Civilinė byla Nr. 2S-257-212/2013
Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00110-2013-3
Procesinio sprendimo kategorija:122.4;128.11
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
2013 m. balandžio 4 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina Mickevičiūtė,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. B. atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-230-620/2013 pagal išieškotojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, skolininkui A. B., suinteresuotiems asmenims R. B., antstolei Irenai Bakšienei ir
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Išieškotojas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į antstolės Irenos Bakšienės kontorą dėl skolininko A. B. turto dalies sutuoktinės R. B. gaunamame darbo užmokestyje nustatymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 31 d. nutartimi išieškotojo prašymą patenkino ir nustatė, kad skolininkui A. B. ir suinteresuotam asmeniui R. B. priklauso po ½ dalį pajamų, gaunamų iš R. B. darbinės veiklos UAB „Darola“.
Teismas nustatė, kad antstolė Irena Bakšienė vykdo 2 320 Lt žalos išieškojimą iš solidarių skolininkų A. B. ir R. V. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento naudai pagal Rokiškio rajono apylinkės teismo 2000-06-28 išduotą vykdomąjį raštą. Antstolė nustatė, kad skolininkas A. B. lėšų ir turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą neturi bei nedirba, o jo sutuoktinė R. B. dirba UAB „Darola“ ir gauna darbo užmokestį. Antstolė 2013-01-07 patvarkymu areštavo skolininko A. B. sutuoktinei R. B. priklausančią darbo užmokesčio dalį, viršijančią minimalią mėnesio algą. Be to, 2013-01-04 antstolė pasiūlė išieškotojui, skolininkui ir jo sutuoktinei kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.
Nurodė, kad išieškotojo reikalavimu, teismas nutartimi nustato skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje pagal CPK 667 str. 2 ir 4 d. Vykdymo proceso normos taip pat nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.).
Teismas konstatavo, kad įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį, esančią jungtinėje nuosavybėje, kuria pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, taip pat pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos ar vieno sutuoktinio veiklos.
Nustatė, kad skolininkas A. B. ir jo sutuoktinė R. B. nėra sudarę vedybų sutarties, todėl sutuoktinių turtui taikė CK normas, reglamentuojančias įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Teismas nagrinėjamojoje byloje nenustatė aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo pagal CK 3.123 str. 1 d. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, jog R. B. gaunamos pajamos iš darbinės veiklos UAB „Darola“ yra bendras sutuoktinių turtas, kuris nepadalintas ir todėl CPK 667 straipsnio pagrindu nustatė skolininko dalį šiame turte, kad būtų galima vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančios turto dalies.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. B. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-01-31 nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo.
Nesutinka su teismo nutartimi, nes su A. B. seniai neveda bendro ūkio. Jos darbo užmokesčio nepakanka jos pačios ir dukters G., gim. (duomenys neskelbtini), nes A. B. yra bedarbis ir iš jo paramos negauna. Nenori atsakyti už jo skolas, todėl 2013-02-07 sudarė vedybų sutartį pagal kurią išskirta kiekvieno sutuoktinio nuosavybė. Antstolė areštavo jos darbo užmokesčio dalį, viršijančią minimalią mėnesio algą, tačiau pagal teismo 2013-01-31 nutartį antstolė išieškos ½ dalį užmokesčio. Mano, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, privalėjo supažindinti ją su išieškotojo prašymu, kad galėtų pareikšti savo samprotavimus ir prieštaravimus.
Atsiliepimu į suinteresuoto asmens R. B. atskirąjį skundą išieškotojas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-01-31 nutartį palikti nepakeistą, o R. B. skundą atmesti. Mano, kad 2013-02-07 sudaryta vedybų sutartis nėra pagrindas skundžiamajai nutarčiai panaikinti, nes nutartis priimta iki sudarant vedybų sutartį. Vedybų sutartimi tik siekiama išvengti prievolės atlyginti sutuoktinio padarytą žalą. Mano, kad teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą nutartį.
Atsiliepimu į suinteresuoto asmens R. B. atskirąjį skundą skolininkas A. B. prašo patenkinti skundą ir panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-01-31 nutartį. Mano, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, privalėjo supažindinti jį su išieškotojo prašymu, kad jis galėtų pareikšti savo samprotavimus ir prieštaravimus. Taip pat mano, kad jo įsiskolinimui seniai suėjo senaties terminas, kurį prašo taikyti ir bylą nutraukti.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas, Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis panaikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės (337 str. 1 d. 2 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas 2000-06-28 išdavė vykdomąjį raštą dėl 2 320 Lt žalos išieškojimo iš solidarių skolininkų A. B. ir R. V. išieškotojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento naudai (b. l. 5). Išieškotojas 2000-10-10 pateikė minėtą vykdomąjį raštą Rokiškio rajono teismo antstolių kontorai vykdymui (b. l. 6). Iš vykdomųjų bylų matyti, kad 2000-08-21 ir 2001-12-17 buvo surašyti aktai dėl išieškojimo negalimumo iš skolininkų A. B. ir R. V. ir vykdomieji raštai grąžinti išieškotojui. Pakartotinai išieškotojas vykdomuosius raštus pateikė vykdymui 2002-02-20 (vykd. bylų Nr. 3-1489/2002, b. l. 26, Nr. 154293/2003, b. l. 41). Nuo 2002-02-20 išieškojimo vykdymas nebuvo nutrukęs. Antstolė 2010-05-05 iš R. V. išieškojo 150 Lt, o iš A. B. išieškojimo nebuvo (vykd. byla Nr. 3-1489/2002, b. l. 22, vykd. byla Nr. 15-4293/2003, b. l. 4-15, 18-20, 23-26).
Išieškotojas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas CPK 667 straipsnio pagrindu prašė nustatyti skolininko A. B. turto dalį bendrojoje nuosavybėje su sutuoktine R. B.. Rokiškio rajono apylinkės teismas šį prašymą patenkino.
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs atskirojo skundo argumentus ir nagrinėjamos bylos duomenis, daro išvadą, kad išieškotojo prašymas nepagrįstas ir atmestinas.
Nors įstatymas ir reglamentuoja, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, sudarius santuoką, gautos iš darbinės ar intelektinės veiklos, tačiau nustatant skolininko turto dalį būtina vertinti ir atsižvelgti į faktines bylos aplinkybes, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1. 5 str., 3.88 str. 1 d. 5 p., CPK 668 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė R. B. dirba UAB „Darola“, jos darbo užmokesčio vidurkis sudaro 769,83 Lt, augina nepilnametę dukrą G., gim. (duomenys neskelbtini). R. B. ir A. B. 2013-02-07 sudarė povedybinę sutartį, kuri įregistruota Vedybų sutarčių registre. Pagal šios sutarties 5 punktą sutuoktiniai pagal asmenines prievoles atsako tik savo asmeniniu turtu. Iš A. B. priteistas žalos atlyginimas yra jo asmeninė prievolė, bet ne bendra sutuoktinių prievolė, todėl priteistą žalą turi atlyginti pats skolininkas. Kadangi R. B. darbo užmokestis yra minimalus, ji išlaiko nepilnametę dukrą, duomenų apie A. B. teikiamą išlaikymą nepilnamečiam vaikui nėra, nėra pagrindo skolininkui A. B. pripažinti nuosavybę į ½ dalį R. B. darbo užmokesčio.
Be to, teismas pažymi, kad vykdomojoje byloje Nr. 115-4293/2003 pagal 2011-05-04 antstolės užklausą VĮ Regitra informavo, kad A. B. 2008-06-04 įregistravo automobilį Citroen Evasion 1997 m. gamybos. Duomenų, kad antstolė vykdė išieškojimą iš skolininko turto, areštavo jį ir pan., byloje nėra (vykdomosios b. l. 29).
Teismas nesutinka su skolininko A. B. argumentu, kad jo įsiskolinimui suėjo senaties terminas ir todėl byla turi būti nutraukta. Iki 2011-10-01 galiojusi CPK 606 straipsnio 2 dalis nustatė, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per dešimt metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad išieškotojas vykdomąjį raštą pateikė vykdyti laiku ir senaties termino nepraleido.
Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirasis skundas pagrįstas, todėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-01-31 nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento prašymas dėl skolininko A. B. turto dalies bendrojoje nuosavybėje su sutuoktine R. B. nustatymo, atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
n u t a r i a :
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento prašymą dėl skolininko A. B. turto dalies bendrojoje nuosavybėje su sutuoktine R. B. nustatymo, atmesti.
Teisėja Zina Mickevičiūtė
