sprendė ex officio. Teismai sprendė, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nes ieškovė yra profesionalus ūkio subjektas – draudikė, be to, ieškovė pretenzijas buvo pareiškusi abiem atsakovams, todėl jai niekas nekliudė jau pradiniame ieškinyje kaip atsakovą įtraukti ir A. N.
29. Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad, sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turėjo būti nustatyta, ar ieškovė iš karto nenustatė tinkamo atsakovo dėl savo kaltės ar dėl kitų priežasčių. Ieškovė teigia, kad ji negalėjo nustatyti tinkamo atsakovo dėl atsakovų nenoro bendradarbiauti ir dėl klaidinančios informacijos pateikimo. Taip pat ieškovė nurodo, kad ji neteikė ieškinio atsakovui A. N., nes neturėjo nei žodinių, nei rašytinių įrodymų, kad už žalą atsakingas atsakovas A. N., be to, jei ieškinys būtų iš karto pareikštas abiem atsakovams, nėra žinoma, ar atsakovė UAB „Naujamiesčio būstas“ būtų teikusi įrodymą, pagrindžiantį apliejimo vandeniu priežastį. Taigi, ieškovė iš esmės kelia klausimą, ar svarbia priežastimi sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą būtų laikoma aplinkybė, kad atsakovai nebendradarbiavo ar teikė klaidinančią informaciją.
30. Šios nutarties 27 punkte minėta, kad, sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kitaip tariant, sprendžiant ieškinio termino atnaujinimo klausimą, turi būti remiamasi protingo, t. y. pakankamai atidaus, rūpestingo, asmens standartu.
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pakankamai atidus ir rūpestingas asmuo nedelsdamas dėtų visas pastangas, kad surinktų visą informaciją, reikalingą savo teisėms ir teisėtiems interesams apginti, ir, surinkęs visą informaciją, išsamiai ją įvertintų bei spręstų dėl savo teisių gynimo galimybių ir procedūrinių aspektų, reikalingų ieškiniui teisės aktų nustatyta tvarka pareikšti, įskaitant ir galimybę pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) įtvirtintais proceso teisės institutais, pvz., CPK 199 straipsnyje reglamentuotu rašytinių įrodymų išreikalavimo institutu, CPK 221–224 straipsniuose nustatytu įrodymų užtikrinimo institutu ir pan. Akivaizdu, kad protingas asmuo turi gebėti įvertinti ir tai, kad atsakovai ar kiti suinteresuoti asmenys gali, gindami savo interesus, nepateikti atitinkamos informacijos ar ją pateikti netinkamai, ir su tuo susijusią riziką. Pažymėtina, kad juo labiau tokio elgesio yra tikimasi iš profesionalaus rinkos dalyvio, kuris ne kartą yra dalyvavęs teisminiuose procesuose.
32. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pretenzijas pareiškė abiem atsakovams: pretenziją atsakovui A. N. pateikė 2013 m. gruodžio 20 d., šis atsakovas, atsakydamas į ieškovės pretenziją, nurodė, kad butas buvo aplietas dėl nesandaraus kanalizacijos stovo; pretenziją atsakovei UAB „Naujamiesčio būstas“ pateikė 2014 m. vasario 25 d., ši atsakovė, atsakydama į ieškovės pretenziją, nurodė tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos atsakant į ieškovės 2013 m. birželio 11 d. paklausimą dėl informacijos apie ginčo įvykį suteikimo, t. y. kad nebuvo nustatytas vandens nuotėkis iš bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos ir kad atsakovė neturi pareigos tirti ginčo įvykio priežastis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, esant tokioms bylos aplinkybėms ir ypač atsižvelgiant į tai, kad prieštaringos informacijos apie ginčo įvykio priežastis ieškovei pateikimas nesukliudė jai pateikti ieškinio būtent tik atsakovei UAB „Naujamiesčio būstas“, be to, į tai, kad ieškinys apskritai buvo pateiktas tik 2016 m. gegužės 16 d., t. y. paskutinę ieškinio senaties termino dieną, nors ieškovė dar 2013 metais žinojo abiejų atsakovų pozicijas, nėra pagrindo vertinti, kad ieškovės nurodomos aplinkybės laikytinos svarbiomis dėl ieškinio senaties termino praleidimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nurodomas argumentas, kad, jei ieškinys būtų pareikštas iš karto abiem atsakovams, nėra žinoma, ar atsakovė UAB „Naujamiesčio būstas“ būtų teikusi įrodymą, pagrindžiantį apliejimo vandeniu priežastį, yra hipotetinis ir išreiškia tik bendrus ieškovės pasvarstymus, todėl patvirtina ne ieškinio senaties termino praleidimo svarbą, bet labiau tai, kad ieškovė nesielgė kaip rūpestingas ir atidus asmuo.
33. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes ir dėl ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbumo sprendė nenukrypdami nuo kasacinio teismo praktikoje pateiktų išaiškinimų ir suformuluotų kriterijų.
Dėl procesinės bylos baigties
34. Teisėjų kolegijai konstatavus materialiosios teisės pažeidimą (šios nutarties 23 punktas), egzistuoja pagrindas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta atmesti ieškinį atsakovui A. N. Kaip nurodyta šios nutarties 21 punkte, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, atmesdami ieškovės ieškinį atsakovui A. N. vien dėl ieškinio senaties termino, nesprendė šio atsakovo civilinės atsakomybės klausimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo A. N. atžvilgiu nebuvo atskleista bylos esmė, todėl ši bylos dalis turi būti perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).
35. Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųsto teismo procesinio sprendimo teisėtumui patikrinti ir vienodai teismų praktikai formuoti, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 14 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 3,20 Eur tokių išlaidų.
37. Kasaciniam teismui nusprendus, kad civilinė byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 ir 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 straipsniu ir 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta atmesti ieškinį atsakovui A. N., panaikinti ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Andžej Maciejevski
Vincas Verseckas
