Civilinė byla Nr. e2YT-26678-1134/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15539-2025-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.6.2.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 11 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marina Vladimircevienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
1. pareiškėja T. D. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos senelė F. H. (kuri taip pat buvo žinoma kaip F. L. /F. / F.-F. L. H., santuokinė pavardė – Z.), gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, išvykusi iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.
2. Pareiškime nurodoma, kad Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) buvo pateiktas pareiškėjos prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Pareiškėja prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pateikė, remdamasi Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje nustatyta, kad asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena. Pareiškėja prašyme dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nurodė bei Migracijos departamentui pateikė turimus dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėjos senelė F. H. (kuri taip pat buvo žinoma kaip F. L. /F. / F.-F. L. H., santuokinė pavardė – Z.), gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę ir išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. 2025 m. balandžio 23 d. Migracijos departamentas sprendimu konstatavo, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja yra Lietuvos Respublikos piliečio, turėjusio šį statusą iki 1940 m. birželio 15 d., palikuonė, taip pat nėra pateikta dokumentų, pagrindžiančių pareiškėjos teisę būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliete. Pareiškėjos teigimu, pareiškėja neturi kitos galimybės įrodyti Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyto Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pagrindo buvimą, todėl teikia pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjos senelė F. H. (kuri taip pat buvo žinoma kaip F. L. /F. / F.-F. L. H., santuokinė pavardė – Z.), gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę ir išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.
3. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, Migracijos departamento atstovui nedalyvaujant. Pažymėjo, kad teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad Š. H., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenęs (duomenys neskelbtini), iki 1940-06-15 turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę (1926 m. jam buvo išduotas Lietuvos Respublikos užsienio pasas), tačiau pareiškėjos pateikti dokumentai nepatvirtina, kad F. L. H., gim. ~(duomenys neskelbtini), Lietuvoje, ir F. H., gim. ~(duomenys neskelbtini), yra vienas ir tas pats asmuo (nepateikti dokumentai apie anketinių duomenų keitimą iš F. L. H. į F. H.). Taip pat nepateiktas F. L. H. gimimo liudijimas (gimimo akto įrašas), o Lietuvos valstybės istorijos archyvas Kretingos žydų bendruomenės 1906–1911 metų metrikų knygų saugoti negavo, todėl išduoti R. H. gimimo pažymos negali, todėl nėra žinoma kas buvo F. L. H. tėvai, bei nėra pateikti dokumentai, kurie patvirtintų, kad F. L. H. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940-06-15. Pateiktas pranešimas apie S. H. mirtį negali būti laikomas pakankamu dokumentu šiam faktui patvirtinti, kadangi pranešimai apie mirtį yra pildomi iš asmens žodžių, Migracijos departamentas neturi duomenų, kad F. Z. nurodyta S. H. pranešime apie mirtį kaip duktė ir F. L. H. yra vienas ir tas pats asmuo. Pažymi, kad Lietuvos archyvuose nėra duomenų apie F. H. išduotus vidaus ar užsienio pasus. Pareiškėja taip pat nepateikė dokumentų, patvirtinančių F. L. H. išvykimą iš Lietuvos iki 1990-03-11, t. y. pateiktas dokumentas, iš kurio matyti, kad 1927-01-28 keleivių, vykstančių garlaiviu į Pietų Afriką uostą, sąraše buvo įrašyta F., 15 m. amžiaus, ir B. H. 33 m. amžiaus.
4. Pareiškėja pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nesutiko su suinteresuoto asmens atsiliepime išdėstytais argumentais dėl į bylą pateiktų dokumentų vertinimo. Pareiškėjos teigimu, į bylą pateikti įrodymai bei nurodyti argumentai pagrindžia, kad pareiškėjos pateikti įrodymai atitinka leistinumo reikalavimus bei nuosekliai patvirtina bylai reikšmingas aplinkybes, todėl yra pakankami juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti.
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.
k o n s t a t u o j a:
Pareiškimas tenkintinas.
6. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444-445 straipsniai). Pagal CPK 455 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NS8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-45/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-45/2009">3K-3-45/2009</a>; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-390/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-390/2010">3K-3-390/2010</a>).
7. Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja T. D. Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 4 punkte, 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytu pagrindu (kaip asmens, kuris iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonis) siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėja Migracijos departamentui pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Kartu su prašymu pareiškėja pateikė turimus dokumentus, turinčius patvirtinti, jog jos senelė F. H. (kuri taip pat buvo žinoma kaip F. L. /F. / F.-F. L. H., santuokinė pavardė – Z.), gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus, 2025 m. balandžio 23 d. priėmė sprendimą, kuriame konstatavo, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjos senelė F. L. H., gim. ~(duomenys neskelbtini) Lietuvoje, ir F. H., gim. ~(duomenys neskelbtini), yra vienas ir tas pats asmuo, o dokumentai, patvirtinantys, kad F. L. H. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940-06-15 pateikti nebuvo, taip pat nepateikti dokumentai, patvirtinantys F. L. H. išvykimą iš Lietuvos iki 1990-03-11, todėl konstatuotina, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėja yra Lietuvos Respublikos piliečio, tokį statusą turėjusio iki 1940 m. birželio 15 d., palikuonė, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėja gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietė. Taigi pareiškėjos nurodytas juridinis faktas gali būti nustatytas tik CPK XXVI apibrėžta tvarka (Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalis).
8. Remiantis Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalimi, dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: 1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; 2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; 3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; 4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė; 5) asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 5 dalį, jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai. Taigi dokumentų, kuriais remiantis galima nustatyti pilietybės turėjimo faktą, sąrašas nėra baigtinis.
9. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog kiekviena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-406/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-406/2009">3K-3-406/2009</a>).
10. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, siekiant protingo įsitikinimo apie faktus, proporcingai įvertintinas laiko veiksnys, nes neprotinga siekiant susiformuoti įsitikinimą apie senokai buvusius faktus visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama dėl ką tik įvykusių faktų, nes jų objektyviai negali būti tiek išlikę. Tačiau bet kokiu atveju protingas teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu turi išlikti, todėl įrodymų turi būti pakankamai tam, kad susiformuotų vidinis teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-416/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-416/2011">3K-3-416/2011</a>).
11. Pareiškėjos nurodyto juridinio fakto nustatymas yra betarpiškai susijęs su dviem kumuliatyviomis sąlygomis: pirma, ar F. H. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, ir antra, ar tuo atveju, jeigu F. H. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, ar Lietuvos Respublikos pilietybę ji turėjo iki 1940 m. birželio 15 d.
12. Pareiškėja, siekdama įrodyti giminystės ryšį, į bylą pateikė pareiškėjos gimimo liudijimą, išduotą Pietų Afrikoje, kuriame nurodoma, kad pareiškėjos motina yra P. Z. gimusi (duomenys neskelbtini), Pietų Afrikoje. Pareiškėjos motinos P. Z. gimimo liudijime nurodyta, kad P. Z. gimė (duomenys neskelbtini) Pietų Afrikoje, jos motina F. L. H. 36 m., gim. Lietuvoje, tėvas S. Z. 34 m., gim. Lenkijoje. Pateiktame pareiškėjos senelių santuokos registro išraše, nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) Blumfonteino provincijoje sudarė santuoką S. Z. (29 m. gimęs Lenkijoje) ir F. H. (29 m. gimusi Lietuvoje).
13. 2023-03-10 laidojimo organizacijos C. K. pažymoje nurodyta, kad F. Z., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, hebrajiškas vardas – F. L., S. M. duktė.
14. S. H. (pareiškėjos prosenelio) pranešime apie mirtį nurodyta, kad S. H. sutuoktinė yra B. H., vaikai – R. R., F. Z. (susituokusi su M. Z.), L. H., J. H., E. D., D. H.. Dokumente yra nurodoma, kad pirmi trys vaikai (t. y. R. R., F. Z. ir L. H.) yra S. H. vaikai iš pirmos jo santuokos.
15. 1934 m. spalio 25 d. natūralizacijos liudijime, nurodoma, kad S. H. ankstesnis vardas ir pavardė – S. H., nurodoma, kad jo gimimo vieta – (duomenys neskelbtini), gimimo metai – (duomenys neskelbtini), pilietybė – Lietuvos. Taip pat nurodomi vaikai, kurie 1934 m. spalio 25 d. buvo nesulaukę 21 metų amžiaus – t. y. natūralizacijos liudijime yra įrašyti L. (L.), vyr., gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, J., vyr., gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, E., mot., gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, D., vyr., gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje. S. H. dukterys R. ir F. jo natūralizacijos liudijime nėra įrašytos, kadangi S. H. natūralizacijos metu (1934 m.) jos buvo sulaukusios 21 metų amžiaus.
16. Prie pareiškėjos pareiškimo taip pat yra pridėtas 1927 m. sausio 28 d. laivo, pavadinimu „Edinburgh Castle“, keleivių sąrašas, kuriame yra įrašyti keleiviai – ponia B. H. (33 metų amžiaus), panelė F. (15 metų amžiaus), ponas J. (5 metų amžiaus), panelė E. (3 amžiaus kūdikis), ponas D. (1 metų amžiaus), ponas L. (12 metų amžiaus), panelė R. (18 metų amžiaus). Dokumente nurodoma, kad minėti asmenys yra Lietuvos piliečiai, kurie vyksta į Pietų Afriką.
17. Be to, pareiškėja, siekdama surinkti įrodymus, patvirtinančius savo senelės F. H. iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę, kreipėsi į Lietuvos valstybės archyvus dėl informacijos apie jos senelę pateikimo. Lietuvos valstybės istorijos archyvas 2018-01-26 rašte Nr. (P1-620)P2-888 nurodė, kad Lietuvos valstybės istorijos archyvas Skuodo ir Tauragės žydų bendruomenių 1905–1915 metų metrikų knygų saugoti negavo, todėl išduoti archyvo pažymos apie F. H., S. (S.) dukters gimimą negali. Kauno regioninio valstybės archyvas 2018 m. vasario 19 d. raštu Nr. V10-363 informavo, kad Kauno miesto savivaldybės ir jos skyrių 1919–1940 m. dokumentų fonduose informacijos apie F. H., gimusią (duomenys neskelbtini), pilietybę ar gyvenimą Lietuvoje nerasta. Atsakyme nurodoma, jog gyventojų surašymo iki 1940 m. Kretingos apskrities Skuodo valsčiaus ir Tauragės apskrities bei miesto įstaigų dokumentai archyve nesaugomi. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2018 m. vasario 2 d. atsakyme Nr. R4-315 „Dėl duomenų apie F. H. pateikimo“ nurodoma, kad dokumentų, patvirtinančių, kad F. H., S. (S.), g. ~(duomenys neskelbtini), gyveno Lietuvoje ir buvo Lietuvos Respublikos pilietė bei dokumentų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo (nustojimo) faktą archyve saugomuose fonduose nerasta. Atsakyme nurodoma, jog gyventojų surašymo iki 1940 m. ir Kretingos apskrities Skuodo valsčiaus savivaldybės dokumentai į archyvą saugojimui neperduoti.
18. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2018 m. vasario 2 d. pažymoje Nr. R4-314 „Apie S. H. pilietybę“ nurodoma, kad Kauno apskrities viršininko archyviniame fonde, Lietuvos piliečiams išduotų užsienio pasų alfabetinėje knygoje įrašytas H. Š. (vardas – taip dokumente), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 1926 metais gavęs užsienio pasą Nr. 2798 (Nr. 3544). Archyvo pažymoje nurodoma, kad daugiau dokumentų, patvirtinančių, kad S. (S., Š.) H., gim. (duomenys neskelbtini), gyveno Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), ir buvo Lietuvos Respublikos pilietis, dokumentų, kad gyveno Tauragėje, kad neteko (nustojo) Lietuvos Respublikos pilietybės archyve saugomuose fonduose nerasta. Taip pat nurodoma, jog Lietuvos gyventojų surašymo iki 1940 m. ir Skuodo valsčiaus savivaldybės dokumentai į archyvą saugojimui neperduoti.
19. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2022 m. sausio 27 d. atsakyme Nr. R4-304 „Dėl duomenų apie R. H. pateikimo“ nurodyta, kad pateikiama Kauno apskrities viršininko archyviniame fonde saugomos 1926 m. Lietuvos piliečiams išduotų užsienio pasų registracijos knygos ištraukos kopija. Minėtame užsienio pasų registracijos knygos sąraše įrašyti Š. H. (pareiškėjos senelės tėvas), B. H. (pareiškėjos senelės pamotė), R. H. (pareiškėjos senelės sesuo). Kartu su Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2021 m. gegužės 3 d. pažyma Nr. R4-1476 „Dėl duomenų apie B. H. pateikimo“ buvo gauta Kauno apskrities viršininko archyviniame fonde, Lietuvos piliečiams išduotų užsienio pasų 1926 m. alfabeto ištraukos kopija. Minėtame užsienio pasų registracijos sąraše įrašyti Š. H. (pareiškėjos senelės tėvas), B. H. (pareiškėjos senelės pamotė), R. H. (pareiškėjos senelės sesuo). Pažymoje taip pat nurodoma, kad daugiau dokumentų, patvirtinančių, kad B. (B.) H. (H.), gim. (duomenys neskelbtini) gyveno Lietuvoje ir buvo Lietuvos Respublikos pilietė, dokumentų, patvirtinančių apie B. (B.) J., g. (duomenys neskelbtini), išvykimo iš Lietuvos ir Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo (nustojimo) iki 1940-06-15 faktus archyve saugomuose fonduose nerasta.
20. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2024 m. gruodžio 19 d. išvadoje Nr. S1-419 nurodyta, jog vardai S. ir M. nėra pateikti lietuvių kalba, todėl jų vertinimas nepriskirtas lietuvių kalbos specialistų kompetencijai. Vis dėlto pažymima, kad hebrajiškos kilmės vyriško vardo S. atitikmuo jidiš kalba lietuviškais rašmenimis gali būti Š., o taip pat žinomos ir kitos užrašymo formos: Š., Š., Š..
21. Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad visi minėti dokumentai susiję su pareiškėjos senelės šeima. S. H. pranešime apie mirtį, natūralizacijos liudijime ir 1927 m. keleivių sąraše nurodytų šeimos narių duomenys sutampa – t. y. dokumentuose įvardinta S. H. sutuoktinė B. H., vaikų vardai – R., F. (F.), L. (L.), J. (J.), E. (E.), D. (D.). Pranešime apie mirtį nurodomi S. H. vaikai iš pirmos santuokos – R., F. ir L. yra vyriausi vaikai pagal amžių nurodyti ir keleivių sąraše. Visų pateiktų dokumentų visuma įrodo aplinkybę, kad pareiškėjos senelė F. Z. yra S. H. duktė (S. H. pranešime apie mirtį F. Z. yra įrašyta kaip jo duktė). Aplinkybę, kad S. H. pranešime apie mirtį bei pareiškėjos senelių santuokos liudijime nurodyti yra tie patys asmenys (S. ir M.) netiesiogiai paaiškina Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2024 m. gruodžio 19 d. išvada, kurioje pažymima, kad hebrajiškos kilmės vyriško vardo S. atitikmuo jidiš kalba lietuviškais rašmenimis gali būti Š., o taip pat žinomos ir kitos užrašymo formos: Š., Š., Š.. Taigi, pareiškėjos senelė F. (F.) Z. (mergautinė pavardė – H.) tėvas buvo S. H. (anksčiau žinomas kaip S./Š. H.).
22. Bylos kontekste pažymima ir tai, jog Migracijos departamentas 2025 m. balandžio 23 d. sprendime nustatė, jog pareiškėjos pateikti dokumentai patvirtina pareiškėjos prosenelio Š. H., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenęs (duomenys neskelbtini), iki 1940-06-15 turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę (1926 m. jam buvo išduotas Lietuvos Respublikos užsienio pasas). Prie šios aplinkybės būtina pridėti ir tai, kad Lietuvos Respublikos vidaus paso pareiškėjos senelei išdavimo metu, t. y. 1926 m., pareiškėjos senelė F. H. buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vadinasi, ji buvo nepilnametis vaikas. Remiantis 1919 m. sausio 9 d. priimto Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę 1 straipsniu, Lietuvos piliečiais buvo laikomi: 1) asmenys, kurių tėvai ir seneliai iš seno Lietuvoje gyveno, ir kurie patys visuomet Lietuvoje gyvena; 2) nurodytųjų pirmame punkte asmenų vaikai, kurie, kad ir negyveno visuomet Lietuvoje, bet grįžo į ją gyventi; 3) asmenys, kurie iki 1914 metų nemažiau, kaip dešimtį metų Lietuvoje gyveno ir turėjo: a) arba nuosavą nekilnojamąjį turtą, b) arba nuolatinį darbą; 4) Lietuvos piliečio vaikai; 5) jo pati arba našlė; 6) Lietuvos netekėjusios pilietės vaikai, jei jie nepriimti svetimšalio jo vaikais ir 7) svetimšaliai, naujai priimti Lietuvos piliečiais. Taigi remiantis aukščiau minėto įstatymo 1 straipsnio 4 punkto nuostata, pagal kurią Lietuvos Respublikos piliečio vaikai yra laikomi Lietuvos Respublikos piliečiais, pareiškėjos senelė, kaip ir jos tėvas S. H., buvo Lietuvos Respublikos pilietė.
23. Lietuvos centrinio valstybės archyvo duomenys (piliečiams išduotų užsienio pasų 1926 m. alfabeto ištraukos ir knygos kopijos) patvirtina, kad pareiškėjos senelės tėvui, pamotei B. H., seseriai R. buvo išduoti Lietuvos Respublikos užsienio pasai (tarpukariu Lietuvos Respublikos užsienio pasai buvo išduodami asmenims, ketinantiems vykti į užsienį). 1927 m. keleivių sąraše yra nurodyta, kad H. šeima, tarp kurių yra įrašyta ir pareiškėjos senelė F. H., išvyko iš Lietuvos į Pietų Afriką. Taigi pareiškėjos senelė F. H., būdama nepilnametė, iki 1990 m. kovo 11 d. išvyko iš Lietuvos nuolatiniam gyvenimui į Pietų Afriką, kur (duomenys neskelbtini) Blumfonteino provincijoje sudarė santuoką su S. Z., o (duomenys neskelbtini) susilaukė P. Z. (pareiškėjos motinos).
24. Apibendrinant nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad F. H. gimimo vieta, jos šeimos ryšys su Lietuva, pačios F. H. gyvenimo Lietuvoje laikotarpis, taip pat antrinių dokumentų turinys sudaro pagrindą pripažinti, jog yra labiau tikėtina, kad F. H. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, kai XX a. 3-čiajame dešimtmetyje išvyko į Pietų Afriką (CPK 185 straipsnis). Netiesioginiai įrodymai yra tarpusavyje susiję, pateiktuose dokumentuose fiksuoti duomenys vienas kitą papildo ir sudaro iš esmės nuoseklią loginę grandinę.
25. Kiek tai susiję su antrosios sąlygos, kad F. H. iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, egzistavimu, esminę reikšmę nagrinėjamu atveju turi tai, kad 2018 m. vasario 2 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje Nr. R4-314 nurodyta, jog dokumentų, patvirtinančių, kad S. H. (F. H. tėvas) neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, archyvuose saugomuose fonduose nerasta. Kaip jau minėta, S. H. 1926 m. gavo užsienio pasą Nr. 2798 (Nr. 3544), o jo duktė F. H. (pareiškėjos senelė) tuo metu buvo nepilnametė, t. y. (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaikas. Būtent dėl šios priežasties, remiantis 1919 m. sausio 9 d. priimto Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę 1 straipsnio 4 punkto nuostata, pagal kurią Lietuvos Respublikos piliečio vaikai yra laikomi Lietuvos Respublikos piliečiais, laikoma, kad F. H. iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė.
26. Įvertinęs pareiškime nurodytus pareiškėjos paaiškinimus, pateiktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą ir nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjos senelė F. H. (kuri taip pat buvo žinoma kaip F. L. /F. / F.-F. L. H., santuokinė pavardė – Z.), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, ir XX a. 3-čiajame dešimtmetyje iš Lietuvos Respublikos emigravusi į Pietų Afriką, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę (CPK 444 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 9 punktas, 445 straipsnis).
27. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai T. D. yra reikalingas Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos T. D. senelė F. H. (kuri taip pat buvo žinoma kaip F. L. /F. / F.-F. L. H., santuokinė pavardė – Z.), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, ir XX a. 3-čiajame dešimtmetyje iš Lietuvos Respublikos emigravusi į Pietų Afriką, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjos T. D., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Marina Vladimircevienė
